3e4ccc46-adea-495e-ae97-af071a8b2dc4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Teikimas Nr. TS-100-1100/2022 Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. rugsėjo 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 58-210 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R.

S.. Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės R. S. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. R. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. vasario 14 d., bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 13 d. (įskaičius 1 dienÄ ), neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugpjūčio 10 d.

– 1 metai 3 mėnesiai ir 3 dienos. Komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 58-210 nuteistajam R. S. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. II. Pagrindiniai skundo argumentai Nuteistasis R. S. skunde praÅ¡o panaikinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimÄ Nr. 58-210 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad teisės doktrinoje lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos apibrėžiamas kaip sÄ lyginis iÅ¡ankstinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, vykdant nuteistojo priežiÅ«rÄ .

Todėl, pritaikius lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sÄ lygos. Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos yra viena iÅ¡ veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių keliÄ pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegracijÄ . Nuteistasis skunde cituoja lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos tikslus ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio nuostatas, pagal kurias, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , privaloma konstatuoti egzistuojant formalųjį kriterijų ir materialųjį kriterijų, t. y. nustatyti, kad asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ .

Taip pat vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. Pasak nuteistojo, skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatuota, kad jis nepadarė reikÅ¡mingos pažangos valdant nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl jis neva neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyto kriterijaus. PrieÅ¡ingai, nuteistasis visiÅ¡kai atitinka formalųjį ir materialųjį kriterijų, t. y. jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vilniaus pataisos namuose sudarytoje pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime, naudojant OASys metodikÄ , R. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tuo metu Komisija, nurodydama, kad R. S. pažanga nėra pakankama, nenagrinėjo OASys balų mažėjimo, jų dinamikos, nebuvo nustatyti reikÅ¡mingi rizikos valdymo pokyčiai. Todėl, nuteistojo manymu, tokie Komisijos motyvai yra formalÅ«s ir deklaratyvÅ«s. Nuteistasis skunde pastebi, kad Komisija, tinkamai neargumentuodama savo sprendimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos R.

S., pažeidė BVK 9 straipsnyje įtvirtintÄ progresyvaus bausmių atlikimo principÄ , teisingumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, humaniÅ¡kumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lÅ«kesčių principus. Taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatomis, kurios nustato, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sÄ lygas ir priežiÅ«rÄ po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo.

Pagal šias rekomendacijas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra elgesio su nuteistaisiais bendroji taisyklė, o ne išimtis ar privilegija. Nuteistojo teigimu, Komisija skundžiamame nutarime išimtinį dėmesį skyrė ankstesniems R. S. teistumams, jo kriminalinei istorijai, padaryto nusikaltimo pobūdžiui. Nors su ankstesniu teistumu susijusios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Kita vertus, nuteistasis teigia, kad vien tik padaryto nusikaltimo pobÅ«dis, ankstesnio teistumo faktas negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, taip pat neapibÅ«dina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio. Ankstesni teistumai ir dabar padaryto nusikaltimo pobÅ«dis nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas lygtiniam paleidimui. Ä®statymų leidėjas į BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus įtraukė tik tas aplinkybes, kurios nėra nekintamos ir kurios priklauso nuo paties nuteistojo (elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu ir pan.).

Skundžiamame nutarime, pasak nuteistojo, taip pat paminėta, kad R. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje nedirba, tačiau tai nerodo nuteistojo nusistatymo prieÅ¡ darbÄ pataisos įstaigoje. Jis deda maksimalias pastangas siekdamas visokeriopos savo asmenybės resocializacijos, todėl nuo rugsėjo mėn. planuoja pradėti mokytis (duomenys neskelbtini) ir siekia įgyti santechniko specialybę bei dirbti kvalifikuotÄ darbÄ . LaisvÄ laikÄ R. S. paskiria anglų kalbos žinių gilinimui, domisi ispanų kalbos neformalaus ugdymo bÅ«reliu, kurį norėtų lankyti.

Nuteistasis savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori integruotis į visuomenę, reaguoja į pastabas ir sugeba iš jų padaryti atitinkamas išvadas, su įstaigos personalu bendrauja laikydamasis tinkamų socialinio bendravimo normų, nuobaudų neturi. Byloje esantys dokumentai rodo, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo atveju R. S. būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. vasario 18 d. vadybininku. Skunde pažymima, kad Komisija nutarime didelį dėmesį skyrė R.

S. asmenybei, iÅ¡skyrė su gyvenimo stiliumi, emocine gerove, mÄ stymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius. Tačiau nuteistojo R. S. asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo sÄ lygomis, nes lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymas siejamas iÅ¡imtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje ir nuteistojo resocializacijos laipsniu. Nuteistasis per visÄ laisvės atėmimo bausmės laikotarpį padarė iÅ¡vadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, elgesio ir sukeltų padarinių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamÄ pusę.

Nėra duomenų, kad jis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nepalaiko jos, elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų, bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoja alkoholio ar narkotinių medžiagų, nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Taigi nuteistasis elgiasi pavyzdingai, yra motyvuotas pataisos įstaigoje vykdomam pozityviam užimtumui. Komisija nutarime taip pat išskyrė su lėšų tvarkymo ir pajamų sritimis susijusius R. S. kriminogeninius poreikius, tačiau priešingai, jis nestokoja lėšų paskirstymo įgūdžių.

Iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios R. S. turėjo nuolatinį darbÄ , taip pat laiku atsiskaito su kreditoriais. Nuteistajam netrÅ«ksta lėšų paskirstymo įgÅ«džių, todėl Komisijos argumentai tėra deklaratyvÅ«s teiginiai. Nuteistasis skunde pastebi, kad Komisijos nutarime nutylėtos aplinkybės, susijusios su tuo, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryÅ¡ius su savo artimaisiais. R. S. turi tris vaikus, dukra įstojo į universitetÄ (valstybės nefinansuojamÄ vietÄ ), todėl lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos suteiktų nuteistajam galimybę finansiÅ¡kai prisidėti prie dukros mokslų.

Taip pat R. S. motinos sveikatos būklė yra labai sunki (prideda tai patvirtinančius dokumentus), jai yra reikalinga nuolatinė pagalba. Pasak nuteistojo, jo artimi ir palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Apibendrinant skunde nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o esant tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, neįžvelgtina priežasčių toliau taikyti R.

S. laisvės atėmimÄ , tokių priežasčių nenurodė ir skundžiamÄ nutarimÄ priėmusi Komisija. Nuteistasis sutinka, kad jam bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra. Laikas, praleistas pataisos įstaigoje, yra pakankamas norint tęsti R. S. resocializacijÄ neizoliuojant jo nuo visuomenės. R. S. laisvės atėmimo bausmės metu elgiasi pavyzdingai, visiÅ¡kai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju turėtų darbÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Todėl jo asmenybę apibÅ«dinančių duomenų visuma akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnius teisės pažeidimus ir galima teigti, kad R. S. resocializacija yra baigta ir jis yra pasiruošęs visiÅ¡kai integruotis į plačiÄ jÄ visuomenę. Teismas k o n s t a t u o j a : Nuteistojo R. S. skundas atmetamas. III. Teismo iÅ¡vados Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi iÅ¡sprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Proceso dalyviai į teismo posėdį neÅ¡aukiami. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , nuteistojo skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį bÅ«tų galima keisti teigiama linkme neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ . Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti taikomas vien formaliai įstatymo sÄ lygas atitinkantiems asmenims, o turi bÅ«ti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiÅ¡kai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumÄ â€“ padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumÄ , sunkumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktÄ bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos savaime nereiÅ¡kia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, susipažinęs su R. S. skundu, įvertinęs Komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 58-210 turinį ir iÅ¡analizavęs nuteistojo asmens bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju R.

S. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kuriÄ turi bÅ«ti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi bÅ«ti žema arba jis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ ) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besÄ lyginio lygtinio paleidimo taikymo.

Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. R. S. skunde nurodo, kad jo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo sÄ lygomis, nes lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymas siejamas iÅ¡imtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje ir nuteistojo resocializacijos laipsniu. Teismas nesutinka su tuo, nes, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , bÅ«tina visapusiÅ¡kai įvertinti nuteistojo asmenybę, o nuteistojo ankstesnis elgesys iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo yra viena svarbių aplinkybių, kurios gali apspręsti, ar tikslinga taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Nagrinėjamu atveju Komisija visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo R. S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , t. y. vertino R. S. elgesį tiek bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek prieÅ¡ atliekant bausmę, be kita ko, buvo atsižvelgta į nuteistojo charakteristikÄ , Komisijos rekomendacijų įvykdymÄ ir kitas įvairias aplinkybes, susijusias su nuteistuoju. Tai matyti iÅ¡ Komisijos priimto 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 58-210 (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 55–56). Komisija, spręsdama dėl R.

S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tinkamai įvertino jo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ . Teismas taip pat pažymi, kad, 2022 m. liepos 27 d. atlikus R. S. elgesio rizikos vertinimÄ , nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nors nei skundžiamame nutarime, nei 2022 m. liepos 29 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 57-199 (toliau – Socialinio tyrimo iÅ¡vada) nenurodyta, kiek statinių ir kiek dinaminių balų sudaro nuteistojo rizikos didžiÄ jÄ dalį, vis tik iÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad didžiÄ jÄ dalį sudaro bÅ«tent dinaminiai veiksniai (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 54), kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu ir pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ , taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo.

Todėl negalima sutikti su nuteistojo manymu, kad vien Å¡ių balų nenurodymas Komisijos motyvus daro formalius ar deklaratyvius. R. S. skunde pateikia tik savo subjektyviÄ nuomonę, kad jis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Visų pirma, iÅ¡analizavus pateiktÄ medžiagÄ , nustatyta, kad R. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrÄ kartÄ . R. S. Lietuvos Respublikoje iÅ¡ viso teistas 2 kartus. Pastebėtina, kad ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimas R.

S. elgesio nepakeitė. PagrindÄ taip manyti sustiprina duomenys iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, iÅ¡ kurių matyti, kad, 2013 m. sausio 31 d. paleidus R. S. lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 9 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės, R. S. praėjus vos 4 metams padarė nusikalstamÄ veikÄ (2017 m. spalio 27 d.), už kuriÄ Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 35–39). Taigi, nuteistasis nepateisino jam suteikto pasitikėjimo, taikyta Å¡velnesnio pobÅ«džio priemonė nepadarė teigiamos įtakos, nes jis vėl nusikalto.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo visiÅ¡kai atsitiktinė, jis linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių, o tais atvejais, kai nuteistajam buvo suteiktos galimybės gyventi neizoliuotai nuo visuomenės, jis iÅ¡ esmės nepasinaudojo jomis ir pakartotinai nusikalto. Pastebėtina, kad Komisija, priimdama nuteistajam nepalankų sprendimÄ , rėmėsi ne vien jo pozicija dėl nusikalstamos veikos ar ankstesniais teistumais, suteikdama jiems prioritetÄ , o ankščiau iÅ¡vardytų aplinkybių visuma.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti R. S. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Jis nuo 2022 m. vasario 14 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę paprastosios grupės sÄ lygomis. Nors nuteistasis nebaustas drausmine tvarka, tačiau jis taip pat ir neskatintas, taigi jo elgesys pataisos įstaigoje yra niekuo neiÅ¡siskiriantis. Be to, nuteistojo nenubaudimas drausmine tvarka tik rodo, kad jis laikėsi nustatyto režimo reikalavimų, t. y. kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, nėra duomenų apie R.

S. alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo problemas. Neabejotinai teigiamai nuteistÄ jį charakterizuoja ir tai, kad bausmės atlikimo metu R. S. dalyvavo elgesio pataisos programose: baigė dalyvavimÄ â€žNaujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programoje“; dalyvavo individualiuose pokalbiuose su specialiste savižudybių ir savęs žalojimo prevencijos tematika, buvo skatinamas dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, aptarta adaptacijos įstaigoje eiga; dalyvauja neformalaus Å¡vietimo veikloje, lanko anglų kalbos bÅ«relį; dalyvavo kamerinės muzikos koncerte, renginyje „All the stars“, klausėsi muzikantų iÅ¡ Ukrainos ir kitose pozityvaus užimtumo priemonėse.

R. S. bendrauja su Å¡eimos nariais, palaiko artimus ryÅ¡ius, bÅ«damas laisvėje turėtų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas teigiamai ir palankiai nuteistajam vertina nurodytas aplinkybes, kadangi santykių puoselėjimas su artimaisiais gali bÅ«ti vienas iÅ¡ apsauginių veiksnių, galinčių padėti palengvinti integracijos į visuomenę procesÄ , tačiau vien Å¡ių teigiamų aplinkybių nepakanka, kad bÅ«tų pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Kita vertus, R.

S. nors ir dalyvavo pirmiau paminėtose priemonėse ir jo darbo istorija nepasižymi nenuoseklumu, kadangi laisvėje dažniausiai dirbdavo, tačiau per visÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ nuteistasis nedirbo pataisos įstaigoje. Nuteistasis skunde teigia, kad tai nerodo jo nusistatymo prieÅ¡ darbÄ pataisos įstaigoje ir kad jis deda maksimalias pastangas siekdamas visokeriopos savo asmenybės resocializacijos, tačiau pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė tiesiogiai siejasi su nusikalstamo modelio (neteisėtu siekiu pasipelnyti) dalimi.

Pastebėtina, kad nuteistasis R. S. Å¡ios bausmės atlikimo metu į pataisos įstaigos administracijÄ dėl galimybių dirbti nesikreipė. Teismas pažymi, kad pats nuteistasis turi bÅ«ti aktyvus ir savo iniciatyva reikÅ¡ti norÄ dirbti pataisos įstaigoje. Objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo rodyti noro dirbti pataisos įstaigoje, nenustatyta. Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, kad R. S. asmens byloje yra pateikta 2022 m. balandžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pažyma apie galimybę jį įdarbinti (asmens bylos I tomo II dalies b. l. 26).

R. S. skunde deklaruojamos nuostatos, sietinos su darbine veikla, nesudaro pagrindo manyti, kad jis deda pakankamas pastangas visapusiÅ¡kam savo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Nuteistojo akcentuojama motyvacija darbui gali bÅ«ti labiau susijusi ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio rizikÄ , mažinant jÄ , ir tikru siekiu įsidarbinti pataisos įstaigoje, o labiau formaliais pagrindais. BÅ«tent lėšų valdymo ypatumai sudaro dinaminius veiksnius, kuriuos R. S. savo pastangomis gali mažinti ir taip įrodyti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo.

Dirbdamas net už nedidelį atlyginimÄ ar savo iniciatyva siekdamas įsidarbinti nuteistasis rodo savo požiÅ«rį į darbo svarbÄ , kartu ir galima prognozuoti jo požiÅ«rį į darbinę veiklÄ bÅ«nant laisvėje, gebėjimÄ tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinkÄ . Tai, kad, pasak R. S., jis nuo rugsėjo mėn. planuoja pradėti mokytis (duomenys neskelbtini) ir siekia įgyti santechniko specialybę bei dirbti kvalifikuotÄ darbÄ , savaime nepatvirtina, kodėl jis iki tol nebandė darbintis pataisos įstaigoje.

Be to, teismas nemano, kad anglų kalbos žinių gilinimas ar domėjimasis ispanų kalbos neformalaus ugdymo bÅ«reliu atima visÄ laisvÄ laikÄ , kurio bent dalį galėtų skirti darbui pataisos įstaigoje. R. S. iÅ¡ tiesų iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbo, taip pat laiku atsiskaito su kreditoriais, tačiau tai savaime neleidžia teigti, kad yra teisinis pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisija, spręsdama klausimÄ dėl R. S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo gyvenimo stilių, mÄ stymÄ bei elgesį, nuostatas.

Nuteistasis skunde akcentuoja, kad Å¡ios nuteistojo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygomis, o nuteistasis per visÄ laisvės atėmimo bausmės laikotarpį padarė pozityvias iÅ¡vadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, elgesio ir sukeltų padarinių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamÄ pusę; kad nėra duomenų, jog jis bÅ«tų susijęs su kriminaline subkultÅ«ra, jos nepalaiko, elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų.

Su tokia nuteistojo pozicija nėra jokio pagrindo sutikti, nes apie tai, ar asmuo gali bÅ«ti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina iÅ¡ jo ankstesnio elgesio tiek iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tiek jos atlikimo metu. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis dar turi daug savybių, kurios turėtų bÅ«ti koreguotinos: nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos (nusikalsta su bendrininkais); savęs pažinimo įgÅ«džių ir objektyvaus savo elgesio bei asmenybės ypatumų analizavimo ir vertinimo stoka; nepakankamas gebėjimas pasimokyti iÅ¡ ankstesnės negatyvios patirties; polinkis rizikuoti; aukÅ¡ta savivertė; nepakankamas gebėjimas atpažinti problemas; nepakankami problemų sprendimo įgÅ«džiai; nepakankamas pasekmių suvokimas; tam tikro lygmens impulsyvumas; bÅ«dingas konkretaus mÄ stymo stilius ir kt.

BÅ«tent Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad R. S. nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos, atsakingumo stoka, gali bÅ«ti siejami su jo nusikalstamo bei nustatytas taisykles pažeidžiančio elgesio pasireiÅ¡kimu. Be to, aukÅ¡tas pasitikėjimo savimi lygmuo ir siekis iÅ¡laikyti savigarbos bei savo statuso lygį gali riboti nuteistojo mÄ stymo lankstumÄ koreguojant požiÅ«rį į save, o su nusikalstamumu susiję mÄ stymo ir elgesio kriminogeniniai poreikiai – problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgÅ«džių stoka, pasekmių suvokimo ypatumai, polinkis rizikuoti – buvo vieni labiausiai su jo nusikalstamumo raiÅ¡ka susiję veiksniai.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mÄ stymo ir elgesio, nuostatų ypatumai leidžia abejoti dėl galimybės nuteistÄ jį Å¡iuo metu toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Skundo nagrinėjimo kontekste pasisakytina ir tai, kad R. S. skunde akcentuoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatas, kuriomis remiantis, lygtinis paleidimas yra elgesio su nuteistaisiais bendroji taisyklė, o ne iÅ¡imtis ar privilegija, bei kuriomis, Komisija nesivadovavo priimdama skundžiamÄ nutarimÄ .

Pažymėtina, kad minėtos rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobÅ«džio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, Å¡iuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Be to, kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo bÅ«ti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobÅ«džio R. S. skundo argumentai, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos įvardijamas kaip bendroji taisyklė, aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia.

Taip pat neleidžia pripažinti, kad Komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 58-210 yra neteisėtas ir nepagrįstas. R. S. skunde akcentuoja jo artimus ryÅ¡ius su Å¡eimos nariais. Ta aplinkybė, kad jo dukra įstojo į universitetÄ (valstybės nefinansuojamÄ vietÄ ), nėra esminė, apsprendžianti galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. R. S. gali bandyti padėti dukteriai bent minimaliai finansiÅ¡kai stengdamasis įsidarbinti pataisos įstaigoje ir, esant galimybei, dirbdamas joje.

Nuteistojo motinos sveikatos bÅ«klė taip pat savaime nėra aplinkybė, kuri sudarytų pagrindÄ tenkinti jo skundÄ ir naikinti skundžiamÄ Komisijos nutarimÄ . Pastebėtina, kad iÅ¡ prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad nuteistojo motinai tam tikros sveikatos problemos nustatytos dar 2021 m. (teikimo l. 17), jai specialÅ«s poreikiai nustatyti dar seniau – 2020 m. (teikimo l. 18–20). Tuo metu R. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę tik nuo 2022 m. vasario 14 d. Vadinasi, nuteistasis, dar bÅ«damas laisvėje, turėjo pakankamai laiko organizuoti, kad jo motinos priežiÅ«ra bÅ«tų pasirÅ«pinta, kai jis atliks laisvės atėmimo bausmę.

ReikÅ¡minga ir tai, kad nuteistasis pačiame skunde nurodo, kad jis turi tris vaikus, su buvusia žmona iki Å¡iol veda bendrÄ Å¡eimos Å«kį (skundo 5 lapas, teikimo l. 5). Vadinasi, R. S. Å¡eimos nariai ar jo buvusi žmona gali padėti organizuoti, kad jo motinos priežiÅ«ra bÅ«tų pasirÅ«pinta (pavyzdžiui, apgyvendinti jÄ socialinės globos namuose ar pan.). Atsižvelgiant į tai, teigti, kad nuteistasis yra vienintelis asmuo, kuris galėtų prisidėti prie jo motinos priežiÅ«ros, nėra pagrindo.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ . NuteistÄ jį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali bÅ«ti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieÅ¡tarautų įstatymų leidėjo valiai.

BÅ«tent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek teismÄ svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytÄ BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Tai iÅ¡imtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias bei nepalankias aplinkybes, priima sprendimÄ . Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau pabrėžiama, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvacijÄ sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad jis pateisins teismo iÅ¡reikÅ¡tÄ pasitikėjimÄ , taikant lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas atsižvelgia ir į tai, Komisija vienbalsiai priėmė sprendimÄ (5 balsai prieÅ¡) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga R. S. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra ar be jos. Todėl Komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 58-210, kuriuo atsisakyta taikyti R. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos savaime nereiÅ¡kia, kad tokio pobÅ«džio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo R. S. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 58-210 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. S.. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Darius Lukaitis