2015-11-24 Nr. ATPB-895-4-12-3-00046-2015-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-93-507/2015

Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00046-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

2.7.4;

2.1.2;

2.1.3

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo UAB „mogoLT“ atstovo advokato Gyčio Kuncevičiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimo ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas T. M.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu T. M. nubaustas pagal ATPK 1302 straipsnį administraciniu areštu trisdešimčiai parų su automobilio „Porsche Cayenne S“ (valst. Nr. HET 387) konfiskavimu už tai, kad pakartotinai per vienerius metus po nuobaudos paskyrimo, kai pasibaigęs jos vykdymas, 2015 m. sausio 21 d., 5.50 val., Akmenės r., Papilėje, Nepriklausomybės g., vairavo UAB „mogoLT“ priklausantį automobilį „Porsche Cayenne S“ (valst. Nr. HET 387), būdamas neblaivus (girtumas 1,02 prom.), neturėdamas teisės vairuoti, nes teisė vairuoti atimta, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi konfiskuotino turto savininko UAB „mogoLt“ atstovo advokato G. Kuncevičiaus apeliacinis skundas netenkintas, Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimas paliktas nepakeistas.

Pareiškėjas UAB „mogoLT“ atstovas advokatas G. Kuncevičius prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimo dalį, kuria paskirta administracinė nuobauda – automobilio konfiskavimas, ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminių ATPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų, kurie lėmė neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų priėmimą. Teismai, klaidingai aiškindami ir taikydami šias normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Abiejų instancijų teismų padarytas ATPK 301 straipsnio 1 dalies pažeidimas kyla iš to, kad teismai neatskyrė ir neįvertino dviejų teisės subjektų – atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo teisinio statuso ypatumų, nulemiančių skirtingas šių subjektų santykio su administracinės prievartos priemonių neigiamais padariniais prielaidas ir sąlygas. Teismai, pritaikydami administracinę nuobaudą atsakomybėn traukiamam asmeniui, kartu pritaikė griežčiausią nukentėjusiojo nuosavybės teisių ribojimą nustatančią administracinę nuobaudą, nenustatę būtinų tokio ribojimo sąlygų ir remdamiesi išimtinai vien tik atsakomybėn traukiamo asmens padarytos veikos ir su šio asmens asmenybe susijusių aplinkybių vertinimu. Taip pat teismai iš esmės pažeidė ATPK 20 straipsnio nuostatas, nes ignoravo skirtingas pažeidimą padariusio asmens ir jokio santykio su pažeidimo padarymu neturinčio nukentėjusiojo atsakomybės sąlygas, neužtikrino administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimo šioje byloje ir taip neproporcingai ir neteisingai apribojo nukentėjusiojo teises. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad analogiškomis sąlygomis taikant baudžiamąją atsakomybę, toks nukentėjusiojo nuosavybės teisės apribojimas apskritai nebūtų galimas.

Pareiškėjas pažymi, kad nukentėjusiuoju byloje pripažintas automobilio savininkas su atsakomybėn traukiamu asmeniu pažeidimo padarymo metu dėl šio pažeidimo priemonės – automobilio – nebuvo siejamas nei civiliniais teisiniais, nei jokiais kitais teisiniais santykiais, todėl negalėjo būti laikomas atsakingu už automobilio panaudojimą darant teisės pažeidimą ir dėl to patirti administracinės atsakomybės sukeliamus padarinius.

Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas nurodytos išimties netaikymą, neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas, nes neatsižvelgė ir nevertino svarbių aplinkybių. Priešingai negu nurodoma pirmosios instancijos teismo nutarime, automobilio savininkas nebuvo pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo – jis ėmėsi visų įstatymais suteiktų priemonių ir elgėsi kaip atidus ir rūpestingas savininkas. Pareiškėjas į lizingo sutartį (9.4 punktas) įtraukė imperatyvią nuostatą, pagal kurią lizingo gavėjas T.

B. be išankstinio savininko UAB „mogoLT“ sutikimo, pateikto patvarioje laikmenoje, neturėjo teisės perduoti automobilio naudotis tretiesiems asmenims. Pagal šią sutarties nuostatą trečiaisiais asmenimis nelaikomi tik lizingo gavėjo sutuoktinis, vaikai ir tėvai. Akivaizdu, kad automobilio savininkas neturėjo jokių kitų įstatymų suteiktų įgaliojimų ir kitų galimybių užkirsti kelią tam, kad lizingo gavėjui perduodama valdyti transporto priemonė nebūtų neteisėtai perduota kitiems asmenims, kurių savininkas niekaip negali identifikuoti ir įvertinti, jeigu jam apie tai nepranešama lizingo sutartyje nustatyta tvarka.

Šios priemonės atitinka naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas, leidžiančias konstatuoti išskirtinę situaciją, kuriai esant savininkas negali būti laikomas atsakingu už jo nuosavybės panaudojimą darant teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-788/2015). Tokios praktikos laikosi ir apygardų teismai, nagrinėdami analogiškas bylas (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-14-134/2015).

Pareiškėjo įsitikinimu, byloje nenustatyta nė viena aplinkybė, leidžianti suformuluoti teisinį priekaištą automobilio savininkui, kad šis nesielgė taip rūpestingai, kaip galėtų, kad būtų užkirstas kelias automobilio panaudojimui darant teisės pažeidimą. Todėl vien pats faktas, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neteisėtai panaudodamas UAB „mogoLT“ priklausantį automobilį padarė sunkų administracinį teisės pažeidimą, neturi sunkinti įmonės nuomotojos, kuri negalėjo jokiais teisiniais būdais užkirsti tam kelio, teisinės padėties.

Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo faktą, kad automobilis neteisėtai, t. y. be teisėto savininko žinios ir sutikimo, buvo perleistas net du kartus, ir tai neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusysis, kaip savininkas, nežinojo, neturėjo ir negalėjo žinoti, kad jam priklausančiu automobiliu neteisėtai naudojosi atsakomybėn traukiamas asmuo ir kad automobilis bus panaudotas darant teisės pažeidimą. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad automobilis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žinioje atsirado neteisėtai, savininkui nežinant. T. B., šiurkščiai pažeisdamas lizingo sutarties 9.4 punkte įtvirtintą draudimą, neturėdamas tam teisės, 2015 m. sausio 12 d. sudarė automobilio nuomos sutartį su UAB „RT“, kurios pagrindinė veikla yra trumpalaikė automobilių nuoma. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje sutartyje T. B. nurodomas kaip automobilio savininkas, nors akivaizdu, kad R. B., kaip įmonės, besiverčiančios automobilių nuomos veikla, atstovas, turėjo žinoti, kad teisėtas automobilio savininkas nurodomas transporto priemonės registracijos liudijime, kurį T. B. jam perdavė. Tai reiškia, jog sudarydamos šį sandorį abi šalys žinojo, kad viena sutarties šalių neturi įgaliojimo tokį sandorį sudaryti ir kad toks sandoris yra neteisėtas. Taigi automobilis UAB „RT“ valdyme atsirado neteisėtai, šiurkščiai pažeidžiant UAB „mogoLT“, kaip savininko, valią ir teisėtus interesus. Taip pat byloje nustatyta, kad 2015 m. sausio 10 d. UAB „RT“, neturėdamas teisės, sudarė automobilio nuomos sutartį su atsakomybėn traukiamu asmeniu, kurios pagrindu automobilis neteisėtai, pažeidžiant savininko valią ir interesus, atsirado atsakomybėn traukiamo asmens valdyme. Be to, svarbu ir tai, kad pagal šią sutartį traukiamam atsakomybėn asmeniui automobilis buvo išnuomotas iki 2015 m. sausio 19 d. 19.00 val., o pažeidimas su šiuo automobiliu padarytas 2015 m. sausio 21 d., tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo automobilio grąžinęs nustatytu laiku ir suprato, kad juo naudojosi neteisėtai.

Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo pažeidimų neištaisė ir pats padarė tokius pačius pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė, dėl kokios priežasties šioje konkrečioje byloje savininkas turi būti atsakingas už automobilio panaudojimą padarant teisės pažeidimą. Iš nutarties turinio matyti, kad automobilio konfiskavimas motyvuojamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybe ir pažeidimo pavojingumu, o tai reiškia, kad savininko atsakomybė buvo tapatinama su pažeidimą padariusio asmens atsakomybe, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai sprendžiamas ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymo klausimas pažeidime panaudoto turto savininkui, į pažeidėjo asmenybę ir į padaryto pažeidimo pavojingumą neatsižvelgiama, tokiu atveju išimtinai vertinamas tik savininko elgesys, aiškinamasi, ar yra savininko elgesio ryšys su turto panaudojimu darant pažeidimą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nebuvo nustatyta to, ką apeliacinės instancijos teismas įvardijo kaip būtiną automobilio konfiskavimo sąlygą – savininko nerūpestingumo. Apeliacinės instancijos teismas aiškiai konstatavo, kad šioje byloje už automobilio panaudojimą darant pažeidimą atsakingas lizingo gavėjas T. B., o tai, pareiškėjo manymu, suponuoja išvadą, jog savininkas nėra atsakingas už automobilio panaudojimą darant teisės pažeidimą, todėl automobilis negalėjo būti konfiskuotas iš savininko.

Pasak pareiškėjo, apeliacinės instancijos teismas, neatribojęs savininko, kaip nukentėjusiojo statuso, ir pažeidėjo administracinės atsakomybės sąlygų, padarė klaidingą išvadą dėl stare decisis (remtis tuo, kas nuspręsta) principo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AT-13-2015 ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-553-134/2014 nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su šia byla ta apimtimi, kuria jose vertinamos savininko atsakomybės už automobilio panaudojimą darant teisės pažeidimą sąlygos. Šiose nutartyse išskirtinės situacijos pagrindu buvo pripažintas įtraukimas į lizingo sutartis sąlygų, numatančių draudimą lizingo gavėjui be savininko sutikimo perduoti transporto priemonę naudotis tretiesiems asmenims ar panaudoti neteisėtai veiklai.

Pasak pareiškėjo, paskirta nuobauda – automobilio konfiskavimas – prieštarauja proporcingumo ir teisingumo principams. Nagrinėjamu atveju, pažeidžiant ATPK 20 straipsnio nuostatas, nebuvo įsigilinta į taikomos nuobaudos tikslą ir jo įgyvendinimą. Pareiškėjo įsitikinimu, pritaikius automobilio konfiskavimą, bus nubaustas ne atsakomybėn traukiamas asmuo, o nukentėjusysis, kurio atsakomybės būtinosios sąlygos nenustatytos. Ši administracinė nuobauda niekaip neauklėja ir ateityje neauklės atsakomybėn traukiamo asmens, nes dėl jos paskyrimo jis nepatyrė jokių neigiamų padarinių. Taip pat automobilio konfiskavimas negali sulaikyti pažeidėjo nuo naujų teisės pažeidimų darymo ateityje, nes jis automobiliu naudojosi neteisėtai, todėl bet kuriuo atveju (konfiskavus ar nekonfiskavus automobilio) jis šiuo automobiliu nebūtų galėjęs daryti naujų teisės pažeidimų.

Atsiliepimu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato specialistas Nerijus Grigorevičius prašo UAB „mogoLT“ atstovo advokato prašymą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas, priimtas įvertinus pažeidimo pavojingumo pobūdį, iškėlus visuomenės interesą aukščiau asmenų, kuriuos tiesiogiai paliečia įstatymo taikymas.

Atsiliepime pabrėžiama, kad transporto priemonės savininkui, išnuomojusiam, paskolinusiam ar kitokiais pagrindais perleidusiam jam priklausantį turtą antriesiems asmenims, atitenka daikto atsitiktinio žuvimo ar kitokio praradimo galimybė, nes atsiranda rizika, kad šie asmenys su gautu turtu elgsis atsakingai. Pareiškėjo nurodytos sutarties sąlygos, patvirtinančios atsakingą elgesį su savo turtu, gali būti pagrindas civiliniams santykiams atsirasti, perleidimo sutartyje numatyti saugikliai yra tik pagrindas teikti pretenziją dėl žalos atlyginimo praradus turtą. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės savininkas gali reikalauti žalos atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka iš asmens, dėl kurio veiksmų, pažeidus sutarties sąlygas, prarastas UAB „mogoLT“ turtas.

Pareiškėjo UAB „mogoLT“ atstovo advokato G. Kuncevičiaus prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, priimdamas 1997 m. balandžio 8 d. nutarimą, nusprendė, kad ATPK 26 straipsnio 1 dalies (1996 m. balandžio 23 d. redakcija) nuostata, jog: „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose“, pagal kurią administracinių teisės pažeidimų (kontrabandos) bylose numatomas daiktų, kurie buvo šio pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas, nepaisant to, ar šie daiktai nuosavybės teise priklausė pažeidėjui, ar kitiems asmenims, laikinai perdavusiems šį daiktą teisės pažeidėjui“, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. 1997 m. balandžio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarime yra išaiškinta, kad „turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika; kadangi savininkas pagal sutartį (įgaliojimo, panaudos, nuomos ir pan.) turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą – kontrabandą, jį prarado, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama; tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo kontrabandos įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą; toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas“.

Kita vertus, tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad „kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas kontrabandai panaudojo daiktą (automobilį ir kt.), kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas; šiuo atveju įstatymas gina savininko teises ir prieš sąžiningą šio turto įgijėją“.

2012 m. rugsėjo 25 d nutarimu Konstitucinis Teismas išaiškino, kad 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir kai sprendžiamas ne pažeidėjui, bet kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kurios buvo panaudotos darant ATPK 1302 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (pakartotinį transporto priemonių vairavimą vairuotojams esant neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), konfiskavimo klausimas.

2012 m. rugsėjo 25 d Konstitucinio Teismo nutarime taip pat pasisakyta ir nagrinėjamoje byloje keliamu ATPK 301 straipsnio taikymo klausimu. Konstitucinis Teismas, konstatavęs, kad tuo metu galiojusioje ATPK 301 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu teismui buvo neleidžiama individualizuoti ATPK 1302 straipsnyje (2007 m. gruodžio 13 d., 2010 m. gruodžio 14 d. redakcijos) įtvirtintos griežtos nuobaudos, inter alia skirti teisės pažeidėjui mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnės nuobaudos nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, nusprendė, jog tokiu teisiniu reguliavimu „pažeidžiami iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypstama nuo konstitucinės teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, sampratos, taip pat nuo konstitucinio teisinės valstybės principo“. Šiame nutarime daryta išvada, kad teisinis reguliavimas „kuriuo sudaromos prielaidos susidaryti situacijoms, kai teismas negalės, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teise, nenusižengdamas iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams priimti teisingo sprendimo byloje ir šitaip įvykdyti teisingumo“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas ir daugelyje kitų konstitucinės justicijos bylų (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai) taip pat yra išaiškinęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, kad už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai.

Pagal ATPK 1302 straipsnio sankciją transporto priemonės konfiskavimas turi būti skiriamas kaip privaloma papildoma nuobauda, o ATPK 26 straipsnis numato, kad, padarius ATPK 1302 straipsnyje numatytą pažeidimą, daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, ar tas daiktas yra pažeidėjo ar kito asmens nuosavybė. Vis dėlto šios ATPK nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Remiantis konstitucine jurisprudencija turi būti daroma išvada, kad transporto priemonės konfiskavimas ATPK 1302 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo atvejais neturi būti privalomai taikomas visais atvejais. Tokios išvados darytos ir ankstesnėse Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtose atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-62-696/2015 yra pažymėta, kad: „Teismų praktikoje kitiems asmenims priklausantis turtas konfiskuojamas ne visada. Turtas gali būti nekonfiskuotas, kai turtas kitiems asmenims pateko be savininko žinios ir dėl pažeidimo nėra turto savininko kaltės arba pažeidžiamas proporcingumo principas tarp padaryto pažeidimo pavojingumo ir sankcijos griežtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-2011, 2AT-21-746/2015). Tokiais atvejais teismas, vadovaudamasis ATPK 301 straipsniu, neskiria įstatyme numatytos sankcijos ar skiria švelnesnę sankciją negu numatyta įstatyme“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-746/2015 išaiškinta, kad ATPK 301 straipsnio (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas) 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu ir kad, norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.

Taigi klausimas dėl transporto priemonės konfiskavimo turi būti sprendžiamas įvertinus konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, vadovaujantis iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo principais.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, sprendžiant, ar konfiskuotos transporto priemonės savininkas elgėsi pakankamai rūpestingai, vertintina tai, kad tarp UAB „mogoLT“ ir T. M. jokių teisinių santykių, susijusių su nagrinėjamoje byloje konfiskuotu automobiliu, nebuvo. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (T. M.) UAB „mogoLT“ priklausantį automobilį „Porsche Cayenne S“ (valst. Nr. HET 387) vairavo pagal nuomos sutartį gavęs iš UAB „RT“. Savo ruožtu pastarajai bendrovei iš UAB „mogoLT“ išsinuomotą automobilį buvo perleidęs T. B.. Nėra pagrindo nesutikti su pareiškėjo atstovo pareiškime išdėstytais argumentais, kad pagal automobilio lizingo sutartį, sudarytą tarp UAB „mogoLT“ ir T. B., lizingo gavėjas T. B. be išankstinio savininko UAB „mogoLT“ sutikimo neturėjo teisės perduoti automobilio naudotis tretiesiems asmenims ir kad ši aplinkybė negalėjo būti nežinoma ir UAB „RT“. Tai reiškia, kad automobilis „Porsche Cayenne S“ (valst. Nr. HET 387) pas T. M. atsidūrė prieš UAB „mogoLT“ valią. Nėra pagrindo abejoti ir UAB „mogoLT“ atstovo tvirtinimu, kad tiesiogiai iš UAB „mogoLT“ T. M. nebūtų galėjęs išsinuomoti automobilio, nes anksčiau šiam asmeniui nuomotas kitas UAB „mogoLT“ priklausantis automobilis yra dingęs. Taigi negali būti daroma išvada, kad UAB „mogoLT“ su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai, kad sudarė sąlygas savo turtą naudoti priešingai visuomenės interesams.

ATPK 20 straipsnis numato, kad „Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų“. Sankcijos, pasireiškiančios UAB „mogoLT“ priklausančio turto konfiskavimu, taikymas nagrinėjamoje situacijoje nėra nei teisingas, nei proporcingas, nei būtinas. Tokios sankcijos taikymu jokie administracinės nuobaudos skyrimo tikslai negali būti pasiekiami, nes joks poveikis pažeidimą padariusiam asmeniui negali būti padaromas, jokių prevencinių tikslų negali būti pasiekta. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas, vadovaujantis ATPK 301 straipsnio 1 dalimi, panaikinti teismų sprendimus dėl UAB „mogoLT“ priklausančio automobilio „Porsche Cayenne S“ (valst. Nr. HET 387) konfiskavimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio 1 dalimi, 30221 straipsnio 14 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimo dalį, kuria paskirta administracinė nuobauda – UAB „mogoLT“ priklausančio automobilio „Porsche Cayenne S“ (valst. Nr. HET 387) konfiskavimas, ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį, kitą Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Viktoras Aidukas

Gintaras Goda