2025-05-21 Nr. AB-8869-3-61-3-06191-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-421-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06191-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 44.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Z. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 2024 m. lapkričio 5 d. pareiškėja T. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2024 m. rugsėjo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, ir atsakovas) priimtą sprendimą Nr. 2S-535-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui L. Z.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT nesiimti jokių veiksmų, susijusių su piliečio L. Z. teisės atkūrimu iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-4874-535/2024 ir įsiteisės galutinis sprendimas.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant patikslinti skundą. 2024 m. lapkričio 21 d. pareiškėja pateikė teismui pasitikslintą skundą (papildomus paaiškinimus).

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjos atstovė advokato padėjėja S. Č. pateikė teismui patikslintą skundą (papildomus paaiškinimus), kuriuo prašoma panaikinti NŽT Sprendimą, be kita ko, ir sustabdyti bylą bei įpareigoti NŽT nesiimti jokių veiksmų, susijusių su piliečio L. Z. teisės atkūrimu iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-4874-535/2024 ir įsiteisės galutinis sprendimas. Teismas vertino, kad pateiktas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 straipsnių reikalavimų. Teismas nustatė, kad skunde pareiškėja nurodo, kad yra L. Z. teisių paveldėtoja, pretendentė Vilniaus miesto teritorijoje atkurti nuosavybės teises į išlikusįjį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekildomąjį turto atkūrimo įstatymą. Skundo reikalavimu prašoma panaikinti NŽT Sprendimą, kuriuo nuosavybės teisės atkurtos piliečiui L. Z. į V. Z. nuosavybės teisėmis valdytą turtą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog T. Z. yra L. Z. teisių paveldėtoja. Teismas pažymėjo, kad iš atstovavimo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos T. Z. ir jos atstovės, matyti, kad T. Z. yra L. Z. įgaliota atstovė. Be to, gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje nėra duomenų apie L. Z. mirtį. Teismas nurodė pareiškėjai, kad, šalindama skundo trūkumus, pareiškėja turi aiškiai išdėstyti skundo aplinkybes, susijusias su pareiškėjos T. Z. suinteresuotumu šioje byloje ir pateikti įrodymus skunde išdėstytoms aplinkybėms patvirtinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 3 d. nutartimi skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai T. Z., kadangi pareiškėja nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad pareiškėjos atstovė advokato padėjėja S. Č. 2025 m. sausio 21 d. pateikė teismui duomenis, kad po palikėjo L. Z. mirties (L. Z. mirė 2024 m. gruodžio 3 d.), jo palikimą priėmė vienas asmuo – sutuoktinė Z. Z., minėtą aplinkybę patvirtina 2025 m. sausio 21 d. notaro išduotas liudijimas. Į bylą taip pat buvo pateikta 2025 m. sausio 21 d. atstovavimo sutartis, kuria Z. Z. įgaliojo advokato padėjėją S. Č. atstovauti ją L. Z. vardu atkuriant nuosavybės teises. Teismas pažymėjo, kad išaiškino pareiškėjai kaip pašalinti skundo trūkumus, t. y. pasiūlė aiškiai išdėstyti skundo aplinkybes, susijusias su pareiškėjos suinteresuotumu šioje byloje, pateikti įrodymus, kurie patvirtintų skunde išdėstytus argumentus, kad T. Z. yra L. Z. teisių paveldėtoja, pretendentė Vilniaus miesto teritorijoje atkurti nuosavybės teises į išlikusįjį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekildomąjį turto atkūrimo įstatymą patvirtinti. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja T. Z. yra L. Z. teisių paveldėtoja. Tikslindama skundą pareiškėja nepateikė duomenų, kurie patvirtintų skunde išdėstytas aplinkybes, kad ji yra L. Z. teisių perėmėja ir pretendentė Vilniaus miesto teritorijoje atkurti nuosavybės teises į išlikusįjį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja T. Z. 2024 m. lapkričio 4 d. skunde nurodė, kad yra L. Z. teisių paveldėtoja, nors L. Z. mirė 2024 m. gruodžio 3 d. Be to, iš pareiškėjos atstovės pateiktų rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų matyti, kad po L. Z. mirties jo palikimą priėmė vienas asmuo – sutuoktinė Z. Z., minėtą aplinkybę patvirtina 2025 m. sausio 21 d. notaro išduotas liudijimas. Teismas nurodė, kad, šalindama skundo trūkumus, pareiškėja nepateikė duomenų, kurie patvirtintų skunde išdėstytas aplinkybes, kad ji yra L. Z. teisių perėmėja ir pretendentė Vilniaus miesto teritorijoje atkurti nuosavybės teises į išlikusįjį nekilnojamąjį turtą, t. y. nešalino teismo nustatytų skundo trūkumų.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja reiškė ir reikalavimą įpareigoti NŽT nesiimti jokių veiksmų, susijusių su piliečio L. Z. teisės atkūrimu iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-4874-535/2024. Teismas paaiškino pareiškėjai, kad reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus suinteresuotas asmuo gali pareikšti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina tokių veiksmų atlikimą. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, toks ginčas negali būti keliamas teisme. Šalindama skundo trūkumus pareiškėja nepateikė duomenų, kad tarp jos ir NŽT dėl paminėto reikalavimo būtų kilęs ginčas, t. y. pareiškėja paminėtų skundo trūkumų nešalino.

2025 m. vasario 12 d. teisme gautas Z. Z. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėja 2024 m. lapkričio 5 d. pateikė skundą teismui, t. y. ne pati Z. Z., tačiau T. Z. (dukra). Tuo metu pareiškėjas buvo L. Z., o T. Z. buvo įgaliotas asmuo. Teismui priėmus skundą nagrinėti, L. Z. 2024 m. gruodžio 3 d. mirė. Teismas nustatė pareiškėjai terminą pašalinti trūkumams, o būtent pateikti tinkamą atstovavimą patvirtinančius dokumentus.

Atskirajame skunde nurodyta, kad byloje buvo teiktas ne vienas prašymas pratęsti terminą trūkumams pašalinti, kadangi Z. Z. tik 2025 m. sausio 21 d. gavo iš notaro liudijimą, kad yra mirusio L. Z. įpėdinė. Z. Z. paaiškino, kad pagal įstatymą įpėdinių buvo trys: sutuoktinė Z. Z. bei du vaikai. Tačiau vaikai atsisakė paveldėjimo teisės, tame tarpe ir buvusi pareiškėja T. Z.. 2025 m. sausio 21 d. teiktoje atstovavimo sutartyje atstovaujamoji yra Z. Z. Byloje buvo visos prielaidos bylą nagrinėjančiam teismui pasiūlyti pakeisti pradinį pareiškėją tinkamu pareiškėju, tačiau teismas to nepadarė, o tai reiškia, kad tinkamai neįgyvendino ABTĮ 53 straipsnio nuostatos.

Z. Z. nuomone, teismas matydamas, kad įpėdinė yra tik Z. Z. bei, kad pateikta jos atstovavimo sutartis, ir tik formalumo pareiškėja neatliko, t. y. nepaprašė pakeisti jos kaip tinkamos pareiškėjos byloje, galėjo pasinaudoti ABTĮ 53 straipsnio nuostata. Pareiškėjos atstovės žmogiškosios klaidos formalus vertinimas ir aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei nepagrįstai apribotų pareiškėjos teisę į teisminę gynybą. Pareiškėja išreiškė pasitikėjimą konkrečiu jos pasirinktu atstovu (advokatės padėjėja), bet negalėjo numatyti, jog bus nesilaikyta įstatymų leidėjo nustatytų kreipimosi į teismą terminų.

Visiškas eliminavimas galimybės į teisminę gynybą, siekiant nuosavybės teisių atkūrimo pateikus teisių perėmimą patvirtinančius dokumentus ir tik formaliai nepakeitus pareiškėjos, nebūtų suderinamas ir su proporcingumo principu. Z. Z. yra tinkama pareiškėja byloje, visi duomenys apie tinkamą jos teisių perėmimą byloje buvo pateikti ir tik dėl formalumo, skunde nebuvo pakeisti jos kaip pareiškėjos duomenys iš T. Z., kas laikytina formaliu trūkumu, negalinčiu užkirsti kelią pareiškėjai ginti galimai pažeistas teises.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti Z. Z. atskirąjį skundą, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir nustačius, kad nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. nutarties, kuria pareiškėjos T. Z. skundas laikytas nepaduotu, pateikė Z. Z., kuri nėra proceso šalis, taigi jai nėra suteikta procesinė teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, t. y. paduoti atskirąjį skundą.

III. Pareiškėja T. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutartį, priimti pareiškėjos skundą pakeičiant pareiškėją T. Z. į Z. Z..

Pareiškėja nurodo, kad Z. Z., kaip L. Z. teisių paveldėtoja, yra pretendentė Vilniaus miesto teritorijoje atkurti nuosavybės teises į išlikusįjį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekildomąjį turto atkūrimo įstatymą. Pareiškėja 2024 m. lapkričio 5 d. pateikė skundą teismui, t. y. ne pati Z. Z., tačiau T. Z. (dukra). Tuo metu pareiškėjas buvo L. Z., o T. Z. buvo įgaliotas asmuo. L. Z. 2024 m. gruodžio 3 d. mirus, teismas nustatė pareiškėjai terminą pašalinti trūkumams, o būtent pateikti tinkamą atstovavimą patvirtinančius dokumentus. Z. Z. tik 2025 m. sausio 21 d. gavo iš notaro liudijimą, kad yra mirusio L. Z. įpėdinė. 2025 m. sausio 21 d. buvo pateikta atstovavimo sutartis, pasirašyta L. Z. įpėdinės Z. Z.. Pagal įstatymą įpėdinių buvo trys: sutuoktinė Z. Z. bei du vaikai. Vaikams atsisakius paveldėjimo teisės, tame tarpe ir buvusi pareiškėja T. Z., taigi įpėdine tapo Z. Z.. Teismas, matydamas, kad įpėdinė yra tik Z. Z., bei, kad pateikta jos atstovavimo sutartis, ir tik formalumo pareiškėja neatliko, t. y. nepaprašė pakeisti jos kaip tinkamos pareiškėjos byloje, galėjo pasinaudoti ABTĮ 53 straipsnio nuostata. Pareiškėjos atstovės žmogiškosios klaidos formalus vertinimas ir aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei nepagrįstai apribotų pareiškėjos teisę į teisminę gynybą. Pareiškėja išreiškė pasitikėjimą konkrečiu jos pasirinktu atstovu (advokatės padėjėja), bet negalėjo numatyti, jog bus nesilaikyta įstatymų leidėjo nustatytų kreipimosi į teismą terminų. Kitoks vertinimas pažeistų proporcingumo principą.

Pareiškėja akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2025 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti Z. Z. atskirąjį skundą, nurodydamas, kad ji nėra proceso šalis. Teismas turėjo pakeisti pareiškėją: iš T. Z. į Z. Z., dėl to atskirasis skundas jau buvo paduotas Z. Z. vardu. Visi duomenys apie tinkamą teisių perėmimą byloje buvo pateikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti Z. Z. atskirąjį skundą, nustačius, kad atskirąjį skundą padavusiam asmeniui (Z. Z.) nėra suteikta procesinė teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, pagrįstumas ir teisėtumas.

2024 m. lapkričio 5 d. su skundu į teismą kreipėsi pareiškėja T. Z., tačiau į bylą nebuvo pateiktas dokumentas, kad ji buvo įgaliota savo vardu L. Z. interesais kreiptis į teismą, todėl teismas 2025 m. vasario 3 d. nutartimi, įvertinęs, kad T. Z. negalėjo skundo pateikti savo vardu, skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį T. Z.. Atskirąjį skundą dėl šios nutarties pateikė Z. Z., kuri tame proceso etape nebuvo įtraukta proceso šalimi, tačiau iš bylos duomenų buvo matyti, kad 2024 m. gruodžio 3 d. mirus pareiškėjui L. Z. ji tapo vienintele jo įpėdinė (2025 m. sausio 21 d. notaro liudijimas, gyventojų registro išrašas). Vis tik pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti Z. Z. atskirąjį skundą, nustatęs, kad Z. Z. nėra proceso šalis ir neturi teisės apskųsti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutarties.

Pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).

Byloje pateikiami duomenys, patvirtinantys, kad Z. Z. yra vienintelė įpėdinė po L. Z. mirties, pagrindžia jos suinteresuotumą ginče dėl 2024 m. rugsėjo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos priimto sprendimo Nr. 2S-535-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui L. Z.“ panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai iš bylos duomenų matydamas Z. Z. suinteresuotumą byla (jai teikiant atskirąjį skundą) bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, taip pat turėdamas pareigą būti aktyvus, privalėjo ją įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismas, nevertindamas Z. Z. pagrįsto teisinio suinteresuotumo ginčo baigtimi, niekaip nesprendęs klausimo dėl jos įtraukimo į bylą proceso šalimi, konstatavęs, kad Z. Z. nėra proceso šalis, todėl negali paduoti atskirojo skundo, nepagrįstai, išimtinai formaliais pagrindais atsisakė priimti Z. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutarties, kuria teismas skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai T. Z..

Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste taip pat pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų, pareigūnų veiksmų. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Z. Z. suinteresuotumą ginčo baigtimi, įtraukia ją dalyvauti bylos procese trečiuoju suinteresuotu asmeniu bei panaikina Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutartį ir Z. Z. atskirojo skundo priėmimo klausimą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

ABTĮ 53 straipsnis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.

Pareiškėjos T. Z. atskirojo skundo turinys patvirtina, kad ji neprieštarauja būti byloje pakeista į tinkamą pareiškėją, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Z. Z. 2025 m. vasario 14 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą iš naujo, atsižvelgdamas į šioje byloje susiklosčiusias konkrečias faktines aplinkybes ir tai, kad šalys nepiktnaudžiauja procesu, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, privalo įvertinti galimybę pakeisti pareiškėją byloje į tinkamą, bei išspręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą ABTĮ 153 straipsnyje numatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. Z. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Į administracinę bylą (teisminio proceso Nr. 3-61-3-06191-2024-8) trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Z. Z..

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos Z. Z. atskirojo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė