3e583c41-2daf-407f-962f-88aaae7b1b5e · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated(A. M.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus â kalÄjimo, treÄiajam suinteresuotam asmeniui KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas skundu (b. l. 1-2) kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus â kalÄjimo (toliau â ir LukiÅ¡kių TI-K), 10 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. rugsÄjo 5 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K.
Legislator headnote
AI generated3e583c41-2daf-407f-962f-88aaae7b1b5e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybÄs turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. TodÄl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vÄl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Visose kamerose yra įrengtos taburetÄs (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonÄms sudÄti.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-2423-484/2017                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-00405-2017-2                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Ina KirkutienÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A.
M. (A. M.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus â kalÄjimo, treÄiajam suinteresuotam asmeniui KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas skundu (b. l. 1-2) kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus â kalÄjimo (toliau â ir LukiÅ¡kių TI-K), 10 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. rugsÄjo 5 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K.
Apie 7,3 m2 ploto kamerose buvo laikomas su 1-4 asmenimis, tokiu bÅ«du neužtikrinant vienam asmeniui tenkanÄio minimalaus ploto. Kamerose esanÄios dviaukÅ¡tÄs lovos buvo be kopÄtÄlių, prieiti prie lango nebuvo galimybÄs, nes prie jo stovÄjo lova. Ant lango iÅ¡ lauko ir vidaus buvo grotos, tarp lango ir grotų kaupÄsi Å¡iukÅ¡lÄs, kurių nebuvo galimybÄs iÅ¡valyti. Nors langas yra tiesioginÄ ventiliacija, taÄiau dÄl esanÄių Å¡iukÅ¡lių sklido smarvÄ. NatÅ«rali Å¡viesa nepateko į kamerÄ , nes iÅ¡ lauko pusÄs ant lango buvo uždÄtas metalinis tinklas. Kameroje nuolat degÄ dieninÄ (nuo 6 val. iki 22 val.) ir naktinÄ Å¡viesa (nuo 22 val. iki 6 val.).
PareiÅ¡kÄjas taip pat paaiÅ¡kino, kad kameros duryse buvo stebÄjimo langelis, per kurį pareigÅ«nai matÄ, kaip jis atlieka gamtinius reikalus. Tai žeidÄ jo privatumÄ . Tualetas atitvertas vieno metro atstumu nuo stalo, gulint lovoje matÄsi kaip kitas asmuo juo naudojosi. SpintelÄ maistui ir higienos reikmenims sudÄti pakinta virÅ¡ radiatoriaus, prieÅ¡ tualetÄ . Maistas nuo radiatoriaus skleidžiamos Å¡ilumos gedo, džiÅ«vo, todÄl maistÄ buvo priverstas laikyti tualeto spintelÄje. Spintų rÅ«bams apskritai nebuvo, asmeninius daiktus turÄjo laikyti krepÅ¡iuose po lovomis. Stalas skirtas dviem asmenims, kiti du asmenys valgyti buvo priversti sÄdÄdami ant lovos.
Radijo taÅ¡kas ir kabelinÄs televizijos kabelis buvo 3 metrų aukÅ¡tyje, todÄl prisijungti kabelio nebuvo įmanoma. Kamerų Å¡varai palaikyti Å¡luotos buvo be kotų, todÄl nebuvo įmanoma iÅ¡valyti po lovomis. Indams plauti nebuvo duodamas indų ploviklis. Tik vienÄ kartÄ per mÄnesį buvo iÅ¡duodamas vienas rulonas nekokybiÅ¡ko tualetinio popieriaus, kurio užteko tik kelioms dienoms. Taip pat buvo iÅ¡duodamas tik vienas skutimosi peiliukas visam mÄnesiui. Duodamos 50 ml dantų pastos, užteko vos 2 savaitÄms.
Kameros nebuvo dezinfekuojamos. PasivaikÅ¡Äiojimui buvo skiriama tik viena valanda per dienÄ . Kameroje buvo kriauklÄ, taÄiau karÅ¡tas vanduo nebuvo tiekiamas. Tualete ventiliacijos nebuvo, vanduo tualete nenusileido arba nusileido blogai. DuÅ¡u galima buvo naudotis tik vienÄ kartÄ per savaitÄ. Kamerų sienos, lubos, grindys buvo avarinÄs bÅ«klÄs. Pastato konstrukcijose buvo asbesto kuris kenkÄ sveikatai. DÄl drÄgmÄs kamerose nedžiÅ«vo rÅ«bai. IÅ¡duodama patalynÄ buvo sintetinÄ, kuriai jis buvo alergiÅ¡kas.
Äiužiniai, užklotai, pagalvÄs nebuvo dezinfekuojami, todÄl juose veisÄsi parazitai. LukiÅ¡kių TI-K administracija draudÄ turÄti pledus. Maisto energetinÄ vertÄ nebuvo pakankama, t. y. nuo 1300 iki 1500 kcal, kai tuo tarpu jo svoris 76 kg, Å«gis180 cm. Be to, jis sportavo. GiminÄs ir draugai neturÄjo teisÄs perduoti maisto. Tokios gyvenimo sÄ lygos, anot pareiÅ¡kÄjo, buvo nežmoniÅ¡kos, pažeidÄ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį.
Taip pat nurodÄ, kad pareigÅ«nai atsisakÄ priimti ir registruoti praÅ¡ymus, skundus, grasino nuobaudomis. NežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos, pareiÅ¡kÄjo teigimu, sukÄlÄ jam didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , sužalojo sveikatÄ .AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius â kalÄjimas nesutinka su pareiÅ¡kÄjo skundu, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , atlyginti 1,68 Eur dokumentų rengimo iÅ¡laidas. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-17) nurodo, kad KalÄjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.
Atsakovo atstovas atsiliepime pateikÄ pareiÅ¡kÄjo judÄjimo grafikÄ , iÅ¡ kurio matyti, kuriais laikotarpiais pareiÅ¡kÄjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkanÄio ploto kameroje reikalavimus. AtkreipÄ dÄmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarÄių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisÄs aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisÄjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi, todÄl LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstanÄiųjų bei esanÄių įstaigoje skaiÄiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.
Skirstydama atvykusius asmenis į kameras, LukiÅ¡kių TI-K administracija laikosi SuÄmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų reikalavimų. DÄl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos, taÄiau esant tokiai situacijai LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, atsiradus galimybei perkelti suimtuosius (nuteistuosius) į laisvesnes kameras, taip pat sudaro galimybes kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyÄia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinÄs reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
PažymÄjo, kad siekiant užtikrinti laisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų nuolatinÄ kontrolÄ, priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebÄjimo akutes. TeisÄs aktai, reglamentuojantys kamerų įrengimÄ , nenumato, kad jose esantys sanitariniai mazgai bÅ«tų atitverti nuo kameros duryse esanÄių stebÄjimo akuÄių. Tokie atitvÄrimai negali bÅ«ti numatyti ir dÄl to, kad nebÅ«tų galimybių užtikrinti asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, nuolatinÄ elgesio kontrolÄ, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasÄių atsiradimÄ Ä¯staigoje.AtkreipÄ dÄmesį į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todÄl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji.
Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadÄžÄ, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra iÅ¡duodami į kameras. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. PažymÄjo, kad siekdama palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis su UAB âKenkÄjų kontrolÄs tarnybaâ, UAB âDezinfaâ, kurios taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.LukiÅ¡kių TI-K remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lÄÅ¡as iÅ¡ valstybÄs biudžeto.
Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybÄs turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. TodÄl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vÄl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Visose kamerose yra įrengtos taburetÄs (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonÄms sudÄti.
Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnÄ kaip 1,5 m. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojanÄių teisÄs aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims suteikiama teisÄ vienÄ kartÄ per savaitÄ iki 15 minuÄių nusiprausti duÅ¡e. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vÄdinimui yra pritaikyti, kameros yra vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis higienos normas.
Elektros instaliacija montuojama paslÄptu bÅ«du, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkcijÄ , kuriais galima bÅ«tų valdyti naktinio, dieninio apÅ¡vietimo veikimÄ ir elektros energijos tiekimÄ Ä¯ patalpas. Elektra į gyvenamųjų kamerų kiÅ¡tukinius lizdus nÄra teikiama nepertraukiamojo miego metu, nustatyti suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkÄje.PažymÄjo, jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.
įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas âVyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekanÄių areÅ¡to bausmÄ ir laisvÄs atÄmimo bausmÄ kalÄjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonÄmis normasâ įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius iÅ¡duodamas du kartus per mÄnesį (mÄnesio pradžioje ir mÄnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas. Taip pat, pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mÄnesį iÅ¡duodami: dantų Å¡epetÄlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.
DÄl asbesto pastato konstrukcijose nurodÄ, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1998-09-28 nutarimu Nr. 1163, LukiÅ¡kių TI-K gofruoti ir kiti lakÅ¡tai iÅ¡ asbesto, panelÄs, plytelÄs ir panašūs dirbiniai nenaudojami.PabrÄžÄ, kad reikalavimas dÄl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Å iuo atveju bÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kÄjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukÄlÄ jam konkreÄias neigiamas pasekmes. Akcentavo, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su juo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kÄjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lÄmÄ patekimÄ Ä¯ laisvÄs atÄmimo vietÄ .
PareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakÄiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisÄs aktus. PareiÅ¡kÄjo nusiskundimai, atsakovo atstovo nuomone, yra bendro pobÅ«džio, nÄra konkretumo dÄl tariamai jam padarytos neturtinÄs žalos. Å ios žalos dydis nÄra grindžiamas jokiais įrodymais. TodÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ atsakovas laiko nepagrįstu ir traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti iÅ¡ valstybÄs. TreÄiasis suinteresuotas asmuo KalÄjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.
Atsiliepime (b. l. 45-47) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų į KalÄjimų departamentÄ skundžiamuoju laikotarpiu nesikreipÄ. PažymÄjo, kad teismų praktikoje tinkamu pažeistų teisių apgynimu pripažįstamas konstatavimas, jog buvo pažeista asmens teisÄ ir ne visais atvejais turi bÅ«ti priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas. PareiÅ¡kÄjas remiasi abstrakÄiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkreÄiai įvardyti valstybÄs kaltÄs, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisÄto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.
PareiÅ¡kÄjas skunde teismui taip pat nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkreÄiai paskaiÄiuotas. Å ios aplinkybÄs rodo, kad pareiÅ¡kÄjas į teismÄ kreipÄsi galimai siekdamas sau tik turtinÄs naudos iÅ¡ valstybÄs.Bylos Å¡alys teismo posÄdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinÄjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 64-65), todÄl nÄra kliÅ«Äių bylai nagrinÄti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.NagrinÄjamoje byloje ginÄas kilo dÄl Lietuvos valstybÄs pareigos atlyginti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ jis patyrÄ laikomas galimai netinkamomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. rugsÄjo 5 d.IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos ir atsakovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. rugsÄjo 8 d. (b. l. 8-9, 41-42).
PareiÅ¡kÄjas Å¡iuos duomenis paneigianÄių įrodymų teismui nepateikÄ, todÄl bÅ«tent Å¡is laikotarpis laikytinas ginÄui aktualiu laikotarpiu.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).
DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 â 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisÄtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisÄtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. PažymÄtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dÄl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinÄjimo taisyklÄmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minÄti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybÄ, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas teismui pateiktame skunde jam LukiÅ¡kių TI-K padarytos neturtinÄs žalos atsiradimÄ , be kita ko, siejo su tuo, kad kameros buvo perpildytos, dÄl to buvo apribota jo judÄjimo laisvÄ.
EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodÄs, jog kameros erdvÄs trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo âžeminanÄiosâ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypaÄ mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).
PažymÄtina, jog ginÄui sprÄsti aktualiame KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ (2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. V-14 redakcija; toliau â Ä®sakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte yra numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Å iame teisÄs akte nenumatyta, kad kameroje įrengto sanitarinio mazgo plotas ir baldų užimamas plotas nÄra įskaiÄiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaiÄiuojamas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje. TaÄiau EŽTT, sprÄsdamas dÄl galimo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, tame tarpe â minimalios asmeninÄs erdvÄs, kuri, netgi nevertinant kitų sÄ lygų visumos, tikrai neturÄtų bÅ«ti mažesnÄ nei 3 kv. m., pasisako, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturÄtų bÅ«ti įskaiÄiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaiÄiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas.
Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turÄjo galimybÄ normaliai judÄti kameroje (žr. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ ).Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. rugsÄjo 5 d. (iÅ¡ viso 196 paras) pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 112A (plotas 6,34 m2), Nr. 118 (plotas 7,38 m2), Nr. 123 (plotas 7,42 m2), Nr. 172 (plotas 7,94 m2), Nr. 137 (plotas 7,75 m2), Nr. 286 (plotas 7,60 m2), Nr. 267 (plotas 7,63 m2), Nr. 269 (plotas 7,68 m2) vienas arba su dar vienu asmeniu.
PareiÅ¡kÄjo judÄjimo grafikas (b. l. 8-9) ir duomenys apie kamerų, kuriose pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas, plotus patvirtina, kad Ä®sakymu Nr. V-124 patvirtintos vienam asmeniui tenkanÄios minimalaus ploto tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje normos buvo laikomasi visÄ pareiÅ¡kÄjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikÄ , t. y. pareiÅ¡kÄjui teko nuo 3, 71 iki 7,75 m2 kameros ploto. Taip pat nustatyta, kad sanitarinis mazgas užÄmÄ 0,56 kv. m. bendro kameros ploto, o tai reiÅ¡kia, kad EŽTT rekomenduojama 3 kv. m. minimali asmeninÄ erdvÄ taip pat buvo užtikrinta pareiÅ¡kÄjui.
Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, pareiÅ¡kÄjo skundo teiginiai dÄl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo ir iÅ¡ to kilusių pasekmių: judÄjimo laisvÄs ribojimo, vietos prie stalo trÅ«kumo, atmestini kaip neįrodyti. PareiÅ¡kÄjas skunde taip pat argumentuoja, jog kamerose nebuvo laikomasi higienos normų reikalavimų (netinkamas apÅ¡vietimas, ventiliacijos nebuvimas, didelÄ drÄgmÄ, nedezinfekuotas minkÅ¡tasis inventorius, parazitai), patalpos avarinÄs bÅ«klÄs â neremontuotos.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiÅ¡kÄjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvÄs atÄmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsÄjo 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsÄjo 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).
PareiÅ¡kÄjo skundo teiginiai aptartoje dalyje yra abstraktaus pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. PareiÅ¡kÄjas teismui nepateikÄ Å¡iuos jo teiginius patvirtinanÄių įrodymų, todÄl teismas Å¡ioje byloje remsis atsakovo atstovo pateiktais dokumentais. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 dÄl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo 14.1 punkte numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , lango angoje įstatomos metalinÄs grotos ir lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plÄvele.
PareiÅ¡kÄjo skunde nurodytos aplinkybÄs apie lango įrengimÄ atitinka nurodytų teisÄs aktų reikalavimus, todÄl nÄra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidÄ teisÄs aktus Å¡iuo aspektu.Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau â HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. PareiÅ¡kÄjas neneigÄ, kad patalpos buvo vÄdinamos per langus.
Tai reiÅ¡kia, kad HN 134:2015 17 p. reikalavimų buvo laikomasi. Byloje pateikti Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro atliktų patikrinimų aktai patvirtina, kad kameroje Nr. 118, kurioje pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas 2016-02-26, oro temperatÅ«ra tikrinimo metu atitiko higienos normos HN 134:2015 16 punkto, kur nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 18 °C, reikalavimus, dirbtinÄ apÅ¡vieta - higienos normos HN 134:2015 14 punkto, kur nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 200 lx, reikalavimus (b. l. 19-20).
Kameroje Nr. 123, kurioje pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas 2016-02-28, atliekant patikrinimÄ 2016-04-22 ir 2016-04-28, higienos normos HN 134:2015 pažeidimų, susijusių su kameros temperatÅ«ra, nenustatyta (b. l. 23-24). Taip pat Å¡ių tikrinimų metu buvo iÅ¡matuota santykinÄ oro drÄgmÄ kameroje Nr. 123, kuri atitiko higienos normos HN 134:2015 16 punkto, kuriame nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinÄ oro drÄgmÄ turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc., reikalavimus. Patikrinimo metu užfiksuota ir tai, kad kamerose langai užsidaro, pelÄsių požymių vizualiai nenustatyta (HN 134:2015 39 p.); kameroje esantys įrenginiai buvo vizualiai Å¡varÅ«s (HN 134:2015 35 p.);
I-ajame ir II-ajame korpuse naudojimui paruoÅ¡tas minkÅ¡tasis inventorius buvo vizualiai Å¡varus, nesuplyÅ¡Äs ir tinkamas dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose (HN 134:2015 41 p.). Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016-07-11 patikrinimo akte užfiksuota, kad: I-ajame ir II-ajame korpuse naudojimui paruoÅ¡tas minkÅ¡tasis inventorius buvo vizualiai Å¡varus, nesuplyÅ¡Äs ir tinkamas dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose (HN 134:2015 41 p.); naudojimui paruoÅ¡ti rankÅ¡luosÄiai ir lovos skalbiniai buvo vizualiai Å¡varÅ«s, LukiÅ¡kių TI-K susidarantys skalbiniai skalbiami ne laisvÄs atÄmimo vietoje esanÄioje skalbykloje, su kuria įstaiga yra sudariusi sutartį dÄl skalbinių skalbimo, tai atitiko HN 134:2015 24 ir 42 p. reikalavimus (b. l. 26-27).
Duomenų, kad Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas ginÄui aktualiu laikotarpiu atliko higienos normų laikymosi patikrÄ kitose kamerose, kurios buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, į bylÄ nepateikta. Nustatyti, kokios sÄ lygos buvo kamerose pareiÅ¡kÄjo laikymo jose laikotarpiu neturi galimybÄs ir teismas, kadangi yra praÄjÄs pakankamai ilgas laiko tarpas. Remiantis HN 134:2015 37 punktu, patalpoms, kurias pagal laisvÄs atÄmimo vietos, policijos areÅ¡tinÄs vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvÄs atÄmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonÄs (Å¡epetys grindims, Å¡luostÄ, Å¡iukÅ¡lių semtuvÄlis, kibiras, valikliai).
Bylos duomenys rodo, kad pareiÅ¡kÄjas buvo perkeliamas iÅ¡ vienos kameros į kitÄ , taÄiau skunde nesukonkretino, kurioje iÅ¡ kamerų buvo iÅ¡duotas netvarkingas inventorius. Pagal HN 134:2015 laisvÄs atÄmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvÄs atÄmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (HN 134:2015 20 p.).
EŽTT praktikoje nustatyta, jog kalinimo įstaigose atsiradus parazitų ar graužikų turi bÅ«ti imamasi veiksmų tam, kad jie bÅ«tų iÅ¡naikinti (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2015 m. sausio 27 d. sprendimÄ byloje Neshkov ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ ). IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo bei EŽTT praktikos darytina iÅ¡vada, jog kalinimo įstaigų pareiga stengtis, kad parazitai ir graužikai neatsirastų, o jiems atsiradus â iÅ¡naikinti, t. y. teisinis reglamentavimas nenustato, jog graužiko ar parazito atsiradimas savaime laikytinas pažeidimu.
Pagal pateiktas sutartis atliekami kenkÄjų naikinimo darbai. Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimų metu nustatyta, kad patalynÄ ir minkÅ¡tas inventorius iÅ¡duodamas dezinfekuotas, Å¡varus ir tvarkingas. PažymÄtina, kad byloje nÄra jokių duomenų, patvirtinanÄių, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl higienos reikalavimų LukiÅ¡kių TI-K kamerose nesilaikymo, netvarkingo inventoriaus iÅ¡davimo ginÄo laikotarpiu bÅ«tų kreipÄsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ (b. l. 18).
Nors pareiÅ¡kÄjas nurodo, kad jo praÅ¡ymų ir skundų dÄl laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neregistravo, grasindami drausminÄmis nuobaudomis, taÄiau skunde nesukonkretino, kada ir kiek kartų buvo kreipÄsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas institucijas ginÄo klausimu, nenurodÄ pareigÅ«nų pavardžių, kurie atsisakÄ jo praÅ¡ymus/skundus registruoti. PareiÅ¡kÄjo sveikatos istorijoje taip pat nÄra jokių duomenų, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos galÄjo turÄti įtakos pareiÅ¡kÄjo sveikatos bÅ«klei.
Apibendrindamas, tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vien abstrakÄių pareiÅ¡kÄjo teiginių apie higienos normų reikalavimų nesilaikymÄ kamerose nepakanka įrodyti LukiÅ¡kių TI-K administracijos neteisÄtus veiksmus aptariamu aspektu, todÄl pareiÅ¡kÄjo skundas Å¡ioje dalyje laikytinas pagrįstas.PareiÅ¡kÄjas skunde teigÄ, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.
įsakymu Nr. V-176 (toliau â Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklÄs), 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis ir paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukÅ¡Äio pertvara, kas atitinka minÄtų teisÄs aktų reikalavimus.
Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo. NagrinÄjamu atveju aktualÅ«s EŽTT praktikoje pateikti vertinimai, susijÄ su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukÅ¡Äio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nagrinÄtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma kalinÄių nuteistųjų, pareigÅ«nų (žr.
EŽTT sprendimÄ Glotov prieÅ¡ RusijÄ , sprendimÄ A. M. prieÅ¡ RusijÄ , sprendimÄ Grishin prieÅ¡ RusijÄ ).NagrinÄjamu atveju nustatyta, kad sanitariniai mazgai LukiÅ¡kių TI kamerose buvo įrengti pagal minÄtų Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus. TaÄiau byloje nÄra duomenų ir atsakovas nepateikÄ Ä¯rodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima sprÄsti, jog pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ privatumÄ naudojantis tualetu buvo užtikrinta, taip pat kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrÄ diskomforto â pareiÅ¡kÄjas tvirtino, kad kameroje jis buvo laikomas ne vienas, o sienelÄ neatskyrÄ sanitarinio mazgo nuo likusios kameros dalies, todÄl kameroje esantis kitas asmuo galÄjo stebÄti jį besinaudojantį tualetu.
Akcentuotina, kad atsakovas, teikdamas įrodymus į bylÄ , nepateikÄ duomenų apie tai, kaip nuo bendro kameros ploto buvo atskiras sanitarinis mazgas ir ar kamerose įrengta 1,5 m aukÅ¡Äio sienelÄ užtikrino pareiÅ¡kÄjo privatumÄ .Teismas, atsižvelgÄs į tai, jog visos abejonÄs turi bÅ«ti vertinamos pareiÅ¡kÄjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-322-858/2015) ir į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog aptartas sanitarinio mazgo įrengimas nÄra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojanÄio taip nuo bendros kameros erdvÄs atskirtu tualetu, privatumÄ , sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ privatumÄ , jam naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista.           Pagal HN 134:2015 18 punktÄ karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.
KarÅ¡to vandens tiekimas į gyvenamÄ sias kameras nÄra numatytas. HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvÄs atÄmimo vietose, policijos areÅ¡tinÄse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kÄjas neneigia, jog LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims paprastai yra sudaroma galimybÄ vienÄ kartÄ per savaitÄ iki 15 minuÄių nusiprausti duÅ¡e, taÄiau nekonkretizavo, kada ir kokiomis aplinkybÄmis jam nebuvo sudaryta tokia galimybÄ.
Jokių objektyvių įrodymų, kad LukiÅ¡kių TI-K trukdÄ pareiÅ¡kÄjui Å¡ia teise pasinaudoti ar kitaip netinkamai elgÄsi su pareiÅ¡kÄju, nÄra. TodÄl minÄti pareiÅ¡kÄjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K jis turÄjo teisÄ tik į vienos valandos pasivaikÅ¡ÄiojimÄ kiemelyje. PažymÄtina, kad pasivaikÅ¡Äioti kiemelyje yra nuteistojo (suimtojo) teisÄ, bet ne pareiga. Å i teisÄ yra realizuojama vadovaujantis SuÄmimo vykdymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 81-3172) 29 straipsnio, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2009, Nr. 68-2782) XVI skirsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2008, Nr. 81-3172) 85 straipsnio 4 d. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin. 2003, Nr. 76-3498, Nr.
82) XXXVII skirsnio reikalavimais. PažymÄtina, jog nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas neginÄija, kad jam buvo suteikta teisÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore 1 valandÄ , taÄiau mano, jog laikas pasivaikÅ¡Äioti yra per trumpas. IÅ¡ pareiÅ¡kÄjo skundo turinio matyti, kad jis norÄtų ne mažiau kaip 8 val. praleisti lauke. Å iuo aspektu atkreiptinas dÄmesys į tai, kad CPT bendrajame praneÅ¡ime Nr. CPT/Inf (92)3, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kÄjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikÅ¡Äiojimams lauke, o bÅ«tent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells).
TodÄl Å¡iuo aspektu, nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, aptariamu aspektu nÄra pagrindo valstybÄs civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.PareiÅ¡kÄjas reiÅ¡kÄ pretenzijas ir dÄl netinkamo materialinio aprÅ«pinimo. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas âVyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekanÄių areÅ¡to bausmÄ ir laisvÄs atÄmimo bausmÄ kalÄjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonÄmisâ normas įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius iÅ¡duodamas du kartus per mÄnesį (mÄnesio pradžioje ir mÄnesio viduryje).
AtsakovÄs atstovas atsiliepime nurodo, kad įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius iÅ¡duodamas du kartus per mÄnesį (mÄnesio pradžioje ir mÄnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas. Taip pat pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mÄnesį iÅ¡duodami: dantų Å¡epetÄlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. PareiÅ¡kÄjas skunde neneigÄ, jog jam minÄtos higienos priemonÄs buvo iÅ¡duodamos, jo netenkino iÅ¡duodamų priemonių kiekiai, taÄiau byloje nÄra duomenų, jog pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis į administracijÄ dÄl didesnio kiekio higieninių priemonių iÅ¡davimo, taip pat nÄra duomenų, jog pareiÅ¡kÄjui nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos turÄti savo higienos priemonių, todÄl nenustaÄius atsakovÄs atstovo neteisÄtų veiksmų, pareiÅ¡kÄjo skundas dalyje dÄl higienos priemonių iÅ¡davimo, atmestinas kaip nepagrįstas.Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas âVyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekanÄių areÅ¡to bausmÄ ir laisvÄs atÄmimo bausmÄ kalÄjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonÄmisâ normas, kalinimo įstaigai nepriklauso iÅ¡duoti asmenims priemonių indams plauti.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 8, 9 punktuose nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. LaisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraÅ¡Äius, atitinkanÄius teisÄs akto reikalavimus. Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 âDÄl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtinimoâ (Žin., 2002, Nr. 4-98) patvirtintos fiziologinÄs mitybos normos nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, t. y. energetinÄ vertÄ 2 298 kcal.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsÄjo 23 d. įsakymu Nr. 253 âDÄl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtinimoâ (Žin., 2002, Nr. 98-4385; 2006, Nr. 47-1683) 1.2 punktu nustatytas skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekį vienam nedirbanÄiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvÄs atÄmimo vietoje, t. y. nustatytos valgomų produktų dalys, neto svoris (g) ne mažesnis kaip: pienas ir jo gaminiai â 196 g, mÄsa ir jos gaminiai â 83 g, žuvis ir jos gaminiai â 46 g, kiauÅ¡iniai â 10 g, duonos gaminiai â 374 g, kruopos â 108 g, cukrus â 33 g, gyvuliniai riebalai â 12 g, augaliniai riebalai â 32 g, druska â 14 g, actas â 1 g, citrinos rÅ«gÅ¡tis â 0,25 g, sausi prieskoniai â 2 g, krakmolas â 1 g, arbata â 2 g, bulvÄs â 256 g, kitos daržovÄs â 238 g, vaisiai â 9 g, pomidorų padažas â 8 g.
Vadovaujantis skiriamų maisto produktų vidutiniu paros kiekiu sudaromas 31 dienos valgiaraÅ¡tis nedirbantiems vyrams ir maitinama pagal valgiaraÅ¡tį.Asmenys laisvÄs atÄmimo vietose maitinami pagal KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraÅ¡Äius.PažymÄtina, kad įpareigojimų nustatyti maisto davinio energetinÄ vertÄ pagal pareiÅ¡kÄjo fiziologinius poreikius, Å«gį minÄti teisÄs aktai nenustato. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima sprÄsti, jog dienos maisto davinio praktinÄ energetinÄ vertÄ buvo deficitinÄ, t. y. mažesnÄ nei 2 298 kcal per parÄ .
Nepateikus tokio pobÅ«džio įrodymų, negalima konstatuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino, jog bÅ«tų laikomasi nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. TodÄl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžianÄiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir SuÄmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį.
Konstatuotina, kad dÄl suÄmimo sÄ lygų visumos jis patyrÄ neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyrÄs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinÄ Å¾alÄ , todÄl kyla atsakovo civilinÄ atsakomybÄ. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinÄs bylos Nr. A662-2009/2013, Nr. A525-1946/2013;
Nr. A143-1966/2008 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinÄs žalos dydį, sÄ raÅ¡as: žalos pasekmÄs, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtis, padarytos turtinÄs žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinÄ Å¾alÄ patyrÄs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A502-107/2013).
NagrinÄjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų trukmÄ ir pobÅ«dį, į tai, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ duomenų, jog konstatuoti pažeidimai lÄmÄ jam ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas taip pat neturi pagrindo sprÄsti, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄs buvo pažeistos dÄl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybÄms, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus nurodoma 10 000 Eur suma praradimams, nÄra teisinga.
Ženkliai mažesnÄs neturtinÄs žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Taigi, teismas, įvertinÄs minÄtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines, darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ teisingai atlygins 100 Eur sumos priteisimas.Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l.8-17) pateikÄ praÅ¡ymÄ atlyginti jo turÄtas dokumentų kopijavimo iÅ¡laidas, kurios sudaro 1,68 Eur, nes patyrÄ bylos dokumentinÄs medžiagos rengimo iÅ¡laidų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartÄ pažymÄta, kad proceso Å¡alies teisÄ Ä¯ bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimÄjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkreÄius įrodymus, patvirtinanÄius, jog ji patyrÄ atitinkamas iÅ¡laidas dÄl konkreÄių procesinių veiksmų, atliktų toje konkreÄioje byloje (žr.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. AS-525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. AS-492-153/2013).NagrinÄjamu atveju atsakovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau â Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 âDÄl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimoâ, taÄiau nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokÄjÄs jo praÅ¡omÄ priteisti 1,68 Eur sumÄ .
Teismo vertinimu, atsakovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. AplinkybÄ, kad atsakovas iÅ¡laidas grindžia remiantis Tvarka, kuri numato iÅ¡laidų, už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovas realiai patyrÄ 1,68 Eur iÅ¡laidų už kopijų parengimÄ . PažymÄtina, kad Å¡i Tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dÄl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nÄra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.
Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinÄjimui teisme pasiruoÅ¡imui, pateikimÄ reglamentuoja ABTÄ® 67 straipsnio 3 dalis. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . MinÄti dokumentai reikalingi teismui nagrinÄjant bylÄ , todÄl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. AS-492-945/2014).
Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad dokumentai į bylÄ pateikti elektroninių ryÅ¡ių priemonÄmis, todÄl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo iÅ¡laidų atsakovo atstovas nepatyrÄ. DÄl nurodytų motyvų, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas nepateikÄ Ä¯rodymų, pagrindžianÄių jo patirtas iÅ¡laidas, todÄl jo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kÄjo A.
M. (A. M.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kÄjui A. M. (A. M.) iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) eurų neturtinÄs žalos atlyginimo. LikusiÄ skundo dalį atmesti. Netenkinti atsakovo atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                                   Ina KirkutienÄ