3e53e074-4734-4fdf-a0b2-fa0d0b77f6f8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-150/2012 Proceso Nr. 1-50-1-00016-2011-8                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.4.1;                                                    1.2.30.1; 2.1.7.4; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),teisėjų Valdimaro Bavėjano, Reginos Gaudutienės,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei, dalyvaujant prokurorei Onai Rojūtei, gynėjams advokatams Antanui Cemnolonskui, Aleksandrui Palamarčiukui,nuteistajam Z.

T.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ONKT) skyriaus prokuroro ir nuteistojo Z. T. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo:Z. T. nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams; - pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, ir Z. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.J. Ž. iÅ¡teisinta pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro bei nuteistojo Z. T. apeliacinius skundus, n u s t a t ė:

Z. T. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2011 m. vasario 2 d., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartÄ prieÅ¡ K. Ž., atvirai savo naudai reikalavo iÅ¡ K. Ž. perduoti turtÄ â€“ pinigus, t. y. K. Ž. atsisakius pagal ankstesnį jo pasiÅ«lymÄ vykti į LondonÄ fiktyvios santuokos sudarymui, telefonu siųsdamas K. Ž. SMS žinutes, grasindamas sumuÅ¡ti nukentėjusiÄ jÄ arba perduoti jÄ kitiems asmenims ir taip priversti jÄ verstis prostitucija, be jokio teisėto pagrindo teigdamas, kad nukentėjusioji jam skolinga, savo naudai reikalavo iÅ¡ K.

Ž. perduoti jam 4000 Lt ir 2011 m. vasario 2 d. apie 17.55 val. paėmė iÅ¡ nukentėjusiosios K. Ž. dalį neteisėtai reikalaujamos pinigų sumos – 500 Lt;be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. sausio 23 d. organizavo J. G. prostitucijÄ ir iÅ¡ jos pelnėsi, t. y. 2011 m. sausio 19 d. po 20.20 val. Z. T. televizijoje „KTV“ perskaitęs skelbimÄ apie dviem panelėm reikalingÄ finansinę pagalbÄ , tos pačios dienos vakare, nenustatytu laiku, SMS žinutėmis susitarė susitikti su A.

D. bei J. G. ir su jomis susitikęs 2011 m. sausio 20 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini), automobilyje „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siūlė A. D. ir J. G. verstis prostitucija, o J. G. su šiuo pasiūlymu sutikus, Z. T. organizavo J. G. bei asmenų, pageidavusių lytinių santykių su ja už pinigus, susitikimus ir iš to pelnėsi :- 2011 m. sausio 21 d. apie 19 val. Z. T. nuvežė J. G. į automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nurodė jai persėsti į toje pačioje aikštelėje sustojusį automobilį „Ford Escort“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vykti su šį automobilį vairavusiu A. S. ir paėmus iÅ¡ A. S. 150 Lt su juo lytiÅ¡kai santykiauti, tikėdamasis po to iÅ¡ J. G. gauti 50 Lt;- 2011 m. sausio 21 d. apie 20.10 val. Z. T. nuvežė J. G. į butÄ (duomenys neskelbtini), kuriame už turėtus lytinius santykius su E. P. gavusi ne mažiau kaip 100 Lt, J. G. dalį gautų pinigų – 50 Lt – perdavė Z. T.;- 2011 m. sausio 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, Z. T. nuvežė J. G. į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, nurodė jai persėsti į (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjusį automobilį „Audi“ ir už iÅ¡ankstinį 150 Lt atlygį lytiÅ¡kai santykiauti su tyrimo metu nenustatytu Å¡io automobilio vairuotoju, kuris už turėtus lytinius santykius sumokėjo J.

G. 150 Lt, kurių dalį – 50 Lt – J. G. perdavė Z. T.;- 2011 m. sausio 23 d., apie 20.20 val., Z. T. nuvežė J. G. į butÄ (duomenys neskelbtini), kuriame J. G. už piniginį atlygį turėjo lytiÅ¡kai santykiauti su E. P., tikėdamasis po to iÅ¡ J. G. gauti 50 Lt atlygį.J. Ž. buvo kaltinama ir perduota teismui už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. sausio 23 d., veikdama iÅ¡ anksto susitarusių asmenų grupe su Z. T., organizavo nepilnametės J. G. prostitucijÄ ir pelnėsi iÅ¡ jos, t. y. drauge su Z.

T. 4 kartus surado asmenis, kurie pageidavo lytinių santykių už pinigus, nuvežė į susitikimus nepilnametę J. G., ir vėliau gavo iš jos ne mažiau kaip 100 Lt, jos gautų už lytinius santykius. Tokia J. Ž. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 307 straipsnio 3 dalį.Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu J. Ž. pagal BK 307 straipsnio 3 dalį išteisino, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog byloje nepakanka duomenų tvirtai ir pagrįstai išvadai, jog J.

Ž. padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl ji pagal BK 307 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinta (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti ir nauju nuosprendžiu: Z. T. pripažinti kaltu pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡iÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta Z.

T. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 6 metams 6 mėnesiams; J. Ž. pripažinti kalta pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas Z. T. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 307 straipsnio 3 dalies į BK 307 straipsnio 2 dalį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepakankamai atsižvelgė į bylos aplinkybes, todėl netinkamai taikė jam baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 307 straipsnio 2 dalį).Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, iÅ¡samiai neiÅ¡analizavo pirmojo susitikimo, vykusio tarp Z.

T. ir J. Ž. bei J. G. ir A. D. aplinkybių, jų tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Z. T. nežinojo, jog J. G. yra nepilnametė. Nustatyta, jog pirmasis Z. T. ir J. Ž. susitikimas su nukentėjusiÄ jÄ ir jos drauge A. D. įvyko po Z. T. atsiliepimo į A. D. įdėtÄ skelbimÄ televizijoje KTV ir pasiÅ«lymo susitikti, bei aptarti kaip merginos gali užsidirbti 4 000 litų. Šį faktÄ patvirtino liudytoja A. D. Pirminis Z. T. ir J. Ž. tikslas susitikimo metu buvo pasiÅ«lyti merginomis už atlygį vykti į AnglijÄ ir ten fiktyviai iÅ¡tekėti.

Nors susitikimo metu minėtÄ pasiÅ«lymÄ J. G. ir A.D. pateikė Z. T., J. Ž. apie jį jau žinojo ir drÄ sino merginas, kad jos su Å¡iuo pasiÅ«lymu sutiktų. Å iÄ faktinę aplinkybę patvirtino nukentėjusioji J. G. bei liudytoja A. D. Pati J. Ž. neigia, kad girdėjo šį Z. T. pasiÅ«lymÄ , nors pripažįsta faktÄ , kad sėdėjo automobilyje, kuriame vyko pokalbis su minėtomis merginomis. Z. T. iÅ¡ viso neigia, kad Å¡iame susitikime dalyvavo J. Ž. Teismas netyrė ir neanalizavo faktinių bylos duomenų, susijusių su Z.

T. ir J. Ž. atsisakymu pirminio sumanymo - iÅ¡siųsti merginas į AnglijÄ fiktyvių santuokų sudarymui. Apelianto manymu, nustatinėjant Å¡iÄ aplinkybę teismas turėjo analizuoti nukentėjusiosios J. G. ir liudytojos A. D. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, kadangi teisme jos patvirtino Å¡iuos savo parodymus, teigdamos, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusioji J. G. ir liudytoja A. D. buvo apklaustos ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nukentėjusioji J. G. paaiÅ¡kino, kad A. D. automobilyje netyčia pasakė, kad J. G. nepilnametė, o Z. T. pasižiÅ«rėjo į nukentėjusiÄ jÄ ir paklausė kiek jai metų. J. G. jam pasakė, kad jai 17 metų, bet greitai sueis 18 metų ir konkrečios gimimo datos nenurodė. Liudytoja A. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dar iki pirmojo susitikimo su Z. T. ir J. Ž., ji su Z. T. susiraÅ¡inėjo SMS žinutėmis ir minėjo, kad vienai merginai greitai bus 18 metų.

Nukentėjusioji J. G. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad „T.“ prisistačiusiam Z. T. ir su juo buvusiai J. Ž. pasakė, kad jai greitai bus 18 metų. Apeliantas mano, kad bÅ«tent Å¡i aplinkybė turėjo reikÅ¡mės tam, kad Z. T. ir J. Ž. atsisakė pirminio ketinimo įkalbėti merginas vykti į AnglijÄ fiktyviais santuokai, o Z. T., iki J. G. sukaks 18 metų, pasiÅ«lė už tam tikrÄ atlygį ieÅ¡koti vyrų, kurie nori lytinių santykių už piniginį atlygį, bei nuvežti merginas pas klientus už tai papraÅ¡ydamas perduoti jam trečdalį iÅ¡ jų gautų pinigų.

Å ias aplinkybes patvirtino liudytoja A. D., kuri paaiÅ¡kino, kad pokalbio Z. T. automobilyje metu merginoms buvo pasiÅ«lyta verstis prostitucija, bei vykti fiktyvios santuokos sudarymui į AnglijÄ , už tai gaunat pinigų. J. G. sutiko vykti į AnglijÄ . Ji minėjo, kad po kelių mėnesių sueis 18 metų. Å io pokalbio metu „T.“ (Z. T.) pasiÅ«lė merginoms ieÅ¡koti klientų, kad jos galėtų verstis prostitucija - „sakė, kol sueis 18-a metų jis ieÅ¡kos klientų, o merginos už suteiktas lytines paslaugas turės imti iki 200 litų, bei dalį pinigų atiduoti jam“.

J. G. su Å¡iuo pasiÅ«lymu sutiko ir įkalbinėjo liudytojÄ sutikti su Z. T. pasiÅ«lymu, o A. D. atsakė, kad pagalvos. Vėliau A. D. gavo SMS žinutę su pasiÅ«lymu vykti susitikti su klientu, tačiau į tÄ Å¾inutę neatsakė ir su Z. T. daugiau nesusitiko ir nežino, ar J. G. vertėsi prostitucija. Apelianto manymu, aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad Z. T. iÅ¡ tiesų nežinojo kiek konkrečiai metų yra J. G., bet suprato, kad ji nepilnametė, kadangi Å¡i mergina automobilyje pasakė, kad jai 17 metų.

Nuteistojo parodymai, kad jis suprato jog J. G. yra pilnametė, vertintini kaip bandydamas iÅ¡vengti griežtesnės bausmės. Apelianto manymu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad Z. T. žinojo, jog nukentėjusioji J. G. yra nepilnametė, ir kad jis, veikdamas kartu su J. Ž., organizavo nepilnamečio asmens prostitucijÄ ir pelnėsi iÅ¡ jos, todėl jis turi bÅ«ti pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 307 straipsnio 3 dalį.Apelianto manymu, teismas nepagrįstai iÅ¡teisino J. Ž. pagal BK 307 straipsnio 3 dalį.Apelianto manymu, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepakankamai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl spręsdamas J.

Ž. kaltės klausimÄ padarė neteisingas iÅ¡vadas.Byloje nustatyta, kad nusikalstama veika pelnytis iÅ¡ kito asmens prostitucijos buvo suplanuota pirmojo susitikimo tarp Z. T. ir J. Ž. bei nukentėjusiosios J. G. ir liudytojos A. D. metu. Å iame susitikime dalyvavo ir J. Ž., kuri nebuvo atsitiktinis asmuo, o buvo kaip faktinė Z. T. bendrininkė, turėjusi tikslÄ pasinaudoti merginomis ir kartu su Z. T. gauti iÅ¡ to asmeninės naudos. Tiek Z. T., tiek J. Ž. parodė, kad tuo metu jie faktiÅ¡kai kartu gyveno ir rÅ«pinosi savo partnerystės gerove.

Nors pirmojo susitikimo metu planÄ merginoms savo automobilyje iÅ¡aiÅ¡kino Z. T., tačiau J.Ž. nebuvo pasyvi stebėtoja, ji elgėsi kaip suinteresuotas asmuo, vis įsiterpdavo į pokalbį, drÄ sindama merginas vykti į AnglijÄ bei jais pasitikėti. Nukentėjusioji J. G. parodė, kad J. Ž. girdėjo pokalbį ir pritarė Z. T., teigdama, kad saugumas bus garantuotas, kad viskas bus tarp jų keturių, niekas neiÅ¡kils į vieÅ¡umÄ . Neabejotinai J. Ž. girdėjo ir Z. T. pasakymÄ , kad už lytinius santykius reikės imti po 150-200 litų ir trečdalį gautos sumos perduoti jam.

Taip pat nustatyta, kad kituose susitikimuose, kai J. G. buvo vežama lytiniems santykiams už pinigus, automobilį vairavo Z. T., o Å¡alia sėdėjo J. Ž. Nukentėjusioji teigia, kad tada J. Ž. praktiÅ¡kai nekalbėjo, tačiau į jos ir Z. T. pokalbį įsiterpdavo vis kažkÄ pasakydama, pajuokaudama. Be to, J. G. patvirtino, kad tiek Z. T., tiek J. Ž. žinojo, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, kadangi dar pirmo susitikimo metu pasakė, kad jai 17 metų ir greitai sueis 18 metų, o A. D. sakė, kad jau turi 18 metų.

Be to, nukentėjusioji J.G. parodė, kad pirmÄ kartÄ vykstant verstis prostitucija, automobilyje buvusi J. Ž. dar pasakė nepamirÅ¡ti paimti pinigų. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji J. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, tvirtindama, kad tuomet įvykio aplinkybes atsiminė geriau. J. G. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad Z. T. liepė nieko nepasakoti A.D., nes tai yra nukentėjusiosios asmeninis reikalas, tam pritarė ir „T.“ draugė (J. Ž.).

Liudytoja A.D. taip pat teigė, kad pirmojo jų susitikimo metu J. Ž. dalyvavo pokalbyje kuomet buvo tariamasi vykti fiktyvios santuokos sudarymui į AnglijÄ , bei Z. T. pasiÅ«lius verstis merginoms prostitucija už pinigus. Apelianto manymu, J. Ž. veiksmai padrÄ sinant nukentėjusiÄ jÄ , palaikant su ja pokalbį, primenant, kad už lytines paslaugas mergina paimtų pinigus, aiÅ¡kinimas, kad Å¡iÄ savo veiklÄ nukentėjusioji turėtų slėpti nuo paÅ¡alinių asmenų, rodo J. Ž. suinteresuotumÄ pasipelnyti iÅ¡ nepilnametės nukentėjusiosios teiktų seksualinio pobÅ«džio paslaugų.

Todėl J. Ž. elgesys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ji suprato, kad jeigu iÅ¡ nusikalstamos veikos materialinės naudos turės jos sugyventinis Z. T., tai faktiÅ¡kai materialinės naudos iÅ¡ Å¡ios nusikalstamos veikos gali tikėtis ir ji pati, todėl kiek galėjo padėjo Z. T. įgyvendinti nusikalstamÄ sumanymÄ . Kadangi nusikalstamÄ veikÄ Z. T. ir J. Ž. padarė bendrais veiksmais, J. Ž. iÅ¡ esmės inkriminuoti ir bendrininko atlikti veiksmai, ir ji turi bÅ«ti pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 307 straipsnio 3 dalį.

O Z. T. pripažintinas kaltu, kad visas jam inkriminuotus veiksmus dėl pelnymosi iÅ¡ kito nepilnamečio asmens prostitucijos, jis padarė veikdamas kartu su J. Ž.Skiriant bausmę J. Ž. atsižvelgtina į tai, kad ji ankščiau neteista, jos vaidmuo nusikaltimo padaryme nėra pagrindinis, ji charakterizuojama teigiamai, todėl jai skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Kadangi J. Ž. padarė tyčinį nusikaltimÄ , kurį įstatymo leidėjas priskiria prie sunkių nusikaltimų, bausmės vykdymo atidėjimas jai netaikytinas.Nuteistasis Z.

T. apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti: jo veiksmus iÅ¡ BK 181 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 2 dalį ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs Å¡iÄ baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, bei suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Taip pat pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 2 dalyje, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Paskirti jam ne didesnę kaip 3 metų subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę ir taikant BK 75 straipsnio nuostatas jos vykdymÄ atidėti.Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl turto prievartavo iÅ¡ K. Ž.. Jis visada nuosekliai aiÅ¡kino, kad iÅ¡ K. Ž. reikalavo grÄ Å¾inti skolÄ . Tai, kad K. Ž. buvo jam skolinga, patvirtino J. Ž., kuriai jis buvo sakęs apie K. Ž. skolÄ . Jis K. Ž. pinigus paskolino tuo metu, kai jie artimai draugavo, todėl iÅ¡ jos jokio paskolos raÅ¡telio nereikalavo.

Jis siÅ«lė K. Ž. 6 000 Lt už fiktyviÄ santuokÄ Anglijoje, nes tokiu bÅ«du tikėjausi iÅ¡ jos atgauti paskolintus pinigus – 4 000 Lt. Apeliantas mano, kad teismas be pagrindo tiki K. Ž. parodymais, kad ji nebuvo skolinga. Teismas visiÅ¡kai neįvertino tos aplinkybės, kad K. Ž. turėjo pagrindÄ jį apkalbėti, nes pyko dėl jų nutrauktos draugystės. Apeliantas neatmeta galimybės, jog K. Ž. į policijÄ kreipėsi tik dėl to, kad nereikėtų grÄ Å¾inti skolos. Teismas teisingai nustatė, kad jis pirmÄ kartÄ iÅ¡ K.

Ž. pinigų pareikalavo                   2011-01-17, tačiau teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, kodėl dar 2011-01-16 vakare K. Ž. kreipėsi į policijÄ bei 2011-01-17 ryte nuvyko į policijÄ , nors iÅ¡ jos pinigų dar nebuvo reikalauta. Apeliantas mano, kad kreipimosi į policijÄ priežastis buvo nenoras grÄ Å¾inti skolÄ . Jis iki pat 2011-01-17 tikėjosi, kad K. Ž. vyks fiktyviai santuokai į AnglijÄ ir iÅ¡ jos uždirbtų pinigų jis atsiims skolÄ , ir tik 2011-01-17, kai buvo paskutinis terminas jai iÅ¡vykti į AnglijÄ ir ji atsisakė tai padaryti, jis pradėjo reikalauti grÄ Å¾inti skolÄ , suprasdamas, jog už fiktyviÄ santuokÄ ji pinigų nebeuždirbs.

Apeliantas mano, kad K. Ž. jam į SMS žinutes atsakinėjo patariama ir kontroliuojama policijos darbuotojo. Kad K. Ž. jam buvo skolinga patvirtina ir jo siųstų jai SMS žinučių turinys. Apelianto manymu, jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir jam turėtų bÅ«ti suÅ¡velninta bausmė. Jis savavaldžiavimÄ pripažino tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, todėl Å¡i aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.Apeliantas taip pat praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimÄ padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 2 dalyje, ir už šį nusikaltimÄ suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.

Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino nusikalstamos veikos, dėl kurios teismas jį pripažino kaltu pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, aplinkybes. Dėl prostitucijos organizavimo ir pelnymosi iÅ¡ J. G. prostitucijos jis nuoÅ¡irdžiai gailisi. J. G. neatsiprašė, nes tikėjosi tai padaryti paskutiniame teismo posėdyje, kai jam buvo suteiktas paskutinis žodis, tačiau J. G. jame nedalyvavo. Apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis nusikaltimų padarymo metu dirbo, yra gerai charakterizuojamas, jam nustatytas tik 50 procentų darbingumo lygis, reikalinga pastovi medikų priežiÅ«ra, ir skirti jam ne didesnę nei 3 metų laisvės atėmimo bausmę bei jos vykdymÄ , remiantis BK 75 straipsniu, atidėti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė tenkinti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ , o nuteistojo Z. T. apeliacinį skundÄ - atmesti. Apeliantas nuteistasis Z. T. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo Z. T. apeliacinį skundÄ , o prokuroro apeliacinį skundÄ - atmesti.IÅ¡teisintosios J. Ž. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Skundžiamas Panevėžio apygardos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktuose numatytais pagrindais.Nuteistojo Z. T. apeliacinis skundas atmestinas. Dėl Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinio skundo argumentų Prokuroras, nesutikdamas su skundžiamu Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam Z. T. netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. neteisingai jo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, bei nepagrįstai iÅ¡teisino J.

Ž. pagal BK 307 straipsnio 3 dalį. Dėl nuteistojo Z. T. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį. Apelianto nuomone, apygardos teismas, perkvalifikuodamas Z. T. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 307 straipsnio 3 dalies į BK 307 straipsnio 2 dalį, nepakankamai atsižvelgė į bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Prokuroras praÅ¡o Z. T. pripažinti kaltu pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 5 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡iÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta Z. T. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 6 metams 6 mėnesiams. Toks prokuroro praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ikiteisminio tyrimo metu Z. T. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnio 3 dalyje, padarymu, o bÅ«tent: jis buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. sausio 23 d., veikdamas iÅ¡ anksto susitarusių asmenų grupe su J.

Ž., organizavo nepilnametės J. G. prostitucijÄ ir pelnėsi iÅ¡ jos.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo Z. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, liudytojo E. P. ir liudytojos A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei J. G. telefono iÅ¡klotinių turinį, padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje neįrodytas bÅ«tinasis Z. T. veikÄ pagal BK 307 straipsnio 3 dalį kvalifikuojantis požymis – kaltinamojo žinojimas apie tai, kad nukentėjusioji buvo nepilnametė, todėl teismas Z.

T. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 307 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 307 straipsnio 2 dalį. Prokuroras, nesutikdamas su minėta teismo iÅ¡vada, teigia, kad vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas iÅ¡samiai neiÅ¡analizavo pirmojo susitikimo vykusio tarp Z. T. ir J. Ž. bei J. G. ir A.D. aplinkybių, jų tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Z. T. nežinojo jog J. G. yra nepilnametė, ir dėl to netinkamai Z. T. taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Å¡iais prokuroro skundo teiginiais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog neįrodyta aplinkybė, kad nuteistasis žinojo, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, neatitinka bylos aplinkybių.

Apygardos teismui padarius neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl minėtos aplinkybės, nuteistajam Z. T. buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Todėl Å¡i prokuroro skundo dalis tenkintina ir skundžiamas teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra pakankamai neginčijamų duomenų, kad Z. T. žinojo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, yra nepagrįsta, nes prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams.

Pažymėtina, kad nustatinėjant aplinkybę – ar nuteistasis Z. T. žinojo, kad nukentėjusioji J.G. yra nepilnametė, reikšmingi yra asmenų, kurie betarpiškai dalyvavo pirmame nuteistojo ir nukentėjusiosios susitikime, parodymai. Nustatyta, kad šio susitikimo metu be nuteistojo Z. T. ir nukentėjusiosios J. G. dalyvavo liudytoja A. D. bei išteisintoji J. Ž. Nuteistasis, nukentėjusioji J. G. ir liudytoja A. D. parodė, kad šio jų susitikimo metu buvo kalba apie merginų (nukentėjusiosios J.G. ir liudytojos A.

D.) amžių, o išteisintoji J. Ž. neigia girdėjusi tokias kalbas. Šiame kontekste analizuojant nuteistojo Z. T. parodymus, pastebėtina, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė žinojęs, kad J. G. veikos padarymo metu buvo nepilnametė. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad jam pasiteiravus, kiek merginoms metų, jos atsakė, kad abi yra pilnametės. Jis teiravosi amžiaus, nes fiktyvios santuokos Anglijoje gali vykti tik tarp pilnamečių asmenų (3 t., 81-84 b. l.).

Kitos apklausos metu nuteistasis taip pat patikino tikrai nežinojęs, kad J. G. nepilnametė, nes ji sakiusi, kad jai 18 metų (3 t. 88-89 b. l.). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad jam susipažinus su J. G. ir A. D., šios jam sakiusios, kad joms abiem po 18 metų, nes kitaip jis nebūtų joms nieko siūlęs (4 t. , 21-22 b. l.). Tačiau šie nuteistojo parodymai prieštarauja nukentėjusiosios J. G. parodymams. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat vienodai ir nuosekliai, tačiau priešingai nei nuteistasis, teigė, jog Z.

T. apie tai, kad ji yra nepilnametė, sužinojo jų pirmo susitikimo metu ir detaliai nurodė kokiomis aplinkybėmis tai įvyko. Apklausta pas tyrėjÄ nukentėjusioji parodė, kad pirmo susitikimo su Z. T., kuris save įvardijo T., metu pastarasis jai ir A.D. pasiÅ«lė vykti į AnglijÄ ir ten už piniginį atlygį fiktyviai susituokti, pasakė, kad jei jos sutiktų važiuoti, tai reikėtų turėti asmens dokumentÄ , kuris reikalingas kelionės dokumentams sutvarkyti. Å io pokalbio metu A. D. iÅ¡sitarė, kad ji (J.

G.) yra nepilnametė. Tada T. (Z. T.) jos (J. G.) pasiteiravo kiek jai metų. Ji atsakė, kad jai septyniolika metų ir netrukus sueis aÅ¡tuoniolika. Daugiau jokio pokalbio apie jos amžių nebuvo (1 t. 160-164 b. l.). Å iuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Ji parodė, kad jiems besikalbant jos iÅ¡ pradžių sakė, kad joms abiem po 18 metų, tačiau vėliau A. D. netyčia pasakė, kad ji (J. G.) yra nepilnametė. T. iÅ¡ karto pažiÅ«rėjo į jÄ (J.

G.) ir paklausė kiek jai metų. Tada ji pasakė, kad jai 17 metų, bet jau greitai, jau šiomis dienomis, sueis 18 metų, konkrečios datos nenurodė, jokių dokumentų jos niekas neprašė (1 t., 173-176 b. l.). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji J. G. taip pat teigė, kad Z. T. žinojo, kad ji buvo nepilnametė, nes ji pati sakė, kad jai bus tik 18 metų, o dabar (įvykio metu) 17 metų (4 t., 15-16 b. l.). Taigi, nukentėjusiosios parodymų analizė rodo, kad jos parodymai dėl to, kad ji pasakė nuteistajam, kad yra nepilnametė, yra vienodi ir nuoseklūs. Tai, vertindamas nukentėjusiosios J.

G. parodymus, pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Be to, teismas pripažino, kad šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir teisme apklausta liudytoja A. D. Ši liudytoja teisme parodė, kad kaltinamieji žinojo, kad jai 18 metų, nes jie jos to klausė, dar žinojo, kad po 4 mėnesių J. (G.) sueina 18 metų, nes apie tai pasakė pati J. (4 t., 20-21 b. l.). Tačiau apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A.D. tvirtino, kad jos abi su J. G. nuteistajam nurodė esančios pilnametės, šios liudytojos parodymus įvertino kaip nenuoseklius.

Å iame kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas liudytojos A. D. parodymus kaip nenuoseklius, rėmėsi tik vienu liudytojos apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytoja parodė, kad T. teiraujantis kiek joms metų, ji atsakė, kad 18, J. (G.) taip pat pasakė, kad jai 18 ir judesiais parodė, kad ji daugiau nieko nesakytų ir neiÅ¡sitartų, kad ji meluoja (2 t., 41-43 b. l.), tačiau teismas nevertino liudytojos A. D. duotų papildomų parodymų. Liudytoja papildomos apklausos metu nurodė, kad T. pasiÅ«lius vykti fiktyviai santuokai į AnglijÄ ji atsisakė, kadangi nemokėjo kalbos, o J. pasakė, kad vykti galėtų, susiÅ¡nekėtų, bet dar neturi 18 metų.

Joms atisakius vykti į AnglijÄ nuteistasis pasiÅ«lė paieÅ¡koti klientų lytiniams santykiams už pinigus (3 t., 13-16 b. l.). Taigi liudytojos A. D. parodymų analizė rodo, kad ji ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė aplinkybę, kad pati J. G. pasakė nuteistajam, kad jai dar nėra aÅ¡tuoniolika metų. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai Å¡ie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalgos iÅ¡vadų 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju liudytoja A. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nukentėjusioji J. G. sakė nuteistajam, jog ji yra nepilnametė, ir taip patvirtino nukentėjusiosios parodymus. Netikėti šiais nukentėjusiosios ir liudytojos A. D. parodymais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, nustatinėdamas aplinkybę – ar nuteistasis Z. T. žinojo, kad nukentėjusioji J. G. yra nepilnametė, nepagrįstai nesivadovavo nukentėjusiosios ir teisme duotais liudytojos A.

D. parodymais.Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra neginčijamų duomenų, kad Z. T. tikrai žinojo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, rėmėsi liudytojo E. P. parodymais, kad J. G. jam taip pat prisistatė pilnamete, bei J. G. telefono iÅ¡klotines, kurių turinys rodo, kad J. G. prisistatinėjo vyresne nei buvo iÅ¡ tikrųjų. Teisėjų kolegijos nuomone, paminėti įrodymai patvirtina faktÄ , kad nukentėjusioji J. G. slėpė savo tikrÄ jį amžių, tačiau nepaneigia aplinkybės, kad nuteistasis žinojo, kad nukentėjusioji yra nepilnametė.

Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, nustatinėjant aplinkybę - ar nuteistajam tiesiogiai buvo pasakyta apie nukentėjusiosios nepilnametystę, liudytojo E. P. ir nukentėjusiosios telefono iÅ¡klotinių turinys įrodomosios reikÅ¡mės neturi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiosios J. G. ir liudytojos A. D. teisme duotus parodymus, taip pat atsižvelgdama į nuteistojo, nukentėjusiosios bei minėtos liudytojos parodymais nustatytÄ aplinkybę, kad nukentėjusiajai ir liudytojai buvo siÅ«loma vykti į AnglijÄ fiktyvios santuokos sudarymui, tačiau Å¡io siÅ«lymo buvo laikinai atsisakyta dėl nukentėjusiosios amžiaus, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis Z.

T. nusikalstamos veikos darymo metu žinojo, kad nukentėjusioji J. G. yra nepilnametė, todėl jo veika atitinka BK 307 straipsnio 3 dalies sudėtį. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad nuteistajam buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, skundžiamas nuosprendis keistinas ir dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Skiriant bausmę nuteistajam Z. T. už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, teismas vadovaujasi Å¡io straipsnio sankcija, BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų. Å is nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), veikta tiesiogine tyčia. Z. T. nusikalto turėdamas teistumÄ , prieÅ¡ nepilnametį asmenį ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekiant nusikalstamu bÅ«du gauti lėšų. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimų padarymo metu nuteistasis galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, dirbo, darbovietėje ir gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas gerai.

Dėl J. Ž. iÅ¡teisinimo pagal BK 307 straipsnio 3 dalį. Prokuroras nesutinka su J. Ž. iÅ¡teisinimu pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir mano, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepakankamai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl spręsdamas J. Ž. kaltės klausimÄ padarė neteisingas iÅ¡vadas. Prokuroras praÅ¡o J. Ž. pripažinti kalta pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Toks prokuroro praÅ¡ymas atmestinas.J.

Ž. buvo kaltinama ir perduota teismui už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. sausio 23 d., veikdama iÅ¡ anksto susitarusių asmenų grupe su Z. T., organizavo nepilnametės J. G. prostitucijÄ ir pelnėsi iÅ¡ jos, t. y. drauge su Z. T. 4 kartus surado asmenis, kurie pageidavo lytinių santykių už pinigus, nuvežė į susitikimus nepilnametę J. G., ir vėliau gavo iÅ¡ jos ne mažiau kaip 100 Lt, jos gautų už lytinius santykius. Tokia J. Ž. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 307 straipsnio 3 dalį.BK 307 straipsnio 3 dalis numato itin kvalifikuotÄ pelnymosi iÅ¡ kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėtį.

Itin kvalifikuojančiu požymiu laikoma tai, kad veikos numatytos, BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalyje, padaromos prieš nepilnametį asmenį. Šios nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra keturios alternatyvios veikos:

1) pelnymasis (pajamų turėjimas) iš nepilnamečio asmens prostitucijos;

2) nepilnamečio asmens prostitucijos organizavimas;

3) vadovavimas nepilnamečio asmens prostitucijai;

4) nepilnamečio asmens gabenimas jo sutikimu prostitucijai į Lietuvos RespublikÄ ar iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Å ios veikos padaromos tiesiogine tyčia ir turint tikslÄ pelnytis. Kaltininkas suvokia, kad organizuoja ir vadovauja prostitucijai, arba gabena asmenį prostitucijai į Lietuvos RespublikÄ ar iÅ¡ jos, ir nori taip veikti. Pelnymosi tikslas – kai kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iÅ¡ kitos asmens prostitucijos. Taikant BK 307 straipsnio 3 dalį bÅ«tina nustatyti kaltininkÄ Å¾inojus, kad pelnėsi bÅ«tent iÅ¡ nepilnamečio asmens prostitucijos, arba jei ir nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo tai suprasti ir numatyti.J.

Ž. buvo inkriminuoti nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnio 3 dalyje, objektyvieji požymiai: pelnymasis (pajamų turėjimas) iÅ¡ nepilnametės J. G. prostitucijos ir jos prostitucijos organizavimas. Kaltinime nurodyta, kad J. Ž. veiksmai, organizuojant nepilnametės J. G. prostitucijÄ , objektyviai pasireiÅ¡kė tuo, kad ji kartu su Z. T. 4 kartus surado asmenis, kurie pageidavo lytinių santykių už pinigus, ir nuvežė į susitikimus nepilnametę J. G., o pelnymasis iÅ¡ nepilnametės J. G. prostitucijos pasireiÅ¡kė tuo, kad ji gavo iÅ¡ nepilnametės J.

G. ne mažiau kaip 100 Lt, jos gautų už lytinius santykius. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad byloje nėra nė vieno tiesioginio, neginčijamo ir neabejotino įrodymo, kad J. Ž. realiai atliko kokius nors aukščiau paminėtus aktyvius nusikalstamus veiksmus ar bet kokia kitokia forma prisidėjo prie jų kaip bendrininkė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir laiko jÄ pagrįsta.

Teisėjų kolegija J. Ž. veiksmuose objektyvių ir subjektyvių nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnio 3 dalyje, požymių nenustatė.Kaip jau buvo minėta, J. Ž. buvo kaltinama pelnymusi iÅ¡ nepilnametės J. G. prostitucijos ir jos prostitucijos organizavimu. Å iame kontekste pažymėtina, kad kaltininko pajamų turėjimas (gavimas) iÅ¡ kito asmens prostitucijos (pelnymasis) turi bÅ«ti pagrįstas tam tikru susitarimu su prostitucija užsiimančiu asmeniu. Prostitucija užsiimantis asmuo gali mokėti kaltininkui už galimybę verstis prostitucija, taip pat už saugumo užtikrinimÄ arba už kitas jam teikiamas paslaugas (vežimÄ , patalpų suteikimÄ ar pan.).

Prostitucijos organizavimu laikytina veika nustatant laikÄ ir vietas, kur turi bÅ«ti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimÄ iÅ¡ kitų vietovių ar Å¡alių, jų apgyvendinimÄ , jų atvykimÄ Ä¯ darbo vietÄ ir kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimÄ . Kaip jau buvo minėta, visi paminėti veiksmai turi bÅ«ti padaromi tiesiogine tyčia. Kalbant apie bendrininkavimÄ , pažymėtina tai, kad bendrininkavimÄ , kaip ir bet kuriÄ kitÄ nusikalstamos veikos formÄ , apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

Pagal pateiktÄ J. Ž. kaltinimÄ jos vaidmuo bendrininkų grupėje - vykdytoja. Baudžiamosios teisės doktrinoje vykdytoju laikomas asmuo, betarpiÅ¡kai padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. tiesiogiai įvykdęs bendros veikos sudėtį ir pasiekęs bendrai siektų nusikalstamų padarinių. Nusikaltimo vykdytojais gali bÅ«ti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje apraÅ¡ytų veiksmų, tuo pačiu metu bÅ«dami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia bÅ«tinÄ pagalbÄ .

Pirmosios instancijos teismas tokių veiksmų J. Ž. veikoje nenustatė. Tokių veiksmų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, be to, kad J. Ž. buvo automobilyje, nukentėjusioji J. G. negalėjo nurodyti nė vieno konkretaus jos veiksmo, kuris galėtų bÅ«ti vertinamas kaip nusikalstamas BK 307 straipsnio prasme. Nukentėjusioji J. G. visÄ laikÄ nuosekliai tvirtino, kad dėl susitikimų ji telefonu tardavosi tik su Z. T., jam ji atiduodavo ir sutartÄ dalį gautų už lytines paslaugas pinigų.

Byloje nėra įrodymų, kad J. Ž. ieÅ¡kojo klientų, bendravo su jais ar J. G. telefonu, organizavo jų susitikimus, ir pan. Nesant byloje neabejotinų įrodymų, patvirtinančių J. Ž. tyčiÄ pelnytis iÅ¡ kito asmens prostitucijos, nėra pagrindo pripažinti jÄ kalta ir nuteisti pagal BK 307 straipsnio 3 dalį. Todėl Å¡ioje prokuroro apeliacinio skundo dalyje suformuluotas praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl nuteistojo Z. T. apeliacinio skundo argumentų Nuteistasis Z. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o:- Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti: jo veiksmus iÅ¡ BK 181 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 2 dalį ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs Å¡iÄ baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, bei suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę;- pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 2 dalyje, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę; - paskirti jam ne didesnę kaip 3 metų subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę, ir taikant BK 75 straipsnio nuostatas, jos vykdymÄ atidėti.Visi nuteistojo praÅ¡ymai atmestini.

Dėl nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl turto prievartavo iÅ¡ K. Ž.. Jis pripažįsta iÅ¡ K. Ž. reikalavęs grÄ Å¾inti skolÄ ir tokiu bÅ«du savavaldžiavęs, todėl praÅ¡o jo veiksmus iÅ¡ BK 181 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 2 dalį.Toks apelianto praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas, nes tam nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo versija, kad jis iÅ¡ nukentėjusiosios K.Ž. reikalavo grÄ Å¾inti skolÄ , nėra nauja.

AnalogiÅ¡kÄ versijÄ nuteistasis pateikė ir pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ nuteistojo versijÄ kruopščiai iÅ¡tyrė ir dėl jos skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakė. Teismas, iÅ¡tyręs nuteistojo, nukentėjusiosios K.Ž., liudytojų parodymus bei kitus raÅ¡ytinius bylos duomenis ir juos įvertinęs, konstatavo, kad tarp K. Ž. ir Z. T. jokių turtinių santykių nebuvo ir Z. T., reikalaudamas iÅ¡ nukentėjusiosios tariamos skolos, pareiÅ¡kė absoliučiai neteisėtas turtines pretenzijas.

Z. T., suprasdamas, jog neturi jokių teisių į nukentėjusiosios turtÄ , ir atvirai, panaudodamas psichinę prievartÄ (grasindamas sumuÅ¡ti nukentėjusiÄ jÄ arba perduoti jÄ kitiems asmenims ir taip priversti jÄ verstis prostitucija), reikalaudamas iÅ¡ nukentėjusiosios perduoti 4 000 Lt ir gavęs dalį jų – 500 Lt, įvykdė turto prievartavimÄ (BK 181 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo Z.

T. kaltės padarius turto prievartavimÄ (BK 181 straipsnio 1 dalis).Apeliantas, nesutikdamas su nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, savo skunde naujų aplinkybių, kurios nebuvo iÅ¡tirtos pirmosios instancijos teisme, nenurodo, ir tik kitaip, nei apygardos teismas, vertina byloje surinktus įrodymus. Å iame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nuosekliai ir detaliai išdėstė visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir pateikė išsamius jų vertinimo motyvus. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis, nereiškia, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai.

Teisėjų kolegijos nuomone, deklaratyvÅ«s yra apelianto skundo teiginiai, kad nukentėjusioji K. Ž. jį apkalba dėl nutrauktos jų draugystės, o į policijÄ kreipėsi tik dėl to, kad nereikėtų grÄ Å¾inti skolos. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kinosi nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiosios K. Ž. skolos, tačiau tokiÄ nuteistojo versijÄ patvirtinančių aplinkybių nenustatė. PrieÅ¡ingai, byloje surinktų ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡analizuotų įrodymų visuma (paties nuteistojo, nukentėjusiosios, liudytojos G.

G. parodymai, telefoninių pokalbių, vykusių tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo, bei jų tarpusavio SMS žinučių susiraÅ¡inėjimo turinys, kiti raÅ¡ytiniai bylos duomenys) paneigia apelianto teiginius apie nukentėjusiosios K. Ž. skolÄ . Atmestinas ir apelianto teiginys, kad K. Ž. jam į SMS žinutes atsakinėjo patariama ir kontroliuojama policijos darbuotojo, nes tai tėra jokiais duomenimis nepagrįsta apelianto prielaida. Be to, apeliantas teigia, kad teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino aplinkybės, kad K.

Ž. kreipėsi į policijÄ tuo metu, kai iÅ¡ jos pinigų dar nebuvo reikalauta. Å iÄ aplinkybę apeliantas sieja su nukentėjusiosios K. Ž. vengimu grÄ Å¾inti jam skolÄ . Å is apelianto skundo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Z. T. nusikalstama veika truko nuo 2011-01-14 iki 2011-02-02. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas aptariamos veikos padarymo laikotarpį nuo 2011-01-17 iki 2011-02-02, patikslino kaltinime nurodytÄ nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, sudėties elementų atsiradimo momentÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad iki 2011-01-17, t. y. iki nukentėjusiosios kreipimosi į teisėsaugos institucijas, tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo nebuvo jokių santykių.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad iki 2011-01-17 tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyko intensyvus bendravimas, susijęs su K. Ž. iÅ¡vykimu į AnglijÄ . Byloje nustatyta, kad K. Ž. į AnglijÄ turėjo iÅ¡vykti (duomenys neskelbtini), jai atsisakius tai padaryti, nuteistasis, reikalaudamas, kad ji iÅ¡vyktų, ėmė jai grasinti (sumuÅ¡ti, perduoti jÄ kitiems asmenims ir taip priversti jÄ verstis prostitucija). Nukentėjusioji bijodama, jog Z. T. įgyvendins savo grasinimus, kreipėsi į policijÄ , o nuo 2011-01-17, t. y. tos dienos, kuriÄ (duomenys neskelbtini), Z.

T. pradėjus raÅ¡yti nukentėjusiajai grasinančias žinutes ir reikalauti 4 000 Lt, buvo fiksuotas nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo momentas. Taigi aplinkybė, kad nukentėjusioji kreipėsi į policijÄ 2011-01-17, nepatvirtina nuteistojo versijos, kad tokiu bÅ«du nukentėjusioji vengė grÄ Å¾inti jam tariamÄ skolÄ .Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetÄ bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo Z.

T. kaltės prievartavus turtÄ iÅ¡ K. Ž. ir teisingai nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Kvalifikuoti nuteistojo veiksmus pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad nuteistajam Z. T. baudžiamasis įstatymas (BK 181 straipsnio 1 dalis) taikytas tinkamai, nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo praÅ¡ymÄ - pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažįsta padaręs savavaldžiavimÄ ir dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam Z. T. už nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirta tinkama, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkanti bausmė, Å¡velninti paskirtÄ bausmę nėra pagrindo. Dėl kitų nuteistojo skundo argumentų Apeliantas praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 2 dalyje, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs, bei suÅ¡velninti už Å¡io nusikaltimo padarymÄ jam paskirtÄ bausmę.Apeliacinės instancijos teismui, patenkinus prokuroro apeliacinio skundo dalį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo Z.

T. pritaikymo, kvalifikuojant jo nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, ir pripažinus, kad nuteistojo Z. T. nusikalstama veika atitinka BK 307 straipsnio 3 dalies sudėtį, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 2 dalyje, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs. Be to, Å¡iame kontekste pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus nuteistojo pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi.

Tokias iÅ¡vadas teismas gali daryti objektyviai įvertinęs bylos aplinkybių visumÄ . Kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tais atvejais, kai kaltininkas duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2008, 2K-397/2010, 2K-444/2010 ir kt.).

Naginėjamu atveju apie tai, kad Z. T. pelnėsi iÅ¡ kito asmens prostitucijos, buvo sužinota atliekant ikiteisminį tyrimÄ dėl kitos nuteistojo Z. T. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, todėl laikytina, kad nuteistasis prisipažino pelnęsis iÅ¡ kito asmens prostitucijos tik dėl surinktų įrodymų. Be to, nuteistasis neigia žinojęs, kad nukentėjusioji J. G. nusikaltimo darymo metu buvo nepilnametė, nors apeliacinės instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybę nustatė.

Aptartos aplinkybės eliminuoja galimybę nuteistajam taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Teisėjų kolegijai nusprendus netenkinti ankstesnių aptartų nuteistojo praÅ¡ymų, nėra pagrindo tenkinti ir apelianto praÅ¡ymÄ taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio taikymo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas tada, kai asmuo nuteistas už vienÄ ar kelis nesunkius ir(ar) apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytÄ nusikaltimÄ (nusikaltimus).

Visais atvejais, kai kaltininko veikoje, be kitų nusikaltimų, yra ir sunkaus nusikaltimo sudėtis, BK 75 straipsnio taikymas negalimas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad Z. T. padarė sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 3 dalyje, BK 75 straipsnio taikymas yra negalimas. Dėl to atmetamas apelianto praÅ¡ymas – atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ .Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo Z. T. apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:             Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio dalį dėl Z. T. nuteisimo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį pakeisti:Z. T. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 307 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, su bausme paskirta Z.

T. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, ir skirti Z. T. galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Nuteistojo Z. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                             Elena Vainienė Teisėjai                                                                          Valdimaras Bavėjanas          Regina Gaudutienė