2021-07-21 Nr. AB-14789-3-66-3-00045-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eS-2-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00045-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 40; 58.3; 53.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės, Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės tarybos atstovams Plungės rajono savivaldybės tarybos nariams Vidai Bondauskienei ir Adomui Zamulskiui, advokatui Ąžuolui Čekanavičiui,

atsakovui Plungės rajono savivaldybės tarybos nariui – merui Audriui Klišoniui, jo atstovei advokatei Ingai Kostogriz-Vaitkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės tarybos prašymą pateikti išvadą, ar Plungės rajono savivaldybės tarybos narys – meras Audrius Klišonis sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė prašyme nurodytų jam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. birželio 2 d. pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir pareiškėjas, Taryba) vardu pateiktas prašymas pateikti išvadą, ar Plungės rajono savivaldybės tarybos narys – meras Audrius Klišonis sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – ir VSĮ) ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

2. Pareiškėjas nurodo, kad Taryba 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. T1-125, vadovaudamasi VSĮ 251 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 251 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 21 straipsnio 3 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, apsvarsčiusi Plungės rajono savivaldybės tarybos komisijos Plungės rajono savivaldybės tarybos narių 2020 m. gruodžio 22 d. teikime pateiktiems faktams ištirti (toliau – ir Tyrimo komisija) išvadą, priimtą 2021 m. balandžio 27 d., Taryba nusprendė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar Plungės rajono savivaldybės tarybos narys – meras Audrius Klišonis sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam VSĮ ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų (prašymas pateikti išvadą).

3. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. gruodžio 22 d. 1/3 Tarybos narių pateikė 2021 m. gruodžio 18 d. teikimą pradėti Plungės rajono savivaldybės tarybos nario – mero Audriaus Klišonio įgaliojimų netekimo procedūrą (toliau – ir Teikimas). Teikime nurodyta, kad:

3.1. 2020 m. rugsėjo 23 d. Plungės sporto ir rekreacijos centro (toliau – ir SRC) direktorius A. V. (toliau – ir SRC direktorius) socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje 2020 m. rugsėjo 23 d. paskelbė įrašą apie Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus rengiamą apklausą dėl krepšinio ateities SRC.

3.2. 2020 m. rugsėjo 24 d. Tarybos posėdyje tarybos nariai įpareigojo Plungės rajono savivaldybės tarybos narį – merą Audrių Klišonį (toliau – ir Meras) inicijuoti tarnybinį patikrinimą, t. y. sudaryti komisiją (toliau – ir Komisija), kuri atliktų tyrimą, įvertintų SRC direktoriaus elgesį ir veiksmus socialinio tinklo erdvėje, nes, jų nuomone, SRC direktorius galbūt pažeidė etikos normas.

3.3. 2020 m. spalio 19 d. Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdžio metu jo pirmininkė Vida Bondauskienė paklausė mero Audriaus Klišonio, ar tyrimas atliktas. Meras atsakė, kad peržiūrima visa gauta informacija, kurią jis tą pačią dieną ketina apibendrinti ir paviešinti, tačiau informacija 2020 m. spalio 19 d. paviešinta nebuvo.

3.4. 2020 m. spalio 29 d. Tarybos posėdžio metu Vida Bondauskienė priminė Merui, kad praėjo dešimt dienų nuo Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdžio, bet Meras vis dar nepaviešino Komisijos medžiagos. Vida Bondauskienė paprašė tą pačią, t. y. spalio 29 d., medžiagą paviešinti. Meras pažadėjo suderinti informaciją su savivaldybės teisininku ir tą pačią dieną paviešinti informaciją savivaldybės tinklalapyje, tačiau informacija 2020 m. spalio 29 d. nebuvo paviešinta nei Plungės rajono savivaldybės tinklalapyje, nei kituose šaltiniuose.

3.5. 2020 m. lapkričio 26 d. Tarybos posėdžio metu tarybos narys Robertas Endrikas paklausė Mero: „Ar Komisija nuveikė kokį darbą ir kokią išvadą padarė?“ Į šį klausimą Meras atsakė: „Taip, nuveikė tą darbą, kriminalo tenai nėra“. Meras teigė, kad Tarybos nariams išsiųs Komisijos išvadas.

3.6. 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos narys Jonas Mockūnas pokalbio telefonu metu, o 2020 m. gruodžio 8 d. SMS žinute paprašė Mero atsiųsti tarybos nariams žadėtus Komisijos dokumentus. Nesulaukęs dokumentų, tarybos narys Jonas Mockūnas 2020 m. gruodžio 10 d. raštu kreipėsi į Merą, dar kartą prašydamas pateikti prašomus dokumentus. Minėtame rašte taip pat buvo teiraujamasi dėl Komisijos darbo ir prašoma atsakyti, kokie buvo paskirtieji Komisijos nariai, kokie SRC direktoriaus veiksmai buvo vertinami, kokios tų veiksmų vertinimo išvados ir ar direktoriaus gali toliau eiti pareigas.

3.7. 2020 m. gruodžio 11 d. Jonas Mockūnas iš Mero sekretorės el. paštu gavo 2020 m. spalio 14 d. raštą Nr. AS-6024 (toliau – ir Susitikimo protokolas Nr. AS-6024) bei 2020 m. spalio 16 d. raštą Nr. AS-6026 (toliau – ir Išvada Nr. AS-6026). Išvadoje Nr. AS-6026 nurodyta, kad 2020 m. spalio 1 d. Mero potvarkiu buvo sudaryta Komisija, kuri iki 2020 m. spalio 13 d. buvo įpareigota pateikti išvadas, tačiau Komisijos išvados iki nurodytos datos nebuvo gautos. Išvadoje Nr. AS-6026, kurią pasirašė Meras, „nustatyta“, kad SRC direktorius veiksmai nepadarė žalos produktyviai SRC veiklai.

3.8. 2020 m. gruodžio 15 d. Jonas Mockūnas raštu pakartotinai kreipėsi į Plungės rajono savivaldybės administraciją su prašymu pateikti jam anksčiau minėtų raštų registracijos duomenis dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ ir uždavė papildomus klausimus, taip pat ir tai, kada raštai (Susitikimo protokolas Nr. AS-6024 ir Išvada Nr. AS-6026) buvo įkelti į duomenų valdymo sistemą.

3.9. 2020 m. gruodžio 16 d. Jonas Mockūnas iš Plungės rajono savivaldybės administracijos gavo raštą Nr. AS-6138 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog Susitikimo protokolas Nr. AS-6024 (ant kurio buvo nurodyta data 2020 m. spalio 14 d.) į dokumentų valdymo sistemą „Kontora“ įkeltas 2020 m. gruodžio 11 d., o 2020 m. spalio 16 d. Išvada Nr. AS-6026 taip pat įkelta 2020 m. gruodžio 11 d. Prie Plungės rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. AS-6138 „Dėl informacijos pateikimo“ pridėtas Susitikimo protokolo Nr. AS-6024 dokumento operacijų žurnalo nuorašas, iš kurio matyti, jog Susitikimo protokolo Nr. AS-6024 pasirašymo data iš 2020 m. gruodžio 11 d. pakeista į 2020 m. spalio 14 d.

4. Pareiškėjas paaiškina, kad atsižvelgdama į Teikimą Taryba 2021 m. sausio 20 d. posėdyje priėmė sprendimą Nr. T-1 „Dėl Komisijos sudarymo”, kuriuo sudarė Tyrimo komisiją Teikime pateiktiems faktams ištirti. 2021 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimu Nr. T1-59 patvirtinti Tyrimo komisijos veiklos nuostatai, o Tyrimo komisijos pirmininke paskirta Vida Bondauskienė. Šiuo sprendimu terminas išvadai pateikti pratęstas iki 2021 m. balandžio 30 d. Tyrimo komisija atliko tyrimą ir 2021 m. balandžio 27 d. priėmė išvadą (toliau – ir Išvada), kurioje nutarė, jog Taryba turi pagrindą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar Meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam teisės aktuose nustatytų įgaliojimų.

5. Tyrimo komisija priėmė Išvadą, kad Meras galbūt pažeidė VSĮ 22 straipsnio 2 dalį, atsižvelgusi į šias ištirtas aplinkybes:

5.1. Meras parengė fiktyvius, neteisėtus dokumentus, t. y. Susitikimo protokolą Nr. AS-6024 ir Išvadą Nr. AS-6026;

5.2. Neužtikrinęs Komisijos veiklos ir negavęs patikrinimo išvados, kurios pagrindu Meras prireikus privalėjo imtis tam tikrų veiksmų, o vėliau fiktyviai atlikęs SRC direktoriaus veiklos tyrimą – neįvykdė jam tenkančios savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų kontrolės pareigos ir todėl pažeidė VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 11 punktą bei Plungės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2019 m. balandžio 25 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-74 (toliau – ir Reglamentas) 195.16 papunktį;

5.3. Nuosekliai ir pakartotinai kitiems Tarybos nariams teikdamas tikrovės neatitinkančią ir klaidinančią informaciją ir taip stengdamasis nuslėpti, kad Komisija nevykdo veiklos, o Meras nevertina jos rezultatų, siekė sudaryti įspūdį dėl tinkamai vykdomo Tarybos pavedimo ir todėl pažeidė atskaitomybės savivaldybės tarybai pareigą, įtvirtintą VSĮ 20 straipsnio 1 dalyje;

5.4. Nepateikdamas prašomos informacijos apie Komisijos atliktą tyrimą ir jo rezultatus, vilkino SRC direktoriaus tyrimo procesą ir pažeidė VSĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą Mero atskaitomybės principą;

5.5. Nesuderinęs parengtų dokumentų su juridinio ir personalo administravimo skyriaus specialistais (teisininkais), lietuvių kalbos specialistu ir Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriumi ar jo pavaduotoju, pažeidė Reglamento 198 punktą;

5.6. Neužregistravus dokumentų jų pasirašymo dieną ir jų neperdavus Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriui, pažeistas Reglamento 200 punktas ir 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D-485 patvirtinto „Plungės rajono savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento“ 32 punktas;

5.7. Visais pirmiau nurodytais veiksmais pažeisti valstybės politikams nustatyti elgesio standartai ir principai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje.

II. 6. Atsakovas Plungės rajono savivaldybės tarybos narys meras Audrius Klišonis atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutinka ir, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu bei 120 straipsnio 2 dalies 3 punktu, prašo administracinę bylą dėl esminių procedūrinių pažeidimų nutraukti. Teismui nusprendus bylos nenutraukti, atsakovas prašo pripažinti, jog jo veiksmuose nėra VSĮ 251 straipsnio 3 dalyje nurodytų pagrindų. Atsakovas pateikia tokius teisinius argumentus:

6.1. Tyrimo komisija suformuota, praleidus VSĮ 251 straipsnio 6 dalyje numatytą imperatyvų 1 mėnesio terminą. Komisijoje iš 7 jos narių net 5 nariai, įskaitant Tyrimo komisijos pirmininkę Vidą Bondauskienę, buvo tie patys Tarybos nariai, pasirašę Teikimą. Taigi Teikime pateiktų faktų teisingumą nustatinėjo tie patys asmenys, kurie ir pateikė tuos faktus savo Teikime. Tyrimo komisija, nepaisydama Tyrimo komisijos veiklos nuostatų, visą savo veiklą vykdė uždaruose posėdžiuose, nors minėti nuostatai numato galimybę uždaruose posėdžiuose nagrinėti tik labai ribotos apimties klausimus. Komisijos darbo metu Merui buvo ribojama galimybė teikti paaiškinimus.

6.2. Tyrimo komisija viršijo savo kompetenciją, nes tikrino ne tik Teikime nurodytas aplinkybes, bet nustatė naujas (neteisingai) aplinkybes. Taip pažeidė VSĮ 251 straipsnio 6 dalį. Komisija posėdžiuose neatliko Teikime nurodytų aplinkybių teisinio vertinimo – tai pažymėta Išvados 21 punkte, tačiau Išvados II dalyje yra pateikiamas itin išsamus ir argumentuotas, profesionalus teisinis aplinkybių vertinimas su nuorodomis į teismų praktiką – šie Išvados aspektai nebuvo svarstyti Komisijoje, juos pateikė Vida Bondauskienė, teigianti, jog pati surašė Išvados projektą, nors neturi teisinio išsilavinimo ir teisminės patirties.

6.3. Prašyme dėl išvados iškraipomos faktinės aplinkybės. Atsakovas pateikia, jo vertinimu, tikrus ir teisingus faktus:

6.3.1. 2020 m. rugsėjo 23 d. socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje SRC direktorius A. V. paskelbė įrašą, dėl kurio nepasitenkinimą išsakė kai kurie Tarybos nariai (Jonas Mockūnas ir Rimas Dužinskas).

6.3.2. 2020 m. rugsėjo 24 d. Tarybos posėdyje Taryba protokoliniu pavedimu nurodė „pavesti savivaldybės merui inicijuoti tarnybinį patikrinimą A. V.“. Apie komisiją protokoliniame pavedime nėra kalbama. Taigi pareiškėjas tyčia melagingai nurodo teismui, kad Tarybos nariai įpareigojo Merą sudaryti komisiją, kuri atliktų tarnybinį patikrinimą. Reglamentas nesuteikia teisės Tarybai protokoliniais pavedimais įpareigoti merą imtis kokių nors veiksmų (Reglamento 63 p.), juolab kad VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 11 ir 16 punktai savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų priežiūrą ir kontrolę, priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų priskiria išimtinei mero kompetencijai. Taryba neturi teisės šiais klausimais merui teikti jokių privalomų pavedimų ar nurodymų.

6.3.3. 2020 m. spalio 1 d. Meras po pasitarimo su administracijos direktoriumi priėmė potvarkį Nr. P-41, kuriuo sudarė komisiją: Tarybos narys Tadas Šetkauskis, Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) D. N. ir tėvų atstovas A. B. Nustatytas terminas iki 2020 m. spalio 13 d. – pateikti išvadas. Pagal VSĮ 30 straipsnio 2 dalį už potvarkio vykdymą yra atsakinga savivaldybės administracija. Iš dokumentų valdymo sistemos „Kontora“ įrašų matyti, kad sistemoje minėtą potvarkį peržiūrėjo ir į komisiją deleguota D. N., ir administracijos direktorius M. K., tačiau potvarkis nebuvo vykdomas tyčia, o Meras apie tai neinformuotas.

6.3.4. 2020 m. spalio 14 d. Meras sužinojo, kad jo potvarkis nebuvo vykdomas ir pats ėmėsi atlikti tyrimą, nes turi tokią teisę pagal VSĮ nuostatas. Tą pačią dieną susitiko su SRC direktoriumi A. V. ir surašė Susitikimo protokolą Nr. AS- 6024, kurį pasirašė abu dalyviai.

6.3.5. 2020 m. spalio 16 d. Meras pasirašė Išvadą Nr. AS-6026, kurioje konstatavo, kad A. V. nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Išvada nebuvo ginčijama ir yra iki šiol galiojanti. Taryba daugiau nesvarstė šio klausimo, nereikalavo pateikti jokių išvadų. Tokius prašymus 2020 m. spalio 29 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. Tarybos posėdžiuose išsakė tik Mero politiniai oponentai – Vida Bondauskienė bei Robertas Endrikas.

6.3.6. 2020 m. spalio pabaigoje ir lapkritį Meras konsultavosi su šioje byloje Merui atstovaujančia advokatų kontora dėl Išvados Nr. AS-6026 atitikties teisės aktų reikalavimams. Kadangi tuo metu blogėjo COVID-19 užkrečiamumo situacija, ir Plungės rajono savivaldybė pateko į rizikingiausią, „juodąją“ zoną, konsultacijos užtruko. Taigi tik 2020 m. gruodžio pradžioje Meras gavo teisinį Išvados Nr. AS-6026 vertinimą ir sužinojo, kad ji atitinka teisės aktų reikalavimus.

6.3.7. 2020 m. gruodžio 14 d. savivaldybės administracijos darbuotoja (duomenys neskelbtini) M. P. į dokumentų valdymo sistemą „Kontora“ įkėlė Susitikimo protokolą Nr. AS-6024 bei Išvadą Nr. AS-6026. Sistemoje aiškiai pažymėta, kad dokumentų sukūrimo datos yra atitinkamai 2020 m. spalio 14 d. ir 2020 m. spalio 16 d.

6.4. Dėl termino Tyrimo komisijai sudaryti Meras nurodo, kad prašyme pateikti išvadą teigiama, jog Mero padaryti pažeidimai paaiškėjo tik 2020 m. gruodžio 16 d., t. y. kai Tarybos narys Jonas Mockūnas iš Plungės rajono savivaldybės administracijos gavo informaciją, jog Susitikimo protokolas Nr. AS-6024 ir Išvada Nr. AS-6026 įkelta į savivaldybės dokumentų valdymo sistemą pažeidžiant tvarką. Tačiau Teikime nurodyti keli savarankiški teikimo pagrindai, todėl nuo to momento, kai bet kuris iš Tarybos narių galėjo suprasti, jog bent vienas Mero veiksmas ar neveikimas atitinka bent vieną VSĮ 251 straipsnio 3 dalies sąlygą, turi būti pradedamas skaičiuoti 1 mėnesio terminas teikimui pareikšti. Vienas iš Teikime įvardijamų pagrindų – Meras Švietimo, kultūros ir sporto komiteto 2020 m. spalio 19 d. posėdyje ir Tarybos 2020 m. spalio 29 d. posėdyje skleidė „akivaizdžiai melagingą informaciją, kad tarybos narių pavedimas buvo įvykdytas, o SRC direktoriaus veikla ištirta“. Būdamas iš tiesų atidus ir veikdamas rūpestingai bet kuris Teikimą pasirašęs Tarybos narys, po Švietimo, kultūros ir sporto komiteto 2020 m. spalio 19 d. posėdžio, o vėliausiai – po Tarybos 2020 m. spalio 29 d. posėdžio galėjo kreiptis į Plungės rajono savivaldybės administraciją ir gauti informaciją apie 2020 m. spalio mėnesio aplinkybes.

6.5. Aplinkybės, kuriomis pareiškėjas įrodinėja Merą sulaužius priesaiką, yra naujos, nenurodytos Teikime. VSĮ 251 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad komisija suformuojama teikime nurodytiems faktams ištirti. Taigi teikimo faktinis turinys lemia VSĮ 251 straipsnio 6 dalies pagrindu formuojamos Tyrimo komisijos tyrimo ribas. Tyrimo komisija negali nustatyti ir tirti aplinkybių, nepaminėtų Teikime. „Kaltinimą“ gali formuoti tik ne mažesnė kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių grupė.

6.6. Teikime neįvardijamos šios aplinkybės: Meras nesuderino parengtų dokumentų su juridinio ir personalo administravimo skyriaus specialistais (teisininkais), lietuvių kalbos specialistu ir administracijos direktoriumi ar jo pavaduotoju; neužregistravo dokumentų jų pasirašymo dieną ir jų neperdavė savivaldybės administracijos direktoriui. Šios aplinkybės yra siurprizinės, vertinant ir tai, kad visas Tyrimo komisijos darbas vyko uždaruose posėdžiuose, nebuvo leidžiama iki išvadų parengimo susipažinti su visa medžiaga, o Tyrimo komisijos pirmininkė atsisakė detalizuoti, kokias aplinkybes Tyrimo komisija tikrina.

6.7. Susitikimo protokolas Nr. AS-6024 ir Išvada Nr. AS-6026 buvo parengti, juose pateiktos teisingos aplinkybės, abu dokumentai yra galiojantys, niekada nebuvo ginčijami teismine tvarka, nėra ir nebuvo ikiteisminio tyrimo dalyku. Susitikimo protokolas Nr. AS-602 yra pasirašytas dviejų asmenų – mero Audriaus Klišonio ir SRC direktoriaus A. V. Abu jie patvirtino, kad 2020 m. spalio 14 d. buvo susitikę, o A. V. pateikė paaiškinimą Merui dėl savo komentaro socialiniame tinkle „Facebook“, abu šie asmenys patvirtino pasirašę tos dienos protokolą. Tyrimo komisija jokių priešingas aplinkybes liudijančių duomenų nenustatė. Išvada Nr. AS-6026 yra pasirašyta paties Mero, jis patvirtino šios išvados surašymo ir pasirašymo faktą. Išvada Nr. AS-6026 nėra nuginčyta, jokia valstybės institucija nėra konstatavusi, kad ji būtų suklastota, niekinė ar neteisėta. Vien tas faktas, kad šie dokumentai į savivaldybės dokumentų valdymo sistemą „Kontora“ buvo įkelti vėliau, fiksuojant įkėlimo datą bei teisingai nurodant dokumento sukūrimo datą, nedaro šių dokumentų negaliojančiais.

6.8. Teisės aktai nenustato, kokia forma meras atlieka jam pavaldžių įstaigų vadovų veiklos kontrolę. 2020 m. spalio 1 d. potvarkiu suformuotos Komisijos veiklos užtikrinimas taip pat nepatenka į Mero tiesioginę atsakomybę – remiantis VSĮ 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, tai yra savivaldybės administracijos funkcija, kurios ji šiuo atveju neįvykdė. Nustatyta, kad 2020 m. spalio 9 d. tiek administracijos direktorius, tiek potvarkiu sudarytos komisijos narė D. N. susipažino su potvarkiu. Nėra ginčo, kad Meras ėmėsi priemonių išsiaiškinti jam pavaldžios įstaigos vadovo veiksmus, sudarė Komisiją, o šiai neatlikus užduoties Meras pasirinko kitą teisėtą būdą – pats tiesiogiai atliko tyrimą. Jo išvadų niekas neginčijo ir jos yra galiojančios.

6.9. Taryba niekada nesuformulavo prašymo pateikti informaciją apie atliktą SRC direktoriaus A. V. veiklos patikrinimą. Remiantis VSĮ 20 straipsnio 1 dalimi, meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai kaip institucijai, o ne atskiriems savivaldybės nariams. Bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina, kad melagingos informacijos Meras neteikė. Informacija, kad patikrinimas atliktas – nėra melaginga. Tai, kad visi dokumentai buvo paviešinti ne iš karto, nėra teisės aktų pažeidimas, nes nebuvo nustatytas joks konkretus terminas. Pateikimas užtruko dėl objektyvių priežasčių – Meras konsultavosi dėl Išvados Nr. AS-6026 turinio su Merui šioje byloje atstovaujančios advokatų kontoros teisininkais. Meras SRC direktoriaus A. V. veiklos patikrinimo nevilkino, jis atliktas operatyviai. Be to, jokio termino patikrinimui atlikti teisės aktai nenustato.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 7. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės tarybos vardu pateiktas prašymas pateikti išvadą, ar Plungės rajono savivaldybės tarybos narys – meras Audrius Klišonis sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

8. Plungės rajono savivaldybės tarybos nario – mero Audriaus Klišonio įgaliojimų netekimo procedūrą inicijavo Plungės rajono savivaldybės tarybos 10 narių grupė, pasirašiusi 2020 m. gruodžio 18 d. teikimą pradėti Plungės rajono savivaldybės tarybos nario – mero Audriaus Klišonio įgaliojimų netekimo procedūrą.

9. Plungės rajono savivaldybės taryba 2020 m. gruodžio 22 d. gavusi šį teikimą, 2021 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. T1-1 sudarė komisiją teikime pateiktiems faktams ištirti (1 punktas) ir įpareigojo išvadą pateikti iki 2021 m. kovo 18 d. (2 punktas).

10. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T1-59 Tyrimo komisijos pirmininke paskirta Vida Bondauskienė (1 punktas), taip pat patvirtinti Tyrimo komisijos veiklos nuostatai (2 punktas), terminas išvadai pateikti pratęstas iki 2021 m. balandžio 30 d. (3 punktas).

11. Tyrimo komisija priėmė 2021 m. balandžio 27 d. išvadą, kurioje nurodė, kad:

1) „- meras parengė fiktyvius, taigi ir neteisėtus dokumentus, 2020-10-14 Susitikimo protokolą ir 2020-10-16 Mero išvadą Nr. AS-6026“;

2) „- neužtikrinęs Tarnybinio patikrinimo komisijos veiklos ir negavęs patikrinimo išvados, kurios pagrindu Meras prireikus privalėjo imtis tam tikrų veiksmų, o vėliau fiktyviai atlikęs SRC Direktoriaus veiklos tyrimą – neįvykdė jam tenkančios savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų kontrolės pareigos ir todėl pažeidė VSĮ 20 str. 2 d. 11 p. ir Reglamento 195.16 p.“;

3) „- nuosekliai ir pakartotinai teikdamas tikrovės neatitinkančią ir klaidinančią informaciją ir taip stengdamasis nuslėpti, kad Tarnybinio patikrinimo komisija nevykdo veiklos, o Meras nevertina jos rezultatų, siekė sudaryti įspūdį dėl tinkamai vykdomo Tarybos pavedimo ir todėl pažeidė atskaitomybės savivaldybės tarybai pareigą, įtvirtintą VSĮ 20 straipsnio 1 dalyje“;

4) „- nepateikdamas prašomos informacijos apie Tarnybinio patikrinimo komisijos atliktą tyrimą ir jo rezultatus, vilkino SRC Direktoriaus tyrimo procesą ir pažeidė VSĮ 20 str. 1 d. įtvirtintą Mero atskaitomybės principą“;

5) „- nesuderinęs parengtų dokumentų su juridinio ir personalo administravimo skyriaus specialistais (juristais), kalbos specialistu ir Administracijos direktoriumi ar jo pavaduotoju, pažeidė Reglamento 198 p.“;

6) „- neužregistravus dokumentų jų pasirašymo dieną ir jų neperdavus savivaldybės administracijos direktoriui, buvo pažeistas Reglamento 200 p. ir Veiklos dokumentų reglamento 32 p.“;

7) „- Visais aukščiau nurodytais veiksmais taip pat pažeisti valstybės politikams nustatyti elgesio standartai ir principai, įtvirtinti [Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio] kodekso 4 str.“.

12. Tyrimo komisija padarė išvadą, kad galbūt buvo pažeista Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad duodamas priesaiką asmuo prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tyrimo komisija taip pat nutarė, jog yra pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar Meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam teisės aktuose nustatytų įgaliojimų.

13. Plungės rajono savivaldybės taryba 2021 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą Nr. T1-125 „Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl išvados pateikimo, ar savivaldybės tarybos narys – meras Audrius Klišonis sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų“, kuriuo vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 251 straipsnio 8 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 21 straipsnio 3 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi ir apsvarsčiusi Tyrimo komisijos išvadą, priimtą 2021 m. balandžio 27 d., be kita ko, nusprendė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą.

IV. 14. Konstitucijos 4 straipsnyje įtvirtinta, jog aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

15. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. To paties įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras. Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Taigi, kaip matyti, pagal minėtose Vietos savivaldos įstatymo nuostatose nustatytą teisinį reguliavimą, vienintelė savivaldybės, t. y. savivaldybės bendruomenės, atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, kuri sudaroma rinkimų būdu ir vykdo dviejų rūšių – vietos valdžios ir viešojo administravimo – įgaliojimus.

16. Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Išrinktos naujos savivaldybės tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią išrinkta nauja savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir šios tarybos narys jame prisiekia. Savivaldybės tarybos narys visas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises įgyja tik po to, kai prisiekia šio įstatymo nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 11 str. 5 d.).

17. Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, savivaldybės tarybą sudaro savivaldybės tarybos nariai. Vienas tos savivaldybės tarybos narys yra meras. Pasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimams, baigiasi ir mero, ir mero pavaduotojo įgaliojimai (Vietos savivaldos įstatymo 19 str. 9 d.).

18. Taigi iš visuminio Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad meras yra vienas iš savivaldybės tarybos narių, savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrenkamas tos savivaldybės bendruomenės atstovas, kuriam pavestos savivaldybės tarybos vadovo funkcijos ir kuris kartu yra savivaldybės vadovas, vykdantis Vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose numatytus įgaliojimus. Savivaldybės tarybos nario – mero, kaip valstybės politiko ir konkrečios savivaldybės bendruomenės atstovo, įgaliojimai prasideda, kai šis prisiekia Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

19. Savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstas yra apibrėžtas Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas“ arba „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus“.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsižvelgiant į Konstituciją, oficialiosios konstitucinės doktrinos ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, yra pagrindas savivaldybės tarybos nario priesaiką vertinti kaip ypatingą teisinę reikšmę turintį aktą – prisiekdamas savivaldybės tarybos narys besąlygiškai įsipareigoja laikytis visų priesaikoje minimų vertybių; duodamas priesaiką išrinktas savivaldybės tarybos narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti; iš savivaldybės tarybos nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti savivaldybės bendruomenės atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija ir įstatymai. Veiklos teisėtumo reikalavimas – tai ir sąžiningumo imperatyvas, pareiga rinkėjams, visuomenės atstovams pateikti teisingus faktus apie savo pareigų vykdymą, pareiga vengti elgesio, žeminančio vietos valdžios atstovo reputaciją ir autoritetą, draudimas atlikti bet kokius teisei priešingus veiksmus, kuriais kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eS-1-415/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad savivaldybės tarybos nario priesaikos turinys susideda iš trijų elementų: 1) gerbti ir vykdyti Konstituciją bei įstatymus; 2) sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas; 3) susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. išvada administracinėje byloje Nr. I-17-438/2016).

21. Taigi savivaldybės tarybos narys – meras, pradėjęs eiti pareigas ir įgijęs visas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises, visą savivalybės tarybos įgaliojimų laiką yra saistomas iš nurodytos priesaikos kylančios besąlygiškos pareigos laikytis visų priesaikoje minimų vertybių, jokiomis aplinkybėmis šios priesaikos nesulaužyti ir veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika.

V. 22. Minėta, kad savivaldybės tarybos narys – meras yra valstybės politikas ir konkrečios savivaldybės bendruomenės atstovas, kuriam pavestos savivaldybės tarybos vadovo funkcijos ir kuris kartu yra savivaldybės vadovas, vykdantis Vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose numatytus įgaliojimus.

23. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valstybės pareigūnai turi turėti piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimą (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d., 2017 m. gruodžio 19 d. išvados). Tam, kad piliečiai – valstybinė bendruomenė galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, kad būtų galima įsitikinti, jog visos valstybės institucijos, visi valstybės pareigūnai vadovaujasi Konstitucija, teise ir joms paklūsta, o Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimas, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, apimanti inter alia (be kita ko) galimybę pašalinti iš užimamų pareigų tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, asmeninius ar grupinius interesus iškelia aukščiau visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados).

24. Kaip yra nurodęs Konstitucinis Teismas, viena iš šios viešos demokratinės kontrolės formų yra konstitucinis apkaltos institutas (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d., 2017 m. gruodžio 19 d. išvados). Apkaltos proceso tikslas – išspręsti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą; konstitucinės sankcijos – pašalinimo iš užimamų pareigų – taikymas Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisėjams, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir teisėjams, Apeliacinio teismo pirmininkui ir teisėjams yra viena iš valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos savisaugos priemonių, toks jos gynimosi nuo minėtų aukščiausių valstybės valdžios pareigūnų, nepaisančių Konstitucijos ir teisės, būdas, kai jiems nebeleidžiama eiti tam tikrų pareigų, nes jie nevykdo savo įsipareigojimo besąlygiškai vadovautis Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, savo veiksmais yra diskreditavę valstybės valdžią (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimai, Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. išvada).

25. Vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos narys gali netekti savo įgaliojimų prieš terminą savivaldybės tarybos sprendimu šio įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūrą savivaldybės taryba taiko savivaldybės tarybos nariams ar savivaldybės tarybos nariui – merui dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero pareigas, siekdama išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 1 d.).

26. Atsižvelgiant į savivaldybės tarybos nario – mero teisinį statusą, inter alia į tai, kad savivaldybės tarybos narys – meras yra valstybės (savivaldybės) politikas, tiesiogiai išrinktas konkrečios savivaldybės bendruomenės narių atstovauti jų interesams, visą savo įgaliojimų laiką sąžiningai eiti pareigas ir išlaikyti šios bendruomenės pasitikėjimą, spręstina, jog ir Vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje bei 251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą savivaldybės tarybos spendimu institutu, kaip viena iš demokratinių viešos savivaldybės politikų inter alia savivaldybės tarybos nario – mero veiklos kontrolės ir atsakomybės savivaldybės visuomenei formų, siekiama išspręsti savivaldybės tarybos nario – mero atsakomybės klausimą. Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka išsprendus šį klausimą, viena iš galimų pasekmių – savivaldybės tarybos narys – meras nepasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui (prieš terminą) netenka savo įgaliojimų eiti savivaldybės tarybos nario – mero pareigas, kuri reiškia sankciją asmeniui už tai, kad jis savo veiksmais ar elgesiu pažeidė Konstituciją ir / arba įstatymus ir taip sulaužė duotą priesaiką savivaldybės bendruomenei, kuri yra savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų vykdymo sąlyga bei pagrindas.

VI. 27. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pavesta spręsti bylas dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 str. 1 d. 13 p., 21 str. 3 d.).

28. Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras nesulaužė priesaikos ir (arba) tinkamai vykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūra nutraukiama. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų. Jeigu balsuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka nepriimamas sprendimas, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų, laikoma, kad savivaldybės taryba nepritarė savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimui. Savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras gali toliau vykdyti savo įgaliojimus (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 10 d.).

29. Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsnio 3 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo yra galutinė ir neskundžiama.

30. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą savivaldybės tarybos sprendimu iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės tarybos narių grupei. Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teikti savivaldybės tarybai pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažesnė kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupė.

31. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) jis sulaužė priesaiką; 2) jis nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 3 d.). Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupę sudarančių asmenų. Teikimas turi būti pateiktas savivaldybės tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 4 d.). Teikime pradėti tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti procedūrą bent vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 5 d.).

32. Gavusi teikimą pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą savivaldybės taryba kitame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 6 d.).

33. Savivaldybės taryba, apsvarsčiusi komisijos pateiktą išvadą, priima vieną iš sprendimų: 1) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų; 2) taikyti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nėra pagrindo (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 7 d.).

34. Savivaldybės taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria savivaldybės tarybos narį (narius), kuris (kurie) atstovaus savivaldybės tarybai teisme nagrinėjant šį prašymą (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 8 d.).

35. Iš visų šių Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio nuostatų matyti, kad pagal įstatymą įgaliojimus savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą savivaldybės tarybos sprendimu procedūroje turi tik dvi institucijos: savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Vietos savivaldos įstatyme jokioms kitoms savivaldybių ar valstybės valdžios institucijoms nėra numatyti įgaliojimai savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūroje.

36. Taip pat pagal nurodytą teisinį reguliavimą kiekvienai iš šių valdžios institucijų Vietos savivaldos įstatyme yra nustatyti jos funkcijas savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūroje atitinkantys įgaliojimai: siūlyti pradėti įgaliojimų netekimo procedūrą gali ne mažesnė kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupė, teikime nurodydama inter alia konkrečius faktus – asmens veiksmus ir / ar elgesį, dėl kurio, teikimą pasirašiusių asmenų vertinimu, pagrįstu konkrečiais teisiniais argumentais, turėtų būti pradėta įgaliojimų netekimo procedūra; sprendimą pradėti teikime nurodyto asmens įgaliojimų netekimo procedūrą dėl teikime nurodytų ir specialioje komisijoje (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 6 d.) ištirtų veiksmų gali priimti savivaldybės taryba; spręsti, ar asmuo, kuriam pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, konkrečiais savo veiksmais sulaužė priesaiką ir / ar nevykdė Vietos savivaldos įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, turi teisę tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas; sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų, gali priimti savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padaro išvadą, kad asmuo, kuriam pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir / ar nevykdė Vietos savivaldos įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

37. Minėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir / arba nevykė jam Vietos savivaldos įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų (Vietos savivaldos įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų nevykdymas kartu reiškia ir savivaldybės tarybos nario priesaikos sulaužymą) yra galutinė, todėl jokia valstybės institucija, joks valstybės pareigūnas, joks kitas subjektas tokios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvados pakeisti ar panaikinti negali. Jeigu savivaldybės taryba, laikydamasi Vietos savivaldos įstatymo, įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūros tvarka nusprendė, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų, toks savivaldybės tarybos sprendimas taip pat yra galutinis.

38. Pažymėtina, kad iš Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinto savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrą reglamentuojančių normų matyti, kad ši procedūra susideda iš dviejų esminių etapų: įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūros iniciatyvos ir įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūros taikymo. Tai reiškia, kad įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūra prasideda tik savivaldybės tarybai priėmus sprendimą taikyti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrą (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 7 d.), po kurio būna savivaldybės tarybos kreipimasis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą išvados, ar savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam Vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 8 d.).

39. Veiksmai prieš pradedant taikyti įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrą iki savivaldybės tarybai priimant tokį sprendimą (inter alia savivaldybės tarybos narių iniciatyva pradėti įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrą (savivaldybės tarybos narių grupės teikimas), pateiktų faktų tyrimas savivaldybės tarybos sudarytoje komisijoje) nėra įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūros taikymas stricto sensu (griežtąja prasme) kadangi jos metu sprendžiama ne dėl asmens (savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero) atsakomybės taikymo, o tik tai, ar yra pagrindas pradėti įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrą. Tokios takoskyros laikomasi ir oficialioje konstitucinėje dokrinoje, aiškinančioje su apkaltos proceso pradžia susijusius klausimus (pvz., Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados).

40. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, t. y. inter alia į tai, kad savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūra pradedama tik savivaldybės tarybai priėmus sprendimą taikyti šią procedūrą (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 7 d.), sprendžia, kad būtent šis savivaldybės tarybos sprendimas, kuris iš esmės yra individualus teisės aktas, yra faktinis bei teisinis pagrindas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero atsakomybės taikymo – įgaliojimų netekimo prieš terminą – procedūrą.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas savivaldybės tarybos prašymus pateikti išvadą, savo praktikoje laikosi pozicijos, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 7 dalį priimamame savivaldybės tarybos sprendime turi būti nurodyti faktiniai ir teisiniai pagrindai, kuriais grindžiamas prašymas pateikti išvadą dėl to, ar savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir nevykdė jam Vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-16-442/2017). Kitoje administracinėje byloje pateikdamas išvadą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino, kad savivaldybės tarybos narių įgaliojimų netekimo procedūros metu priimtuose aktuose (komisijos išvadoje ir savivaldybės tarybos sprendime kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą) kaltinimas dėl savivaldybės tarybos narių, dėl kurių pradėta apkaltos procedūra, atliktų veiksmų turi būti individualizuojamas ir motyvuojamas kiekvieno savivaldybės tarybos nario atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 30 d. išvada administracinėje byloje Nr. eI-15-556/2018).

42. Šiame kontekste pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio „Savivaldybės tarybos veiklos formos“ 1 dalį, savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. To paties įstatymo 13 straipsnis reglamentuoja savivaldybės tarybos posėdžių tvarką, pagal kurią inter alia savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius (13 str. 5 d.); savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma (13 str. 9 d.); savivaldybės tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras, jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys (13 str. 13 d.).

43. Apibendrinus konstatuotina, kad savivaldybės tarybos sprendime taikyti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą konkrečiam asmeniui ir kreiptis su prašymu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriam pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų, turi būti nurodyti konkretūs faktiniai duomenys – savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero veiksmai, dėl kurių pradėta įgaliojimų netekimo procedūra bei konkretūs pažeidimai, kuriuos, savivaldybės tarybos vertinimu, padarė savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras. Toks savivaldybės tarybos sprendimas turi būti priimtas, laikantis Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintos savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo tvarkos. Tik toks savivaldybės tarybos sprendimas, kuriame aiškiai išreikšta kolegiali savivaldybės tarybos, kaip savivaldybės atstovaujamosios institucijos, valia taikyti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrą dėl konkrečių šiame sprendime išdėstytų veiksmų ir pažeidimų gali būti laikomas atitinkančiu Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 7 dalį bei sudarančiu teisėtą pagrindą pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrą.

44. Ši išvada grindžiama pirmiausia tuo, kad, kaip minėta pirmiau, pagal Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, tik savivaldybės taryba, laikydamasi Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintos savivaldybės tarybos veiklos formų ir sprendimų priėmimo tvarkos, turi įgaliojimus, atsižvelgusi į konkrečius savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero veiksmus ir galbūt padarytus pažeidimus, nuspręsti pradėti savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrą. Antra, būtent Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 7 dalyje numatytu savivaldybės tarybos sprendimu yra sprendžiama dėl pagrįstumo taikyti asmeniui teisinę–politinę atsakomybę, kurios galima pasekmė (sankcija) – įgaliojimų netekimas prieš terminą, o tai suponuoja besąlygišką asmens, dėl kurio veiksmų pradedama įgaliojimų netekimo procedūra, teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

45. Vertindama tai, kad savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą institutas yra artimas apkaltos procesui, išplėstinė teisėjų kolegija šiame kontekste mato pagrindą atsižvelgti į Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną, aiškinančią konstitucinius imperatyvus, kurių būtina laikytis vykdant apkaltos procedūras. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad apkaltos konstitucinė samprata suponuoja teisingą teisinį procesą, kuriame prioritetas teikiamas asmens teisių apsaugai; normos, kuriomis reguliuojama apkalta, turi ne tik suteikti galimybę pašalinti asmenį iš pareigų ar panaikinti jo mandatą, bet ir užtikrinti asmens, kuriam apkalta vykdoma, teises (pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2016 m. balandžio 27 d. nutarimai); asmens teisių apsauga garantuojama, tik jei procesas yra viešas, šalys turi lygias teises, o teisiniai ginčai, ypač dėl asmens teisių, sprendžiami užtikrinant šiam asmeniui teisę ir galimybę jas ginti (pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas, 2014 m. birželio 3 d. išvada, 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas); kad apkaltos procesą būtų galima pripažinti atitinkančiu teisinės valstybės principus, jis turi būti teisingas, o tai reiškia, kad įstatymui ir apkaltą vykdančiai institucijai asmenys turi būti lygūs, jie turi turėti teisę būti išklausyti ir teisiškai garantuotą galimybę ginti savo teises; teisinėje valstybėje asmens teisė ginti savo teises yra nekvestionuojama; jei vykdant apkaltą būtų nesilaikoma teisingo teisinio proceso principų, tai liudytų, kad prasilenkiama su teisinės valstybės reikalavimais (pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas).

46. Taigi konstatuotina, kad savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, kaip teisinio proceso, esmė ir teisiniai padariniai suponuoja, kad būtina griežtai laikytis procedūrinių reikalavimų, kadangi jie yra objektyvios ir nešališkos teisinės procedūros pagrindas bei sąlyga. Prašymų pateikti išvadą nagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme praktika patvirtina, kad savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrai taikomų reikalavimų nesilaikymas yra teisinis pagrindas atsisakyti nagrinėti savivaldybės tarybos teismui pateiktą prašymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-16-442/2017, išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-21-525/2018, išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-19-438/2018, išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-20-1062/2018, išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eS-1-415/2021).

VII. 47. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūros esmės suponuojamas reikalavimas griežtai laikytis savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrų ir užtikrinti teisingą teisinį procesą yra susijęs ir su tinkamu, Administracinių bylų teisenos įstatymą bei Vietos savivaldos įstatymą atitinkančiu, kreipimusi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą išvados.

48. Minėta, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pavesta spręsti bylas dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 str. 1 d. 13 p., 21 str. 3 d.).

49. Administracinių bylų teisenos įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymą pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduoda savivaldybės taryba Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka. Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria savivaldybės tarybos narį (narius), kuris (kurie) atstovaus savivaldybės tarybai teisme nagrinėjant šį prašymą.

50. Taigi pagal nurodytą teisinį reguliavimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui suteikta kompetencija nagrinėti savivaldybės tarybos, kaip kolegialios savivaldybės atstovaujamosios institucijos, prašymus pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Tai kartu reiškia, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įstatymu nustatyta pareiga ištirti ir priesaikos sulaužymo ir / arba įstatymuose nustatytų įgaliojimų nevykdymo prasme įvertinti tik tokius savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero veiksmus, kurie yra nurodyti pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 7 dalį priimtame savivaldybės tarybos sprendime ir savivaldybės tarybos prašyme Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Dėl to spręstina, kad savivaldybės tarybos prašymas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui turi būti išdėstytas konkrečiame savivaldybės tarybos sprendime, priimtame laikantis Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintos tvarkos. Kitu atveju, jeigu toks prašymas nėra išdėstytas savivaldybės tarybos sprendime, prie prašymo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui turi būti pridėtas savivaldybės tarybos sprendimas dėl konkretaus prašymo patvirtinimo. Taigi savivaldybės taryba turi priimti sprendimą dėl konkretaus kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą turinio (teisės aktų nustatyta tvarka turi būti apsvarstytas konkretus kreipimosi projektas ir jam pritarta), o formali išraiška gali būti dvejopa: prašymas gali būti išdėstytas savivaldybės tarybos sprendime arba tarybos sprendimu turi būti pritariama konkrečiam kreipimosi projektui, kuris pridedamas prie to tarybos sprendimo.

51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą padavimo tvarką, yra konstatavęs, kad savivaldybės taryba yra subjektas, atsakingas už savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūros įgyvendinimą. Į šį įgyvendinimą, kaip vienas iš procedūros etapų, patenka ir kreipimasis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą. Todėl šis kreipimasis turi būti įformintas savivaldybės tarybos sprendimu, o ne įgaliojant prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pasirašyti ir pateikti atskirus savivaldybės tarybos narius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-15-822/2016).

52. Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria savivaldybės tarybos narį (narius), kuris (kurie) atstovaus savivaldybės tarybai teisme nagrinėjant šį prašymą. Pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, iš šios teisės normos lingvistinės ir loginės konstrukcijos („savivaldybės taryba <...> prašymą teismui <...> pateikia ir paskiria <...>“) matyti, jog savivaldybės taryba gali paskirti savivaldybės tarybos narį (narius) atstovauti teisme nagrinėjant prašymą pateikti išvadą, tačiau tai nepaneigia jos išimtinės teisės šį prašymą teismui pateikti. Šia nuostata yra sukuriama teisinė galimybė pavieniams savivaldybės tarybos nariams atstovauti savivaldybės tarybos interesams teisminio nagrinėjimo metu, tačiau ne įgalioti (pavesti) juos (jiems) už savivaldybės tarybą kreiptis su prašymu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl išvados pateikimo. Šią teisę, kaip minėta pirmiau, turi įgyvendinti pati savivaldybės taryba priimdama sprendimą, vadovaudamasi aktualiame savivaldybės tarybos veiklos reglamente numatytais reikalavimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-15-822/2016).

53. Administracinių bylų teisenos įstatymo 120 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriima nagrinėti prašymo pateikti išvadą, jeigu, be kita ko, prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais. Prašymo pagrįstumo teisiniais motyvais imperatyvas suponuoja tai, jog prašyme turi būti nurodomi konkretūs savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero veiksmai, kuriais jis sulaužė priesaiką ir (ar) neįvykdė įstatymuose jam numatytų įgaliojimų; detalizuojama, kuo būtent pasireiškė toks demokratiškai išrinkto savivaldybės bendruomenės atstovo priesaikos sulaužymas ir (ar) kurių būtent įstatymuose numatytų įgaliojimų jis nevykdė; nurodytos šių veiksmų atlikimo aplinkybės bei dėl jų kilę padariniai ir visos kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, į kurias turėtų atsižvelgti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teikdamas prašomą išvadą.

54. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu visų šių reikalavimų nebūtų paisoma inter alia jeigu nebūtų priimamas savivaldybės tarybos – kolegialios savivaldybės atstovaujamosios institucijos – sprendimas (kuriuo ji veikia in corpore) dėl konkrečių asmens veiksmų ir pažeidimų, sudarančių pagrindą pradėti įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrą (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 7 d.), ir / arba prašymas Lietuvos vyriausiajam administraciam teismui nebūtų įformintas arba patvirtintas savivaldybės tarybos sprendimu, susidarytų prielaidos plisti teisinės valstybės netoleruojamam piktnaudžiavimui valdžia, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūros nebūtų galima laikyti objektyvia, skaidria ir nešališka. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad leidžiant atskiriems savivaldybės tarybos nariams būti įgaliotiems pateikti prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, ne tik būtų paneigta savivaldybės teisė tą padaryti pačiai savo sprendimu, bet ir susidarytų teisinėje valstybėje netoleruotina situacija, kuomet pasikeitus savivaldybės tarybos daugumai ir (ar) kitu būdu išsiskyrus savivaldybės tarybos, kaip savivaldos teisę įgyvendinančios institucijos, ir į teismą įgaliotojo kreiptis atskiro savivaldybės tarybos nario (narių) politiniams interesams, galėtų nesutapti savivaldybės tarybos ir minėtųjų subjektų valia dėl politinės atsakomybės klausimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-15-822/2016). Visų šių reikalavimų laikymasis, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, užtikrina, be kita ko, ir tinkamą bylos dėl prašymo pateikti išvadą nagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ribų nustatymą, kuris yra svarbus, siekiant teisingai išnagrinėti prašymą bei užtikrinti asmens, dėl kurio pradėta savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūra, procesines galimybes veiksmingai ginti savo teises.

55. Atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija mato pagrindą šiame kontekste pasisakyti ir dėl tam tikrų procedūrinių aspektų iki savivaldybės tarybai priimant sprendimą taikyti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą konkrečiam asmeniui. Minėta, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 2 dalį, teikti savivaldybės tarybai pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažesnė kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupė. Teikime pradėti tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti procedūrą bent vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 5 d.). Taip pat minėta, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalį, gavusi teikimą pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą savivaldybės taryba kitame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo.

56. Šių Vietos savivaldos įstatymo nuostatų lingvistinė bei sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad speciali savivaldybės tarybos sudaryta komisija (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 6 d.) turi ribotus įgaliojimus – jai gali būti pavesta ištirti tik tuos faktus, kurie išdėstyti teikime pradėti tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą ir remiantis šiuo tyrimu parengti išvadą dėl pagrindo pradėti įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrą. Savo ruožtu vykdydama šį pavedimą, speciali savivaldybės tarybos sudaryta komisija (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 6 d.) turi teisę tirti ir vertinti tik tuos asmens, dėl kurio pradėta įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūra, veiksmus, kurie nurodyti savivaldybės tarybos narių grupės pasirašytame ir savivaldybės tarybai pateiktame teikime pradėti įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrą.

57. Formuodamas oficialią konstitucinę doktriną apkaltos proceso klausimais, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ši parlamentinė procedūra turi būti inter alia tokia, kad Seimo sudarytoje komisijoje ar kitame Seimo struktūriniame padalinyje būtų tiriamas apkaltą inicijuojančių Seimo narių (ar Seimo struktūrinio padalinio) pateiktų kaltinimų pagrįstumas, o ne formuluojami iš esmės nauji, apkaltos iniciatorių nepateikti kaltinimai (Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas).

58. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad savivaldybės tarybos narių grupės teikime pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrą iš esmės yra formuluojamas konkretus kaltinimas asmeniui (savivaldybės tarybos nariui ar savivaldybės tarybos nariui – merui) sulaužius priesaiką ir /arba nevykdžius įstatymuose nustatytų įgaliojimų, o speciali savivaldybės tarybos sudaryta tyrimo komisija (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 6 d.) turi pareigą ištirti būtent savivaldybės tarybos narių grupės pasirašytame teikime nurodytus faktus ir padaryti išvadą, ar yra pagrindas pradėti įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrą. Minėta, kad savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrai taikomi teisingo teisinio proceso suponuojami nešališkumo, skaidrumo, objektyvumo reikalavimai. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija vertina, kad savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūroje turi būti vengiama situacijų, kuomet savivaldybės tarybos sprendimu sudaromos komisijos pateiktiems faktams ištirti (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 6 d.) nariais paskiriami tie patys savivaldybės tarybos nariai, kurie pasirašė teikimą pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą. Tai reiškia, kad savivaldybės taryba, įgyvendindama savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrą inter alia sudarydama specialią komisiją savivaldybės tarybos narių grupės teikime nurodytiems faktams ištirti, turi kiek įmanoma siekti, kad šios tyrimo komisijos veikla būtų kuo nešališkesnė, skaidresnė ir objektyvesnė, o jos nariais, nepažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto reikalavimo komisiją sudaryti iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo, būtų paskirti asmenys, nepasirašę teikimo pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą.

VIII. 59. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybės taryba 2021 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą Nr. T1-125 „Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl išvados pateikimo, ar savivaldybės tarybos narys – meras Audrius Klišonis sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų“, kuriame nurodyta, kad savivaldybės taryba, vadovaudamasi VSĮ 251 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 251 straipsnio 8 dalimi, ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 21 straipsnio 3 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi ir apsvarsčiusi Plungės rajono savivaldybės tarybos komisijos Plungės rajono savivaldybės tarybos narių 2020 m. gruodžio 22 d. teikime pateiktiems faktams ištirti išvadą, priimtą 2021 m. balandžio 27 d., nusprendė: kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar Plungės rajono savivaldybės tarybos narys – meras Audrius Klišonis sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė VSĮ ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų (1 punktas); pavesti Plungės rajono savivaldybės tarybos nariams Vidai Bondauskienei ir Adomui Zamulskiui Plungės rajono savivaldybės tarybos vardu organizuoti prašymo pateikti išvadą parengimą bei įgalioti juos pasirašyti ir pateikti šį prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nepraleidžiant VSĮ 251 straipsnio 8 dalyje nustatyto 6 (šešių) mėnesių termino, t. y. ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 16 d., ir atstovauti Tarybai prašymo pateikti išvadą nagrinėjimo procese Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2 punktas); paskirti Plungės rajono savivaldybės tarybos narius Vidą Bondauskienę ir Adomą Zamulskį atstovauti Tarybai, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant prašymą pateikti išvadą. Šiems Tarybos nariams pavesti sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl Tarybos atstovavimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant prašymą pateikti išvadą (3 punktas).

60. Šiame teismo procesiniame sprendime konstatuota, kad savivaldybės tarybos sprendime taikyti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą konkrečiam asmeniui ir kreiptis su prašymu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pateikti išvadą turi būti nurodyti konkretūs faktiniai duomenys – savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero veiksmai, dėl kurių pradėta įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūra bei konkretūs pažeidimai, kurių padarymu yra kaltinamas savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras.

61. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Plungės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. T1-125, neturi pagrindo konstatuoti, kad jis atitinka Vietos savivaldos įstatymo reikalavimus. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 13 d. sprendime Nr. T1-125 nėra nurodyti jokie savivaldybės tarybos nario – mero Audriaus Klišonio veiksmai, dėl kurių pradedama įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūra, taip pat nenurodyti jokie pažeidimai, kuriais jis yra kaltinamas sulaužęs savivaldybės tarybos nario priesaiką ir / arba nevykdęs įgaliojimų. Šiame savivaldybės tarybos sprendime nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyta ir tai, kad pritariama Tyrimo komisijos 2021 m. balandžio 27 d. išvadai ar jos daliai dėl galbūt padarytų pažeidimų. Iš aptariamo sprendimo tik implicitiškai galima suprasti, kad Plungės rajono savivaldybės taryba pritarė Tyrimo komisijos 2021 m. balandžio 27 d. išvadai, kuri, kaip nurodyta Plungės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 13 d. 24 neeilinio posėdžio protokole, buvo išsiųsta Tarybos nariams. Todėl Plungės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. T1-125, kuriame nėra aiškiai išreikšta kolegiali savivaldybės tarybos valia taikyti savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrą dėl konkrečių savivaldybės tarybos nario – mero Audriaus Klišonio veiksmų ir padarytų pažeidimų, nelaikytinas teisėtu pagrindu pradėti savivaldybės tarybos nario – mero Audriaus Klišonio įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrą.

62. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. birželio 2 d. gautą prašymą pateikti išvadą pasirašė savivaldybės tarybos nariai Vida Bondauskienė, Adomas Zamulskis ir advokatas Ąžuolas Čekanavičius, veikęs pagal atstovavimo sutartį, kurią Plungės rajono savivaldybės tarybos vardu sudarė pirmiau minėti Tarybos nariai. Prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė advokatas Ąžuolas Čekanavičius.

63. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. T1-125 2 punktu savivaldybės taryba pavedė Plungės rajono savivaldybės tarybos nariams Vidai Bondauskienei ir Adomui Zamulskiui, be kita ko, Plungės rajono savivaldybės tarybos vardu organizuoti prašymo pateikti išvadą parengimą, įgaliojo juos pasirašyti ir pateikti šį prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taigi Plungės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. T1-125 teisė parengti prašymą, pasirašyti ir pateikti jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo suteikta atskiriems savivaldybės tarybos nariams.

64. Šiame procesiniame teismo sprendime konstatuota, kad savivaldybės tarybos prašymas pateikti išvadą turi būti išdėstytas konkrečiame savivaldybės tarybos sprendime, priimtame laikantis Vietos savivaldos įstatyme nustatytos savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo tvarkos. Kitu atveju prie šio prašymo turi būti pridėtas savivaldybės tarybos sprendimas dėl prašymo patvirtinimo. Nagrinėjamu atveju į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą buvo kreiptasi ne Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, bet atskirų savivaldybės tarybos narių pasirašytu prašymu pateikti išvadą. Byloje taip pat nesant duomenų, kurie patvirtintų, jog Plungės rajono savivaldybės taryba būtų svarsčiusi ir pritarusi būtent pateiktajam prašymui, konstatuotina, kad prašymas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui negali būti vertinamas, kaip paduotas tinkamo subjekto (ABTĮ 120 str. 2 d. 3 p.).

65. Minėta, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybės taryba – vienintelė institucija, turinti įgaliojimus tiek priimti sprendimą pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrą, tiek kreiptis išvados į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Taip pat minėta, kad pagal Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą reikalaujama, kad prašyme būtų nurodomi konkretūs savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero veiksmai, kuriais jis sulaužė priesaiką ir (ar) neįvykdė įstatymuose jam numatytų įgaliojimų; detalizuojama, kuo būtent pasireiškė toks demokratiškai išrinkto savivaldybės bendruomenės atstovo priesaikos sulaužymas ir (ar) kurių būtent įstatymuose numatytų įgaliojimų jis nevykdė; nurodytos šių veiksmų atlikimo aplinkybės bei jais kilę padariniai ir visos kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, į kurias turėtų atsižvelgti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teikdamas prašomą išvadą.

66. Įvertinusi Plungės rajono savivaldybės tarybos atskirų narių pasirašytą prašymo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui turinį, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad jame yra išdėstytos prašymo pateikimo aplinkybės, nurodyti Teikime įvardyti savivaldybės tarybos nario – mero Audriaus Klišonio veiksmai, dėl kurių inicijuojama įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūra, taip pat išdėstomos Tyrimo komisijos padarytos išvados. Vadinasi, laikytina, jog prašyme Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriame iš esmės yra tik lakoniškai pakartojamas savivaldybės tarybos nario – mero Audriaus Klišonio įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūros metu priimtų dokumentų turinys, nėra pateikta jokių savarankiškų savivaldybės tarybos, kaip kolegialios savivaldybės institucijos, išvadų bei teisinių argumentų, kuriais grindžiami kaltinimai savivaldybės tarybos nariui – merui Audriui Klišoniui bei pats prašymas pateikti išvadą. Pažymėtina ir tai, kad 2021 m. liepos 14 d. vykusio teismo posėdžio metu Plungės rajono savivaldybės tarybos atstovas advokatas Ąžuolas Čekanavičius paaiškino, kad Plungės rajono savivaldybės tarybos vardu pateikto prašymo pagrindą sudaro ir teisminio nagrinėjimo ribas apibrėžia Tyrimo komisijos išvada. Taigi pateiktas prašymas neatitinka ABTĮ 120 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto reikalavimo prašyme nurodyti teisinius motyvus.

67. Minėta, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatyme ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nustatyta pareiga ištirti ir priesaikos sulaužymo ir / arba įstatymuose nustatytų įgaliojimų nevykdymo prasme įvertinti tik tokius savivaldybės tarybos nario – mero veiksmus, kurie yra nurodyti pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 7 dalį priimtame savivaldybės tarybos sprendime ir savivaldybės tarybos prašyme Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nustačius, jog nei Plungės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 13 d. sprendime Nr. T1-125, nei prašyme Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nėra suformuluoti savarankiški savivaldybės tarybos konkrečiai įvardyti savivaldybės tarybos nario – mero Audriaus Klišonio veiksmai bei pažeidimai, kuriais jis yra kaltinamas, be to, nepateikti jokie savarankiški savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti prašymo motyvai, nėra galimybės nustatyti konkretaus tyrimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dalyko ir apibrėžti jo ribų, kartu apsunkinant savivaldybės tarybos nario – mero galimybes ginti savo teises nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

68. Byloje taip pat nustatyta, kad kai kurie Tyrimo komisijos išvadoje tirti ir vertinti savivaldybės tarybos nario – mero Audriaus Klišonio veiksmai nebuvo įvardyti įgaliojimų netekimo procedūrą inicijavusios Plungės rajono savivaldybės tarybos narių grupės pasirašytame teikime. Teikime nebuvo nurodyta, kad savivaldybės tarybos narys – meras Audrius Klišonis nesuderino parengtų dokumentų su juridinio ir personalo administravimo skyriaus specialistais (teisininkais), lietuvių kalbos specialistu ir administracijos direktoriumi ar jo pavaduotoju; neužregistravo dokumentų jų pasirašymo dieną ir jų neperdavė savivaldybės administracijos direktoriui. Taigi Tyrimo komisija suformulavo iš esmės naujus, savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrą inicijavusios Plungės rajono savivaldybės tarybos narių grupės nepateiktus kaltinimus, o tai neatitinka teisingo teisinio proceso, iš kurio kylančių imperatyvų, kaip konstatuota pirmiau šiame procesiniame teismo sprendime, privalu laikytis vykdant savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūras. Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, tai sudaro papildomą pagrindą vertinti, kad savivaldybės tarybos nario – mero Audriaus Klišonio įgaliojimų netekimo procedūra buvo vykdoma nesilaikant Vietos savivaldos įstatyme nustatytos tvarkos.

69. Nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentų pagrindu konstatuotina, kad byloje nesant Vietos savivaldos įstatymą atitinkančio savivaldybės tarybos sprendimo pradėti savivaldybės tarybos nario – mero Audriaus Klišonio įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūrą ir tinkamai pateikto savivaldybės tarybos prašymo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, prašymo pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys – meras Audrius Klišonis sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų nagrinėjimas šiuo konkrečiu atveju yra nežinybingas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

70. Administracinių bylų teisenos įstatymo 120 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose atitinkamai nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriima nagrinėti prašymo pateikti išvadą, jeigu: prašymą padavė subjektas, neturintis teisės jį paduoti; jeigu prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; jeigu prašymas paduotas nesilaikant Vietos savivaldos įstatyme nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta ir vadovaujantis bendrosiomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis (ABTĮ 121 str. 2 d., 103 str. 1 p.), byla pagal Plungės rajono savivaldybės tarybos narių pateiktą prašymą, ar Plungės rajono savivaldybės tarybos narys – meras Audrius Klišonis sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, yra nutraukiama, šio prašymo nenagrinėjant iš esmės ir neteikiant išvados.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 120 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktais, 121 straipsnio 2 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Nutraukti administracinę bylą pagal Plungės rajono savivaldybės tarybos narių Vidos Bondauskienės ir Adomo Zamulskio prašymą pateikti išvadą, ar Plungės rajono savivaldybės tarybos narys – meras Audrius Klišonis sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė