2020-01-29 Nr. AB-1999-3-62-3-00799-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1100-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00799-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, (tretieji suinteresuoti asmenys: Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus priklausomybės ligų centras) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4–13, 41–46).

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis yra nuteistas ir laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus PN. Nuo 1996 metų yra visiškai priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo, įrašytas Vilniaus priklausomybių ligų centro įskaitoje. Pareiškėjo teigimu, jam Alytaus PN nėra užtikrintas gydymas nuo priklausomybės ligos, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 175 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 22 d. įsakyme Nr. 118/V-234. Nurodė, jog dėl ligos jis verčiamas kiekvieną dieną nusikalsti – pirkti ir vartoti narkotikus. Pareiškėjui buvo nurodyta, jog metadono programa teisės aktais nenumatyta ir pataisos namuose nėra taikoma, nors teisės aktai numato, kad priklausomybės ligomis sergantys asmenys pataisos įstaigoje numatyta tvarka turi teisę į sveikatos priežiūrą, kaip ir laisvėje esantys asmenys. Dėl to pareiškėjas jaučiasi žeminamas, kankinamas, bloginama jo reputacija, jis patyrė papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, diskomfortą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą (b. l. 52–55) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą kildinamas dėl jam tinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu. Ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės metu yra baustas už narkotikų vartojimą 4 kartus, todėl pareiškėjo argumentai dėl sveikatos sutrikimų dėl netinkamų laikymo sąlygų yra atmestini. Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu (b. l. 73–76) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones yra absoliutus. BVK 175 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sergantys priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių medžiagų ligomis, jų rašytiniu pageidavimu gali būti gydomi nuo šių ligų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija (BVK 175 str. 2 d.).

7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 118/V-234 patvirtintos Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarkos (toliau – ir Tvarka) 2 punkte numatyta, kad priklausomybės ligomis sergantys asmenys, esantys kardomąją priemonę suėmimą vykdančiose įstaigose, areštinėse ir pataisos įstaigose, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę į sveikatos priežiūrą kaip ir laisvėje esantys asmenys. Pacientai į reabilitacijos centrą nukreipiami pagal atrankos reabilitacijai kriterijus, jeigu jie raštu pareiškia norą atsisakyti žalingų įpročių ir yra pataisos įstaigos, kurioje jie atlieka laisvės atėmimo bausmę, gydytojo psichiatro, psichologo ir būrio auklėtojo rekomendacijos, kurioms pritarė pataisos įstaigos administracija (Tvarkos 8 p.).

8. Teismas nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atitinka Tvarkos 8 punkte, BVK 175 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl negalimas vienareikšmiškas tvirtinimas, jog Alytaus PN buvo pažeistos pareiškėjo, kaip potencialaus paciento, teisės. Teismas darė išvadą, jog laisvės bausmę atliekančių nutiestųjų, sergančių priklausomybės ligomis, gydymas sietinas su nuteistojo išreikšta valia, t. y. įstaigos administracijai pateiktu rašytiniu pageidavimu (noru) dėl gydymo nuo priklausomybės ligų. Byloje nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, būtų raštu kreipėsi į pataisos namų administraciją, Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl gydymo nuo priklausomybės ligų, į Psichologinę tarnybą, prašydamas psichologo konsultacijos dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms ar būtų išreiškęs norą atsisakyti žalingų įpročių (Tvarkos 8 p.), kad į jo prašymus nebuvo reaguojama, šių aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo leistinomis priemonėmis. Nenustačius tokių aplinkybių, buvo vertinama, jog pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką, sveikatos priežiūrą nebuvo pažeista ir pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų konstatuoti nėra pagrindo. Pažymėta, jog pareiškėjo teigimu, jis priklausomas nuo narkotikų jau nuo 1996 metų, t. y. į pataisos namus atvyko jau turėdamas priklausomybę narkotinėms medžiagoms.

9. Teismas pažymėjo, kad tiek perauklėjimas, tiek ir integracija į visuomenę – tai abipusis procesas. Pareiškėjo skunde minimo tikslo turi siekti ne tik administracijos atstovai, bet ir pats nuteistasis (pareiškėjas). Iš byloje pateiktos Alytaus PN 2018 m. liepos 9 d. pažymos „Apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus“ matyti, jog pareiškėjui už narkotinių medžiagų vartojimą 2013 m. gegužės 23 d., 2014 m. liepos 10 d., 2014 m. rugsėjo 9 d., 2014 m. spalio 21 d., 2014 m. lapkričio 14 d., 2018 m. gegužės 8 d. paskirtos drausminės nuobaudos. Toks pareiškėjo elgesys patvirtino asmens abejingumą savo teisių įgyvendinimui ir sudarė pagrindą daryti išvadą, jog paties pareiškėjo veiksmai (neveikimas) sąlygojo jo teisių, siekiant išvengti priklausomybės narkotinėms medžiagoms, nerealizavimą, tai sudarė pagrindą atmesti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nesiimant tinkamų priemonių jo priklausomybei nuo narkotinių medžiagų panaikinti.

10. Iš pareiškėjo ambulatorinės medicininės kortelės išrašo duomenų teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu, atlikdamas bausmę Alytaus PN, į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl įvairių nusiskundimų sveikata kreipėsi 19 kartų. Visi kreipimaisi susiję su (duomenys neskelbtini). Iš jų 5 kreipimaisi dėl (duomenys neskelbtini). 14 kreipimųsi dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui konstatuoti 6 apsvaigimų opiatais atvejai. Duomenų, jog pareiškėjas pateikė rašytinį pageidavimą dėl gydymo nuo minėtų ligų, raštu pareiškė norą atsisakyti žalingų įpročių, minėtoje kortelėje nėra.

11. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 12. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo prašo tenkinti jo skundo reikalavimą (b. l. 81–89).

13. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisėtai apribojo jo, kaip proceso dalyvio, teises, taip pat teisę į teisingą teismą ir bylos nagrinėjimą. Pareiškėjo manymu, jau nuo skundo padavimo teisėja priiminėjo perteklines nutartis ir reikalavo perrašyti skundą bei šalinti trūkumus, kurių nebuvo. Teismas neužtikrino, kad pareiškėjas gautų atsiliepimus iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus priklausomybės ligų centro.

14. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad dalyvaus teisme, tik prašė, kad posėdis vyktų vaizdo konferencijos būdu. Tačiau pareiškėjas nebuvo iškviestas į teismą ir negalėjo naudotis savo teisėmis.

15. Sprendime nenurodyta apie pareiškėjo reikalavimus vadovautis viešoje erdvėje pateikta informacija, kad buvo suimtas Alytaus PN pareigūnas, kuris į pataisos namus nešė narkotines medžiagas.

16. Pareiškėjas, prasidėjus bylos nagrinėjimui, norėjo pateikti teismui prašymą, kad būtų iškviestas nuteistasis (duomenys neskelbtini), kuris, skirtingai nei pareiškėjas, yra gydomas metadonu.

17. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo argumentai nesuderinami su nacionalinių teismų praktika, kad teismas turi išsamiai išnagrinėti pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą, kad teismas turi būti aktyvus spręsdamas neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo klausimą.

18. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN pareigūnai daro nusikaltimus. Pareiškėjas yra priverstas pirkti narkotines medžiagas. Alytaus PN net neturėjo tinkamo gydytojo. Iš pareiškėjo medicininės kortelės matyti, kad pareiškėjas kreipėsi dėl abstinencijos ir administracija žinojo, kad jam reikalinga pagalba.

19. Pareiškėjas pažymi, kad Alytaus PN net neturėjo jokių specialistų, nebuvo net psichiatro, be to pareiškėjas neturėjo ligonio statuso, nors pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs įrodymus, kad yra įrašytas Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 92–95).

21. Atsakovas pažymi, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala. Taip pat pažymi, kad šiuo atveju pareikštas reikalavimas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą kildinamas iš pareiškėjui tinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti (b. l. 98–99).

23. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su Alytaus PN veiksmais (neveikimu), kurais neužtikrintos sąlygos gauti, pareiškėjo teigimu, tinkamo jo, priklausomo nuo narkotinių medžiagų, gydymo, atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos atsiradimo aplinkybių, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus bei nenustatęs vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, grįsdamas savo prašymą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, teigia, kad teismas, visų pirma, skirdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pažeidė jo teisę būti išklausytam, pažeidė reikalavimą išnagrinėti visas reikšmingas faktines aplinkybes, t. y. dėl Alytaus PN pareigūnų daromų nusikaltimų, tinkamo gydimo, esant duomenims apie jo patiriamą abstinenciją, neužtikrinimo.

27. Vertindama pareiškėjo apeliacinio argumentus dėl jo teisės būti išklausytam pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, tinkamai neinformuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, arba suimtam asmeniui nėra užtikrinama teisė dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje, nes tokiais atvejais pažeidžiama asmens teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Šių principų nesilaikymas gali lemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (žr., pvz., 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-53/2011, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-181/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1634/2012, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1350-575/2018, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5341-261/2018 ir kt.). Administracinis teismas sprendžia tarp dviejų šalių kilusį ginčą ir teismas, vadovaudamasis principu išklausyti abi konfliktuojančias puses, privalo apsvarstyti kiekvienos šalies pateiktus ir su administracine byla susijusius įrodymus bei argumentus ir juos įvertinti. Proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus, prieštaravimus, ir viena iš priemonių nustatyti šias aplinkybes yra šalių paaiškinimai, kurie teismui gali būti pateikti žodžiu ar raštu. Žodžiu jie pateikiami atitinkamame teismo posėdyje (žr., pvz., 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-129-858/2015).

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio, reglamentuojančio bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumą, žodiškumą ir nepertraukiamumą, 2 ir 5–6 dalyse, be kita ko, nustatyta, kad: pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. Byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: į posėdį neatvyksta nė vienas iš proceso dalyvių, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, ir pirmosios instancijos teismas nusprendžia nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka; pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo.

29. Nagrinėjamo ginčo atveju ABTĮ nustatytų prielaidų bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka nebuvo, todėl pirmosios instancijos teisme bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo, kuris neprašė bylos nagrinėti rašytinio proceso tvarka (prašė užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu (ABTĮ 13 str. 7 d.)), argumentai dėl teisės būti išklausytam pažeidimo yra pagrįsti.

30. Dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų nėra pasisakoma, kadangi padarytas pažeidimas gali būti pašalintas bylą iš naujo išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme: apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1119-520/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1376-822/2018).

31. Atsižvelgiant į aptartą, pareikėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p. ir 146 str. 2 d. 7 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė