Legislator Case Law & Legislation
2022-09-28 Nr. AB-23527-4-19-3-00123-2022-9 AI generated

2022-09-28 Nr. AB-23527-4-19-3-00123-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-09-28 Nr. AB-23527-4-19-3-00123-2022-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio I. S. I. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Legislator headnote

AI generated

2022-09-28 Nr. AB-23527-4-19-3-00123-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: S. I. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-3861-624/2022

Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00123-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant I. S. I. ir jo atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Liucijai Rėklevičienei,

vertėjui Tadui Tvarijonui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio I. S. I. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) piliečiui I. S. I., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 4 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teikimo argumentai:

1.1. Išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 21S47869 (toliau – ir sprendimas dėl prieglobsčio) nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis sprendimą dėl prieglobsčio skundė, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. birželio 22 d. nutartimi atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, pasikeitė Užsieniečio teisinis statusas ir jis nebėra prieglobsčio prašytojas. Atsižvelgus į tai, turi būti sprendžiamas klausimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

1.2. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 4 d. neteisėtai kirsdamas valstybės sieną ir neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. 2022 m. kovo 1 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog Užsienietis aktyviai dalyvavo neramumuose Medininkų URC – nevykdė pareigūnų teisėtų nurodymų, tyčia gadino turtą, įžeidinėjo pareigūnus, mėtė šiukšles, metalą, maistą ir kitus daiktus į pareigūnus. Kybartų URC, kuriame apgyvendintas Užsienietis, užtikrinamos sveiką fizikę ir socialinę aplinką bei Užsieniečio poreikius atitinkančios sąlygos. Užsienietis pažeidinėja nustatytą tvarką, nepaklūsta pareigūnų teisėtiems reikalavimams ir teikia klaidinančią informaciją apie save, nebendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis. Užsieniečiui yra tvarkomi readmisijos dokumentai dėl išsiuntimo.

II. 2. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2022 m. liepos 8 d. sprendimu teikimą tenkino iš dalies, taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 3 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 8 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

3. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

4. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ne per pasienio kontrolės punktą kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas asmens tapatybę ir teisę atvykti bei būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje patvirtinančių dokumentų. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių, legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje. Be to, Užsienietis pažeidinėja nustatytą tvarką, nepaklūsta pareigūnų tesėtiems reikalavimams, teikia klaidinančią informaciją apie save, nebendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis.

5. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimus ir ši alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismo vertinimu, nustatytas alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminas nepažeidžia proporcingumo principo ir yra pateisinamas Įstatymo nuostatų požiūriu.

III. 6. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 8 d. sprendimą – taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Užsieniečio apgyvendinimas Kybartų URC gali būti laikomas de facto (faktiniu) sulaikymu, nes taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės faktinis įgyvendinimas prilygsta sulaikymo režimui. Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas yra neproporcingas ir nepagrįstas, ribojimai taikomi labai ilgą laiką ir jų taikymas nepagrįstai pratęstas.

7. Atsiliepime į apeliacinį skundą URC prašo apeliacinį skundą atmesti.

7.1. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš esmės analogiški teikime nurodytiems argumentams (žr. nutarties 1.1.–1.2. p.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 8. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nustatyti judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti byloje nustatytais duomenimis.

10. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog jo judėjimo laisvės apribojimai prilygsta de facto sulaikymui, yra nepagrįsti ir neproporcingi bei taikomi pernelyg ilgą laiką.

11. Vertindama Užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Užsieniečio prieglobsčio byloje yra įsigaliojęs galutinis sprendimas dėl prieglobsčio (žr. nutarties 1.1. p.), dėl to Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas Įstatymo prasme (Įstatymo 2 str. 20 d.).

12. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde Užsienietis neginčija pagrindų jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę buvimo, tačiau prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, mažiau ribojančią jo judėjimo laisvę apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertins alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – skyrimo pagrįstumą.

13. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

14. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.)

15. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką, ryšių Lietuvos Respublikoje neturėjimu ir pan. negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti pareiškėjo judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą, kuris pagal teisinį reguliavimą nėra leidžiamas (žr. 2022 m. birželio 30 d. sprendimą administracinėje byloje, Nr. A-3177-881/2022, 21 p.).

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsieniečio judėjimo laisvė ribojama nuo atvykimo momento 2021 m. liepos 4 d., t. y. daugiau nei vienus metus, todėl primintina, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

17. Taigi, sprendžiant, ar Užsieniečiui taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas gali būti pratęstas ilgiau kaip 6 mėnesiams, svarbi duomenų, susijusių su elgesiu vykdomoje Užsiuntimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūroje, visuma, kuri teisėjų kolegijos vertinimu nepatvirtina jo siekio bendradarbiauti: Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas jokių asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų ar jų kopijų, kas savaime, kaip minėta, nėra pagrindas riboti Užsieniečio judėjimo laisvę. Tačiau, Užsieniečio, kurio prieglobsčio prašymas nėra tenkintas, paaiškinimai, susiję su jo tapatybės ir pilietybės identifikavimu, kelia pagrįstų abejonių dėl logiškumo stokos: galima paaiškinti, kad Užsienietis, kaip ir iš esmės visi kiti neteisėtai iš (duomenys neskelbtini) atvykę asmenys, asmens dokumentus galėjo prarasti kirsdamas valstybės sieną, tačiau jo apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškinimai dėl dokumentų kopijų nepateikimo priežasčių (nors turimu telefonu turi galimybę susiekti su artimaisiais ar draugais kilmės valstybėje, tačiau to nepadarė dėl tokių kontaktų praradimo), taip pat bet kokių kitų duomenų, kad ir netiesiogiai patvirtinančių jo tapatybę, nepateikimo (pamiršo „Facebook“ prisijungimo duomenis) nėra įtikinantys. Pažymėtina, kad dokumentai Užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti iš kilmės šalies diplomatinės įstaigos, kaip nustatyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovės paaiškinimu, nėra gauti.

18. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja nesant pagrindo manyti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi Užsieniečiui taikomas alternatyvios sulaikymui priemonės, numatytos Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, terminas 3 mėnesiams pratęstas nepagrįstai ar kad taikoma priemonė nėra proporcinga.

19. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

20. Tačiau teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą).

21. Taigi, negavus jokių papildomų duomenų, susijusių su vykdoma Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, VSAT turėtų apsvarstyti, ar tolesnis Užsieniečiui, kurio judėjimo laisvė yra ribojama nuo 2021 m. liepos 4 d., t. y. jau daugiau kaip vienus metus, taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – tęsimas yra būtinas Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti, t. y negali būti pasiektas ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Užsieniečio I. S. I. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė