2017-04-05 Nr. AB-7628-3-61-3-04901-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-259-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04901-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–14), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir VEI) 2016 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 2R-3519; 2) panaikinti VEI 2016 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. 2R-3657; 3) uždrausti akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir AB „ESO“) nusikalstamai išmontuoti elektros skaitiklį pareiškėjo gyvenamajam butui; 4) panaikinti AB „ESO“ 2016 m. lapkričio 15 d. pranešimą; 5) įpareigoti AB „ESO“ atnaujinti elektros energijos tiekimą pareiškėjo gyvenamajam butui; 6) priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl VEI Vilniaus teritorinio skyriaus neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra 111 885,24 Eur; 7) priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra 89 508,19 Eur; 8) priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl AB „ESO“ neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra 67 131,14 Eur; 9) pranešti prokurorui dėl AB „ESO“ ir VEI nusikalstamų veikų vykdymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi (b. l. 23–24), konstatavęs, kad pareiškėjo skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. sausio 12 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktą skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Tačiau pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, nepateikė įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimus, žalą ir jos dydį, nors pateikti įrodymais laikomus faktinius duomenis yra šalių pareiga (ABTĮ 56 str. 1–2 d.).

Teismas pabrėžė, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, tuo atveju, kai pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia aplinkybėmis, kurias objektyviai galima įrodyti, jis privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtą turtinę ir neturtinę žalą, arba nurodyti reikšmingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali (rėmėsi LVAT 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1290/2013). Taigi, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas įpareigotinas pateikti įrodymus, kuriais grindžia patirtą žalą.

Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog turtinė ir neturtinė žala yra pagal savo esmę skirtingo pobūdžio žala, todėl pareiškėjas savo reikalavimus turi suformuluoti aiškiai ir tiksliai, t. y. nurodyti atskirai tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas patikslintame skunde turėtų aiškiai ir tiksliai nurodyti, iš kurių VEI ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos neteisėtų veiksmų kildinama žala. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas, dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus.

Prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (ABTĮ 25 str. 2 d.). Atitinkamai iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su VEI 2016 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 2R-3519, AB „ESO“ 2016 m. lapkričio 15 d. pranešimu, tačiau šių dokumentų teismui nepateikė, todėl įpareigotinas juos pateikti. Teismas kartu akcentavo, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus (ABTĮ 34 str.).

Administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose (ABTĮ 35 str. 1 d.). Šiame kontekste teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, teigdamas, jog jokių draudžiamųjų pajamų negauna, yra registruotas darbo biržoje, jam skiriama socialinė parama. Tačiau teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad ABTĮ 36 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (tai yra kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį.

Atitinkamai pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis teismas nustatė, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2016 m. kreipėsi 16 kartų, iš jų 9 kartus pareiškėjo skundus atsisakyta priimti (iš jų 1 kartą – iš dalies), skundai atmesti 2 kartus, o 5 skundai neišnagrinėti. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2016 m. nei vienas pareiškėjo pateiktas skundas nebuvo patenkintas. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo turtinę padėti, jis įpareigotinas sumokėti 15 Eur žyminį mokestį.

Teismas papildomai akcentavo, kad pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Atitinkamai pareiškėjas trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą ir uždarąją akcinę bendrovę „Sergel“, tačiau skunde nepaaiškino minėtų asmenų suinteresuotumo nagrinėjama byla.

Atsižvelgęs į tai, teismas įpareigojo pareiškėją nurodyti, kokį suinteresuotumą turi minėti asmenys. Be to, įvertinęs pareiškėjo reikalavimus, teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovais papildomai turėtų būti įtraukti VEI bei Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos energetikos ministerija turėtų būti šalinama iš atsakovų, nes pareiškėjas jai nereiškia jokių reikalavimų. Teismas kartu nurodė, kad pareiškėjas turėtų išreikšti poziciją dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 24 str. 2 d. 9 p.).

Minėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje nustatytu terminu šalindamas skundo trūkumus pareiškėjas pateikė patikslintą skundą (b. l. 26–41), prašydamas: 1) panaikinti VEI 2016 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 2R-3519; 2) panaikinti VEI 2016 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. 2R-3657; 3) uždrausti AB „ESO“ nusikalstamai išmontuoti elektros skaitiklį pareiškėjo gyvenamajam butui; 4) panaikinti AB „ESO“ 2016 m. lapkričio 15 d. pranešimą; 5) įpareigoti AB „ESO“ atnaujinti elektros energijos tiekimą pareiškėjo gyvenamajam butui; 6) priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl VEI Vilniaus teritorinio skyriaus neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra 111 885,24 Eur; 7) priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra 89 508,19 Eur; 8) priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl AB „ESO“ neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra 67 131,14 Eur; 9) pranešti prokurorui dėl AB „ESO“ ir VEI nusikalstamų veikų vykdymo. Kartu su patikslintu skundu pareiškėjas teismui pateikė VEI 2016 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. 2R-3519 ir AB „ESO“ 2016 m. lapkričio 15 d. pranešimo kopijas. Tačiau patikslintame skunde pareiškėjas pažymėjo, kad kategoriškai atmeta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje nurodytus tariamus jo skundo trūkumus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi (b. l. 45–46) nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atitinkamai nagrinėjamu atveju pareiškėjas nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, t. y., nors ir buvo įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, jo nesumokėjo, nesuformulavo tiksliai savo skundo dalyko (tiksliai nesuformulavo reikalavimų dėl žalos atlyginimo) bei skundo pagrindo (aiškiai nenurodė iš kokių neteisėtų veiksmų kildinama žala).

Šiame kontekste teismas akcentavo, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį.

Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (rėmėsi LVAT 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012). Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju, būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (rėmėsi LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Teismas pabrėžė, jog pagal ABTĮ 24 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui, todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, o minėti trūkumai trukdo priimti ir išnagrinėti jo skundą. Be to, iš skundo matyti, kad žalą pareiškėjas kildina iš, jo teigimu, nusikalstamų VEI, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir AB „ESO“ veikų.

Tuo tarpu ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Šiuo aspektu teismas nurodė, kad viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.).

Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildina ne iš neteisėtų viešojo administravimo aktų (viešojo administravimo), o, kaip pats tvirtina, iš nusikalstamų veikų. Todėl tokia byla net ir negalėtų būti nagrinėjama administracinio proceso tvarka, o tai yra atskiras pagrindas šioje dalyje pareiškėjo skundą atsisakyti priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad dėl šių reikalavimų pareiškėjas galėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Teismas kartu akcentavo, kad įvertinus VEI 2016 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 2R-3519, matyti, jog jis yra procedūrinis dokumentas, kuris negali būti skundžiamas administraciniam teismui, todėl jį atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Tai, kad procedūrinio pobūdžio dokumentai nepriskirtini administraciniam teismui skųstinų administracinių aktų (veiksmų) kategorijai, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (rėmėsi LVAT 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-730/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-286/2011).

III. Pareiškėjas S. F., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 48–51), prašydamas panaikinti minėtą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Pareiškėjas mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra akivaizdžiai neteisinga, neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota, niekinė ir negaliojanti nuo pat jos priėmimo momento. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė tariamus jo pateikto skundo trūkumus. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo pranešti prokurorui dėl šią bylą nagrinėjusios Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos, šio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkų teisinės atsakomybės. Be to, pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkų kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylos iškėlimo šią bylą nagrinėjusiai Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai. Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirajame skunde pareiškėjas, be kita ko, nurodo, jog pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Remiantis ABTĮ 151 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Atitinkamai ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad šiuo atveju pareiškėjas savo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės nemotyvavo, o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi pareiškėjo pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Todėl nurodytas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, kadangi jis per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).

Tačiau sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką. Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos.

Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, LVAT biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.). Pabrėžtina, jog teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012 ir kt.). Abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi.

Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012 ir kt.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu (b. l. 1–14) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris, nustatęs, jog pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi (b. l. 23–24) nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. sausio 12 d. šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus dėl prašomos priteisti žalos ir jos dydžio arba nurodyti reikšmingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali, nurodyti atskirai tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį, aiškiai ir tiksliai nurodyti, iš kurių VEI ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos neteisėtų veiksmų kildinama žala, pateikti teismui skundžiamus VEI 2016 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 2R-3519 ir AB „ESO“ 2016 m. lapkričio 15 d. pranešimą, sumokėti 15 Eur žyminį mokestį, paaiškinti, kokį suinteresuotumą byla turi pareiškėjo skunde nurodyti tretieji suinteresuoti asmenys, išreikšti poziciją dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Teismas kartu akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjo reikalavimus atsakovais papildomai turėtų būti įtraukti VEI bei Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, o Lietuvos Respublikos energetikos ministerija turėtų būti šalinama iš atsakovų, nes pareiškėjas jai nereiškia jokių reikalavimų. Nors pareiškėjas teismo nustatytu terminu kartu su patikslintu skundu pateikė teismui VEI 2016 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. 2R-3519 ir AB „ESO“ 2016 m. lapkričio 15 d. pranešimo kopijas, patikslintame skunde jis pažymėjo, kad kategoriškai atmeta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje nurodytus, jo manymu, tariamus skundo trūkumus, ir šioje nutartyje nurodytų kitų skundo trūkumų iš esmės nepašalino. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismo nutartyje dėl trūkumų pašalinimo nurodytais jo skundo trūkumais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 152 str. 1 d.), todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Taigi, teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį, prie jo pridėtus dokumentus ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, sprendžia, jog šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė terminą pareiškėjui šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo nustatytų pareiškėjo skundo trūkumų (neatitikimai ABTĮ reikalavimams) laikytini esminiais ir trukdo pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjo skundą, taip pat teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 36 straipsnio 4 dalimi, įpareigojo pareiškėją sumokėti 15 Eur žyminį mokestį. Pabrėžtina, kad pareiškėjo patikslintame skunde ir atskirajame skunde išdėstyti abstraktūs teiginiai, reiškiama subjektyvi, jokiais objektyviais įrodymais bei teisiniais argumentais nepagrįsta nuomonė ir nepasitenkinimas šią bylą nagrinėjusios Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos darbu minėtos išvados nepaneigia. Nors pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė tariamus jo teismui pateikto skundo trūkumus, šių savo teiginių jis iš esmės nedetalizuoja, o teismui pateikė tik bendro pobūdžio atskirąjį skundą, kuriame (taip pat ir pirmosios instancijos teismui pateiktame patikslintame skunde) nėra išdėstyti išsamūs ir motyvuoti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimis, teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis argumentai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei atskirajame skunde tvirtina pareiškėjas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas ir priėmė tinkamai motyvuotą nutartį. Tai įvertinusi, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Dėl pareiškėjo keliamo ginčo dėl AB „ESO“ veikų bei VEI raštų panaikinimo papildomai akcentuotina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Tuo tarpu, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Tačiau iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinio spręstina, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl AB „ESO“ veikų nelaikytinas viešojo administravimo srities ginču. Be to, pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 9 dalį, VEI procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad šiuo atveju teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, veiksmuose nenustatyta pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl, vadovaujantis ABTĮ 111 straipsnio 1 dalimi, apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Vertinant pareiškėjo prašymą, adresuotą Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkams, teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismo teisėjai, priėmusiai pareiškėjo skundžiamą nutartį, pažymėtina, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, plačiau nurodytu klausimu nepasisako.

Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius