2018-02-20 Nr. ANB-167-4-49-3-00068-2017-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-9-648/2018

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00068-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.12.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal R. B. atstovo advokato Giedriaus Danėliaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK) 2017 m. vasario 6 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1991 straipsnį nubaustas 57 Eur bauda su ginklo priedėlio konfiskavimu už tai, kad 2016 m. liepos 23 d., apie 23.50 val., Ukmergės rajone, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ir su savimi gabeno šaunamojo ginklo priedėlį – naktinį taikiklį „Dedal-541“ Nr. 102838, kuris priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus.

2. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu panaikintas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK 2017 m. vasario 6 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. B. pagal ATPK 1991 straipsnį nutraukta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, o naktinio matymo prietaisas – monokuliaras „Dedal-541“ Nr. 102838, konfiskuotas ir perduotas Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi R. B. atstovo advokato G. Danėliaus apeliacinis skundas atmestas ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi R. B. atstovo advokato G. Danėliaus prašymas priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Pareiškėjas prašo nutraukti šią bylą asmeniui nepadarius administracinio teisės pažeidimo netaikant daikto konfiskavimo. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės pažeidimus, lėmusius neteisėtos nutarties priėmimą ir R. B. teisių pažeidimą. Materialiosios teisės pažeidimas pasireiškė netinkamu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų dėl daiktų, kurių civilinė apyvarta uždrausta, taip pat dėl naktinio taikiklio vertinimu ir atitinkamai ATPK 1991 straipsnio taikymu.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad R. B. neteisėtai laikė ir su savimi gabeno šaunamojo ginklo priedėlį, t. y. naktinį taikiklį „Dedal-541“ Nr. 102838, kuris yra priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad A kategorijos ginklams, jų priedėliams priskiriami duslintuvai ir naktiniai taikikliai. Ne visi naktinio matymo prietaisai yra naktiniai taikikliai. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 34 dalį, naktinis taikiklis – tvirtinamas prie ginklo ir skirtas ginklui nutaikyti į taikinį prietaisas, kuriuo, pasinaudojus elektronika, išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys. Naktiniu taikikliu nelaikomi naktinio matymo prietaisai, kurie yra montuojami prieš optinį taikiklį ir skirti pritaikyti dieną naudojamus optinius taikiklius medžioklėje tamsiuoju paros metu (dienos-nakties sistemos), kadangi šie prietaisai nėra skirti nutaikyti ginklą į taikinį, tai įmanoma tik sumontavus juos kartu su įprastiniu optiniu taikikliu.

5.3. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsniu ir 7 straipsnio 3 dalimi, civilinėje apyvartoje draudžiami naktiniai taikikliai (ginklų priedėliai), skirti tik A kategorijos ginklams. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisinę išvadą, kad monokuliaro „Dedal-541“ priskyrimui A kategorijos ginklų priedėliams esminę reikšmę turi jo galimas panaudojimo būdas (paskirtis), tačiau, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-34686-16 metu atliktos šio monokuliaro apžiūros rezultatus, akivaizdu, kad monokuliaras „Dedal-541“ nebuvo tinkamas nė prie vieno pas R. B. rastų ginklų, be to, šio monokuliaro tikslinė paskirtis nėra panaudojimas kaip naktinio taikiklio.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė (ir net netinkamai citavo) Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, kurioje aiškiai nurodyta, kad civilinėje apyvartoje draudžiami: A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams (teismas nurodė: „ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti A kategorijos ginklams“). Taigi įstatymas civilinės apyvartos ribojimą sieja su galėjimu monokuliarą panaudoti tik pagal vieną paskirtį. Jei monokuliaras gali būti naudojamas ir kitoms paskirtims, tokiu atveju įstatymas nenumato tokio daikto civilinės apyvartos uždraudimo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia teisinę išvadą, kad naktinio matymo prietaisas – monokuliaras „Dedal-541“ – nėra tik A kategorijos ginklo priedėlis, kadangi iš specialistų ir teismo išvadų seka, kad jis yra (gali būti) tvirtinamas prie binoklio, žiūrono, video-, foto-technikos, t. y. ten, kur R. B. jį ir naudojo. Be to, byloje nustatytos neginčijamos faktinės aplinkybės, kad R. B. turėtas monokuliaras „Dedal-541“ netgi negalėjo būti uždėtas nei ant graižtvinio šautuvo „SAKO 85M“ Nr. A82712, kuris buvo rastas automobilyje, nei ant kitų R. B. turimų ginklų. Iš to darytina išvada, kad monokuliaras „Dedal-541“ niekada nebuvo naudojamas kaip naktinis taikiklis, R. B. jį naudojo pagal jo tikslinę paskirtį, stebėti aplinką tamsiu paros metu. Taigi teismas, netinkamai cituodamas ir aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą bei padarydamas nepagrįstą išvadą, kad civilinėje apyvartoje draudžiami daiktai, kurie gali būti naudojami kaip priedėliai, nepagrįstai konfiskavo daiktą, kuris pagal minėtą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatą nėra draudžiamas civilinėje apyvartoje.

5.5. Materialiosios teisės pažeidimas pasireiškė ir tuo, kad abiejų instancijų teismai Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 551 „Dėl ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Ekspertų komisija), 2011 m. lapkričio 30 d. protokolo Nr. 13 išrašą, kuriame nustatyta, kad naktiniams monokuliarams priskiriami (ir jiems taikoma naktiniams taikikliams nustatyti apyvartos reikalavimai), kurių gamintojai numatė jų panaudojimą kaip naktinių taikiklių arba kuriuos be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie ginklo esančių optinių taikiklių, laikė teisės aktu.

Toks Ekspertų komisijos, kuriai net ir nesuteikta teisė plėsti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme pateikiamų ginklų, jų priedų ar šaudmenų apibrėžimų, sprendimas sukūrė situaciją, kurioje kiekvienas gamtos fotografas, savo turtą siekiantis apsaugoti ūkininkas, monokliais prekiaujantis verslininkas ar medžiotojas tapo potencialiu pažeidėju, dėl šios priežasties Ekspertų komisijos sprendimas taikomas atsižvelgiant į kitas objektyvias aplinkybes, o teismų praktikoje šis protokolo išrašas vertinamas kritiškai. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartyje nurodyta, kad Ekspertų komisijos išaiškinimas nėra teisės aktas (nutartis administracinėje byloje Nr. P-438-18-12), todėl į šias taisykles reikia atsižvelgti tik kaip į rekomendacinio pobūdžio, o situaciją vertinti atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes.

Be kita ko, Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-730-785/2015, spręsdamas analogišką situaciją, nurodė, kad Ekspertų komisija kriminalistinių ekspertinių tyrimų neatlieka ir kad šios komisijos pozicija turėtų būti vadovaujamasi kaip rekomendacija, kiekvienu individualiu atveju nustatant, ar konkretus naktinio matymo prietaisas atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintą naktinio taikiklio apibrėžimą. Administracinės atsakomybės taikymo pagrindu turėtų būti įstatymas, o ne jo nuostatas plečiamai interpretuojančios institucijos nuomonė.

Nurodytoje byloje, nagrinėjant analogišką situaciją, buvo priimtas sprendimas grąžinti įrenginį jo savininkui.

5.6. Materialiosios teisės pažeidimas pasireiškė dar ir tuo, kad teismas paskyrė nuobaudą nenustatęs administracinio teisės pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Taigi laikytina, kad R. B. nėra padaręs administracinio teisės pažeidimo, o jam priklausantis naktinio matymo prietaisas nėra ATPK 1991 straipsnio dalykas. Įstatyme nėra suteikta teisė, teismui nutraukus bylą, be jokio teisėto pagrindo konfiskuoti R. B. priklausančio daikto. Be kita ko, akivaizdu, kad daiktų konfiskavimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas administracinis teisės pažeidimas. ATPK 26 straipsnyje nurodyta, kad daikto konfiskavimas yra galimas, kai daiktas buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas (iš esmės analogiškai reglamentuojama ir ANK 29 straipsnio 1 dalyje). Šiuo atveju R. B. priklausantis daiktas nebuvo ir nėra administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, nes nebuvo atliktų priešingų teisei veiksmų. Taigi teismai netinkamai aiškino ATPK numatytus daikto konfiskavimo ir konfiskuotų daiktų grąžinimo pagrindus ir tai sukliudė priimti teisėtą sprendimą bei pažeidė R. B. teisėtus interesus ir nuosavybės teisę.

6. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK viršininkė I. Malinauskienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo R. B. atstovo prašymo netenkinti ir abiejų instancijų teismų sprendimus palikti nepakeistus, nes jie priimti motyvuotai, teisėtai ir pagrįstai.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. R. B. atstovo advokato G. Danėliaus prašymas atmestinas.

Dėl teisenos, kuri taikoma nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą

8. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad kai administracinių teisės pažeidimų protokolai (o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai) surašyti iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK tik tuo atveju, kai pažeidimai buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu. Kitais atvejais teisena vyksta pagal iki nurodytos datos galiojusį ATPK. Tai reiškia, kad ši atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėtina taikant iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Dėl ATPK 1991 straipsnio taikymo ir civilinėje apyvartoje draudžiamų daiktų konfiskavimo

9. Pareiškėjas nesutinka su priimtais teismų sprendimais, mano, kad byla buvo nutraukta netinkamu pagrindu, ir prašo ją nutraukti R. B. nepadarius administracinio teisės pažeidimo ir atitinkamai netaikant daikto konfiskavimo, nes jam priklausantis monokuliaras „Dedal-541“ nėra minėto administracinio teisės pažeidimo dalykas.

10. ATPK 1991 straipsnyje buvo nustatyta administracinė atsakomybė už ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas su tokios rūšies ginklais naudoti draudžia, įsigijimą, laikymą ir naudojimą. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-978 redakcija) reglamentuoja ginklų ir šaudmenų įsigijimo bei laikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad A kategorijai priskiriami naktinio matymo taikikliai, o 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad civilinėje apyvartoje draudžiami A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams.

11. Pareiškime iš esmės keliamas klausimas dėl faktinių aplinkybių nustatymo, t. y. dėl to, ar R. B. priklausantis naktinio matymo monokuliaras „Dedal-541“ laikytinas tik A kategorijos ginklo priedėliu ir atitinkamai draudžiamu civilinėje apyvartoje, ar ne. Būtent šios faktinės aplinkybės nustatymas yra reikšmingas konstatuojant, ar tinkamu pagrindu buvo nutraukta R. B. administracinio teisės pažeidimo byla ir ar pagrįstai buvo konfiskuotas jam priklausantis monokuliaras „Dedal-541“.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis klausimas, išsamiai išnagrinėjus visas reikšmingas bylos aplinkybes ir įvertinus joje esančius įrodymus, buvo tinkamai ir motyvuotai išspręstas abiejų instancijų teismuose. Pažymėtina, kad nustatant šią aplinkybę esminę reikšmę turi eksperto (specialisto), turinčio reikiamų specialių balistikos žinių, išvada, ar konkretus ginklas, ginklo priedėlis ar šaudmenys priskirtini prie draudžiamų civilinėje apyvartoje. Iš byloje esančio ir pareiškėjo papildomai pateikto prietaiso „Dedal-541“ apžiūros protokolo, kuriame specialisto išvadą surašė Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų vyriausiasis tyrėjas T.

B., matyti, kad prietaisas „Dedal-541“ yra naktinio matymo monokuliaras, skirtas be papildomo perdarymo prijungti prie ginklo optinio taikiklio arba kito optinio prietaiso (binoklio, žiūrono, video-, foto-technikos); prijungus prie ginklo optinio taikiklio jis yra naudojamas kaip naktinis taikiklis ir yra skirtas ginklui nutaikyti į taikinį; šis monokuliaras ginklo priedėliams nepriskiriamas, tačiau, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir Ekspertų komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolu Nr. 13, šiam naktinio matymo monokuliarui yra taikomi naktiniams taikikliams (A kategorijos ginklų priedėliams) nustatyti apyvartos reikalavimai.

Tą patį specialistas paaiškino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje. Ekspertų komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolo Nr. 13 išrašo 27 punkte nurodyta naktiniams monokuliarams, kurių gamintojai numatė jų panaudojimą kaip naktinių taikiklių arba kuriuos be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie esančių prie ginklo optinių taikiklių, taikyti naktiniams taikikliams nustatytus apyvartos reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. priklausantį naktinio matymo prietaisą „Dedal-541“ be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie ginklo optinio taikiklio ir tai, pasak specialisto, yra pagrindinė šio daikto paskirtis, spręstina, kad teismai padarė pagrįstą išvadą, jog jis yra draudžiamas civilinėje apyvartoje.

Tokiu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios, beje, buvo įvertintos abiejų instancijų teismų, kad R. B. šį daiktą naudojo aplinkai tamsiu paros metu stebėti ar tvirtinti prie foto-technikos ar kad šis monokuliaras negali būti pritvirtintas nė prie vieno iš jo turimų ginklų, nėra esminės.

13. Net ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nevisiškai tiksliai pacituota Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, nekeičia priimto sprendimo laikyti naktinio matymo prietaisą „Dedal-541“ draudžiamu civilinėje apyvartoje esmės. Kita vertus, iš paduoto prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas ir pats netinkamai interpretuoja nurodytą teisės normą. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad civilinėje apyvartoje draudžiami A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis A kategorijos ginklams, jų dalis, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, valstybiniai muziejai, A kategorijos ginklus, šaudmenis, jų dalis ir priedėlius tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos. Lingvistiškai aiškinant šią nuostatą ir atsižvelgiant į to paties įstatymo 3 straipsnio 6 punktą, kuriame, kaip jau buvo minėta, nurodyta, kad A kategorijai priskiriami naktiniai taikikliai, akivaizdu, kad šioje normoje kalbama apie civilinėje apyvartoje draudžiamus šaudmenis, skirtus tik A kategorijos ginklams, tuo tarpu naktiniai taikikliai kaip ginklų priedėliai draudžiami civilinėje apyvartoje, nes yra priskiriami A kategorijai.

14. Paduotame prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą keliamas klausimas ir dėl pirmiau minėto Ekspertų komisijos sprendimo pagrįstumo ir privalomumo. Remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi, daiktų ir įrenginių modelius ginklams ir konkrečiai jų kategorijai priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sudaryta ekspertų komisija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 551 patvirtintų Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti nuostatų 20 punktą, Ekspertų komisijos priimti sprendimai privalomi visoms ginklų ir šaudmenų apyvartos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms, ginklų ir šaudmenų apyvartą vykdantiems subjektams.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ekspertų komisiją sudaro Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas, Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros, Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro, Lietuvos teismo ekspertizės centro, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai.

Taigi abejoti šios komisijos kompetencija sprendžiant klausimus dėl daiktų, įrenginių modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams ar šaudmenims bei konkrečiai jų kategorijai nėra pagrindo. Be to, priešingai nei nurodo pareiškėjas, cituodamas ištrauką ne iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties motyvuojamosios, o iš aprašomosios dalies (aprašant byloje paduotą apeliacinį skundą) administracinėje byloje Nr. P-438-18-12, teismų praktikoje pripažįstama, kad pirmiau minėta ekspertų išvada atitinka ATPK 256 straipsnyje nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus, todėl teismai pagrįstai ja remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-895/2016).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai R. B. turėtą naktinio matymo priedėlį „Dedal-541“ prilygino naktiniam taikikliui, kurio civilinė apyvarta draudžiama, ir priėmė sprendimą šį daiktą konfiskuoti nepaisant to, kad byla buvo nutraukta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, nes pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais.

15. Nenustačiusi jokių esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais ir bylą nutraukti kitu pagrindu, nei tai padaryta pirmosios instancijos teismo nutarimu, taip pat panaikinti sprendimą konfiskuoti civilinėje apyvartoje uždraustą daiktą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti R. B. atstovo advokato Giedriaus Danėliaus prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjai Pranas Kuconis

Dalia Bajerčiūtė

Artūras Pažarskis