3e4e66ea-4497-42f2-859f-6cf79337f327 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas APranešėjas A. Padvelskis                                          Civilinė byla Nr. 2A-1481-538/2012Teisėja G. Seselskytė                                         (Proceso Nr. 2-06-3-10484-2011-2)                                 Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                                                         75.4.3; 75.7; 75.8; 78.2.1; 121.21.

                          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2012 m. lapkričio 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienė, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Ž. U. ir ieškovės R. U. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R.

U. ieÅ¡kinį atsakovui Ž. U., tretiesiems asmenims D. U., R. R., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamos vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir ieÅ¡kovo R. R. ieÅ¡kinį atsakovei R. U. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nutraukti tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos turėtÄ V. pavardę, nustatyti sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už paskutinius tris metus 25 965 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d., priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui, mokant kiekvienÄ mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis po 1 143,50 Lt kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos 2011-08-02; priteisti iÅ¡ atsakovo 35 000 Lt ieÅ¡kovės naudai asmeninių lėšų, panaudotų Å¡eimos interesais, įpareigoti atsakovÄ ieÅ¡kovei priteistus 35 000 Lt asmenine nuosavybe priklausančias lėšas sumokėti trečiajam asmeniui R.

R.. Nurodė, kad nuo 2009 m. gruodžio mėnesio atsakovas išėjo iÅ¡ namų ir Å¡eimoje nebegyvena. Nuo 2008 metų spalio mėnesio atsakovas neskyrė lėšų Å¡eimai bei sÅ«naus iÅ¡laikymui, todėl Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Santuokos metu 2003-07-28 jos tėvai asmeniÅ¡kai padovanojo jai 70 000 Lt, kuriuos panaudojo Å¡eimos poreikiams tenkinti.Trečiasis asmuo R. R. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei R. U., praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 70 000 Lt skolÄ , 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo skolos grÄ Å¾inimo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2008-10-19 su atsakove pasirašė paskolos lapelį, pagal kurį atsakovė iÅ¡ jo pasiskolino      70 000 Lt, kuriuos turėjo grÄ Å¾inti iki 2009-03-19. PasiraÅ¡ant paskolos sutartį, dalyvavo ir Ž. U., kuris taip pat pasirašė ant paskolos lapelio. Paskolos grÄ Å¾inimo terminas pasibaigė, tačiau atsakovė skolos negrÄ Å¾ino.              Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-10 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nutraukė tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ , dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo paliko ieÅ¡kovei iki santuokos turėtÄ pavardę – V.; nustatė sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui kiekvienÄ mėnesį po 800 Lt periodinių iÅ¡mokų, nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme momento 2011-08-09 iki vaiko pilnametystės; nustatė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka jo vardu įregistruotos transporto priemonės VW LT 35 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VW JETTA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 100 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė iÅ¡ atsakovo 288 Lt žyminio mokesčio valstybei; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė ieÅ¡kovui R. R. iÅ¡ atsakovės R. U. 70 000 Lt skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 2009-09-19 iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, 2 700 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas; pripažino, kad Å¡i atsakovės R. U. prievolė grÄ Å¾inti 70 000 Lt skolÄ pagal 2008-10-19 paskolos raÅ¡tÄ ieÅ¡kovui R. R. yra solidari prievolė su atsakovu Ž. U.; atsakovo Ž. U. reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. U. kreditoriaus D. U. naudai 25 000 Lt paliko nenagrinėtu, kaip pareikÅ¡tÄ neįgalioto bylÄ vesti asmens.

Teismas konstatavo, kad atsakovas palikęs Å¡eimÄ 2009 metų pabaigoje, yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. Nurodė, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaÅ¡i, abu yra darbingi, sveiki, todėl turi vienodas galimybes teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikui. Atsakovas gaudamas didesnes pajamas negu ieÅ¡kovė, bei nusiÅ¡alinęs nuo tiesioginio dalyvavimo nepilnamečio sÅ«naus gyvenime, jo auklėjimo, gali daugiau prisidėti materialiai iÅ¡laikant sÅ«nų. ReikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo nuo 2008 m. spalio mėn. priteisimo atmetė kaip neįrodytÄ .

Teismas nurodė, kad nors reikalavimas dėl skolos priteisimo pareikÅ¡tas tik     R. U., tačiau Å¡i prievolė yra solidari su atsakovu, todėl Å¡alys Å¡iÄ prievolę turi įvykdyti kaip nustato CK 6.6 straipsnis. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo priteisti Å¡alims vienai iÅ¡ kitos santuokos metu naudotas lėšas, kurios buvo iÅ¡naudotos ir kurių neliko.              Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimÄ pakeisti – santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės; sumažinti teismo priteistÄ 800 Lt iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui iki 350 Lt bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PraÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad nuo santuokos sudarymo pilnai iÅ¡laikė Å¡eimÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovė prie Å¡eimos poreikių tenkinimo neprisidėjo. Dėl finansinių įsipareigojimų atsiradusių santuokos metu, buvo priverstas iÅ¡vykti į užsienį, kad gauti didesnes pajamas ir laiku vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. PareigÄ iÅ¡laikyti sÅ«nų vykdė siųsdamas ieÅ¡kovei pinigus, 2009 metais grįžęs visus uždirbtus pinigus atidavė ieÅ¡kovei, taip pat siuntė pinigus ieÅ¡kovei.

PaaiÅ¡kėjus, kad ieÅ¡kovė naudoja gautus pinigus ne pagal paskirtį, pinigus siuntė tėvams, kurie juos panaudodavo jo Å¡eimos tikslais, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nevertino, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad daugiau kaip vienerius metus nesirÅ«pinau Å¡eima. IeÅ¡kovė realizuodama Å¡eimos turtÄ veikė be atsakovo žinios, be to realizavusi turtÄ iÅ¡kart kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, todėl tokie ieÅ¡kovės veiksmai laikytini savanaudiÅ¡kais ir nesÄ Å¾iningais.

IeÅ¡kovė už labai maÅ¾Ä kainÄ pardavė automobilį savo broliui. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė apie nesÄ Å¾iningus ieÅ¡kovės veiksmus, vengimÄ dirbti ir materialiai prisidėti prie Å¡eimos poreikių tenkinimo, todėl ieÅ¡kovė yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Mano, kad teismo priteistas iÅ¡laikymas sÅ«nui yra nepagrįstai didelis, virÅ¡ija jo turtines galimybes bei pažeidžia teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. IeÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų sÅ«nui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ .

Teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį, neatsižvelgė į turimus įsipareigojimus.              IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .              IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimÄ pakeisti – priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2011-07-31 po 800 Lt, t. y. 24 845 Lt; panaikinti sprendimo dalį, kurioje nenustatyta ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausanti kompensacijos dalis, bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei dalyje, kurioje neiÅ¡spręstas trečiojo asmens D.

U. reikalavimas ir toje dalyje, kurioje solidariai priteista iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo 70 000 Lt skola trečiajam asmeniui R. R., tačiau neiÅ¡spręstas prievolės paskirstymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas. Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Teismas nustatė, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, atsakovas nuo 2009 metų paliko Å¡eimÄ , neprisideda prie sÅ«naus iÅ¡laikymo, tačiau nepagrįstai reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo atmetė.

Teismas nesivadovavo bendro turto padalijimo tvarka, netyrė ir nevertino pateiktų įrodymų dėl jos asmeninės nuosavybės bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, padalijant turtÄ . Mano, kad teismui patenkinus reikalavimÄ solidariai priteisti iÅ¡ sutuoktinių 70 000 Lt skolÄ trečiajam asmeniui, pažeidžiama vaiko teisė į bÅ«tinų gyvenimo sÄ lygų užtikrinimÄ . Teismui iÅ¡sprendus nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimo bei kompensacijos dėl asmeninės nuosavybės bendrojoje jungtinėje nuosavybėje klausimÄ , nukrypstant nuo lygių dalių principo, pripažinti ieÅ¡kovės 35 000 Lt dalinę prievolę trečiajam asmeniui R.

R., užskaitos bÅ«du užskaitant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistÄ vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ir dalį kompensacijos trečiojo asmens naudai ir įpareigojant atsakovÄ sumokėti trečiajam asmeniui 70 000 Lt skolÄ , taip mažinant jai iÅ¡ atsakovo priteistinÄ vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimo ir kompensacijos dalis. Teismas nuspręsdamas ginčo dalyje dėl prievolių sutuoktiniams paskirstymo, nenagrinėti trečiojo asmens reikalavimo, pažeidė kreditorių teises ir pareigas, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl bylÄ Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo.

             Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , su apeliaciniu skundu sutinka iÅ¡ dalies, praÅ¡o apeliacinį skundÄ dėl sprendimo dalies dėl neiÅ¡spręstų į bylÄ Ä¯trauktų asmenų reikalavimų tenkinti, kitoje dalyje apeliacinį skundÄ atmesti. VisÄ 70 000 Lt prievolę kreditoriui R. R. pripažinti asmenine ieÅ¡kovės.               Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas praÅ¡ymo nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka nepagrindė ir nemotyvavo. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl byla pagal apeliacinius skundus nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.             Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡oma pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, jog santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ nutraukė dėl atsakovo kaltės remdamasis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, konstatavęs, kad atsakovas paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka. CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Bylos duomenimis, atsakovas santuokos metu iÅ¡vyko dirbti į užsienį. Tačiau vien tas faktas, kad atsakovas iÅ¡vyko į užsienį, nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas paliko Å¡eimÄ . Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl susiklosčiusios sunkios Å¡eimos finansinės padėties bei prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, atsakovas iÅ¡vyko dirbti į užsienį.

Pagal savo finansines galimybes pinigus Å¡eimos iÅ¡laikymui siuntė, ieÅ¡kovė neginčija, kad pinigus iÅ¡ atsakovo gavo, be to, atsakovas dalį pinigų siuntė savo motinai, kuri juos perdavė ieÅ¡kovei ir tokiu bÅ«du teikė materialinę pagalbÄ ieÅ¡kovei ir Å¡alių sÅ«nui, Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovė taip pat nepaneigė. Esant nurodytoms aplinkybės darytina iÅ¡vada, kad atsakovas įrodė, kad iÅ¡vykęs dirbti į užsienį rÅ«pinosi Å¡eima bei teikė jai finansinę paramÄ (CPK 178 str.).CK 3.61 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės sÄ lygos.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Byloje esantys įrodymai, įrodo, kad abi Å¡alys nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, abiem trÅ«ko tarpusavio supratimo, o atsakovui iÅ¡vykus į užsienį ir Å¡alims pradėjus gyventi atskirai Å¡eimyniniai santykiai dar pablogėjo. Teisėjų kolegija įvertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, į ieÅ¡kovės atsiliepime pateiktus argumentus ir vadovaudamasi CK 3.27, 3.28 straipsniais, 3.53 straipsnių 1, 2 dalimis, 3.61 straipsniu, sprendžia, kad abi Å¡alys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitÄ , bÅ«ti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, vienas kito atžvilgiu elgėsi netinkamai, kas nulėmė jų santuokos iÅ¡irimÄ , todėl laikytina, kad santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuokÄ nutraukė tik dėl atsakovo kaltės, todėl Å¡i teismo sprendimo dalis keistina, nurodant, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų Å¡alių kaltės. Atsakovas teigia, kad teismo priteistas iÅ¡laikymas sÅ«nui yra nepagrįstai didelis, virÅ¡ija jo turtines galimybes, teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį.

Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CPK 3.192 str. 3 d.). IÅ¡ byloje surinktų įrodymų (vaiko poreikių paskaičiavimo lentelės, Å¡alių paaiÅ¡kinimų, ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinę padėtį įrodančių dokumentų) matyti, kad nepilnamečio tokio amžiaus vaikui reikalingas teismo sprendimu priteistas iÅ¡laikymo dydis. IeÅ¡kovė turto neturi, jos gaunamos pajamos yra nedidelės, atsakovas Lietuvos teritorijoje registruotojo nekilnojamojo turto neturi, tačiau jo gaunamos pajamas yra didesnės nei ieÅ¡kovės. Be to, pažymėtina, kad atsakovui iÅ¡vykus gyventi į užsienį, o Å¡alių vaikui gyvenant su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovė ir taip skyrė jam didesnę dalį pajamų nei atsakovas.

Å iuo metu pagal turtinę padėtį didesnę dalį iÅ¡laikymo turi galimybę teikti atsakovas. Vaiko iÅ¡laikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos bÅ«klė. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai iÅ¡laikymo dydį, galimybės visapusiÅ¡kai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali bÅ«ti pažeisti vaiko interesai. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ .

Teismo nuomone, atsakovo sutinkamas mokėti iÅ¡laikymo dydis – po 350 Lt vaikui bÅ«tų net mažesnis nei nurodytas orientacinis kriterijus minimaliam iÅ¡laikymo dydžiui, taigi yra akivaizdžiai per mažas ir negali patenkinti augančio Å¡alių sÅ«naus poreikių, užtikrinti bÅ«tinas materialines sÄ lygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui. Atsakovas kaip vaiko tėvas turi prisidėti prie normalaus vaiko vystymosi ir Å¡ios asmeninės pareigos negali atsisakyti bei visÄ vaiko iÅ¡laikymo pareigÄ perkelti tik ieÅ¡kovei, kadangi tėvų pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 str.).

Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ atsakovo priteistas vaiko iÅ¡laikymui po 800 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės yra protingas ir pagrįstas, atitinkantis suformuotÄ teisminę praktikÄ bei įstatymų normas (CPK 4 str., CK 3.192 str.). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos Å¡alims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai gali bÅ«ti kreipiamasi dėl iÅ¡laikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).IeÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimo.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Šios abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek ir atskirai nuo jo) pareigos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis.

Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iÅ¡ tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiÅ«rėti vaikÄ ir įgyvendinti tėvų valdžiÄ ( inter alia materialiai iÅ¡laikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sÄ lygos. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iÅ¡ jų) nevykdo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, iÅ¡laikymÄ priteisia teismas pagal vieno iÅ¡ tėvų, globėjo (rÅ«pintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieÅ¡kinį (CK 3.194 str. 1 d.).

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant laibiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas iÅ¡vykęs į užsienį dirbti, pagal savo galimybes siuntė pinigus Å¡eimai, taip pat pirko vaikui daiktus ir rÅ«bus, kuriuos ieÅ¡kovė gaudavo, be to atsakovo praÅ¡ymu jo motina taip pat teikė pagalbÄ ieÅ¡kovei bei anÅ«kui, pirko daiktus, maistÄ , vaistus, Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovė neginčijo ir su jomis sutiko.

Taigi laikytina, kad atsakovas teikė iÅ¡laikymÄ tiek sÅ«nui, tiek savo sutuoktinei. Byloje nebuvo paneigtos aplinkybės, kad atsakovas iÅ¡vykęs į užsienį prie vaiko iÅ¡laikymo neprisidėjo ir jo visiÅ¡kai neteikė bei tinkamai nevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti nepilnametį sÅ«nų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

             Pažymėtina, kad vaiko išlaikymas ir įsipareigojimai tretiesiems asmenims nesusiję dalykai. Skola kreditoriui yra priskirtina prie bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimo bei turto ir prievolių kreditoriams dalijimo klausimų ir negali būti sutapatinamos su CK trečiosios knygos XII skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas pripažinti jos 35 000 Lt dalinę prievolę trečiajam asmeniui R.

R., užskaitos bÅ«du užskaityti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistÄ vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ir taip mažinant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinÄ vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimo prieÅ¡tarauja įstatymui bei teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, bei pažeistų Å¡alių vaiko teisę į iÅ¡laikymÄ .              Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas ginčo dalyje dėl prievolių sutuoktiniams paskirstymo, nenagrinėti trečiojo asmens reikalavimo, pažeidė kreditorių teises ir pareigas, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl bylÄ Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo.             Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 str. 4 p.). CK 3.118 straipsnyje vartojama turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo bÅ«ti padalijamas visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas.

Pagal CK 3.118 straipsnį dalijant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia turi bÅ«ti nustatytas bendras sutuoktinių turtas, vieno ir kito sutuoktinio asmeninis turtas, sutuoktinių bendros skolos, sutuoktinių asmeninės skolos, o tada iÅ¡ bendro turto priteisiamos skolos pagal bendras sutuoktinių prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; jeigu dar lieka bendro turto, tai, remiantis CK 3.118 straipsnio 4 dalimi, Å¡is turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis. Turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos, kurių įvykdymo terminai yra suėję, iÅ¡ sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai į bylÄ trečiaisiais asmenimis su savarankiÅ¡kais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai (CK 3.109, 3.126 str. 1 d., CPK 266, 383 str.).

Bendros dalinės sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau reikalavimai dėl jų priteisimo byloje nėra pareikšti, taip pat bendros dalinės prievolės, kurių įvykdymo terminai dar nėra suėję, padalijamos tarp sutuoktinių, jeigu yra pareikštas toks sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) reikalavimas. Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams.

Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vienÄ arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iÅ¡ sutuoktinių. Turto padalijimo bylose, kuriose pareikÅ¡tas sutuoktinių reikalavimas padalyti bendras dalines prievoles, kreditoriai trauktini dalyvaujančiais asmenimis, nes tokio reikalavimo iÅ¡sprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms. Tokių kreditorių procesinė padėtis gali bÅ«ti skirtinga priklausomai nuo nagrinėjamų ginčų ir pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«džio.

Jeigu dėl prievolės pobÅ«džio ir jos padalijimo tarp sutuoktinių ir kreditoriaus yra kilęs ginčas ir jis sprendžiamas teisme, reikalavimas padalyti prievolę turi bÅ«ti nagrinėjamas tik pagal ginčo teisenos taisykles pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį kreditoriui kaip atsakovui. Tačiau tais atvejais, kai tarp sutuoktinių ir kreditoriaus nėra ginčo dėl prievolės pobÅ«džio bei padalijimo ir į bylÄ pateikiamas kreditoriaus sutikimas dėl pareikÅ¡to reikalavimo padalyti prievolę, kreditoriai traukiami į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų (CPK 47 str.).

Tokiais asmenimis į bylÄ traukiami ir solidarų reikalavimÄ Ä¯ sutuoktinius turintys kreditoriai, iÅ¡reiÅ¡kę savo sutikimÄ dėl prievolių modifikavimo. Pažymėtina, kad teismas neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai aktualÅ«s nagrinėjamoje byloje.

             Atsakovas pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį nurodė, kad 2008-07-23 Å¡eimos poreikiams atsakovo mama D. U. suteikė 70 000 Lt kreditÄ , pervedant pinigus į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ .         D. U. grÄ Å¾ino 20 000 Lt, likusi skolos dalis yra 50 000 Lt, todėl prašė kreditorę įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir dalydamas jį, minėtos skolos į dalytino turto sudėtį neįtraukė ir jos nepadalijo.

Be to, teismas nepagrįstai atsakovo reikalavimÄ dėl 25 000 Lt skolos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės kreditorei                      D. U. paliko nenagrinėtu kaip pareikÅ¡tÄ neįgalioto bylÄ vesti asmens. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendęs klausimo dėl kreditorės D. U. įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu ir nesuteikdamas jai teisės pasisakyti dėl skolos, tokiu bÅ«du pažeidė kreditoriaus teises. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė Å¡alių santuokoje įgyto turto bei atsiradusių prievolių padalijimo klausimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl Å¡alių santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo naikintina, dėl procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimo, reglamentuojančių santuokoje įgyto turto padalinimo principus ir tvarkÄ , ir byla Å¡ioje ginčo dalyje perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.), todėl teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, susijusių su turto ir prievolių padalijimu, nepasisako.

             Vadovaudamasi LR CPK 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimÄ pakeisti.SantuokÄ , įregistruotÄ tarp atsakovo Ž. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovės    R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytÄ (duomenys neskelbtini)Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų Å¡alių kaltės.Sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto ir prievolių padalijimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo panaikinti ir toje dalyje bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Kolegijos pirmininkas                                                                                           Almantas Padvelskis Kolegijos teisėjai                                                                                           Albina Pupeikienė                                                                                                                      Eugenija MorkÅ«nienė                                                                                                                     Â