N-575-548-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-548/2012

Teisminio proceso Nr. 4-05-3-09256-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarimo S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. nutarimu pripažino S. G. (toliau – ir S. G.) kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, o dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje, teismas bylos teiseną S. G. atžvilgiu nutraukė, nesant šio pažeidimo įvykio.

Teismas nustatė, jog administracinis teisės pažeidimo protokolas S. G. surašytas už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 15 d., apie 9 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Kia Carnival“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų padaryta žala kitų asmenų turtui, siekdamas išvažiuoti iš kiemo į kelią savo automobiliu nustūmė kitą kieme stovėjusį automobilį „Peugeot 307“ bei apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9, 106 punktų reikalavimus, be to, jis iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pasitraukė, tokiais savo veiksmais pažeisdamas KET 231.1 ir 234 punktų reikalavimus.

Pažymėjo, jog S. G. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą įrodo: jo paties paaiškinimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, nuotraukos, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, liudijimai, paaiškinimai dėl eismo įvykio, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, V. B. pranešimas, o ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir S. G. kaltę įrodo: jo paties paaiškinimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, liudijimai, paaiškinimai dėl eismo įvykio.

Nurodė ir tai, jog S. G. po kontakto tarp automobilių nesidomėjo, ar buvo padaryta žala kitam automobiliui, ar ne, tačiau pripažįsta, kad įvykio metu galėjo apgadinti automobilį „Peugeot 307“, todėl atlygino nukentėjusiajai V. B. eismo įvykiu padarytą nuostolį. Pridūrė, jog S. G. elgėsi nerūpestingai, suvokdamas, kad kontakto tarp automobilių metu galėjo apgadinti kitą automobilį, jis nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Taip pat pažymėjo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. G. savo automobiliu stumdamas automobilį „Peugeot 307“, nesiekė šio automobilio apgadinti, padaryti jam žalą, jo tikslas buvo pašalinti kliūtį, tai yra netvarkingai gyvenamojo namo kieme pastatytą transporto priemonę „Peugeot 307“, trukdančią išvažiuoti iš gyvenamojo namo kiemo, be to, įsirėmęs į kitą automobilį, jis judėjo lėtai, todėl automobiliui „Peugeot 307“ padaryti apgadinimai yra nežymūs, o pats eismo įvykis įvyko gyvenamojo namo kieme, arti nesant kitiems žmonėms, ir nekėlė pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų žmonių saugumui, todėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje, teiseną S. G. atžvilgiu teismas nutraukė, nesant šio pažeidimo įvykio.

Nurodė, jog S. G. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis savo noru atlygino nuostolį, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas nuobaudą, teismas taip pat atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.

II. S. G., nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 34 – 35), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir jam iškeltą administracinę bylą nutraukti arba teismo nutarimą pakeisti dalyje: panaikinti jo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, o dalį dėl nuobaudos paskyrimo sumažinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog gyvenamojo namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini) yra mažas, iš jo išvažiuoti yra sudėtinga, todėl gyventojams yra įprasta palikti automobilius laisva pavara ir, esant reikalui, juos pastumti. Tikina, jog pravažiuoti trukdžiusį automobilį „Peugeot 307“ bandė stumti rankomis, tačiau nepavykus to padaryti, jį su savo automobiliu pastūmė atsargiai, siekdamas išvengti žalos. Mano, jog jo elgesys buvo lengvabūdiškas ir neatsakingas, tačiau nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taip pat nurodo manantis, jog teismui vis dėlto pripažinus jo kaltę minėtojo pažeidimo padarymu, yra pagrindas jam paskirtąją nuobaudą švelninti. Nurodo, jog yra įsiregistravęs darbo biržoje, tačiau šiuo metu uždarbiauja privačiai, dėl ko jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Teigia, jog turi išlaikyti ne tik sutuoktinę, kuri yra bedarbė, bet ir motiną, kuri yra pensininkė ir neįgali. Pažymi, jog šeimos finansinė padėtis yra itin sunki, nes visi gyvena iš jo pajamų, kurias, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra rizika prarasti. Be to, jam nuolat reikia vežioti neįgalią motiną į kapus, pas gydytojus, į parduotuvę ir pan.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į S. G. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu S. G. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį jo atžvilgiu buvo nutraukta.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Iš apeliacinio skundo suprastina, jog apeliantas iš esmės neginčija byloje nustatytų aplinkybių, tačiau nesutinka su jos veikos kvalifikavimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, be to, jis prašo paskirtąją administracinę nuobaudą švelninti. Ginčas dėl S. G. veikos kvalifikavimo pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį byloje taip pat nekyla.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl S. G. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, jog jo kaltė buvo visiškai įrodyta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, paaiškinimais ir kitais byloje surinktais duomenimis. S. G. veiksmai, savo automobiliu nustumiant kitą gyvenamojo namo kieme stovėjusį automobilį „Peugeot 307“ ir šį automobilį apgadinant bei iš eismo įvykio vietos pasišalinant, teisėjų kolegijos vertinimu visiškai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies dispozicijas, todėl buvo teisingai pagal šiuos įstatymo straipsnius kvalifikuoti. Tuo tarpu subjektyvūs S. G. paaiškinimai apie kieme susiklosčiusią situaciją bei tvirtinimas, kad nagrinėjamu atveju, nors jis ir elgėsi neatsakingai bei lengvabūdiškai, nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, minėtosios išvados nekeičia. Atkreiptinas dėmesys, bylos duomenys neabejotinai rodo, kad S. G. suvokė sukėlęs eismo įvykį, valingai pažeidė KET bei išgirdęs kaimynės, kuriai priklausė nustumtasis automobilis, pretenzijas, sąmoningai iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 9), todėl tyčia jo veikoje pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra akivaizdi.

Kaip minėta, apeliaciniame skunde taip pat keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. manoma, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pažeidėjo darbo pobūdis bei rūpinimasis šeimos interesais nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios skirti apeliantui mažesnę, nei įstatymo numatyta, nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas (nagrinėjamu atveju apelianto nurodomas privatus uždarbiavimas) siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Pažymėtina, jog vairuotojas, prieš darydamas teisei priešingą veiką, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad S. G. skirta įstatymo numatyta minimali nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Plungės rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo

144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

S. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius