2022-01-05 Nr. AB-324-3-61-3-02382-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02382-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3; 8.4; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. (A. D.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 4U-674 „Dėl draudimo Baltarusijos Respublikos piliečiui A. D. atvykti į Lietuvos Respubliką“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam buvo paskirtos dvi baudos, kurių jis per nustatytą terminą laiku nesumokėjo. Pareiškėjas 2021 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos atidarytoje banko sąskaitoje pastebėjo, kad buvo atlikta priverstinė mokėjimo transakcija ir iš jo banko sąskaitos pervesta 2 534,09 Eur į antstolės V. M. banko sąskaitą. Pareiškėjas antstolio veiksmų neskundė, su veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu sutiko, neneigė paskirtų baudų. Pareiškėjo nuomone, nuo 2021 m. birželio 8 d. jis turėtų būti laikomas visiškai įvykdęs prievolę sumokėti paskirtas baudas. Sprendimas surašytas praėjus devynioms dienoms nuo faktinio baudų sumokėjimo. Pareiškėjas, gavęs Sprendimą, kreipėsi į antstolės V. M. kontorą su prašymu pateikti patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Antstolė 2021 m. liepos 12 d. elektroniniu paštu pateikė prašymą-patvarkymą, iš kurio matyti, kad patvarkymas paskirstyti lėšas surašytas 2021 m. birželio 18 d. ir, jog pareiškėjas padengė visus susidariusius įsiskolinimus. Taigi Sprendimas priimtas nesant teisinio pagrindo.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 2 dalyje, jam buvo paskirta 1 820 Eur bauda, ją jis turėjo sumokėti iki 2021 m. sausio 23 d., tačiau nesumokėjo. Pareiškėjui dokumentai, suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra išduoti. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 150-12325 buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką.

5. Atsakovas nurodė, kad priverstinis 2 534,09 Eur mokėjimas į antstolės sąskaitą nėra tinkamas prievolės sumokėti baudą įvykdymas. Tinkamu įvykdymu laikytina, kai visa paskirtos baudos suma yra sumokėta į teismo nutarimu nurodytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) surenkamąją sąskaitą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimu pareiškėjui paskirta bauda buvo sumokėta 2021 m. birželio 25 d. (7 dienos po ginčijamo sprendimo priėmimo). Sprendimas buvo paremtas sprendimo priėmimo metu aktualiais duomenimis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Departamentas, įvertinęs surinktus duomenis, priėmė sprendimą – uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2024 m. birželio 16 d. ir įrašė duomenis apie jį į Užsieniečių registrą (užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą).

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas VSAT 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 150-12325 neįleistas į Lietuvos Respubliką. A. D. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1985-419/2020 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 125 straipsnio 1 dalyje ir 208 straipsnio 2 dalyje, bei jam paskirta 1 820,00 Eur bauda. Nutarime išaiškinta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Iš 2021 m. birželio 17 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie per 5 metus asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutarimu paskirtos baudos nebuvo sumokėjęs nei per nutarime nurodytą terminą (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2020 m. gruodžio 22 d., nutarimas įsiteisėjo 2021 m. sausio 12 d.), nei vėliau, iki pat priverstinio vykdymo tvarkos proceso. Antstolė V. M. 2021 m. birželio 18 d. patvarkymu paskirstė iš skolininko A. D. išieškotas lėšas vykdomosiose bylose Nr. 00015/21/00195, 0015/21/00358. Remiantis 2021 m. birželio 18 d. patvarkymu bei 2021 m. birželio 8 d. banko sąskaitos išrašu, buvo išieškota ir paskirstyta 2 534,09 Eur suma (350 Eur ir 1 820 Eur baudos bei 364,09 antstolio atlygio ir vykdymo išlaidų).

8. Teismas nurodė, kad Sprendimą Departamentas priėmė 2021 m. birželio 17 d. Sprendimu buvo nuspręsta: uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2024 m. birželio 16 d.; įrašyti A. D. duomenis į Užsieniečių registrą (užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą).

9. Teismas aptarė Įstatymo, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), nuostatas.

10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ANK nustatyta tvarka priimti nutarimai skirti baudas priverstine tvarka vykdomi pagal ANK 676 straipsnyje nustatytas procedūras. ANK 676 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos (apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos), taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka antstoliams, kurie baudą priverstinai išieško Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

11. Teismas vertino, kad akivaizdu, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutarime, kuriuo paskirta bauda, buvo aiškiai nustatytas mokėjimo terminas paskirtai baudai sumokėti. Pareiškėjui nesumokėjus baudos per teismo nutarime nustatytą terminą, taip pat nesikreipus į mokesčių administratorių dėl baudos išdėstymo, nutarimas skirti baudą buvo pateiktas vykdyti priverstine tvarka antstoliui. Pareiškėjas administracinės teisenos eiga nesidomėjo, jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, paskirtos baudos nesumokėjo iki tol, kol antstolis ėmėsi teismo nutarimo priverstinio vykdymo priemonių.

12. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko nustatytu terminu sumokėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimu paskirtą 1 820,00 Eur baudą.

13. Teismas vertino, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė teisės aktų normas, jo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Migracijos departamentas apie A. D. nesumokėtą baudą informaciją gavo 2021 m. birželio 14 d. Taigi Sprendimas priimtas įvertinus, kad pareiškėjas per ilgą laiko tarpą (nuo teismo nutarimo išsiuntimo) nesumokėjo jam paskirtos baudos, bauda išieškota priverstine tvarka. Todėl teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad toks baudos išieškojimas negali būti vertinamas, kaip jos sumokėjimas į VMI surenkamąją sąskaitą, nes tokių veiksmų pareiškėjas neatliko.

14. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjui uždrausta atvykti 3 metus. Teismas nustatytą 3 metų terminas laikė adekvačiu ir proporcingu, atitinkančiu Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

15. Teismas sprendė, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvuotas bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 16. Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas teigia, kad 2021 m. birželio 8 d. iš jo buvo išieškota ir paskirstyta 2534,09 Eur dydžio suma, todėl pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 8 d. laikomas pilnai įvykdęs prievolę sumokėti paskirtas baudas. Sprendimas priimtas 2021 m. birželio 17 d., t. y. kuomet prievolė sumokėti baudą jau buvo faktiškai įvykdyta ir pasibaigusi. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis taikoma tik tuomet, kai sprendimo priėmimo metu prievolė sumokėti baudą nėra įvykdyta. Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumu yra taikytinos ir aktualios ir CPK nuostatos.

18. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį ir neteisėtai įvertino prievolės įvykdymo momentą. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau nesutinka su Sprendime pateiktu antrosios sąlygos vertinimu – baudos sumokėjimu. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta kokiu būdu bauda turi būti sumokėta ar per kiek laiko. Esminė sąlyga – sprendimo priėmimo metu yra galiojanti, vykdytina prievolė (sumokėti baudą) užsieniečio atžvilgiu. Atsakovas galėjo priimti sprendimą, kuriuo uždrausta atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką, iki 2021 m. birželio 8 d., nors faktiškai priėmė 2021 m. birželio 17 d., t. y. praėjus 9 dienoms nuo prievolės pasibaigimo.

19. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 straipsnyje įtvirtinta, jog prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. ANK įtvirtintos baudos sumokėjimas į valstybės biudžetą yra laikoma prievole, kurios kreditorius yra Lietuvos Respublika (veikiant per įgaliotą instituciją), o skolininkas – asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka pritaikytą baudą kyla pareiga sumokėti nustatytą sumą (baudą) į valstybės biudžetą. CK 6.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Todėl pareiškėjo prievolė sumokėti baudą pasibaigė 2021 m. birželio 8 d., kuomet ji buvo pilnai įvykdyta – padengtos vykdymo išlaidos ir sumokėtos baudos į valstybės biudžetą. Po 2021 m. birželio 8 d., t. y. ir 2021 m. birželio 17 d., kuomet priimtas Sprendimas, pareiškėjas neturėjo pareigos sumokėti baudos, kadangi pastaroji jau buvo sumokėta. Kokiu būdu – savanoriškai ar vykdymo procese – prievolė buvo įvykdyta, reikšmės neturi. Prievolė pasibaigusi, o tai reiškia, kad pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 8 d. neturėjo jokių galiojančių ir nesumokėtų baudų Lietuvos Respublikai. Todėl pareiškėjas 2021 m. birželio 17 d. negalėjo būti prilyginamas asmeniui, kuris nėra sumokėjęs baudos. Pasekmė, jog prievolė buvo įvykdyta priverstinio išieškojimo būdu, taikytina išimtinai pareiškėjui asmeniškai, t. y. jam kilo pareiga sumokėti ir vykdymo proceso išlaidas. Pareiškėjas su tokia pasekme sutiko, antstolio veiksmų neskundė, su vykdymo išlaidų atlyginimu sutiko. Todėl pareiškėjui negali būti taikoma dviguba atsakomybė už geranorišką sprendimo neįvykdymą, t. y. negali būti taikoma prievolė sumokėti priverstinio išieškojimo vykdymo išlaidas bei papildomai draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 4U-674, kuriuo pareiškėjui A. D. uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2024 m. birželio 16 d. ir jo duomenys įrašyti į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą), Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies pagrindu (užsienietis, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų)).

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas nustatytu laiku nesumokėjo paskirtų baudų, bauda buvo išieškota priverstine tvarka per antstolį, o Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad turėjo būti laikoma, kad jis įvykdė prievolę sumokėti baudą 2021 m. birželio 8 d., kai antstolis nuskaičiavo pinigus iš jo asmeninės sąskaitos. Sprendimas priimtas 2021 m. birželio 17 d., t. y. kai pareiškėjui paskirta bauda jau buvo sumokėta. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Įstatymo 133 straipsnį 1 dalį netinkamai įvertindamas baudos sumokėjimo – prievolės įvykdymo, momentą.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

24. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

25. ANK 675 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

26. ANK 676 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

27. Nustatyta, kad pareiškėjas VSAT 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 150-12325 neįleistas į Lietuvos Respubliką. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1985-419/2020 pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 125 straipsnio 1 dalyje ir 208 straipsnio 2 dalyje, bei jam paskirta 1 820,00 Eur bauda. Iš 2021 m. birželio 17 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. 4500-ANR_I-32917-2021 matyti, kad 2021 m. birželio 17 d. duomenimis pareiškėjui paskirta 1 820 Eur bauda už minėtą administracinį nusižengimą nesumokėta, yra įrašas: „Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra“. Antstolės V. M. patvarkymas paskirstyti lėšas, įskaitant ir minėtą baudą, priimtas 2021 m. birželio 18 d. Skundžiamą Sprendimą Migracijos departamentas priėmė 2021 m. birželio 17 d.

28. Taigi aptarti įrodymai patvirtina, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, neturėjo jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra nustatyta tvarka sumokėjęs jam paskirtą baudą. Atsakovas rėmėsi oficialiais Administracinių nusižengimų registro duomenimis, kuriais abejoti nebuvo jokio pagrindo. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teikia argumentus bei samprotavimus dėl tinkamo prievolės įvykdymo, nes, jo teigimu, jis laikytinas įvykdžiusiu prievolę tuomet, kai iš jo sąskaitos antstolis nuskaitė pinigines lėšas baudai sumokėti – 2021 m. birželio 8 d., šie argumentai atmestini. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirta bauda laikytina sumokėta tik tuomet, kai iš pareiškėjo išieškotos lėšos antstolio, priverstinai išieškančio baudą, buvo paskirstytos ir pervestos į atitinkamą VMI surenkamąją sąskaitą. Šiuo atveju, nei minėti Administracinių nusižengimų registro duomenys, nei kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas buvo sumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtą baudą, ar ji buvo pervesta VMI antstoliui vykdant priverstinį išieškojimą. Pareiškėjas nustatyta tvarka geranoriškai baudos nesumokėjo, ji buvo priverstinai išieškota antstolio ir antstolis išieškotas lėšos paskirstė 2021 m. birželio 18 d., t. y. jau po Sprendimo priėmimo.

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atitinka visus Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus: jis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos, todėl jam pagrįstai Sprendimu uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo Sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikius teisės normas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestas pagrįstai.

30. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė