2019-07-10 Nr. AB-14100-3-61-3-01278-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-808-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01278-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. F. (V. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje bylą pagal pareiškėjo V. F. (V. F.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM, Žemės ūkio ministerija, atsakovas) 2017 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 3IN-371(8.1) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti aplinkybes.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. birželio 30 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) paraišką projekto įgyvendinimui. Pagal minėtą projektą buvo numatyta atlikti darbus: įrengti rekreacinius takus (798 kv. m) (34 665 Eur be PVM), pavėsines po 25 kv. m (3 vnt.) (6 517 Eur be PVM), lauko tualetą (1 vnt.) (1 158 Eur be PVM), suolus (6 vnt.) (1 043 Eur be PVM), stalus (3 vnt.) (869 Eur be PVM), laužavietes (3 vnt.) (869 Eur be PVM), šiukšlių dėžes (3 vnt.) (434 Eur be PVM), skulptūras (3 vnt.) (4 344 Eur be PVM), transporto priemonių stovėjimo aikšteles (200 kv. m) (3 476 Eur be PVM), atlikti rekreacinių ir gamtosaugos objektų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbus (3,2 ha) (3 707 Eur be PVM). Pareiškėjas kainas nustatė išsamiai išnagrinėjęs rinkas, apžiūrėjęs jau įgyvendintas investicijas ir kokybę bei įvykdęs potencialių tiekėjų apklausą. NMA svetainėje buvo patalpintas atrankos komiteto posėdžio sprendimas skirti 49 985 Eur. Pareiškėjui neaišku, kodėl pasikeitė NMA pozicija, kas tam turėjo įtakos, nors pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, NMA, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi teisės keisti arba naikinti savo priimtus sprendimus.

3. Pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir aktyvus, teikė NMA papildomą informaciją apie investicijas su paskaičiavimais. NMA informavo, kad 2016 m birželio 13 d. rašto pagrindimas tinkamas, tik papildomai paprašė pridėti rašte nurodytų, bet galimai per klaidą nepridėtų tam tikrų investicijų sąmatas, sudarytas pagal uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Sistela“.

4. Nesant aiškaus pagrindimo, dėl pareiškėjui nesuprantamų priežasčių NMA keitė savo nuomonę dėl galimos paramos sumos: pvz., 2016 m. birželio 1 d. rašte Nr. S-PA-0190636 nurodė galimą paramos sumą 36 718 Eur, kai 2016 m. birželio 3 d. rašte Nr. S-PA-0190961 nurodė 35 703 Eur. NMA, nesant objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, 2016 m. rugpjūčio 16 d. priėmė neaiškų, nepagrįstą objektyviomis ir faktinėmis aplinkybėmis sprendimą Nr. S-PA-0198338 (toliau – ir NMA sprendimas), pripažįstant netinkamomis finansuoti 9 787 Eur be PVM. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu NMA sprendimu ir jame nurodomomis aplinkybėmis, 2016 m. spalio 5 d. pateikė skundą ŽŪM, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. spalio 28 d. sprendime Nr. 3IN-1386 (8.1) atkreipė NMA dėmesį, jog NMA sprendime nėra nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuo vadovaudamasi NMA priėmė būtent tokį sprendimą, todėl jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, bei įpareigojo NMA priimti objektyviais duomenimis, teisės normomis pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą.

5. NMA ne tik neteikė pareiškėjui atsakymų į paklausimus dėl investicijų kainų, dydžių ir t. t. vertinimo, bet, nevykdydama ŽŪM pavedimų ir nesulaukusi ŽŪM sprendimo dėl pareiškėjo 2016 m. spalio 5 d. skundo, kuris tiesiogiai susijęs su ginčo objektu, 2016 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą Nr. BR1-252, 2016 m. spalio 21 d. – sprendimą Nr. BRK-5709, 2016 m. gruodžio 5 d. – sprendimą Nr. BRK-6655 ir 2016 m. gruodžio 29 d. – sprendimą Nr. BRK-7134. Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA sprendimais, juos teisės aktų nustatyta tvarka apskundė VAGK, kuri 2017 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 3R-57 (AG-20/03-2017) nutarė pareiškėjo skundą dėl sprendimo Nr. BRK-7134 atmesti, o bylos dalį dėl pareiškėjo skundo dėl NMA direktoriaus 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. BR1-252, NMA 2016 m. spalio 21 d. rašto Nr. BRK-5709 ir 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. BRK-6655 nutraukti. Šis VAGK bei ginčijami NMA sprendimai apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

6. ŽŪM, neišnagrinėjusi pareiškėjo skundo, priėmė ginčijamą 2017 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 3IN-371(8.1). ŽŪM nenagrinėjo pareiškėjo pateikto skundo, nors tiek NMA sprendimuose, tiek teisės aktuose, reglamentuojančiuose paramos administravimą, numatyta galimybė skųsti NMA sprendimus ŽŪM, o ŽŪM pareiga objektyviai išnagrinėti ir tinkamai taikyti teisės aktų nuostatas. ŽŪM priėmė ginčijamą Sprendimą nevertindama įrodymų pagrįstumo, neanalizavusi teisės aktų bei jų teisinio reguliavimo esamoje situacijoje. Be to, Sprendimas yra neišsamus, neaiškus bei nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

7. Atsakovas ŽŪM atsiliepime (b. l. 34–38) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. spalio 5 d. gavo pareiškėjo skundą dėl NMA 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. BRK-5021(10.3.8). ŽŪM, išnagrinėjusi pareiškėjo 2016 m. spalio 5 d. skundą, 2016 m. spalio 28 d. raštu Nr. 3IN-1386(8.1) atsakė, kad, ministerijos nuomone, NMA 2016 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr. BRK-5021, vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 9 ir 11 dalimis, nelaikytinas individualiu administraciniu sprendimu, o yra informacinio (informacija apie tai, jog paraiškoje nurodytų investicijų (rekreacinių takų, pavėsinių, lauko tualeto, suolų, stalų, laužaviečių) kainos viršija vidutinę rinkos kainą) pobūdžio ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. NMA tik informavo pareiškėją dar kartą, tačiau jo atžvilgiu nepriėmė jokio sprendimo, neišreiškė valios, kuri kokiu nors būdu galėtų daryti įtaką jo teisėms, pareigoms ir (ar) teisėtiems interesams, t. y. skundžiamas NMA atsakymas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Tačiau, ŽŪM 2016 m. spalio 28 d. rašte Nr. 3IN-1386(8.1) atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad NMA direktorius 2016 m. spalio 12 d. priėmė įsakymą Nr. BR1-252 ir pareiškėjo projektui paramos neskyrė. NMA direktoriaus įsakyme konstatuota, jog paraiškoje nurodytų investicijų: rekreacinių takų, pavėsinių, lauko tualeto, suolų, stalų ir laužaviečių, kainos viršija vidutinę rinkos kainą. 2016 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjui buvo išsiųstas paklausimas Nr. S-PA-0198338, kuriuo jis informuotas apie nustatytus pažeidimus. Pranešime buvo pateiktas siūlymas įgyvendinti projektą su mažesne paramos suma. Per nustatytą 5 darbo dienų terminą pareiškėjas nepateikė sutikimo įgyvendinti projektą su nustatyta mažesne paramos suma.

9. ŽŪM, manydama, kad NMA 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendime Nr. BRK-5021(10.3.8) nebuvo nurodyta, kaip NMA apskaičiavo pareiškėjo nurodytų investicijų kainą, 2016 m. spalio 28 d. raštu Nr. 3IN-1386(8.1) prašė NMA priimti objektyviais duomenimis, teisės normomis pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą ir apie jį informuoti ministeriją ir pareiškėją. ŽŪM 2016 m. lapkričio 14 d. gavo dar vieną pareiškėjo skundą dėl NMA 2016 m. spalio 21 m. sprendimo Nr. BRK-5709 bei NMA direktoriaus 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. BR1-252. ŽŪM dar kartą 2016 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į NMA raštu Nr. 3IN-1511(8.1), prašydama priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. NMA 2016 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. BRK-6655 nematė teisinio pagrindo ar faktinių aplinkybių keisti 2016 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. BRK-5709 ir NMA 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. BR1-252, kadangi sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tą patį NMA patvirtino ir 2016 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. BRK-7134.

10. Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA 2016 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. BRK-6655, 2016 m. gruodžio 27 d. vėl kreipėsi į ministeriją, prašydamas panaikinti minėtą raštą. ŽŪM, atsižvelgdama į tai, jog VAGK pradėjo nagrinėti pareiškėjo skundą tuo pačiu klausimu, nusprendė stabdyti minėto skundo nagrinėjimą, kol bus priimtas VAGK sprendimas. NMA 2017 m. kovo 2 d. raštu Nr. BR6-2514 persiuntė VAGK 2017 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 3R-57(AG-20-03-2017) dėl pareiškėjo skundo. ŽŪM, atsižvelgdama į gautą informaciją, 2017 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 3IN-371(8.1) informavo pareiškėją, kad ne kartą kreipėsi raštu (2016 m. spalio 28 d. raštas Nr. 3IN-1386 (8.1) ir 2016 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. 3IN-1511 (8.1) į NMA dėl NMA direktoriaus įsakymo, tačiau ji 2016 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. BRK-6655 atsakė, jog nemato teisinio pagrindo ar naujų faktinių aplinkybių keisti pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kadangi jame nurodyta, kokius teisės aktus pažeidė pareiškėjas ir kuo remiantis buvo priimtas sprendimas. Tą patį NMA pakartojo ir 2016 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. BRK-7134. Pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

11. ŽŪM 2 kartus išnagrinėjo pareiškėjo skundą (2016 m. spalio 28 d. raštas Nr. 3IN-1386 (8.1) ir 2016 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. 3IN-1511 (8.1) ir prašė NMA priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau NMA savo sprendimus laikė teisėtais ir pagrįstais. Pareiškėjas naujų faktinių aplinkybių, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, nepateikė, todėl ŽŪM, vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. kovo 31 d.), turėjo teisę pareiškėjo skundo nenagrinėti.

12. ŽŪM nuomone, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės (toliau – ir Administravimo taisyklės) nenustato NMA sprendimams (veikimui, neveikimui) apskųsti nei privalomos, nei neprivalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Be to, Administravimo taisyklės yra žemesnės galios, nei įstatymas, norminis teisės aktas, poįstatyminiu aktu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka negali būti nustatyta. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, ŽŪM nėra subjektas, turintis teisę naikinti NMA sprendimus, todėl pareiškėjui 2017 m. kovo 17 d. sprendime Nr. 3IN-371(8.1) buvo paaiškinta tolesnė jo teisių gynimo tvarka teisme.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi šioje byloje pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti NMA 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. BRK-7134, 2016 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. BRK-5709, 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. BR1-252, 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. BRK-6655 ir įpareigojimo NMA palikti paraiškoje nurodytas investicijų sumas, nes jos paraiškos pateikimo metu atitiko rinkos kainas, o dabar, dėl ilgo paraiškos vertinimo, pastebimas akivaizdus statybinių darbų kainų augimas, atsisakė priimti, todėl skundo argumentai, susiję su paminėtais reikalavimais šiame sprendime nevertinami ir dėl jų nepasisakoma.

15. Taigi, nagrinėjamoje byloje keliamas tik ŽŪM 2017 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 3IN-371(8.1) teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo pareigos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 27 d. skundą klausimas.

16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas kreipėsi į ŽŪM su skundu, prašydamas panaikinti NMA 2016 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. BRK-5709, 2016 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. BR1-252, 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. BRK-6655 ir įpareigoti NMA palikti paraiškoje nurodytas investicijų sumas, nes jos paraiškos pateikimo metu atitiko rinkos kainas, o dėl ilgo paraiškos vertinimo, pastebimas akivaizdus statybinių darbų kainų augimas. 2017 m. sausio 27 d. raštu Nr. 3IN-132(8.1) ŽŪM informavo pareiškėją, kad jo 2016 m. gruodžio 27 d. skunde keliami klausimai bus svarstomi artimiausiame Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonių probleminių klausimų nagrinėjimo komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-643 (toliau – ir Komisija), posėdyje.

17. Komisijos posėdžio 2017 m. vasario 8 d. protokole Nr. 8D-53E užfiksuota, kad apsvarsčiusi pareiškėjo skundą (2016 m. gruodžio 27 d.) ir nustačiusi, kad dėl tų pačių NMA sprendimų (2016 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. BRK-5709, 2016 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. BR1-252, 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. BRK-6655) V. F. yra padavęs skundą ir VAGK, Komisija nutarė, jog sustabdo pareiškėjo 2016 m. gruodžio 27 d. skundo nagrinėjimą iki ginčas bus išspręstas VAGK. Po VAGK 2017 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 3R-57(AG-20/03-2017) ŽŪM 2017 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 3IN-371(8.1) informavo pareiškėją, kad, nesutikdamas su NMA sprendimais ir ginčą išnagrinėjusios ir sprendimą priėmusios VAGK sprendimu, jis turi teisę ginčą toliau spręsti teismine tvarka.

18. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus ir į bylą pateiktą rašytinę medžiagą bei įvertinęs skundžiamo ŽŪM 2017 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 3IN-371(8.1) turinį, darė išvadą, jog ginčijamas sprendimas pareiškėjui savarankiškų teisinių pasekmių nesukelia, t. y. juo pareiškėjui nėra nustatomos pareigos, nesprendžiama dėl jo teisių ir / arba teisėtų interesų. Tiek pareiškėjo skundo teismui turinys, tiek byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog esminis ginčas dėl galimai pažeistų pareiškėjo teisių yra kilęs tarp pareiškėjo ir NMA, pastarajai vertinant pareiškėjo 2015 m. birželio 30 d. pateiktą paraišką Nr. 21EA-KV-15-1-5321-PR001. NMA 2016 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. BR1-252 yra pripažinusi pareiškėjo paraišką netinkama finansuoti ir atmetusi. Pareiškėjui nesutinkant su tokiu sprendimu, tarp jo ir NMA kilo ginčas, kurio metu NMA yra priėmusi vėlesnius sprendimus – 2016 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. BRK-5709, 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. BRK-6655 ir 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. BRK-7134. Dėl šių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo šiuo metu vyksta teisminis ginčas. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje pateikto pareiškėjo skundo turinys ir jame keliami pareiškėjo teisių pažeidimo klausimai iš esmės yra identiški skundo, teikto teismui administracinėje byloje Nr. I-3045-189/2017. Tai leidžia pagrįstai spręsti, kad ir šioje byloje teikiamu skundu pareiškėjas siekia, jog būtų apgintos, jo vertinimu, NMA neteisėtais 2016 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. BR1-252, 2016 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. BRK-5709, 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. BRK-6655 ir 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. BRK-7134 galimai pažeistos teisės.

19. Nesutikimą su šioje byloje ginčijamu sprendimu pareiškėjas grindžia tuo, jog ŽŪM neišnagrinėjo jo skundo, neįvertino įrodymų pagrįstumo, neanalizavo teisės aktų bei nepagrindė jo faktinėmis aplinkybėmis. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui taip ir nenurodė, kokiu būdu ir kokia apimtimi Sprendimas pažeidžia jo teisėtus interesus ir kokią jo teisėms ir / ar pareigoms įtaką daro šis sprendimas.

20. Teismas vadovavosi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi ir pažymėjo, kad byloje nustatyta faktinė situacija ir anksčiau paminėtas teisinis reglamentavimas (VAĮ 27 str. 5 d.) pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad aplinkybė, jog pareiškėjo 2016 m. gruodžio 27 d. skunde keliamais klausimais vyksta teisminis ginčas, eliminuoja ŽŪM pareigą nagrinėti pastarąjį pareiškėjo skundą. Taigi, šioje nagrinėjamoje byloje priėmus sprendimą panaikinti ginčijamą 2017 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 3IN-371(8.1), pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų apimtis nepasikeistų, o tai leidžia spręsti, kad ginčijamas sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

21. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, teismas pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti ŽŪM 2017 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 3IN-371(8.1) atmetė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III. 22. Pareiškėjas V. F. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 132–139), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat prašo sujungti administracines bylas Nr. I-3337-673/2017 ir I-3045-189/2017 į vieną. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino bylos aplinkybes, nors turėjo objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes ir tinkamai taikyti teisės aktų nuostatas. Teismas priėmė sprendimą nevertindamas įrodymų pagrįstumo, neanalizavo teisės aktų nagrinėjamoje situacijoje. Teismas turėjo iš esmės nagrinėti bylą, nes NMA sprendimai yra neišsamūs, neaiškūs ir nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, nėra pateikta skaičiavimo metodika, koks buvo vertintas investicijų medžiagiškumas, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo pateiktus skaičiavimus, kurie atlikti UAB „Sistela“, ar vertinti komerciniai pasiūlymai ir kt. Buvo atlikta neišsami kainų rinkos analizė, kaina, nurodyta NMA sprendime, nėra pagrįsta objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra aišku, kaip NMA nustatė, jog paraiškoje nurodytų investicijų kaina yra 10 proc. didesnė, nei analogiškos rinkoje egzistuojančios investicijų kainos, todėl pati NMA netinkamai vykdė bei taikė teisės aktų nuostatas. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šiuo atveju NMA priėmė sprendimą, remdamasi nepatikimais ir netiksliais duomenimis, prielaidomis. Minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, todėl pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į gynybą.

22.2. ŽŪM, kaip vadovaujanti institucija, turi kontroliuoti, kad NMA tinkamai administruotų paramos lėšas, neviršytų įgaliojimų. Neišnagrinėjusi pareiškėjo skundo, ŽŪM neužtikrino tinkamo paramos lėšų administravimo bei tinkamo NMA funkcijų atlikimo. Pareiškėjui iki šiol nėra pateikti įrodymai, jog paraiškoje nurodytų darbų kaina viršija analogiškų investicijų vidutinę rinkos kainą. Iš NMA sprendimų turinio matyti, jog NMA neatliko visapusiško tinkamomis / netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų teisinio ir faktinio vertinimo. Pareiškėjas pateikė NMA išsamius paaiškinimus, kainas pagrindžiančius dokumentus ir klausimus, į kuriuos atsakymo negavo. NMA ignoruoja ŽŪM pavedimus ir nesilaiko viešojo administravimo principų, teikia nepagrįstus, neteisėtus, neaiškius sprendimus, perrašo ankstesnius sprendimus. Visa informacija buvo pateikta ŽŪM ir ji, žinodama, kad NMA sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, turėdama funkciją nagrinėti NMA veiksmus, neveikimą, nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo.

23. Atsakovas ŽŪM pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 151–155), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas pažymi, kad NMA yra savarankiška vykdomosios valdžios įstaiga. Pagal Administravimo taisyklių 203 punktą NMA sprendimus, veikimą ar neveikimą, kuriuos ministerija jau buvo nagrinėjusi ir priėmusi sprendimą, taip pat NMA priimtus sprendimus dėl pažeidimų, kurie buvo tirti ministerijos, pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas gali apskųsti savo pasirinkimu ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai arba teismui. ŽŪM du kartus buvo išnagrinėjusi pareiškėjo skundus ir prašiusi NMA priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau NMA savo sprendimus laikė teisėtais ir pagrįstais. Pareiškėjas naujų faktinių aplinkybių, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, nepateikė, todėl ŽŪM turėjo teisę nenagrinėti pareiškėjo skundo. Esminis ginčas yra kilęs dėl galimai pažeistų pareiškėjo teisių tarp jo ir NMA, pastarajai vertinant jo paraišką ir pripažinus ją netinkama finansuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Šioje byloje kilo ginčas dėl Žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 3IN-371(8.1), kuriuo ji išsprendė pareiškėjo skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo pareigos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Apeliantas prašo sujungti administracines bylas Nr. I-3337-673/2017 ir Nr. I-3045-189/2017 į vieną. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracinė byla Nr. I-3045-189/2017 yra išnagrinėta, teismo sprendimas įsiteisėjęs. Todėl patenkinti apelianto prašymą ir sujungti bylas nėra pagrindo.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, pareiškėjo skundų turiniu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos esmę ir pagrįstai nurodė, kad esminis ginčas dėl galimai pažeistų pareiškėjo teisių yra kilęs tarp pareiškėjo ir NMA, pastarajai vertinant pareiškėjo 2015 m. birželio 30 d. pateiktą paraišką Nr. 21EA-KV-15-1-5321-PR001. Byloje teikiamu skundu pareiškėjas siekia, jog būtų apgintos, jo vertinimu, NMA neteisėtais 2016 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. BR1-252, 2016 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. BRK-5709, 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. BRK-6655 ir 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. BRK-7134 galimai pažeistos teisės.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-2495-624/2018 2018 m. spalio 29 d. sprendimu yra konstatavęs, kad NMA 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. BRK-6655 ir 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. BR1-252 dalis, priimta administruojant pareiškėjo paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“, yra netekę galios ŽŪM priėmus 2016 m. spalio 28 d. ir 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimus. Šioje byloje teismas taip pat nusprendė panaikinti NMA 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. BRK-7134 ir įpareigojo NMA teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl paramos skyrimo (skyrimo arba neskyrimo) pareiškėjui V. F. pagal jo paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.

30. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo iš esmės nagrinėti bylą. Teismas šiuos apelianto argumentus atmeta. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismui iš esmės išnagrinėjus bylą, būtų paneigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo galia administracinėje byloje Nr. A-2495-624/2018, ką tiesiogiai draudžia aukščiau paminėtas įstatymas.

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi šioje ginčo tarp pareiškėjo ir NMA nagrinėjimo stadijoje.

32. Teismas daro išvadą, kad esant šios nutarties 28–29 punktuose nurodytoms aplinkybėms, ginčas yra išspręstas teismo sprendimu ir nėra jokio pagrindo jį spręsti ikiteismine tvarka ŽŪM, kadangi ji neturi įgaliojimų pakeisti teismo sprendimą. Pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas ŽŪM 2017 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 3IN-371(8.1) būtų pažeidęs jo teisėtus interesus ar subjektines teises, todėl jo skundas atmetamas.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. F. (V. F.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė