Legislator Case Law & Legislation
3e583c41-2daf-407f-962f-88aaae7b1b5e AI generated

3e583c41-2daf-407f-962f-88aaae7b1b5e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 3e583c41-2daf-407f-962f-88aaae7b1b5e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

(A. M.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K.

Legislator headnote

AI generated

3e583c41-2daf-407f-962f-88aaae7b1b5e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2423-484/2017                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-00405-2017-2                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

M. (A. M.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K.

Apie 7,3 m2 ploto kamerose buvo laikomas su 1-4 asmenimis, tokiu bÅ«du neužtikrinant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Kamerose esančios dviaukÅ¡tės lovos buvo be kopėtėlių, prieiti prie lango nebuvo galimybės, nes prie jo stovėjo lova. Ant lango iÅ¡ lauko ir vidaus buvo grotos, tarp lango ir grotų kaupėsi Å¡iukÅ¡lės, kurių nebuvo galimybės iÅ¡valyti. Nors langas yra tiesioginė ventiliacija, tačiau dėl esančių Å¡iukÅ¡lių sklido smarvė. NatÅ«rali Å¡viesa nepateko į kamerÄ , nes iÅ¡ lauko pusės ant lango buvo uždėtas metalinis tinklas. Kameroje nuolat degė dieninė (nuo 6 val. iki 22 val.) ir naktinė Å¡viesa (nuo 22 val. iki 6 val.).

PareiÅ¡kėjas taip pat paaiÅ¡kino, kad kameros duryse buvo stebėjimo langelis, per kurį pareigÅ«nai matė, kaip jis atlieka gamtinius reikalus. Tai žeidė jo privatumÄ . Tualetas atitvertas vieno metro atstumu nuo stalo, gulint lovoje matėsi kaip kitas asmuo juo naudojosi. Spintelė maistui ir higienos reikmenims sudėti pakinta virÅ¡ radiatoriaus, prieÅ¡ tualetÄ . Maistas nuo radiatoriaus skleidžiamos Å¡ilumos gedo, džiÅ«vo, todėl maistÄ buvo priverstas laikyti tualeto spintelėje. Spintų rÅ«bams apskritai nebuvo, asmeninius daiktus turėjo laikyti krepÅ¡iuose po lovomis. Stalas skirtas dviem asmenims, kiti du asmenys valgyti buvo priversti sėdėdami ant lovos.

Radijo taÅ¡kas ir kabelinės televizijos kabelis buvo 3 metrų aukÅ¡tyje, todėl prisijungti kabelio nebuvo įmanoma. Kamerų Å¡varai palaikyti Å¡luotos buvo be kotų, todėl nebuvo įmanoma iÅ¡valyti po lovomis. Indams plauti nebuvo duodamas indų ploviklis. Tik vienÄ kartÄ per mėnesį buvo iÅ¡duodamas vienas rulonas nekokybiÅ¡ko tualetinio popieriaus, kurio užteko tik kelioms dienoms. Taip pat buvo iÅ¡duodamas tik vienas skutimosi peiliukas visam mėnesiui. Duodamos 50 ml dantų pastos, užteko vos 2 savaitėms.

Kameros nebuvo dezinfekuojamos. Pasivaikščiojimui buvo skiriama tik viena valanda per dienÄ . Kameroje buvo kriauklė, tačiau karÅ¡tas vanduo nebuvo tiekiamas. Tualete ventiliacijos nebuvo, vanduo tualete nenusileido arba nusileido blogai. DuÅ¡u galima buvo naudotis tik vienÄ kartÄ per savaitę. Kamerų sienos, lubos, grindys buvo avarinės bÅ«klės. Pastato konstrukcijose buvo asbesto kuris kenkė sveikatai. Dėl drėgmės kamerose nedžiÅ«vo rÅ«bai. IÅ¡duodama patalynė buvo sintetinė, kuriai jis buvo alergiÅ¡kas.

Čiužiniai, užklotai, pagalvės nebuvo dezinfekuojami, todėl juose veisėsi parazitai. LukiÅ¡kių TI-K administracija draudė turėti pledus. Maisto energetinė vertė nebuvo pakankama, t. y. nuo 1300 iki 1500 kcal, kai tuo tarpu jo svoris 76 kg, Å«gis180 cm. Be to, jis sportavo. Giminės ir draugai neturėjo teisės perduoti maisto. Tokios gyvenimo sÄ lygos, anot pareiÅ¡kėjo, buvo nežmoniÅ¡kos, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį.

Taip pat nurodė, kad pareigÅ«nai atsisakė priimti ir registruoti praÅ¡ymus, skundus, grasino nuobaudomis. NežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos, pareiÅ¡kėjo teigimu, sukėlė jam didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , sužalojo sveikatÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , atlyginti 1,68 Eur dokumentų rengimo iÅ¡laidas. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-17) nurodo, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

Atsakovo atstovas atsiliepime pateikė pareiÅ¡kėjo judėjimo grafikÄ , iÅ¡ kurio matyti, kuriais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Skirstydama atvykusius asmenis į kameras, LukiÅ¡kių TI-K administracija laikosi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų reikalavimų. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos, tačiau esant tokiai situacijai LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, atsiradus galimybei perkelti suimtuosius (nuteistuosius) į laisvesnes kameras, taip pat sudaro galimybes kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad siekiant užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę kontrolę, priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Teisės aktai, reglamentuojantys kamerų įrengimÄ , nenumato, kad jose esantys sanitariniai mazgai bÅ«tų atitverti nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti ir dėl to, kad nebÅ«tų galimybių užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.Atkreipė dėmesį į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra iÅ¡duodami į kameras. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymėjo, kad siekdama palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kurios taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.LukiÅ¡kių TI-K remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims suteikiama teisė vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duÅ¡e. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis higienos normas.

Elektros instaliacija montuojama paslėptu bÅ«du, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkcijÄ , kuriais galima bÅ«tų valdyti naktinio, dieninio apÅ¡vietimo veikimÄ ir elektros energijos tiekimÄ Ä¯ patalpas. Elektra į gyvenamųjų kamerų kiÅ¡tukinius lizdus nėra teikiama nepertraukiamojo miego metu, nustatyti suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje.Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas. Taip pat, pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

Dėl asbesto pastato konstrukcijose nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimu Nr. 1163, LukiÅ¡kių TI-K gofruoti ir kiti lakÅ¡tai iÅ¡ asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami.Pabrėžė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Å iuo atveju bÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Akcentavo, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai, atsakovo atstovo nuomone, yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Å ios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ atsakovas laiko nepagrįstu ir traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 45-47) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas dėl laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų į Kalėjimų departamentÄ skundžiamuoju laikotarpiu nesikreipė. Pažymėjo, kad teismų praktikoje tinkamu pažeistų teisių apgynimu pripažįstamas konstatavimas, jog buvo pažeista asmens teisė ir ne visais atvejais turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui taip pat nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Å ios aplinkybės rodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos iÅ¡ valstybės.Bylos Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 64-65), todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikomas galimai netinkamomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d.IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos ir atsakovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 8-9, 41-42).

PareiÅ¡kėjas Å¡iuos duomenis paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, todėl bÅ«tent Å¡is laikotarpis laikytinas ginčui aktualiu laikotarpiu.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas teismui pateiktame skunde jam LukiÅ¡kių TI-K padarytos neturtinės žalos atsiradimÄ , be kita ko, siejo su tuo, kad kameros buvo perpildytos, dėl to buvo apribota jo judėjimo laisvė.

EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

Pažymėtina, jog ginčui spręsti aktualiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. V-14 redakcija; toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte yra numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Å iame teisės akte nenumatyta, kad kameroje įrengto sanitarinio mazgo plotas ir baldų užimamas plotas nėra įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje. Tačiau EŽTT, spręsdamas dėl galimo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, tame tarpe – minimalios asmeninės erdvės, kuri, netgi nevertinant kitų sÄ lygų visumos, tikrai neturėtų bÅ«ti mažesnė nei 3 kv. m., pasisako, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas.

Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje (žr. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ ).Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. (iÅ¡ viso 196 paras) pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 112A (plotas 6,34 m2), Nr. 118 (plotas 7,38 m2), Nr. 123 (plotas 7,42 m2), Nr. 172 (plotas 7,94 m2), Nr. 137 (plotas 7,75 m2), Nr. 286 (plotas 7,60 m2), Nr. 267 (plotas 7,63 m2), Nr. 269 (plotas 7,68 m2) vienas arba su dar vienu asmeniu.

PareiÅ¡kėjo judėjimo grafikas (b. l. 8-9) ir duomenys apie kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, plotus patvirtina, kad Ä®sakymu Nr. V-124 patvirtintos vienam asmeniui tenkančios minimalaus ploto tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje normos buvo laikomasi visÄ pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikÄ , t. y. pareiÅ¡kėjui teko nuo 3, 71 iki 7,75 m2 kameros ploto. Taip pat nustatyta, kad sanitarinis mazgas užėmė 0,56 kv. m. bendro kameros ploto, o tai reiÅ¡kia, kad EŽTT rekomenduojama 3 kv. m. minimali asmeninė erdvė taip pat buvo užtikrinta pareiÅ¡kėjui.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo ir iÅ¡ to kilusių pasekmių: judėjimo laisvės ribojimo, vietos prie stalo trÅ«kumo, atmestini kaip neįrodyti. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat argumentuoja, jog kamerose nebuvo laikomasi higienos normų reikalavimų (netinkamas apÅ¡vietimas, ventiliacijos nebuvimas, didelė drėgmė, nedezinfekuotas minkÅ¡tasis inventorius, parazitai), patalpos avarinės bÅ«klės – neremontuotos.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjo skundo teiginiai aptartoje dalyje yra abstraktaus pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė Å¡iuos jo teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl teismas Å¡ioje byloje remsis atsakovo atstovo pateiktais dokumentais. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo 14.1 punkte numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.

PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimÄ atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė teisės aktus Å¡iuo aspektu.Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. PareiÅ¡kėjas neneigė, kad patalpos buvo vėdinamos per langus.

Tai reiškia, kad HN 134:2015 17 p. reikalavimų buvo laikomasi. Byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktai patvirtina, kad kameroje Nr. 118, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016-02-26, oro temperatūra tikrinimo metu atitiko higienos normos HN 134:2015 16 punkto, kur nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 18 °C, reikalavimus, dirbtinė apšvieta - higienos normos HN 134:2015 14 punkto, kur nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, reikalavimus (b. l. 19-20).

Kameroje Nr. 123, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2016-02-28, atliekant patikrinimÄ 2016-04-22 ir 2016-04-28, higienos normos HN 134:2015 pažeidimų, susijusių su kameros temperatÅ«ra, nenustatyta (b. l. 23-24). Taip pat Å¡ių tikrinimų metu buvo iÅ¡matuota santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 123, kuri atitiko higienos normos HN 134:2015 16 punkto, kuriame nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc., reikalavimus. Patikrinimo metu užfiksuota ir tai, kad kamerose langai užsidaro, pelėsių požymių vizualiai nenustatyta (HN 134:2015 39 p.); kameroje esantys įrenginiai buvo vizualiai Å¡varÅ«s (HN 134:2015 35 p.);

I-ajame ir II-ajame korpuse naudojimui paruoštas minkštasis inventorius buvo vizualiai švarus, nesuplyšęs ir tinkamas dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose (HN 134:2015 41 p.). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016-07-11 patikrinimo akte užfiksuota, kad: I-ajame ir II-ajame korpuse naudojimui paruoštas minkštasis inventorius buvo vizualiai švarus, nesuplyšęs ir tinkamas dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose (HN 134:2015 41 p.); naudojimui paruošti rankšluosčiai ir lovos skalbiniai buvo vizualiai švarūs, Lukiškių TI-K susidarantys skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje skalbykloje, su kuria įstaiga yra sudariusi sutartį dėl skalbinių skalbimo, tai atitiko HN 134:2015 24 ir 42 p. reikalavimus (b. l. 26-27).

Duomenų, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas ginčui aktualiu laikotarpiu atliko higienos normų laikymosi patikrÄ kitose kamerose, kurios buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, į bylÄ nepateikta. Nustatyti, kokios sÄ lygos buvo kamerose pareiÅ¡kėjo laikymo jose laikotarpiu neturi galimybės ir teismas, kadangi yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas. Remiantis HN 134:2015 37 punktu, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Bylos duomenys rodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo perkeliamas iÅ¡ vienos kameros į kitÄ , tačiau skunde nesukonkretino, kurioje iÅ¡ kamerų buvo iÅ¡duotas netvarkingas inventorius. Pagal HN 134:2015 laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (HN 134:2015 20 p.).

EŽTT praktikoje nustatyta, jog kalinimo įstaigose atsiradus parazitų ar graužikų turi bÅ«ti imamasi veiksmų tam, kad jie bÅ«tų iÅ¡naikinti (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2015 m. sausio 27 d. sprendimÄ byloje Neshkov ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ ). IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo bei EŽTT praktikos darytina iÅ¡vada, jog kalinimo įstaigų pareiga stengtis, kad parazitai ir graužikai neatsirastų, o jiems atsiradus – iÅ¡naikinti, t. y. teisinis reglamentavimas nenustato, jog graužiko ar parazito atsiradimas savaime laikytinas pažeidimu.

Pagal pateiktas sutartis atliekami kenkėjų naikinimo darbai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimų metu nustatyta, kad patalynė ir minkÅ¡tas inventorius iÅ¡duodamas dezinfekuotas, Å¡varus ir tvarkingas. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas dėl higienos reikalavimų LukiÅ¡kių TI-K kamerose nesilaikymo, netvarkingo inventoriaus iÅ¡davimo ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ (b. l. 18).

Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo praÅ¡ymų ir skundų dėl laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neregistravo, grasindami drausminėmis nuobaudomis, tačiau skunde nesukonkretino, kada ir kiek kartų buvo kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas institucijas ginčo klausimu, nenurodė pareigÅ«nų pavardžių, kurie atsisakė jo praÅ¡ymus/skundus registruoti. PareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje taip pat nėra jokių duomenų, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos galėjo turėti įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei.

Apibendrindamas, tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vien abstrakčių pareiÅ¡kėjo teiginių apie higienos normų reikalavimų nesilaikymÄ kamerose nepakanka įrodyti LukiÅ¡kių TI-K administracijos neteisėtus veiksmus aptariamu aspektu, todėl pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje laikytinas pagrįstas.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis ir paaiškinimais nustatyta, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, kas atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus.

Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo. Nagrinėjamu atveju aktualÅ«s EŽTT praktikoje pateikti vertinimai, susiję su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma kalinčių nuteistųjų, pareigÅ«nų (žr.

EŽTT sprendimÄ Glotov prieÅ¡ RusijÄ , sprendimÄ A. M. prieÅ¡ RusijÄ , sprendimÄ Grishin prieÅ¡ RusijÄ ).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sanitariniai mazgai LukiÅ¡kių TI kamerose buvo įrengti pagal minėtų Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus. Tačiau byloje nėra duomenų ir atsakovas nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis tualetu buvo užtikrinta, taip pat kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrė diskomforto – pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad kameroje jis buvo laikomas ne vienas, o sienelė neatskyrė sanitarinio mazgo nuo likusios kameros dalies, todėl kameroje esantis kitas asmuo galėjo stebėti jį besinaudojantį tualetu.

Akcentuotina, kad atsakovas, teikdamas įrodymus į bylÄ , nepateikė duomenų apie tai, kaip nuo bendro kameros ploto buvo atskiras sanitarinis mazgas ir ar kamerose įrengta 1,5 m aukščio sienelė užtikrino pareiÅ¡kėjo privatumÄ .Teismas, atsižvelgęs į tai, jog visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015) ir į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog aptartas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ , sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , jam naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista.           Pagal HN 134:2015 18 punktÄ karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

KarÅ¡to vandens tiekimas į gyvenamÄ sias kameras nėra numatytas. HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas neneigia, jog LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims paprastai yra sudaroma galimybė vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duÅ¡e, tačiau nekonkretizavo, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo sudaryta tokia galimybė.

Jokių objektyvių įrodymų, kad LukiÅ¡kių TI-K trukdė pareiÅ¡kėjui Å¡ia teise pasinaudoti ar kitaip netinkamai elgėsi su pareiÅ¡kėju, nėra. Todėl minėti pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K jis turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje. Pažymėtina, kad pasivaikščioti kiemelyje yra nuteistojo (suimtojo) teisė, bet ne pareiga. Å i teisė yra realizuojama vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 81-3172) 29 straipsnio, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2009, Nr. 68-2782) XVI skirsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2008, Nr. 81-3172) 85 straipsnio 4 d. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin. 2003, Nr. 76-3498, Nr.

82) XXXVII skirsnio reikalavimais. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam buvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore 1 valandÄ , tačiau mano, jog laikas pasivaikščioti yra per trumpas. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad jis norėtų ne mažiau kaip 8 val. praleisti lauke. Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPT bendrajame praneÅ¡ime Nr. CPT/Inf (92)3, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o bÅ«tent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells).

Todėl Å¡iuo aspektu, nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, aptariamu aspektu nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas ir dėl netinkamo materialinio aprÅ«pinimo. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis“ normas įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius iÅ¡duodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius iÅ¡duodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas. Taip pat pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. PareiÅ¡kėjas skunde neneigė, jog jam minėtos higienos priemonės buvo iÅ¡duodamos, jo netenkino iÅ¡duodamų priemonių kiekiai, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ dėl didesnio kiekio higieninių priemonių iÅ¡davimo, taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos turėti savo higienos priemonių, todėl nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl higienos priemonių iÅ¡davimo, atmestinas kaip nepagrįstas.Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis“ normas, kalinimo įstaigai nepriklauso iÅ¡duoti asmenims priemonių indams plauti.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 8, 9 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 4-98) patvirtintos fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, t. y. energetinė vertė 2 298 kcal.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 98-4385; 2006, Nr. 47-1683) 1.2 punktu nustatytas skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekį vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, t. y. nustatytos valgomų produktų dalys, neto svoris (g) ne mažesnis kaip: pienas ir jo gaminiai – 196 g, mėsa ir jos gaminiai – 83 g, žuvis ir jos gaminiai – 46 g, kiaušiniai – 10 g, duonos gaminiai – 374 g, kruopos – 108 g, cukrus – 33 g, gyvuliniai riebalai – 12 g, augaliniai riebalai – 32 g, druska – 14 g, actas – 1 g, citrinos rūgštis – 0,25 g, sausi prieskoniai – 2 g, krakmolas – 1 g, arbata – 2 g, bulvės – 256 g, kitos daržovės – 238 g, vaisiai – 9 g, pomidorų padažas – 8 g.

Vadovaujantis skiriamų maisto produktų vidutiniu paros kiekiu sudaromas 31 dienos valgiaraÅ¡tis nedirbantiems vyrams ir maitinama pagal valgiaraÅ¡tį.Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius.Pažymėtina, kad įpareigojimų nustatyti maisto davinio energetinę vertę pagal pareiÅ¡kėjo fiziologinius poreikius, Å«gį minėti teisės aktai nenustato. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė, t. y. mažesnė nei 2 298 kcal per parÄ .

Nepateikus tokio pobÅ«džio įrodymų, negalima konstatuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino, jog bÅ«tų laikomasi nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį.

Konstatuotina, kad dėl suėmimo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinės bylos Nr. A662-2009/2013, Nr. A525-1946/2013;

Nr. A143-1966/2008 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų trukmę ir pobÅ«dį, į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, jog konstatuoti pažeidimai lėmė jam ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus nurodoma 10 000 Eur suma praradimams, nėra teisinga.

Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Taigi, teismas, įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 100 Eur sumos priteisimas.Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l.8-17) pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo iÅ¡laidas, kurios sudaro 1,68 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartÄ pažymėta, kad proceso Å¡alies teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-153/2013).Nagrinėjamu atveju atsakovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 1,68 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, atsakovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad atsakovas iÅ¡laidas grindžia remiantis Tvarka, kuri numato iÅ¡laidų, už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovas realiai patyrė 1,68 Eur iÅ¡laidų už kopijų parengimÄ . Pažymėtina, kad Å¡i Tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruoÅ¡imui, pateikimÄ reglamentuoja ABTÄ® 67 straipsnio 3 dalis. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dokumentai į bylÄ pateikti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo iÅ¡laidų atsakovo atstovas nepatyrė. Dėl nurodytų motyvų, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, todėl jo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A.

M. (A. M.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. M. (A. M.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) eurų neturtinės žalos atlyginimo. LikusiÄ skundo dalį atmesti. Netenkinti atsakovo atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                   Ina Kirkutienė