2020-09-02 Nr. AB-15915-3-61-3-00011-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1874-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00011-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. J. (J. J.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovo atstovas), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas taip pat prašė dalį neturtinės žalos priteisti iš tam tikro atsakovo atsakingo asmens už padarytą pažeidimą (įpareigojant atiminėti čiužinius)

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. jam buvo paskirta nuobauda kamerų tipo patalpoje Nr. 215, kur iš jo buvo paimamas čiužinys ir patalynė darbo dienomis nuo 6.00–6.15 val. iki 21.40–22.00 val., poilsio dienomis nuo 7.00–7.20 val. iki 22.40–23.00 val. Pareiškėjo teigimu, 2018 m. lapkričio 7 d. jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), skirtas gydymas, tačiau jam paskirta nuobauda (kamerų tipo patalpa) nebuvo panaikinta, buvo tęsiama neatsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę.

3. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio 19 d. jam iš įstaigoje veikiančios parduotuvės buvo atneštos ne visos jo užsakytos prekės (nebuvo atneštas saulėgrąžų aliejus, buvo atneštas mažesnis pomidorų, agurkų, svogūnų ir obuolių kiekis), o 2018 m. lapkričio 26 d. pareiškėjui vėl užpildžius prašymą apsipirkti įstaigos parduotuvėje, jis negavo aliejaus, raugintų arba marinuotų agurkų, gavo mažesnį pomidorų, agurkų, česnakų ir obuolių kiekį. Pareiškėjas pažymėjo, jog yra (duomenys neskelbtini), todėl jam rekomenduojamas didesnis šviežių vaisių ir daržovių kiekis.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Lukiškių TI-K nurodė, kad nuteistieji gali įsigyti ne daugiau kaip 2 kg vaisių ir daržovių. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 19 d. užsakė daugiau kaip 6 kg vaisių ir daržovių, o 2018 m. lapkričio 26 d. – daugiau kaip 4 kg vaisių ir daržovių, todėl jam buvo atnešti mažesni vaisių ir daržovių kiekiai, nei jis pageidavo. Lukiškių TI-K taip pat pažymėjo, kad nuteistieji gali įsigyti aliejų ir margariną, tačiau ne didesnėse nei 500 ml (500 g) gamintojo pakuotėse. Pareiškėjo apsipirkimo metu Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje aliejaus nebuvo, todėl ši prekė jam nebuvo pristatyta. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo maitinamas pagal nedirbančių vyrų maitinimo valgiaraštį, gydytojo specialisto rekomendacijų skirti sustiprintą (dirbančių vyrų) maitinimą nebuvo. Lukiškių TI-K paaiškino, jog patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Departamentas nurodė, kad pareiškėjo teisė apsipirkti parduotuvėje nebuvo suvaržyta, o mažesnis prekių kiekis sąlygotas teisės aktų pakeitimų. Pagal teisės aktų reikalavimus patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. J. skundą.

9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ (nutarimo redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) 3.23 punktu, konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl dalies neturtinės žalos priteisimo iš konkretaus asmens negali būti tenkinamas.

10. Remdamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 priedu „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ (toliau – ir Sąrašas) (2018 m. spalio 19 d. redakcija), pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Sąrašu pareiškėjui nebuvo uždrausta įsigyti ir turėti vaisių bei daržovių, juo tik buvo nustatytas tam tikras leidžiamas įsigijimo ir turėjimo kiekis, t. y. ne daugiau kaip 2 kg, todėl pareiškėjui buvo atnešti mažesni vaisių ir daržovių kiekiai, nei jis pageidavo. Be to, pagal Sąrašo 18 priedo 1.7 punktą nuteistieji gali įsigyti aliejų ir margariną, tačiau ne didesnėse nei 500 ml (500 g) gamintojo pakuotėse, o atsakovo atstovas paaiškino, kad tuo metu Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje aliejaus nebuvo, todėl ši prekė pareiškėjui nebuvo pristatyta.

11. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo maitinamas pagal nedirbančių vyrų valgiaraštį, gydytojo specialisto rekomendacijų skirti sustiprintą (dirbančių vyrų) maitinimą nebuvo, todėl pareiškėjo argumentus, kad jam buvo būtinas didesnis vaisių ir daržovių kiekis, vertintino kaip subjektyvaus pobūdžio teiginius.

12. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl galimybės turėti kameroje patalynę ir čiužinį ne miegui nuteistųjų dienotvarkėje skirtu metu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 62-786 buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, todėl vadovavosi Taisyklių 220 punktu ir pažymėjo, jog nuteistųjų teisė, vykdant paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose, minkštai atsisėti ir atsigulti dienos metu, kai nemiegama pagal nuteistųjų dienotvarkę, nenustatyta.

III. 13. Pareiškėjas J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl jo perkėlimo ir laikymo rūsyje esančioje Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpoje Nr. 215, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad Lukiškių TI-K jam buvo skirtas nedirbančio vyro maisto davinys, nors pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Taisyklių pakeitimai, kuriais nustatytas 2 kartų per savaitę apsipirkimas, padaryti 2018 m. spalio 19 d., tačiau pareiškėjui Lukiškių TI-K net ir 2019 m. sausį parduotuvėje buvo leidžiama apsipirkti tik 1 kartą per savaitę, be to, buvo atnešamas mažesnis nei užsakytas prekių kiekis, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes esą taip pat neatsižvelgė.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovai Departamentas ir Vilniaus pataisos namai (Lukiškių TI-K teisių perėmėjas) atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui J. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų.

18. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl nuobaudos atlikimo sąlygų, taip pat neįvertino aplinkybių, kad, nors pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), jam Lukiškių TI-K buvo skirtas nedirbančio vyro maisto davinys, be to, 2019 m. sausį parduotuvėje pareiškėjui buvo leidžiama apsipirkti tik 1 kartą per savaitę, nors 2018 m. spalio 19 d. įsigaliojo pakeitimai, leidžiantys parduotuvėje apsipirkti 2 kartus per savaitę. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų pareiškėjas apeliaciniame skunde nereiškia.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Kaip minėta, pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę, jam turėjo būti skirtas kitas (ne nedirbančio vyro) valgiaraštis, taip pat, kad 2019 m. sausį pareiškėjui buvo leidžiama apsipirkti tik 1 kartą per savaitę, nors 2018 m. spalio 19 d. įsigaliojo pakeitimai, leidžiantys parduotuvėje apsipirkti 2 kartus per savaitę. Tačiau skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas iš šių aplinkybių prašomos priteisti neturtinės žalos nekildino – savo sveikatos būklę (duomenys neskelbtini) pareiškėjas siejo su aplinkybėmis, kad jam yra reikalingas didesnis vaisių ir daržovių kiekis, nei leidžiama įsigyti parduotuvėje, o ne su netinkamai jam skirtu valgiaraščiu; be to, ginčą dėl tariamai netinkamai įgyvendinamos jo teisės apsipirkti pareiškėjas kėlė tik 2018 m. lapkričio mėnesio laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šie pareiškėjo apeliaciniame skunde naujai nurodyti argumentai apeliacinės instancijos teisme taip pat nenagrinėtini (ABTĮ 134 str. 6 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; kt.).

21. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų (aplinkybių) vertinimu, pažymėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

22. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus (įskaitant pareiškėjo bei atsakovo atstovo paaiškinimus) ir vadovaudamasis pirmiau minėtomis nuostatomis padarė išvadas dėl ginčo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su nuobaudos atlikimo kamerų tipo patalpose sąlygomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokiais bylos faktais ir teisės aktų normomis nepaneigė šių pirmosios instancijos teismo išvadų. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuobaudos vykdymo metu buvo konsultuotas gydytojo, jam skirtas gydymas, jo sveikatos būklė buvo stebima, duomenų, kad dėl savo sveikatos būklės jis negalėjo atlikti jam paskirtos nuobaudos, byloje nėra.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo skunde nurodytu aspektu, t. y. nėra vienos iš privalomųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti. Ši aplinkybė paneigia valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą, todėl kitos sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, nevertintinos, kaip teisiškai nereikšmingos.

25. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius