3e58cbca-efcc-4938-bee1-cdb89545b833 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-172-345/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35419-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10; 3.5.1; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1; 2.3.3.2.3; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo S. Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. Z. skundÄ dėl antstolio veiksmų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys O.

Z., UAB „Erlandina“, antstolė D. M. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas S. Z. kreipėsi į teismÄ su skundu dėl antstolės D. M. veiksmų, kuriuo prašė pripažinti antstolės D. M. 2018 m. spalio 22 d. patvarkymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neįvykusių varžytynių neteisėtu. Kartu su skundu dėl antstolio veiksmų pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki bus iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kėjo skundas dėl antstolės veiksmų.

2. PraÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiÅ¡kėjas motyvavo tuo, kad pareiÅ¡kėjui priklausantis turtas gali bÅ«ti perleistas kreditoriui už labai maÅ¾Ä kainÄ dėl to, kad antstolė nesiėmė visų reikiamų ir pakankamų priemonių, kad turtas bÅ«tų parduotas už kuo didesnę kainÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iÅ¡nagrinėtos dvi civilinės bylos Nr. 2YT-31779-1077/2018 ir 2YT-35774-566/2018, kuriose pareiÅ¡kėjo skundai dėl varžytynių paskelbimo neteisėtu buvo atmesti, t. y. Å¡iose bylose buvo iÅ¡spręstas varžytynių paskelbimo teisėtumo klausimas. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas ginčija antstolės patvarkymÄ , kuriame antstolė priėmė du sprendimus: pripažinti antrÄ sias varžytynes neįvykusiomis ir pasiÅ«lyti iÅ¡ieÅ¡kotojams perimti iÅ¡ varžytynių neparduotÄ turtÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas kelia klausimÄ dėl antstolės veiksmų neteisėtumo iki paskelbtų varžytynių, kurių teisėtumas jau buvo vertintas kitose bylose. PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių, jog jis kreipėsi į antstolę ir pasiÅ«lė skolÄ apmokėti iÅ¡ gaunamų pajamų, taip pat nenurodė konkrečių pajamų, kuriomis skola galėtų bÅ«ti apmokėta. PareiÅ¡kėjas nepagrindė jo nurodyto antstolės neveikimo, nesiimant priemonių parduoti turtÄ kuo brangiau.

Dėl minėtų argumentų pirmosios instancijos teismas sprendė esant neįrodytÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygÄ â€“ preliminarų reikalavimų pagrįstumÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. PareiÅ¡kėjas S. Z. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Antstolė, vykdydama iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjui priklausančio turto, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 706 straipsnį – parduodama turtÄ nesiekė pritraukti kuo daugiau pirkėjų, apie turto pardavimÄ neskelbė, neplatino skelbimų ant parduodamo turto.

Antstolės nerÅ«pestingai vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ patvirtina jos patvarkymas, kuriame nurodyta, kad antrosiose varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Nesant trukdžių iÅ¡kabinti skelbimÄ , tačiau to neatlikus, buvo pažeista CPK 706 straipsnio 2 dalies nuostata ir varžytynės negali bÅ«ti laikomos teisėtomis. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog galėjo atsiskaityti su kreditoriumi iki to laiko, kol bus pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto net ir tuo atveju, jei antstolė nepasiÅ«lė padengti skolos iki iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų pradėjimo. 5.2.

Dėl sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonės taikyti apeliantė pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėstė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , pridėjo įrodymus joms pagrįsti (patvarkymÄ , kuriame nurodyta, kad varžytynėse nedalyvavo nė vienas asmuo, nuotraukas, pagal kurias matyti, kad apie parduodamÄ Å¾emės sklypÄ neiÅ¡kabintas nė vienas skelbimas, informacinio raÅ¡to, kuriuo antstolė turėjo informuoti pareiÅ¡kėjÄ apie jo teisę padengti skolÄ neiÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, nebuvimÄ ).

Pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo skundo akivaizdų nepagrįstumÄ nagrinėjamu atveju nėra.

6. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ antstolė nurodė su apelianto atskiruoju skundu nesutinkanti, prašė skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ : 6.1.Skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, kad skundu ginčijamas antstolės patvarkymas, kurio teisėtumas buvo įvertintas kitose Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtose bylose Nr. 2YT-31779-1077/2018 ir Nr. 2YT-35774-566/2018. 6.2.Vykdomosios bylos pagrindas – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis, kurios vykdymui taikomos civilinio proceso taisyklės, galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d.

Remiantis minėtos redakcijos CPK 661 straipsnio 2 dalimi, raginimas vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo nesiunčiamas. Be to, apie vykdomojo dokumento priėmimÄ pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ytinai informuotas 2012 m. birželio 22 d., vykdomosios bylos sustabdymas Å¡eÅ¡eriems metams taipogi sudarė galimybes su kreditoriumi atsiskaityti gera valia. 6.3. Antstolės vertinimu, apelianto teiginiai dėl antstolės pastangų siekiant turtÄ parduoti kuo didesne kaina nebuvimo yra nepagrįsti.

AreÅ¡tuoto turto rinkos vertės nustatymo teisėtumas iÅ¡nagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2YT-31779-1077/2018. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ reikalavimas iÅ¡kabinti skelbimÄ ant paties nekilnojamojo turto objekto turi bÅ«ti įgyvendinamas tik tokios galimybės buvimo atvejais. Nagrinėjamu atveju vykti į Vilniaus rajone esantį žemės sklypÄ , kabinti skelbimÄ ir nuolat jį tikrinti nebuvo nei laiko, nei finansinių iÅ¡teklių, minėti veiksmai nesuderinami su proceso ekonomiÅ¡kumo principu.

Be to, atsižvelgiant į skolininko pareigÄ bendradarbiauti su antstoliu ir jam padėti įgyvendinti įstatyme nustatytus reikalavimus, skolininkas pirkėjų gali ieÅ¡koti ir savo iniciatyva. Turto nepardavimo faktas rodo jo nepatrauklumÄ rinkoje ir negali bÅ«ti vertinamas kaip antstolio veiksmų (neveikimo) pasekmė. Skolininkas praÅ¡ymų parduoti turtÄ jo pasiÅ«lytam pirkėjui taipogi nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas 7.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

8. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

9. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad egzistuoja du pagrindai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) tikėtinas ieškinio pagrįstumas;

2) realios grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kuriÄ privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014, 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017, kt.). Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek jÄ aiÅ¡kinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiems Å¡ioms sÄ lygoms.

10. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga, preliminariai įvertina ieÅ¡kovo reikalavimÄ , pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas. Preliminarus ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo vertinimas nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieÅ¡kinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimÄ dėl ginčo esmės.

11. IÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Vienas iÅ¡ Å¡ios priemonės taikymo atvejų yra situacijos, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų – CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali praÅ¡yti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundÄ dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymÄ â€“ numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Vykdymo veiksmų sustabdymui bÅ«dingas iÅ¡imtinis pobÅ«dis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas, gali bÅ«ti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumÄ . Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali bÅ«ti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobÅ«dis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikÅ¡mingomis. Tokiu atveju taikant laikinÄ sias apsaugos priemones – nukeliant neapibrėžtam laikui vykdomojo dokumento realų įvykdymÄ â€“ ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. vykdomojo dokumento įvykdymo per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimÄ (CPK 2 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundžia antstolės D. M. 2018 m. spalio 22 d. patvarkymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neįvykusių varžytynių. PraÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pareiÅ¡kėjas grindžia aplinkybe, jog pareiÅ¡kėjui priklausantis turtas gali bÅ«ti perleistas kreditoriui už labai maÅ¾Ä kainÄ dėl to, kad antstolė nesiėmė visų reikiamų ir pakankamų priemonių, kad turtas bÅ«tų parduotas už kuo didesnę kainÄ .

13. Apeliacinės instancijos teismas, pirmiausia, pažymi, kad praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra savarankiÅ¡kas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo bÅ«das. Konkrečiu atveju, byloje yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo klausimas siekiant užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės, kol bus iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Taigi, atskirojo skundo argumentai dėl antstolės vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo neatitikimo teisės aktams yra bylos dėl ginčo esmės, bet ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo dalykas. Pastaruoju aspektu įvertinus preliminarų pareiÅ¡kimo pagrįstumÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad minėta sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta.

14. Pažymėtina, kad iÅ¡ bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčija antstolės patvarkymÄ , kurio teisėtumas buvo įvertintas kitose Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2YT-31779-1077/2018 ir Nr. 2YT-35774-566/2018. Be to, 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-42539-1089/2018 pareiÅ¡kėjo skundas dėl antstolės D. M. veiksmų atmestas, nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 14 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl nagrinėjamu atveju kvestionuojamo antstolės veiksmų neteisėtumo iki paskelbtų varžytynių klausimo ir minėtose bylose iÅ¡spręstų pareiÅ¡kimų tapatumo.

Jokių kitų aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti įvertinamos kaip sÄ lygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui jau iÅ¡spręstuose ginčuose, apeliantas nenurodė bei jų nepagrindė. Byloje nėra objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo siekį apmokėti įsiskolinimÄ ar antstolės neveikimÄ turto pardavimo procese. Vien tik subjektyvaus pobÅ«džio vykdymo proceso dalyvių veiksmų vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti preliminarų skundo pagrįstumÄ . Minėtas iÅ¡vadas patvirtina teismo nutartis, priimta dėl ginčo esmės.

15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, pareiÅ¡kėjo atskiruoju skundu, praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei prie praÅ¡ymo pateiktais priedais, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – preliminarus reikalavimų pagrįstumas nenustatytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė taikyti apelianto praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimui teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau Å¡ioje nutartyje nurodytų aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ vykdymo procese, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, todėl pareiÅ¡kėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Henrichas Jaglinskis