3e55c02f-7692-49cd-bc24-686e330e958b · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1546-840/ 2020 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01154-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.4.1.1; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 10 d. Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, sekretoriaujant Almai Kazlauskienei, dalyvaujant ieškovei L. K., ieškovės atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui ir atsakovo V. K. atstovui advokatui Ričardui Lilui, nedalyvaujant atsakovui V.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. K. ieÅ¡kinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė L. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 2–4) praÅ¡ydama: - nutraukti jos – ieÅ¡kovės L. K. – ir atsakovo V. K. (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytÄ santuokÄ (akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo V.

K. kaltės; - po santuokos nutraukimo ieškovei L. K. palikti ikisantuokinę pavardę – A.; - padalinti santuokoje įgytas transporto priemones: automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), po santuokos nutraukimo palikti ieškovei L. K., o automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), – atsakovui V. K.. Teismo posėdžio metu ieškovė L. K. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad su atsakovu V. K. susituokė (duomenys neskelbtini) Ši santuoka jiems abiems ne pirma.

Pirmoje santuokoje ji susilaukė keturių vaikų, su atsakovų vaikų nesusilaukė. Å eima gyveno jai su vaikais savivaldybės suteiktame socialiniame bÅ«ste. Sudarydama santuokÄ , ieÅ¡kovė L. K. tikėjosi iÅ¡ atsakovo V. K. visapusiÅ¡kos paramos, nes vienai rÅ«pintis keturiais vaikais buvo sunku. Po santuokos sudarymo atsakovo V. K. elgesys pasikeitė – pradėjo naktimis nepareiti namo, kartais negrįždavo kelias savaites, tikino esÄ s iÅ¡tikimas, tačiau jo mobilaus ryÅ¡io telefone buvo apstu kitų moterų skambučių ir žinučių.

IÅ¡ žmonių kalbų ji žinojo, kad atsakovas susitikinėja su ne viena moterimi. Žmonės kalba, kad Å¡iuo metu atsakovas gyvena su moterimi, su kuria susilaukė vaiko. Jei reikėtų įrodyti atsakovo neiÅ¡tikimybę, ji galėtų pateikti teismui medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ moterų gydytojo, tačiau nenori kelti viso purvo į viršų ir dar kartÄ iÅ¡gyventi emocinio skausmo. 2019 m. birželio pabaigoje atsakovas V. K. išėjo iÅ¡ namų ir nebegrįžo – paliko Å¡eimÄ ir nebesirÅ«pina, kÄ ieÅ¡kovė L.

K. praÅ¡o teismo laikyti pagrindine jų santuokos iÅ¡irimo priežastimi. Paklausta, ieÅ¡kovė L. K. atsakė, kad iÅ¡ atsakovo V. K. ji nieko nebesitiki ir nenori: nei iÅ¡laikymo, nei kompensacijos, iÅ¡saugoti santuokos nebėra galimybės, nes jau daugiau kaip metai gyvena skyrium. IeÅ¡kovei visiÅ¡kai nesuprantamas atsakovo požiÅ«ris į Å¡eimÄ , jai visiÅ¡kai nepriimtinos jo moralinės nuostatos. Akivaizdu, kad atsakovas negeba gyventi santuokinio gyvenimo, negerbia jos, neremia jos nei moraliai, nei finansiÅ¡kai.

Å iuo metu ieÅ¡kovei L. K. svarbiausia yra nutraukti santuokÄ , nes bÅ«dama santuokoje negali naudotis valstybės/ savivaldybės teikiamomis lengvatomis. Santuokoje įgyto nekilnojamojo turto neturi, kartu buvo įsigiję du lengvuosius automobilius „VW Passat“. Å iuo metu iÅ¡ žmonių kalbų jai yra žinoma, kad atsakovo V. K. naudotas automobilis yra parduotas, atsakovas turi kitÄ automobilį – „BMW“. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė L. K. pageidauja, kad kiekvienam liktų tas automobilis, kuriuo naudojasi.

Bendrų kreditorių nėra, ji kreditorių taip pat neturi, o apie atsakovo kreditorius nieko nežino. Paklausta dėl atsakovo V. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡reikÅ¡tos pozicijos – Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, – ieÅ¡kovė L. K. sureagavo labai emocionaliai, pasipiktino, teigė dariusi viskÄ , kad iÅ¡saugotų santuokÄ , prašė atsakovo liautis eiti pas kitas moteris, buvo lojali sutuoktiniui, rėmė jį tiek moraliai, tiek materialiai, mano, jog tinkamai vykdė sutuoktinės pareigas, bet, jei visiems nuo to bus geriau, lai santuoka bÅ«na nutraukta dėl abiejų kaltės, tik kad bÅ«tų nutraukta.

Atsakovo V. K. atstovas advokatas Ričardas Lilas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieÅ¡kovės L. K. ieÅ¡kinį iÅ¡reikÅ¡tÄ atsakovo V. K. pozicijÄ (b. l. 101) – su ieÅ¡kiniu iÅ¡ dalies sutinka, t. y. sutinka dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo ir dėl ieÅ¡kovės siÅ«lomo santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau nesutinka dėl santuokos nutraukimo pagrindo. Atsakovas V. K. praÅ¡o teismo Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes santuoka iÅ¡iro dėl to, kad nesutapo Å¡alių požiÅ«ris į Å¡eimyninį gyvenimÄ , abu sutuoktiniai nepateisino vienas kito lÅ«kesčių.

Be to, ieškovė L. K. neįrodė atsakovo V. K. neištikimybės. Ieškinys tenkintinas. Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad: - ieškovė L. K. (tuo metu – A., a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovas V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) susituokė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 5); - nepilnamečių vaikų šalys neturi (b. l. 9, 20–21); - pagal 2019 m. liepos 27 d.

VĮ „Regitra“ pažymas (b. l. 7–8) ieškovės L. K. vardu 2018 m. registruota viena transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), – atsakovo V. K. – taip pat viena transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Pagal 2020 m. liepos 1 d. Kelių transporto priemonių registro duomenis po santuokos sudarymo atsakovo V. K. vardu – 2020 m. balandį – registruota viena transporto priemonė – automobilis „BMW 320D“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), tačiau ne kaip savininko, o kaip transporto priemonės valdytojo; - šalys santuokoje įgytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 6); - 2016 m. ieškovei L.

K. (tuo metu – A.) suteiktas savivaldybės socialinis bÅ«stas (b. l. 10–14); - pagal 2019 m. spalio 22 d. iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Antstolių informacinės sistemos (b. l. 25–44) priverstinis skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ Å¡alių nėra vykdomas. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-121-840/ 2017 iÅ¡ atsakovo V. K. AB SEB bankui priteista 490,78 Eur skolos pagal 2014 m. liepos 3 d. vartojimo kredito sutartį, 5,00 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l. 45).

Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta ir teismo sprendimas buvo priimtas dar iki atsakovo V. K. santuokos su ieÅ¡kove L. K.. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės L. K. ir atsakovo V. K. santuokos iÅ¡irimo priežasties, t. y. santuokos pasibaigimo pagrindo: dėl vieno sutuoktinio ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovė L. K. praÅ¡o teismo Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl atsakovo V. K. kaltės, o atsakovas V. K. praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl abiejų kaltės. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės L.

K. emocionalus pareiškimas, kad, jei visiems nuo to bus geriau, lai šalių santuoka būna nutraukta dėl abiejų kaltės, tik kad būtų nutraukta, nelaikytinas ieškovės sutikimu su atsakavo pozicija ir ieškovės pripažinimu, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigÄ , sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/ 2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/ 2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/ 2013).

Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės (1 dalis).

Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis Nr. 3K-3-370-687/ 2016). Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė L. K. (tuo metu – A.) ir atsakovas V. K. susituokė (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio pabaigos sutuoktiniai gyvena skyrium – atsakovas V.

K. iÅ¡sikėlė. Pažymėtina, kad Å¡ios aplinkybės atsakovas V. K. neginčijo. Teismas sutinka, kad ieÅ¡kovė L. K. neįrodė atsakovo V. K. neiÅ¡tikimybės, tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovė atsakovo neiÅ¡tikimybės net neįrodinėjo, nes pagrindine jų santuokos iÅ¡irimo priežastimi ieÅ¡kovė nurodė tai, kad 2019 m. birželio pabaigoje atsakovas V. K. išėjo iÅ¡ namų ir nebegrįžo – paliko Å¡eimÄ ir jau daugiau kaip metai nebesirÅ«pina ja. Atsakovo V. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų kaltės, nes nesutapo jų požiÅ«ris į Å¡eimyninį gyvenimÄ ir abu sutuoktiniai nepateisino vienas kito lÅ«kesčių, yra deklaratyvaus pobÅ«džio.

Pažymėtina, kad santuoka ne tik sutuoktinių teisės ir jų lÅ«kesčiai, bet ir sutuoktinių pareigos bei atsakomybė. Atsakovas V. K. nenurodė nė vienos sutuoktinio pareigos, kuriÄ pažeidė ieÅ¡kovė L. K., ir dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė L. K. ir atsakovas V. K. daugiau kaip metus nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro Å«kio, Å¡iuo metu nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi santuokinį gyvenimÄ , todėl laikytina, kad santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro ir ji nutrauktina dėl atsakovo V.

K. kaltės, nes bÅ«tent atsakovas V. K. 2019 m. birželio pabaigoje išėjo iÅ¡ namų ir nebegrįžo – paliko Å¡eimÄ ir jau daugiau kaip metai nebesirÅ«pina ja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis). Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei L. K. paliktina ikisantuokinė pavardė – A. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas V. K. po santuokos sudarymo pavardės nekeitė, todėl, nutraukiant santuokÄ , spręstinas tik ieÅ¡kovės pavardės klausimas.

Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ ir iÅ¡spręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, taip pat vieno sutuoktinio iÅ¡laikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė L. K. ir atsakovas V. K. santuokoje vaikų nesusilaukė, vienas iÅ¡ kito iÅ¡laikymo nereikalauja, todėl spręstini tik bendro jų turto padalijimo klausimai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , spręsdamas reikalavimÄ dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas vadovaujasi teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaro turto balansÄ , nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis), nustato turto vertę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.119 straipsnis), iÅ¡ bendro ir iÅ¡ asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Dalijant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnis). Pažymėtina, kad sutuoktiniams privalu nurodyti teismui santuokoje įgytÄ ir dalintinÄ turtÄ , taip pat ir prievoles kreditoriams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo ir sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, yra pripažįstamas asmeniniu sutuoktiniu turtu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansÄ gali bÅ«ti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iÅ¡ jų priklausantis nuosavybės teise turtas.

Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu praÅ¡antis padalyti bendrÄ turtÄ sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtÄ ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietÄ ir jo valdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-18 nutartis Nr. 3K-3-308/2007, 2007-06-29 nutartis Nr. 3K-3-301/2007, 2009-05-11 nutartis Nr. 3K-3-207/2009). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi įstatyme iÅ¡vardytais pagrindais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.100 straipsnis), tarp jų ? nutraukus santuokÄ ar teismo sprendimu padalijus bendrÄ turtÄ .

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė L. K. ir atsakovas V. K. santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo (b. l. 6). Pagal 2019 m. liepos 27 d. VĮ „Regitra“ pažymas (b. l. 7–8) ieškovės L. K. vardu 2018 m., t. y. santuokos metu, registruota viena transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), – atsakovo V. K. – taip pat viena transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), tačiau pagal 2020 m. liepos 1 d.

Kelių transporto priemonių registro duomenis po santuokos, t. y. po (duomenys neskelbtini), sudarymo atsakovo V. K. vardu – 2020 m. balandį – registruota tik viena transporto priemonė – automobilis „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ne kaip savininko, o kaip transporto priemonės valdytojo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad santuokos nutraukimo metu dalintina tik viena transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), – šalių įgyta santuokos metu, kuria visada naudojosi ir tebesinaudoja ieškovė L.

K.. Po santuokos nutraukimo ieškovė L. K. pageidauja, kad ši transporto priemonė atitektų jai. Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškovės L. K. ieškinį neprieštaravo dėl ieškovės siūlomo santuokoje įgyto turto padalijimo ir nepareiškė priešpriešinio reikalavimo dėl šio automobilio, o ieškovė L. K. teismo posėdžio metu pareiškė, kad pretenzijų dėl bendro turto – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), – atsakovui V.

K. neturi, kompensacijos nereikalauja. Atsižvelgus į tai, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovės L. K. reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra tenkintinas – po santuokos nutraukimo automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), paliktinas ieÅ¡kovės L. K. asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. K. nepranešė teismui, jog yra automobilio „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas, ir nepateikė automobilio valdymÄ pagrindžiančių įrodymų, t. y. teismui nėra žinomas Å¡io automobilio valdymo pagrindas, todėl nagrinėjamu atveju nespręstinas valdymo teisės po santuokos nutraukimo klausimas.

Pažymėtina ir tai, kad automobilio „BMW 320D“ valdymo teisę atsakovas V. K. įgijo jau nebegyvendamas su ieškove L. K.. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad priverstinis skolų išieškojimas iš šalių nėra vykdomas (b. l. 25–44). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-121-840/ 2017 iš atsakovo V. K. AB SEB bankui priteista 490,78 Eur skolos pagal 2014 m. liepos 3 d. vartojimo kredito sutartį, 5,00 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų (b. l. 45).

Vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta ir teismo sprendimas buvo priimtas dar iki atsakovo V. K. santuokos su ieškove L. K., t. y. iki (duomenys neskelbtini) Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad šalys bendrų kreditorių neturi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos, pavyzdžiui, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai).

Jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal bendrÄ jį principÄ â€“ pareiga kompensuoti procesÄ laimėjusios Å¡alies ir valstybės iÅ¡laidas tenka pralaimėjusiai bylÄ Å¡aliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 96 straipsniai). IeÅ¡kovei L. K. ir atsakovui V. K. Å¡ioje byloje teikta 100,00 proc. apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 15–16, 91–95), t. y. abi Å¡alys atleistos nuo visų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl, patenkinus ieÅ¡kovės L.

K. ieÅ¡kinį, bylinėjimosi iÅ¡laidos, taip pat ir ieÅ¡kovei suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, iÅ¡ atsakovo V. K. nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis ir 99 straipsnis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : L. K. ieÅ¡kinį tenkinti. Nutraukti L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl V.

K. kaltės. Po santuokos nutraukimo L. K. palikti iki santuokos turėtÄ pavardę – A.. Po santuokos nutraukimo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), palikti L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) asmenine nuosavybe. Bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei iÅ¡ V. K. nepriteisti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėja Joana Kvaselytė