2025-04-30 Nr. AB-7516-3-61-3-03572-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-569-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03572-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. M. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. M.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. O. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2023 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. KADI-349 „Dėl atsisakymo keisti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdą“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti 361/2708 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) naudojimo būdą iš „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam ir jo sutuoktinei – trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 361/2708 dalys 0,2708 ha ploto kitos paskirties (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) Žemės sklypo). Žemės sklype yra 290,37 kv. m bendro ploto gyvenamosios paskirties (pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1A2/p, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daugiabutis gyvenamasis namas), kuriame yra pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios 43,55 kv. m bendro ploto administracinės patalpos (pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos) ir pareiškėjas siekia pakeisti Patalpų paskirtį ir jose gyventi, tačiau tam reikia pakeisti 361/2708 dalių Žemės sklypo naudojimo būdą (pobūdį).

Dėl to pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, tačiau Įsakymu atsisakyta pakeisti viso Žemės sklypo naudojimo būdą. Įsakyme nurodyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571, patikslinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 (toliau – ir Bendrasis planas) nustatyti U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos U1 (gyvenamųjų vietovių) grupės reglamentai, o pagal Bendrąjį planą Žemės sklypas patenka į U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos U grupę, kurioje kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose nustatomas sodybinio užstatymo tipas, o daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą leidžiama keisti Tarybai pritarus įvairių socialinių grupių gyvenamiesiems pastatams (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statyti, jeigu projektas atitinka savarankiškųjų ir valstybinių funkcijų, humanitarinės pagalbos, socialinės integracijos paslaugų tikslus ar socialinės rizikos asmenų grupių poreikius.

Žemės sklypo naudojimo būdo keitimas prieštarautų Bendrojo plano aiškinamajam raštui, minėtai išimčiai ir pareiškėjas nepateikė dokumentų, leidžiančių pritaikyti jam šią išimtį ir pradėti rengti Tarybos sprendimo projektą dėl pritarimo Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui.

3. Pareiškėjo vertinimu, Įsakymas prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams (principams), priimtas formaliais pagrindais. Pareiškėjas teigė, kad kreipėsi į atsakovą dėl 361/2708 dalių Žemės sklypo naudojimo būdo (pobūdžio) pakeitimo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos ir sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punkte nustatyta supaprastinta tvarka, t. y. nerengiant detaliojo plano, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projekto.

Pagal nurodytą reglamentavimą tam, kad pareiškėjų prašymu atsakovui kiltų pareiga pakeisti 361/2708 dalių Žemės sklypo naudojimo būdą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto, turi egzistuoti tokios sąlygos: 1) žemės sklypai turi būti urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje; 2) šioje teritorijoje neturi būti galiojančio detaliojo plano;

3) numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius. Atsakovas Įsakymu atsisakė pakeisti viso Žemės sklypo naudojimo būdą, kadangi naudojimo būdo keitimas prieštarautų Bendrojo plano aiškinamajam raštui, tačiau pareiškėjas siekia pakeisti 361/2708 dalių Žemės sklypo naudojimo būdą ne iš daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, o iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

Įsakyme nenurodyta, kad 361/2708 dalių Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas prieštarautų Bendrajam planui. Pareiškėjo vertinimu, 361/2708 dalių Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas neprieštarautų nei Bendrajam planui, nei jo aiškinamajam raštui, kuris negali būti Bendrojo plano sprendinių plečiamojo aiškinimo dokumentu bei Bendrojo plano sudėtine dalimi. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. Nr. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Žemės naudojimo būdų turinio aprašas (toliau – ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašas), pagal kurį kitos paskirties žemės naudojimo būdas gali būti: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kurio turinys – žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais; daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos – žemės sklypai, skirti trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) gyvenamosios paskirties pastatams ir įvairių socialinių grupių (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) gyvenamiesiems pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.

Šie kitos paskirties žemės naudojimo būdai iš esmės skirti gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, o žemės sklypo naudojimo būdas turi atitikti žemės sklype jau esančių statinių paskirtį (naudojimo būdą). Kadangi Žemės sklype yra Daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame yra trys butai ir Patalpos, faktiškai Žemės sklypo naudojimo būdas jau yra daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos ir neatitinka tikrosios faktinės padėties ir jokių gyvenamųjų pastatų, skirtų įvairioms socialinėms grupėms (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) nėra.

Pareiškėjas nesiekia ir nėra jokios objektyvios galimybės pertvarkyti Daugiabutį gyvenamąjį namą įvairių socialinių grupių poreikių įgyvendinimui. Pareiškėjo įsitikinimu, ne viso, o tik 361/2708 dalių Žemės sklypo naudojimo būdas (pobūdis) gali ir turi būti keičiamas iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, o atsakovas netinkamai vertino esamą padėtį ir pareiškėjo siekiamą tikslą bei jų teisines galimybes (perspektyvas). Pareiškėjas teigė, kad jo prašymas dėl 361/2708 dalių Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo išnagrinėtas atmestinai ir pažeidžiant Bendrojo plano sprendinius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Įsakymas nepagrįstas todėl naikintinas, o atsakovas įpareigotinas spręsti dėl 361/2708 dalių Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo iš naujo.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 23 d. gavo pareiškėjo prašymą Nr. A34(1)-8958 dėl Žemės sklypo žemės naudojimo būdo keitimo į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Atsakovas, išnagrinėjęs šį prašymą, 2021 m. gruodžio 9 d. priėmė įsakymą Nr. KADI-3424 atsisakyti keisti Žemės sklypo naudojimo būdą. 2023 m. sausio 25 d. atsakovas gavo pakartotinį prašymą Nr. A32(1)-607 pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą. Administracija, išnagrinėjusi šį prašymą, 2023 m. vasario 15 d. pakartotinai priėmė sprendimą atsisakyti keisti Žemės sklypo naudojimo būdą, įforminusi jį Įsakymu, nes Žemės sklypo naudojimo būdo keitimas prieštarautų Bendrojo plano aiškinamajam raštui, nes Taryba 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T3-45 ir 2018 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T3-353 Bendrajame plane yra nustačiusi išimtį – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą leidžiama keisti Tarybai pritarus įvairių socialinių grupių gyvenamiesiems pastatams (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statyti, jeigu projektas atitinka savarankiškųjų ir valstybinių funkcijų, humanitarinės pagalbos, socialinės integracijos paslaugų tikslus ar socialinės rizikos asmenų grupių poreikius, o pareiškėjas nepateikė dokumentų, leidžiančių pritaikyti jam šią išimtį ir pradėti rengti Tarybos sprendimo projektą dėl pritarimo Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui.

6. Atsakovas nurodė, kad pagal Bendrąjį planą Žemės sklypas patenka į urbanizuojamą (U1 funkcinio prioriteto) teritoriją. Bendrasis planas yra norminis administracinis aktas, o aiškinamasis raštas yra šio norminio administracinio akto sudėtinė dalis. Pareiškėjas, ginčydamas Bendrojo plano aiškinamojo rašto teisėtumą iš esmės revizuoja šio norminio administracinio teisės akto teisėtumą. Bendrojo plano brėžiniuose matyti, kad Žemės sklypas patenka į U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos U1 grupę, kurioje Žemės sklypo naudojimo būdas gali būti keičiamas pagal Bendrojo plano aiškinamojo rašto tvarką (aiškinamojo rašto 39 ir 40 lapuose 6.1 lentelė, kuri buvo patikslinta Tarybos 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T3-45 ir 2018 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T3-353).

7. Atsakovas teigė, kad pagal Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 1 d.) 21 straipsnio 1 punktą žemės savininkas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, t. y. paskirties keitimas pagal Žemės įstatymo nuostatas yra išimtis iš bendros taisyklės, kuri turi būti įgyvendinama pagal teisės aktuose ir kituose dokumentuose nustatytus reikalavimus. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalį pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus, o šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.

Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 1 d.) 20 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka yra taikoma tik esant atvejui, nustatytam šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje: statyba ir numatoma veikla turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius. Tik esant šio straipsnio 1 dalyje numatytam atvejui gali būti taikomas Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas – žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal bendrąjį planą.

Tai reiškia, jog egzistuojant prieštaravimams tarp planuojamos statybos pobūdžio bei bendrojo plano sprendinių statyba yra negalima. Atsakovo vertinimu, Žemės sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas, priešingu atveju būtų pažeistos teisės normos ir Bendrojo plano sprendiniai, kurie buvo sudėtingai formuojami, atsižvelgiant į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio savybes, geografinę padėtį, geologines sąlygas bei žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimus. Atsižvelgus į Aprašo 10 ir 12 punktų nuostatas, atsakovas, keisdamas Žemės sklypo naudojimo būdą, turi laikytis žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo keitimo tvarkos, nustatytos Vyriausybės, tokį keitimą įforminti Administracijos direktoriaus sprendimu ir užtikrinti, kad toks keitimas būtų suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu (jeigu yra parengtas – sudedamąja bendrojo plano dalimi – specialiuoju planu) ir (ar) vietovės lygmens bendruoju planu.

Nagrinėjamu atveju atsakovas motyvuotai priėmė Įsakymą nekeisti Žemės sklypo naudojimo būdo ir apie tai informavo pareiškėją, todėl atsakovo veiksmai ir Įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad Įsakyme yra nurodomi teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai, kuriais jis yra grindžiamas bei faktiniai Įsakymo pagrindai, nurodyta jo apskundimo tvarka, Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 23 d. Administracija gavo pareiškėjo prašymą Nr. A34(1)-8958 dėl Žemės sklypo žemės naudojimo būdo keitimo į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“. Administracija, išnagrinėjusi šį prašymą, 2021 m. gruodžio 9 d. priėmė įsakymą Nr. KADI-3424 atsisakyti keisti Žemės sklypo naudojimo būdą. 2023 m. sausio 25 d. Administracija gavo pakartotinį prašymą Nr. A32(1)-607 pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą. Administracija, išnagrinėjusi šį prašymą, 2023 m. vasario 15 d. pakartotinai priėmė sprendimą atsisakyti keisti Žemės sklypo naudojimo būdą, įforminusi jį skundžiamu Įsakymu, nes Žemės sklypo naudojimo būdo keitimas prieštarautų Bendrojo plano aiškinamajam raštui, nes Taryba 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T3-45 ir 2018 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T3-353 yra nustačiusi Bendrajame plane išimtį – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą leidžiama keisti Tarybai pritarus įvairių socialinių grupių gyvenamiesiems pastatams (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statyti, jeigu projektas atitinka savarankiškųjų ir valstybinių funkcijų, humanitarinės pagalbos, socialinės integracijos paslaugų tikslus ar socialinės rizikos asmenų grupių poreikius, o pareiškėjas nepateikė dokumentų, leidžiančių pritaikyti jam šią išimtį ir pradėti rengti Tarybos pritarimo Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui projektą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.

11. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kadangi Bendrasis planas yra norminis administracinis aktas, o aiškinamasis raštas yra šio norminio administracinio akto sudėtinė dalis.

12. Teismas vertino, kad Žemės sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas, priešingu atveju būtų pažeistos teisės normos ir Bendrojo plano sprendiniai, kurie buvo sudėtingai formuojami, atsižvelgiant į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio savybes, geografinę padėtį, geologinės sąlygas bei žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimus. Teismas nurodė, kad Aprašo 10 punktas nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Pagal Aprašo 12 punktą, apie sprendimą netenkinti prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ir šio sprendimo motyvus savivaldybės administracijos direktorius prašymą pateikusį asmenį raštu informuoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Teismas sprendė, kad pagal aptartą reglamentavimą, keisdama Žemės sklypo naudojimo būdą, Administracija turi laikytis žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo keitimo tvarkos, nustatytos Vyriausybės, tokį keitimą įforminti Administracijos direktoriaus sprendimu ir užtikrinti, kad toks keitimas būtų suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu (jeigu yra parengtas – sudedamąja bendrojo plano dalimi – specialiuoju planu) ir (ar) vietovės lygmens bendruoju planu. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju Administracija, vadovaudamasi teisės aktų normomis bei teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, motyvuotai priėmė Įsakymą nekeisti Žemės sklypo naudojimo būdo ir apie tai informavo pareiškėją, tai sudaro prielaidą konstatuoti, jog Administracijos veiksmai ir skundžiamas Įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus.

13. Teismas konstatavo, kad Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta jo apskundimo tvarka, jis yra pasirašytas jį priėmusio pareigūno. Teismas pažymėjo, kad Įsakyme yra pateikiami atsisakymo pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos motyvai – pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypo naudojimo būdas gali būti keičiamas tik išimtiniais atvejai; nurodomas tokios išimties taikymo pagrindas – Bendrojo plano aiškinamojo rašto sprendiniai ir Tarybos sprendimai. Taip pat nurodomi teisės aktai, kuriais remiantis daroma išvada dėl Žemės sklypo naudojimo būdo keitimo negalimumo esant prieštaravimams teritorijų planavimo dokumentų turiniui (Žemės įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Aprašas); Įsakymas elektroniniu būdu pasirašytas Administracijos direktoriaus bei nurodyta jo apskundimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad Bendrojo plano sprendiniai nenumato galimybės keisti Žemės sklypo naudojimo būdo į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, jeigu nėra Tarybos nustatytoje išimtyje nurodytų sąlygų: planuojama statyti įvairių socialinių grupių gyvenamuosius pastatus, jeigu projektas atitinka savarankiškųjų ir valstybinių funkcijų, humanitarinės pagalbos, socialinės integracijos paslaugų tikslus ar socialinės rizikos asmenų grupių poreikius (pagal cituojamas nuostatas iš Bendrojo plano aiškinamojo rašto 39–40 puslapių). Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti Įsakymą neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Dėl šių aplinkybių teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 14. Pareiškėjas A. O. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnį, reglamentuojantį įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, nenustatė ir visapusiškai bei objektyviai neištyrė visų bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių, tokiu būdu neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

16. Pareiškėjas cituoja Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 ir 16 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1, 2 ir 7 dalis, 28 straipsnį, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis, Aprašo 10 ir 12 punktus ir pažymi, kad šiuo atveju kreipėsi į atsakovą ne dėl viso Žemės sklypo naudojimo būdo (pobūdžio) pakeitimo, o tik dėl pareiškėjui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančių 361/2708 dalių Žemės sklypo naudojimo būdo (pobūdžio) pakeitimo Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Aprašo 10 punkte nustatyta supaprastinta tvarka, t. y. nerengiant detaliojo plano, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projekto.

17. Pareiškėjas teigia, kad pagal nurodytą Žemės įstatyme ir Apraše įtvirtintą reglamentavimą tam, jog pareiškėjų prašymu atsakovui kiltų pareiga pakeisti 361/2708 dalių Žemės sklypo naudojimo būdą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto, turi egzistuoti tokios sąlygos: 1) žemės sklypai turi būti urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje; 2) šioje teritorijoje neturi būti galiojančio detaliojo plano; 3) numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog atsakovas, priėmęs Įsakymą, atsisakė pakeisti viso Žemės sklypo naudojimo būdą dėl to, kad naudojimo būdo keitimas prieštarautų Bendrojo plano aiškinamajam raštui, tačiau nei atsakovas Įsakyme, nei teismas, netyrė ir nenustatinėjo aplinkybių tik dėl pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančių 361/2708 dalių Žemės sklypo naudojimo būdo (pobūdžio) pakeitimo, taip pat teismas nevertino aplinkybės, kad Įsakyme nenurodyta, jog 361/2708 dalių Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas prieštarautų Bendrajam planui, o atsakovas tokios pozicijos apskritai nenurodė ir nepateikė.

19. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Žemės naudojimo būdų turinio apraše nustatytus kitos paskirties žemės naudojimo būdus, pažymi, kad byloje nėra šalių ginčo, jog Žemės sklype yra Daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame yra trys butai ir Patalpos, priklausančios pareiškėjui bei jo sutuoktinei, tai reiškia, kad faktiškai šiuo metu Žemės sklypo naudojimo būdas jau yra daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos ir neatitinka tikrosios faktinės padėties, t. y. Daugiabučio gyvenamojo namo pagrindinės naudojimo paskirties, kuri yra gyvenamoji (trijų ir daugiau butų daugiabutis pastatas). Pareiškėjo vertinimu, pagal esamą faktinę padėtį ir Daugiabučio gyvenamojo namo teisinį statusą, Žemės sklypo naudojimo būdas (pobūdis) iš „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų“ į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių“ gali ir turėtų būti keičiamas ne visame plote, o tik 361/2708 dalių apimtyje. Todėl atsakovo veiksmai, kuriais jis atsisakė pakeisti 361/2708 dalių Žemės sklypo naudojimo būdą (pobūdį), nepagrįsti ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai vertino esamą padėtį ir pareiškėjo siekiamus tikslus bei jų teisines galimybes (perspektyvas), susijusias su galimu Patalpų paskirties pakeitimu iš administracinės į gyvenamosios ir Žemės sklype esančiu Daugiabučiu gyvenamuoju namu bei jo paskirtimi, kuriame yra trys butai ir Patalpos, todėl netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų naudojimo būdo (pobūdžio) pakeitimą, taip pat pažeidė ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles bei nepagrįstai nesivadovavo proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nenustatinėjo ir visapusiškai bei objektyviai neištyrė visų bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės.

20. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nenurodo nė vieno iš ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, leidžiančių panaikinti Įsakymą. Tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas ir pripažintas Bendrojo plano sudėtine dalimi Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialusis planas. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius tik tada, kai šie sprendiniai yra patvirtinti savivaldybės tarybos (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 2 d.).

Bendrasis planas numato ribojimus, taikomus pareiškėjo Žemės sklypui. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas, viena vertus, neginčija, kad Bendrajame plane yra įtvirtinti sprendiniai, ribojantys galimybę keisti Žemės sklypo naudojimo būdą, kita vertus, Bendrojo plano Aiškinamojo rašto nelaiko šio plano sudedamąja dalimi, o toks Bendrojo plano sprendinių vertinimas yra klaidingas, nes Bendrasis planas yra norminis administracinis aktas, aiškinamasis raštas yra šio norminio administracinio akto sudėtinė dalis, o pareiškėjas, ginčydamas Bendrojo plano aiškinamojo rašto teisėtumą iš esmės revizuoja šio norminio administracinio teisės akto teisėtumą.

Atsakovas pažymi, kad Žemės sklypo naudojimo būdo keitimo ribojimai ir išimtys yra aprašyti Bendrojo plano aiškinamajame rašte (39 ir 40 lapuose, 6.1 lentelėje, kuri buvo patikslinta Tarybos 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T3-45 ir 2018 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T3-353). Atsakovo vertinimu, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Žemės sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas, priešingu atveju būtų pažeistos teisės normos ir Bendrojo plano sprendiniai. Atsakovas pažymi, kad Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 1 d.) 21 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog žemės savininkas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, taigi paskirties keitimas yra išimtis iš bendros taisyklės, kuri turi būti įgyvendinama pagal teisės aktuose ir kituose dokumentuose nustatytus reikalavimus.

Atsakovas, keisdamas Žemės sklypo naudojimo būdą, turi laikytis žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo keitimo tvarkos, nustatytos Vyriausybės, tokį keitimą įforminti Administracijos direktoriaus sprendimu ir užtikrinti, kad toks keitimas būtų suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu (jeigu yra parengtas – sudedamąja bendrojo plano dalimi – specialiuoju planu) ir (ar) vietovės lygmens bendruoju planu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad teisėtai ir motyvuotai priėmė Įsakymą nekeisti Žemės sklypo naudojimo būdo ir apie tai informavo pareiškėją, todėl Įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus, tai pagrįstai pripažino ir teismas.

Atsakovas pažymi, kad teisės aktai nenumato galimybės nagrinėti tik vieną iš žemės sklypo dalių; pagal išrašą iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad Žemės sklypas yra vienas nekilnojamojo turto objektas, valdomas kelių bendraturčių, o pareiškėjo nurodyta jam priklausanti Žemės sklypo 361/2708 dalis nėra atidalyta kaip atskiras nekilnojamas daiktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimo, kuriuo ištirtas ir pagrįstu bei teisėtu pripažintas pareiškėjo skųstas Administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. KADI-349 „Dėl atsisakymo keisti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdą“, pagrįstumas ir teisėtumas.

23. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad atsakovas Įsakyme laikėsi formalumų ir nesilaikė protingumo ir sąžiningumo bei teisingumo principų, nes netinkamai vertino pareiškėjo siekiamą tikslą ir teisinę galimybę gyventi pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiose 43,55 kv. m bendro ploto administracinėse patalpose (pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė), pakeičiant jų paskirtį tokiame 290,37 kv. m bendro ploto gyvenamosios paskirties Daugiabučiame gyvenamajame name, kurį sudaro trys butai, Patalpos ir kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), ir kuris yra 0,2708 ha ploto kitos paskirties Žemės sklype, kurio naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir kuriame pareiškėjui ir jo sutuoktinei (trečiajam suinteresuotam asmeniui) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 361/2708 dalys. Minėtų patalpų paskirties keitimui būtinas 361/2708 dalių Žemės sklypo naudojimo būdo (pobūdžio) keitimas. Atsakovas Įsakymu esą nepagrįstai atsisakė pakeisti viso Žemės sklypo naudojimo būdą, kuris neatitinka tikrosios faktinės padėties, nes ji faktiškai jau sietina su daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijomis, kuriose objektyviai nėra atsakovo nurodomos galimybės pertvarkyti Daugiabutį gyvenamąjį namą įvairių socialinių grupių poreikių įgyvendinimui (bendrabučiams, vaikų namams, prieglaudos, globos namams, šeimos namams, vienuolynams). Ne viso, bet tik 361/2708 dalių Žemės sklypo naudojimo būdas (pobūdis) pakeistinas iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

24. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas, nesivadovaudamas Bendrojo plano, pagal kurį Žemės sklypas patenka į urbanizuojamą (U1 funkcinio prioriteto) teritoriją, aiškinamuoju raštu kvestionuoja šio norminio administracinio teisės akto ir jo sudedamąja dalimi esančio aiškinamojo rašto teisėtumą, nes į U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos U1 grupę patenkančio Žemės sklypo naudojimo būdas gali būti ribotai keičiamas Bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodyta tvarka, t. y. pagal aiškinamojo rašto 39 ir 40 lapuose nurodytą 6.1 lentelę, patikslintą Tarybos 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T3-45 ir 2018 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T3-353, laikantis Bendrojo plano sprendinių, sudėtingai suformuotų pagal planuojamos teritorijos kraštovaizdžio savybes, geografinę padėtį, geologines sąlygas.

25. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nustatydamas, kad atsakovo Įsakymas priimtas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, t. y. grindžiamas pareiškėjo siekiamo Žemės sklypo dalies naudojimo būdo pakeitimo galimybę saistančiais Bendrojo plano aiškinamojo rašto sprendiniais. Jie numato išimtį, kai yra jos taikymo sąlygos, t. y. kai planuojama statyti įvairių socialinių grupių gyvenamuosius pastatus, jeigu projektas atitinka savarankiškųjų ir valstybinių funkcijų, humanitarinės pagalbos, socialinės integracijos paslaugų tikslus ar socialinės rizikos asmenų grupių poreikius. Teismas pažymėjo Bendrojo plano, kaip norminio administracinio akto, sudėtine dalimi esantį jo aiškinamąjį raštą.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris prieštarauja protingumo ir sąžiningumo bei teisingumo principams, netinkamai įvertinta esama Žemės sklypo, kuriame yra Daugiabutis gyvenamasis namas, naudojimo būdo (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) padėtis bei pareiškėjo nesamos galimybės pertvarkyti Daugiabutį gyvenamąjį namą įvairių socialinių grupių poreikių įgyvendinimui.

27. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės matyti, kad Žemės sklypas yra vienas nekilnojamojo turto objektas, kuris valdomas kelių bendraturčių ir kuriame pareiškėjo nurodyta jam priklausanti Žemės sklypo 361/2708 dalis nėra atidalyta kaip atskiras nekilnojamas daiktas. Teisės aktai nenumato pareiškėjo siekiamos galimybės nagrinėti tik vienos žemės sklypo, esančio vienu nekilnojamojo turto objektu ir valdomo kelių bendraturčių, dalies, t. y. pareiškėjo nurodomos jam priklausančios žemės sklypo 361/2708 dalies, kuri nėra atidalyta kaip atskiras nekilnojamas daiktas, naudojimo būdo keitimo.

28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

29. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2023 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. KADI-349 atsakė į 2021 m. lapkričio 23 d. gautą pareiškėjo prašymą Nr. A34(1)-8958 dėl Žemės sklypo žemės naudojimo būdo keitimo į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. sausio 30 d. išrašas nurodo Žemės sklypą su statiniais (adresu: (duomenys neskelbtini)), kurio plotas – 0,2708 ha, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, įregistravimo pagrindas – 2014 m. gruodžio 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 12441. Toks Žemės sklypas yra vienas nekilnojamojo turto objektas, valdomas kelių bendraturčių, tarp kurių pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui – R. M., tenka 361/2708 žemės sklypo. Pareiškėjo nurodyta jam ir jo sutuoktinei priklausanti Žemės sklypo 361/2708 dalis nėra atidalyta kaip atskiras nekilnojamas daiktas.

31. Byloje nėra ginčo, kad Žemės sklypas patenka į Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatytą U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos U grupę, kurioje kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose nustatomas sodybinio užstatymo tipas. Be to, nėra ginčo, kad pareiškėjas nepateikė atsakovui dokumentų, sudarančių pagrindą leisti jam pritaikyti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos numatytą jos pritarimu daromą Žemės sklypo naudojimo būdų keitimo išimtį, susietą su įvairių socialinių grupių gyvenamaisiais pastatais (bendrabučiais, vaikų namais, prieglaudos, globos namais, šeimos namais, vienuolynais), t. y. dokumentus, kurie leistų pradėti rengti Tarybos pritarimo Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui projektą. Tačiau nesutariama, ar: 1) Žemės sklypo naudojimo būdo keitimas prieštarautų Bendrojo plano aiškinamajam raštui ir minėtai su Tarybos pritarimu susietai išimčiai tokioje situacijoje kai Žemės sklype jau yra daugiabutis gyvenamasis namas, kurį sudaro trys butai ir Patalpos; 2) pareiškėjas prašyme objektyviai galėjo įvykdyti reikalavimą pateikti dokumentus, pateisinančius jam Tarybos sprendimu taikytiną išimtį, susietą su įvairių socialinių grupių gyvenamaisiais pastatais (bendrabučiais, vaikų namais, prieglaudos, globos namais, šeimos namais, vienuolynais) tokioje situacijoje, kai Daugiabučiame gyvenamajame name pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tik administracinės patalpos, bet ne trys būtai; c) ar turi būti keičiamas tik viso Žemės sklypo, bet ne jo dalies, naudojimo būdas.

32. Bylos dalyku yra atsakovo Įsakyme nurodyta pareiškėjo prašymo tenkinimo galimybė ir realaus pasinaudojimo ja tikimybė, kuri vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintu norminiu aktu yra susieta su Daugiabučio gyvenamojo namo pertvarkymo įvairių socialinių grupių poreikių įgyvendinimui perspektyva, kuri nėra aiški pagal pareiškėjo prašymą, grindžiamą pareiškėjo siekiu gyventi dabartinėse administracinėse patalpose (pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė), pakeitus jų paskirtį, taip pat atlikus tokiam pakeitimui būtiną 361/2708 dalių Žemės sklypo naudojimo būdo (pobūdžio) keitimą, tačiau nesiekiant pertvarkyti (neteikiant tai patvirtinančių dokumentų) Daugiabutį gyvenamąjį namą įvairių socialinių grupių poreikių įgyvendinimui (bendrabučiams, vaikų namams, prieglaudos, globos namams, šeimos namams, vienuolynams).

33. Bylos dalyku nėra pareiškėjo abstrakčiai pažymima esamo Žemės sklypo naudojimo būdo (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) neatitiktis tikrajai faktinei padėčiai, kuri esą faktiškai jau susietina su daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijomis.

34. Iš 2 puslapių sudarytame ir pareiškėjo pirmosios instancijos teismui apskųstame atsakovo 2023 m. vasario 15 d. įsakyme Nr. KADI-349 nurodyta, be kita ko, tai, kad: pirma, nusprendžiama atsisakyti keisti 0,2708 ha ploto kitos – gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypo žemės naudojimo būdą į – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, nes pagal Bendrąjį planą Žemės sklypas patenka į U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos U1 grupę, kurioje kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose nustatomas sodybinio užstatymo tipas, o daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą leidžiama keisti Vilniaus rajono savivaldybės tarybai pritarus įvairių socialinių grupių gyvenamiesiems pastatams (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statyti, jeigu projektas atitinka savarankiškųjų ir valstybinių funkcijų, humanitarinės pagalbos, socialinės integracijos paslaugų tikslus ar socialinės rizikos asmenų grupių poreikius; antra, informuojama, kad:

1) remiantis Bendrojo plano konkretizuotų sprendinių aiškinamojo rašto 6.1 lentele „Kraštovaizdžio tvarkymo zonų ir jų grupių reglamentai“, U – Urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zona – Kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose nustatomas sodybinio užstatymo tipas. Kiti užstatymo tipai vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose turi būti suplanuoti vietovės lygmens bendrajame plane pagal planuojamojoje teritorijoje bendrus apibūdinančius požymius (geologines, hidrogeologines sąlygas, higieninę ir ekologinę situaciją, aplinkinį užstatymą ir kt.), kai prisijungiama prie esamų komunalinių tinklų (vandens ir nuotekų) ir suplanuojama kita inžinerinė infrastruktūra (lietaus). U1 – gyvenamųjų vietovių grupė, kurioje vyrauja gyvenamosios, visuomeninės, komercinės, bendro naudojimo ir rekreacinės teritorijos su joms reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra;

2) Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimai, neviršijantys tarybos kompetencijos, yra privalomi visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims, o Bendrasis planas yra norminis administracinis aktas, kurio sudėtinė dalis yra šio norminio administracinio akto aiškinamasis raštas; 3) Žemės įstatymo nuostatos numato, jog žemės savininkas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, todėl paskirties ir būdo keitimas pagal Žemės įstatymo nuostatas yra išimtis iš bendros taisyklės. Ši išimtis turi būti įgyvendinama pagal teisės aktuose ir kituose dokumentuose nustatytus reikalavimus;

4) be to, Žemės įstatymo nuostatos numato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus, o šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas;

5) nagrinėjamu atveju Žemės sklypo naudojimo būdo keitimas prieštarautų Bendrojo plano aiškinamajam raštui, nes Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T3-45 ir 2018 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T3-353 yra nustačiusi Bendrajame plane išimtį – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą leidžiama keisti Vilniaus rajono savivaldybės tarybai pritarus įvairių socialinių grupių gyvenamiesiems pastatams (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statyti, jeigu projektas atitinka savarankiškųjų ir valstybinių funkcijų, humanitarinės pagalbos, socialinės integracijos paslaugų tikslus ar socialinės rizikos asmenų grupių poreikius – o pareiškėjas nepateikė dokumentų, leidžiančių pritaikyti jam šią išimtį ir pradėti rengti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos pritarimo Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui projektą;

6) dėl tokio paties prašymo turinio yra priimtas Vilniaus rajono savivaldybės 2021 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. KADI-3424 „Dėl atsisakymo keisti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdą“.

35. Pažymėtina, kad atsakovo Įsakyme nurodytas ir pirmosios instancijos teismo sprendime įvertintas nagrinėjamu atveju taikytinas teritorijų planavimo reglamentavimas suponuoja, kad Žemės sklypo, esančio Urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, naudojimo būdo keitimo santykiams taikytiname Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Bendrajame plane ir jo aiškinamajame rašte, kaip vientisame teisės akte, nėra absoliutaus draudimo keisti Žemės sklypo naudojimo būdą iš „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“, tačiau tokio keitimo galimybė, kaip išimtis, susieta su atvejais, kai toks keitimas leidžiamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybai pritarus įvairių socialinių grupių gyvenamiesiems pastatams (bendrabučiams, vaikų namams, prieglaudos ar globos namams, šeimos namams, vienuolynams) statyti.

36. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovo Įsakymas, kurį pareiškėjas skundė pirmosios instancijos teismui, neužkerta kelio pareiškėjui siekti pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą, įvykdant reikalavimą pateikti atitinkamus dokumentus ir jais pagrindžiamus siekius ir rimtus ketinimus pertvarkyti Daugiabutį gyvenamąjį namą įvairių socialinių grupių poreikių įgyvendinimui (bendrabučiams, vaikų namams, prieglaudos, globos namams, šeimos namams, vienuolynams).

37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Žemės sklypo buvimas vienu nekilnojamojo turto objektu, kuriame nėra atidalinta pareiškėjo pabrėžiama jam ir jo sutuoktinei priklausanti dalis, nesanti atskiru nekilnojamuoju daiktu, sudaro objektyvų faktinį pagrindą atsakovui Įsakymu pagrįstai atsisakyti pakeisti viso Žemės sklypo naudojimo būdą. Tikslas, kurio siekė pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu skundu, turėjo būti pasiektas ne abstrakčiai nurodant atsakovo Įsakymo formalumų prieštaravimą protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams, bet nurodant konkretų pareiškėjo siekiamos galimybės teisinį įtvirtinimą konkrečiame teritorijų planavimo teisiniame reguliavime, tuo paneigiant atsakovo poziciją, kad teisės aktai nenumato pareiškėjo siekiamos galimybės nagrinėti tik vienos žemės sklypo, esančio vienu nekilnojamojo turto objektu ir valdomo kelių bendraturčių, dalies, t. y. pareiškėjo nurodomos jam priklausančios žemės sklypo 361/2708 dalies, kuri nėra atidalyta kaip atskiras nekilnojamas daiktas, naudojimo būdo keitimo.

38. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai individualizuota esama Žemės sklypo, kuriame yra Daugiabutis gyvenamasis namas, naudojimo būdo (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) padėtis bei objektyviai nesamos galimybės pertvarkyti Daugiabutį gyvenamąjį namą įvairių socialinių grupių poreikių įgyvendinimui, pažymėtina, kad atsakovo Įsakyme atitinkamai nurodyta ir suponuojama pareiškėjo prašymo tenkinimo galimybė, kuri, vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintu norminiu teritorijų planavimo aktu, yra susieta su Daugiabučio gyvenamojo namo, kurį sudaro trys butai ir Patalpos, pertvarkymu įvairių socialinių grupių poreikių įgyvendinimui. Šios bylos dalyku nėra pareiškėjo ir kitų trijų būtų savininkų galėjimas ar gebėjimas susitarti dėl Daugiabučio gyvenamojo namo pertvarkymo įvairių socialinių grupių poreikių įgyvendinimui. Tokia galimybė bendrai yra įgyvendinama ir nėra fiktyvi, esant Daugiabučio gyvenamojo namo trijų butų ir Patalpų savininkų sutarimui. Jo pasiekimo variantai, kaip ir faktinio nebuvimo padariniai protingumo ir sąžiningumo bei teisingumo principų kontekste, neturėtų būti išsamiai aptarti ir įvertinti atsakovo Įsakyme. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

39. Dėl pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovo Įsakymas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas formalumais, bet ne protingumo ir sąžiningumo bei teisingumo principai, pažymėtina, kad pareiškėjas kartu su sutuoktine įsigydami ne butą, bet administracinės paskirties Patalpas Daugiabučiame gyvenamajame name ir siekdami šiose patalpose apsigyventi, pakeisdami jų paskirtį, savo valia prisiėmė atitinkamą riziką, susijusią su teritorijų planavimo griežtu reglamentavimu ir jo taikymu Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytoje U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, t. y. neįgijo absoliučių teisėtų lūkesčių apsigyventi Patalpose, pakeitus tiek jų paskirtį, tiek Žemės sklypo, kurio dalis priklauso pareiškėjui ir jo sutuoktinei, naudojimo būdą.

40. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. KADI-349 pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

41. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. O. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis