3e45b3a4-fb16-4e4b-a413-5415e4860b5b · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2908-406/2014Teismo proceso Nr. 2-56-3-00648-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 14.6;14.7;74. (S)                                        KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 27 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjo R.

J. ir trečiojo suinteresuoto asmens D. J. atstovui advokatui Dominykui Varnui,atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos misterijos atstovei Neringai JoneliÅ«naitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinė bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos misterijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. P., UAB „Baltijos brasta“, D. J. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo, n u s t a t ė:

Pareiškėjo atstovas 2014 m. rugsėjo 15 d. patikslintu skundu prašo:

1. panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2014 m. balandžio 4 d. sprendimÄ Nr.(15.2)2D-5318;

2. panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr.(15.26)-2D-8453 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) prie Vakarinio lanksto, Kaune, detaliojo plano tikrinimo“ dalį, kuria nėra iÅ¡nagrinėti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 23 d. pateikto skundo (reg. Nr.3D-482) reikalavimai, ir įpareigoti šį administravimo subjektÄ paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ ; ir 3.

įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ , kodas 288600210, detaliojo planavimo organizatoriams M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Baltijos brasta“, įmonės kodas 177304814, pateikti: įpareigojimÄ Å¾emės sklypų, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), užimamai teritorijai rengiamo detaliojo plano sprendiniuose numatyti servitutus magistraliniams inžineriniams tinklams į žemės sklypus, un. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesti; privalomÄ jį nurodymÄ laikinai nevykdyti žemės sklypų, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijų detaliojo planavimo proceso, kol rengiamo detaliojo plano sprendiniuose nebus numatyti servitutai magistraliniams inžineriniams tinklams į žemės sklypus, un.

Nr. (duomenys neskelbtini) tiesti.PareiÅ¡kėjo atstovas nurodo, kad R. Jakutis nuosavybės teise nuo 2000 ir 2003 m. turi du žemės Å«kio paskirties žemės sklypus Kauno miesto, prie Kauno vakarinio lanksto esančiame Romainių mikrorajone (adresas sklypams nesuteiktas), besiribojančių ir esančių Å¡alia trečiųjų suinteresuotų asmenų M. P. ir UAB „Baltijos brasta“ valdomų žemės sklypų, kuriems yra rengiamas detalusis planas, planavimo tikslas – 3 sklypų sujungimas į vienÄ , jo padalijimas, paskirties keitimas į kitos paskirties žemę ir reglamentų nustatymas. 2014 m. vasario 17 d.

R. Jakutis nusiuntė M. P. ir UAB “Baltijos brasta” pastabas ir pasiÅ«lymus dėl detaliojo plano rengimo, nurodydamas, jog 2012 m. balandžio 11 d. yra iÅ¡duotas jo valdomų sklypų planavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr.S-8080, kuriame numatoma veikla, panaÅ¡i į jų planuojamÄ veiklÄ â€“ sklypo paskirties keitimas, reglamentų nustatymas, kad planuojant gretimus sklypus – gyvenamųjų namų statybÄ , reikės atsižvelgti į tai, kad juose nėra magistralinių inžinerinių tinklų, o juos atvesti galima tik per jau planuojamÄ 3 sklypų teritorijÄ .

PasiÅ«lymuose pabrėžė, kad pateiktame svarstyti detaliajame plane nenumatyti jokie servitutai ar pasijungimai prie jo sklypuose bÅ«siančių pastatų, todėl nurodė, kad svarstomas detalusis planas, jo nuomone, turėtų bÅ«ti keičiamas, nustatant jam servitutus magistraliniams inžineriniams tinklams į jo valdomus sklypus tiesti. Nesant jo sklypams aptarnauti, t.y. magistraliniams tinklams suformuoto servituto planuojamoje teritorijoje, o taip pat esant iÅ¡duotam 2012 m. balandžio 11 d. planavimo sÄ lygų sÄ vadui Nr.S-8080, prašė atnaujinti detaliojo planavimo procedÅ«ras ir sklypuose numatyti aukščiau aptartus servitutus magistraliniams inžineriniams tinklams į jo valdomus sklypus tiesti.

PaaiÅ¡kino, kad 2014 m. vasario 10 d. atsakyme į Å¡iuos jo pasiÅ«lymus tretieji suinteresuoti asmenys (planavimo organizatoriai) nurodė, kad privačios žemės savininkai nėra davę sutikimo servitutui, o administraciniu aktu servitutai numatomi, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus yra numatomas praÅ¡omas servitutas. Atstovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas ir kyla iÅ¡ esmės dėl to, jog planavimo organizatoriai nenumatė reikiamo servituto detaliojo plano sprendiniuose. Mano, jog 2014 m. vasario 10 d. atsakyme nepagrįstai teigiama, kad vieÅ¡pataujančiu tampančio daikto savininko valia nėra iÅ¡reikÅ¡ta, prieÅ¡ingai, tokiÄ valiÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kęs ne vienÄ ir ne du kartus, paskutinį iÅ¡ jų – 2014 m. sausio 17 d. pastabose.

Dėl to planavimo organizatoriai (tretieji suinteresuoti asmenys), netinkamai suvokdami servituto nustatymo galimybes, atmetė iÅ¡ esmės teisingas ir pagrįstas jo pastabas dėl rengiamo 3 gretimų sklypų detaliojo plano. 2014 m. vasario 10 d. šį atsakymÄ jis apskundė atsakovei, skunde praÅ¡ydamas panaikinti planavimo organizatorių M. P. ir UAB „Baltijos brasta“ atsakymÄ Ä¯ pastabas, taip pat prašė įpareigoti planavimo organizatorius detaliojo plano sprendiniuose numatyti servitutus magistraliniams inžineriniams tinklams.

Ä® pateiktÄ skundÄ gavo atsakovės 2014 m. balandžio 4 d. sprendimÄ , kuriame nepagrįstai nurodoma, kad planavimo organizatoriai turi tik motyvuotai paaiÅ¡kinti pasiÅ«lymų teikėjams, kodėl jų pasiÅ«lymai atmetami. Å iuo atsakymu faktiÅ¡kai teigiama, kad planavimo organizatoriai yra teisÅ«s, cituodami Civilinio kodekso nuostatas dėl servituto, o jo valdomų 2 žemės sklypų paskirtis yra žemės Å«kio, kuriai magistraliniai tinklai nereikalingi. Ä® argumentÄ , kad jiems taip pat yra rengiamas detalusis planas, nei planavimo organizatoriai, nei atsakovė neatsakė ir savo atsakymų nemotyvavo.

Sprendime nurodoma, kad atsakovei įstatymuose nėra numatyta teisė naikinti planavimo organizatoriaus atsakymÄ ar įpareigoti jį nustatyti servitutus (t.y. ginčijamu sprendimu aiÅ¡kiai atsisakoma nustatyti šį įpareigojimÄ ), bei kad jos sprendimas - atsakymas gali bÅ«ti skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Mano, kad atsakovė nevykdė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros Ä®statymo 2 str. 2 d., 3 str. 4 ir 5 d., 4 str. 1 d. 1 p., 4 str. 2 d. 7 ir 13 p., taip pat 4 d., 6 str. 1 d., 2 d. 10 p. ir 12 d. nustatytų reikalavimų ir, turėdama kompetencijÄ pateikti planavimo organizatoriui privalomÄ jį nurodymÄ , nepagrįstai atsisakė nustatyti įpareigojimÄ dėl jo sklypams bÅ«tino servituto.

PareiÅ¡kėjo atstovas taip pat nurodo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius 2014 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimÄ Nr.(15.26)-2D-8453 „Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) prie vakarinio lanksto, Kaune, detaliojo plano tikrinimo“, kuriame analizuojamas trečiųjų suinteresuotų asmenų parengto detaliojo plano dokumentų paketas ir nurodoma, kad „patikrinimas nutraukiamas, paaiÅ¡kėjus, kad tikrinti pateikti Detaliojo plano sudėtis neatitinka įstatymo ir kitų teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų“.

Teigia, kad šis ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ta dalimi, kurioje visiškai nenagrinėjamas, neaptariamas, nevertinamas 2014 m. sausio 17 d. pareiškėjo pateiktų pastabų ir pasiūlymų dėl rengiamo detaliojo plano pagrįstumas, nenurodoma, ar pasiūlymai atmetami, ar priimami. Atstovo nuomone, būtent šioje teritorijų planavimo dokumento derinimo bei tikrinimo stadijoje atsakovė privalėjo vertinti jo pateiktų pastabų ir pasiūlymų turinį, priėmimo ir atmetimo motyvus atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu.

Akcentuoja, kad tai yra pabrėžusi ir pati Inspekcija savo atsiliepime į jo pirminį skundÄ , nurodydama, kad tik tikrindama teritorijų planavimo dokumentÄ PriežiÅ«ros institucija sprendžia, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiÅ«lymus pagrįsti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, ar dokumento sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiÅ«lymus ir kt. Mano, kad Å¡is skundžiamas 2014 m. gegužės 29 d. sprendimas pareiÅ¡kėjui nebuvo siunčiamas ar įteiktas anksčiau nei teismo posėdyje 2014 m. rugpjūčio 14 d., apie jį nebuvo paskelbta vieÅ¡ai, todėl ABTÄ® 33 str. 1 d. bei TPÄ® 26 str. 15 d. nustatytas ginčijamo sprendimo apskundimo 1 mėnesio terminas nėra praleistas.Atsakovo atstovė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka.

Nurodo, kad R. J. nuosavybės teise valdomi žemės sklypai ribojasi su trečiųjų suinteresuotų asmenų (planavimo organizatorių) M. P. ir UAB „Baltijos brasta“ turimais žemės sklypais, kuriems rengiamas detalusis planas. Pareiškėjas 2014 m. sausio 17 d. planavimo organizatoriams pateikė pasiūlymus dėl rengiamo detaliojo plano sprendinių, t.y. prašė jų žemės sklypuose numatyti servitutus magistraliniams inžinieriniams tinklams į Pareiškėjo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus tiesti.

Planavimo organizatoriai 2014 m. vasario 10 d. iÅ¡siųstu atsakymu į PareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymÄ pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymus atmetė, nurodydami, kad nustatant servitutÄ administraciniu aktu, vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 3 dalimi, yra bÅ«tina ir dėl servituto nustatymo vieÅ¡pataujančiu tampančio daikto savininko valia, kadangi servituto nustatymas administraciniu aktu nereiÅ¡kia servituto nustatymo įstatymu, taip pat į įuos nebuvo kreiptasi dėl sandorio sudarymo, kad bÅ«tų nustatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinierinės infrastruktÅ«ros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti ir, jog galiojantys teisės aktai nenumato privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, leisti tiesti inžinierinius tinklus neatlygintinai.

Inspekcijos Kauno skyrius 2014 m. vasario 24 d. gavo pareiÅ¡kėjo 2014 m. vasario 23 d. skundÄ , kuriuo praÅ¡oma panaikinti šį planavimo organizatorių atsakymÄ ir įpareigoti planavimo organizatorius detaliojo plano sprendiniuose numatyti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omus servitutus magistraliniams inžinieriniams tinklams. Inspekcija į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakė skundžiamu raÅ¡tu. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreipiasi planavimo sÄ lygų, gali bÅ«tį baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimÄ , todėl vadovaujasi iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusio TPÄ® 32 straipsnio 2 dalimi, kurioje buvo reglamentuota, kad planavimo organizatorius, iÅ¡nagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiÅ«lymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiÅ«lymų apibendrinimo medžiagÄ su paaiÅ¡kinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiÅ«lymų kopijas arba Å¡ių pasiÅ«lymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentÄ derinančioms institucijoms.

PasiÅ«lymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raÅ¡tu. Atsakymas gali bÅ«ti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai per vienÄ mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiÅ«ra atliekanti institucija per 20 darbo dienu nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotÄ atsakymÄ , kuris įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti apskųstas teismui. Nagrinėjamu atveju, skundžiamu raÅ¡tu buvo nustatyta, kad planavimo organizatoriai į pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymÄ dėl servituto nustatymo atsakė aiÅ¡kiai, iÅ¡samiai ir pateikė motyvuotus bei pagrįstus paaiÅ¡kinimus, kodėl į pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymÄ nebus atsižvelgta.

Atsakovė taip pat remiasi LVAT suformuota praktika ir nurodo, kad teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių. Jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalo priimti teikiamų pasiūlymų ir turi tik motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų j pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (iki 2014 m. sausio 1 d. aktuali redakcija) 7.6-7.8 punkte nustatyta tvarka.

Taigi tik tikrindama teritorijų planavimo dokumentÄ ir priimdama neigiamÄ ar teigiamÄ sprendimÄ , PriežiÅ«ros institucija sprendžia, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiÅ«lymus pagrįsti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės akių reikalavimais, ar dokumento sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiÅ«lymus ir kt. Akcentuoja, jog aplinkybė, kad į PareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymus nebuvo atsižvelgta, nedaro detaliojo plano ar jo sprendinių neteisėtais.

Pažymi, kad teisės aktai, reglamentuojantys Inspekcijos, kaip valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos funkcijas, nenumato Inspekcijos teisės naikinti atsakymÄ , nei pareigos, nesant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio servitutų nustatymo pagrindų, įpareigoti Planavimo organizatorius nustatyti servitutÄ .Atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais ir administracinis aktas.

Nesant atitinkamo sandorio, teismo sprendimo ar įstatymo reikalavimo, Inspekcija negali ir ateityje negalės reikalauti planavimo organizatorių nustatyti jų Žemės sklypams servitutÄ , kadangi tam neturi jokio teisinio pagrindo. Nėra pagrindo ir servituto nustatymui administraciniu akta, nes nėra iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡pataujančiuoju tampančio daikto savininko (magistralinių inžinierinių tinklų savininko) valia. Pažymi, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato Inspekcijos teisės ar pareigos reikÅ¡ti įpareigojimus dėl servitutų nustatymo, kai nėra CK 4.1, 24 str. servitutų nustatymo pagrindų.

Nurodo, kad vieÅ¡ojoje teisėje galioja principas, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama. Teigia, kad Inspekcija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei įstatymo virÅ¡enybės principais, negali prieÅ¡tarauti galiojančių teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiÅ«rÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir suraÅ¡yti įpareigojimus Planavimo organizatoriams. Teigia, kad administracinis teismas paprastai negali perimti vieÅ¡ojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiÅ¡kai atlikęs administracinę procedÅ«rÄ , priimti sprendimÄ , priskirtinÄ vieÅ¡ojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančiÄ situacijÄ , nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principÄ .

Ä®statymai dažniausiai nesuteikia teismui vieÅ¡ojo administravimo įgalinimų, todėl remiantis teismų praktika tvirtina, jog teismas negali įpareigoti InspekcijÄ atlikti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omus veiksmus. Mano, kad nesant CK 4.124 straipsnyje numatytų pagrindų Inspekcija negali ir ateityje negalės reikalauti iÅ¡ Planavimo organizatorių nustatyti jų Žemės sklypuose servitutÄ magistraliniams inžinieriniams tinklams. Atsižvelgiant į tai nėra teisinio pagrindo tenkinti trečiÄ jį skundo reikalavimÄ .Inspekcijos nuomone, pareiÅ¡kėjo reikalavimas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr.(15.26)-2D-8453 „Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) prie Vakarinio lanksto, Kaune, detaliojo plano tikrinimo“ dalį, kuria nėra iÅ¡nagrinėti R.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 23 d. pateikto skundo (reg. Nr.3D-482) reikalavimai, ir įpareigoti šį administravimo subjektÄ paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ taip pat yra nepagristas ir atmestinas. Nurodo, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ tik dėl to, kad bÅ«tų apginta jo (pareiÅ¡kėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundÄ ar praÅ¡ymÄ kildinamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos administracinių bylių teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 5 str. 1 d. įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal ABTI 22 str. 1 d., skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , ginčo objektu administraciniame teisme gali bÅ«ti vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus), be to, LVAT yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tu iÅ¡ esmės beprasmis.

Ginčijamas Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. atsakymas Nr. (15.26)-2D-8453 yra individualus administracinis aktas, kuris parengtas iÅ¡nagrinėjus planavimo organizatorių M. P. ir UAB „Baltijos brasta" 2014 m. gegužės 7 d. praÅ¡ymÄ patikrinti teritorijų planavimo dokumentÄ (reg. Nr. TP3-1172), todėl jis yra skirtas konkretiems asmenims ir teisines pasekmes sukelia tik jiems, t. y. planavimo organizatoriams. PareiÅ¡kėjui atsakyme jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai nenustatyti, be to, atsakymu planavimo organizatorių M.

P. ir UAB „Baltijos brasta" 2014 m. gegužės 7 d. praÅ¡ymo pagrindu pradėtas ginčo teritorijų planavimo dokumento tikrinimas buvo nutrauktas. Pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844, 8.2 p. nuostatas, teritorijų planavimo dokumento patikrinimas nutraukiamas paaiÅ¡kėjus, kad tikrinti pateikto teritorijų planavimo dokumento sudėtis neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitu teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų.

Taigi, ginčo detaliojo plano tikrinimo procedÅ«ra nebuvo užbaigta, ji buvo nutraukta, esant netinkamai ginčo detaliojo plano sudėčiai. Tikrinimo procedÅ«ra bei pareiÅ¡kėjo planavimo organizatoriui pateiktų pasiÅ«lymų atmetimo pagrįstumas galės bÅ«ti vertinamas tik tuomet, jei Inspekcijai bus iÅ¡ naujo patektas tikrinti tinkamos sudėties ginčo detalusis planas. Atstovės nuomone, dar ir dėl Å¡ios priežasties atsakymas pareiÅ¡kėjui nesukelia teisinių pasekmių. Inspekcijos nuomone, užbaigus ginčo detaliojo plano tikrinimo procedÅ«rÄ , planavimo organizatoriams bÅ«tų iÅ¡duodama teigiama arba neigiama ginčo detaliojo plano patikrinimo iÅ¡vada, kuriÄ , esant subjektiniu teisių pažeidimui, pareiÅ¡kėjas turėtų teisę ginčyti teismine tvarka.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas patikslinto skundo reikalavimu teismo praÅ¡o panaikinti atsakymo dalį, kuria neiÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo reikalavimai. Inspekcijos nuomone, toks reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas, nes realiai praÅ¡oma panaikinti atsakymo dalį, kurios nėra. Taip pat pareiÅ¡kėjas praÅ¡o įpareigoti šį administravimo subjektÄ paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ , tačiau nenurodo, kokiu bÅ«du pažeidimas galėtų ar turėtų bÅ«ti paÅ¡alintas, kad bÅ«tų apginta galimai pažeista subjektinė pareiÅ¡kėjo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Mano, kad esant tokiai reikalavimo formuluotei, jis negali bÅ«ti tenkinamas, nes teismas, priimdamas sprendimÄ byloje, už pareiÅ¡kėjÄ suformuluotų skundo dalykÄ ir nustatytų skundo nagrinėjimo ribas. Be to, reikalavimas atmestinas dar ir dėl to, kad planavimo organizatoriams nepateikus Inspekcijai iÅ¡ naujo tikrinti tinkamos sudėties ginčo detaliojo plano, Inspekcija objektyviai negalėtų įgyvendinti teismo įpareigojimo administravimo subjektui paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ .Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Byloje ginčas iÅ¡ esmės kilęs dėl to, jog planavimo organizatoriai nenumatė pareiÅ¡kėjo pageidaujamo servituto detaliojo plano sprendiniuose, todėl pareiÅ¡kėjas ginčija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raÅ¡tÄ , kuriuo atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl detaliojo plano organizatorių atsisakymo pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus pasiÅ«lymus numatyti servitutus magistraliniams inžineriniams tinklams tiesti į du pareiÅ¡kėjo valdomus sklypus pagrįstumo, taip pat atsakovo raÅ¡to dalį, kuria, jo nuomone, teritorijų planavimo dokumento tikrinimo stadijoje neiÅ¡nagrinėti pagrįsti jo reikalavimai.Ginčo santykius reguliuoja Teritorijų planavimo įstatymas (toliau – TPÄ®) bei su juo susiję teisės aktai.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sÄ lygų, gali bÅ«ti rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimÄ . Kadangi teritorijų planavimo dokumentas pradėtas rengti iki Ä®statymo įsigaliojimo, todėl ginčo atveju, vertinant pareiÅ¡kėjo skundo argumentų pagrįstumÄ , taikytina iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi tiek TPÄ® redakcija, tiek ir Teritorijų planavimo valstybinės priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto aplinkos ministro ir žemės Å«kio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d.

įsakymu Nr. D1-831/3D-868, redakcija, kuria, beje, vadovavosi ir atsakovas. Faktinės aplinkybės. Byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjas R. Jakutis nuosavybės teise turi du žemės Å«kio paskirties žemės sklypus Kauno miesto, prie Kauno vakarinio lanksto esančiame Romainių mikrorajone (adresas sklypams nesuteiktas), besiribojančių ir esančių Å¡alia trečiųjų suinteresuotų asmenų M. P. ir UAB „Baltijos brasta“ valdomų žemės sklypų, kuriems yra rengiamas detalusis planas (planavimo tikslas – 3 sklypų sujungimas į vienÄ , jo padalijimas, paskirties keitimas į kitos paskirties žemę ir reglamentų nustatymas). 2014 m. sausio 17 d.

R. Jakutis nusiuntė planavimo organizatoriams M. P. ir UAB “Baltijos brasta” pastabas ir pasiūlymus dėl detaliojo plano rengimo, nurodydamas, jog su detaliojo plano projekto svarstymu bei projekte nustatytais sprendiniais nesutinka, nes nenumatyti servitutai magistraliniams inžineriniams tinklams tiesti į jo valdomus sklypus.   2014 m. vasario 10 d. atsakyme tretieji suinteresuoti asmenys (planavimo organizatoriai) motyvuotai nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas ir atmetamas. 2014 m. vasario 10 d.

šį atsakymÄ apskundė atsakovei, skunde praÅ¡ydamas panaikinti planavimo organizatorių M. P. ir UAB „Baltijos brasta“ atsakymÄ Ä¯ 2014 m. sausio 17 d. pastabas dėl rengiamo 3 gretimų sklypų (Romainiuose, kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano ir įpareigoti planavimo organizatorius detaliojo plano sprendiniuose numatyti jo praÅ¡omus servitutus magistraliniams inžineriniams tinklams. 2014 m. balandžio 4 d. Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus raÅ¡tu „Dėl planavimo organizatorių M.

P. ir UAB „Baltijos brasta“ 2014 m. vasario 10 d. atsakymo į 2014 m. sausio 17 d. R. J. pasiÅ«lymus dėl detaliojo plano“ buvo nustatyta, kad planavimo organizatoriai į pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymÄ dėl servituto nustatymo atsakė aiÅ¡kiai, iÅ¡samiai ir pateikė motyvuotus bei pagrįstus paaiÅ¡kinimus.PareiÅ¡kėjas 2014 m. balandžio 25 d. skundu šį raÅ¡tÄ apskundė teismui. 2014 m. gegužės 7 d. planavimo organizatoriai M. P. ir UAB „Baltijos brasta“ kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydami patikrinti teikiamÄ teritorijų planavimo dokumentÄ â€“ detalųjį planÄ . 2014 m. gegužės 29 d.

Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus raÅ¡tu Nr.(15.26)-2D-8453 „Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) prie vakarinio lanksto, Kaune, detaliojo plano tikrinimo“ buvo konstatuoti tikrinimo metu nustatyti trÅ«kumai ir patikrinimas nutrauktas, paaiÅ¡kėjus, kad tikrinti pateikto detaliojo plano sudėtis neatitinka Ä®statymo ir kitų teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų. 2014 m. rugsėjo 15 d. patikslintu skundu pareiÅ¡kėjas ir Å¡io sprendimo dalį, kuria nėra iÅ¡nagrinėti 2014 m. vasario 23 d. jo pateikto skundo (reg.

Nr.3D-482) reikalavimai apskundė teismui, praÅ¡ydamas Å¡iÄ sprendimo dalį, kuria nėra iÅ¡nagrinėti R. J. 2014 m. vasario 23 d. pateikto skundo (reg. Nr.3D-482) reikalavimai, panaikinti ir įpareigoti šį administravimo subjektÄ paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ . Dėl 2014 m. balandžio 4 d. Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus raÅ¡to. TPÄ® 32 straipsnio 2 dalyje (akto redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad planavimo organizatorius, iÅ¡nagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiÅ«lymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiÅ«lymų apibendrinimo medžiagÄ Â su paaiÅ¡kinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiÅ«lymų kopijas arba Å¡ių pasiÅ«lymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentÄ derinančioms institucijoms.

PasiÅ«lymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raÅ¡tu. Atsakymas gali bÅ«ti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ Â atliekančiai institucijai per vienÄ mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiÅ«rÄ atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotÄ atsakymÄ , kuris įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti apskųstas teismui (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad planavimo organizatoriaus atsakymÄ apskundus valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai, pastaroji privalo taip pat pateikti motyvuotÄ atsakymÄ , patikrinusi ir įvertinusi, ar planavimo organizatorius motyvuotu raÅ¡tu atsakė pasiÅ«lymus pateikusiam asmeniui (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-169/2012).Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868, 5 punkte (neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. D1-705/3D-650 (nuo 2014 m. sausio 1 d.;

Žin., 2013, Nr. 102-5043).Å io teisinio reguliavimo pagrindu, kolegijos vertinimu, teismui tenka pareiga patikrinti, kiek pagrįstas pareiÅ¡kėjo skundas, kad atsakymas į detaliojo plano pasiÅ«lymus buvo neiÅ¡samus, nemotyvuotas, tačiau prievolė atlikti atsakovo atsakymo pagrįstumo teritorijų planavimo teisės aktų atžvilgiu, nustatant galimus teritorijų planavimo pažeidimus nekyla. Tokį vertinimÄ sÄ lygoja TPÄ® 32 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytos nuostatos, kur įvardytiems teisiniams subjektams tenka tik pareiga teikti motyvuotus atsakymus į pasiÅ«lymus, pastaruosius apibendrinti bei pateikti kitiems teritorijų planavimo veikloje dalyvaujantiems subjektams, turintiems teisę spręsti dėl detaliojo plano derinimo.

Å i pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtas analogiÅ¡kas bylas, kuriose buvo sprendžiama dėl visuomenės teiktų pasiÅ«lymų detaliojo planavimo proceso metu (2009 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 143-201/2009, 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 502-169/2012, administracinė byla Nr. A520-1206/2013, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1699/2014).Pagal bylos medžiagÄ nekyla jokių abejonių, kad tiek 2014 m. vasario 10 d. planavimo organizatorių M.

P. ir UAB „Baltijos brasta“ atsakymas į pasiÅ«lymus, tiek ir atsakovo 2014 m. balandžio 4 d. raÅ¡tas, kuriuo Å¡is atsakymas įvertintas, yra ir pagal apimtį, ir pagal turinį iÅ¡samÅ«s, motyvuoti, pagrįsti teisės aktais, todėl pagrindo teiginiui, kad detaliojo plano organizatorius ir atsakovas nesilaikė TPÄ® 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų dėl motyvuotų atsakymų pateikimo, nėra. Yra visiÅ¡kai akivaizdu, kad į teiktus pasiÅ«lymus buvo teikiami iÅ¡samÅ«s atsakymai, apie kÄ byloja ne tik atsakymų turinys, bet ir pačių atsakymų apimtys (ABTÄ® 57 str.).

Tai, kad atsakovas neturi pareigos šalinti galimus teritorijų planavimo teisės aktų pažeidimus pasiūlymų teikimo stadijoje, patvirtina ir administracinė jurisprudencija. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A520-1206/2013) buvo nurodyta, kad “Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnis yra Teritorijų planavimo įstatymo VII skirsnyje „Teritorijų planavimo viešumas“ ir suteikia teisę visuomenei teikti tik pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui.

Planavimo organizatorius privalo juos iÅ¡nagrinėti ir atsakyti Å¡iuos pasiÅ«lymus pateikusiems asmenims. Be to, planavimo organizatorius, iÅ¡nagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiÅ«lymus, turi parengti priimtų ir motyvuotai atmestų pasiÅ«lymų apibendrinimo medžiagÄ su paaiÅ¡kinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiÅ«lymų kopijas arba Å¡ių pasiÅ«lymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais pateikti teritorijų planavimo dokumentÄ derinančioms institucijoms.

Taigi duomenys apie tai, kokie buvo pateikti pasiÅ«lymai, kokios buvo pareikÅ¡tos pretenzijos planavimo organizatoriui, turės bÅ«ti pateikti teritorijų planavimo dokumentÄ derinančioms institucijoms. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnį atliekamos teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir tvirtinimo procedÅ«ros. Taip pat detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi bÅ«ti patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančioje institucijoje. Å i priežiÅ«ra atliekama, kai pateikiamas teritorijų planavimo dokumentas valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančiam asmeniui (TPÄ® 34 straipsnis)”.Kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-2215/2013) buvo pasisakyta, jog pateikti visuomenės pasiÅ«lymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiÅ«riu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiÅ«lymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos apraÅ¡o (iki 2014 m. sausio 1 d. aktuali redakcija) 7.6–7.8 punkte nustatyta tvarka.

Taigi tik tikrindama teritorijų planavimo dokumentÄ PriežiÅ«ros institucija sprendžia, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiÅ«lymus pagrįsti TPÄ® ir kitų teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, ar dokumento sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiÅ«lymus ir kt. Skundo argumentai rodo, jog pareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje siekia įpareigoti atsakovÄ atlikti veiksmus, kurie negalimi neužbaigus detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadijos.

Pagal teritorijų planavimo procedÅ«ras galutinis sprendimas, ar planavimo organizatoriai pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytinius pasiÅ«lymus, nėra ir neturėjo bÅ«ti priimamas ginčo, kilusios tarp planavimo organizatoriaus ir pareiÅ¡kėjo, nagrinėjimo metu. Kaip minėta, planavimo organizatoriai M. P. ir UAB „Baltijos brasta“ neprivalėjo priimti pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymų dėl detaliojo plano sprendinių, bet turėjo pareigÄ dėl jų iÅ¡ esmės pasisakyti. Å iÄ pareigÄ jie ir atliko.

Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius savo kompetencijos ribose patikrino ir skundžiamu administraciniu aktu pripažino, jog planavimo organizatoriai aptartÄ pareigÄ Ä¯vykdė tinkamai. Tiek planavimo organizatorių, tiek ir atsakovo atsakymas pareiÅ¡kėjui, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, yra iÅ¡samÅ«s, argumentuoti, motyvuoti, pagrįsti teisės aktais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad planavimo organizatoriai ar atsakovas pažeidė TPÄ® 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir tuo pačiu pripažinti, kad Å¡is pareiÅ¡kėjo reikalavimas pagrįstas.

Apibendrinant tai, kas pasakyta darytina išvada, jog tik nustačius, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį buvo pateikti nemotyvuoti atsakymai, kas prieštarautų kartu ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, būtų galimas viešojo administravimo sistemos subjektų (ginčo atveju Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus) sprendimų, priimtų pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalis, naikinimas.VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse reikalaujama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Skundžiamas raštas yra motyvuotas ir pagrįstas, pasirašytas tam įgaliojimus turinčio pareigūno, atitinkantis VAĮ 3 ir 8 straipsnių nuostatas. Dėl 2014 m. gegužės 29 d. Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašto. Pareiškėjas patikslinto skundo antruoju skundo reikalavimu prašo panaikinti Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (15.26)-2D-8453 „Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) prie vakarinio lanksto, Kaune, detaliojo plano tikrinimo" dalį, kuria nėra išnagrinėti R.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 23 d. pateikto skundo (reg. Nr. 3D-842) reikalavimai, ir įpareigoti šį administravimo subjektÄ paÅ¡alinti padarytų pažeidimÄ . Taip formuluodamas savo reikalavimÄ , pareiÅ¡kėjas siekia, kad teismas pripažintų atsakovo veiksmus, kuriais jis teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje, jo nuomone, nepagrįstai visiÅ¡kai nevertino bei nenagrinėjo jo pasiÅ«lymų, priėmimo ir atmetimo motyvų atitikimo teisės aktų reikalavimams požiÅ«riu ir tuo pačiu praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ paÅ¡alinti šį pažeidimÄ .

IÅ¡ Å¡io pareiÅ¡kėjo ginčijamo raÅ¡to matyti, kad atsakovas, detaliojo plano tikrinimo metu nepriėmė nei teigiamos, nei neigiamos iÅ¡vados, bet nustatęs, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų M. P. ir UAB „Baltijos brasta“ tikrinti pateikto Å¡io detaliojo plano sudėtis neatitinka Ä®statymo ir kitų teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų, nutraukė detaliojo plano patikrinimÄ ir raÅ¡tu nurodė tikrinimo metu nustatytus Å¡alintinus trÅ«kumus.

Kaip teisingai nurodė atsakovas, vienas iÅ¡ reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis i administracinį teismÄ , yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ tik dėl to, kad bÅ«tų apginta jo (pareiÅ¡kėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundÄ ar praÅ¡ymÄ kildinamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos administracinių bylių teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 5 str. 1 d. įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal ABTI 22 str. 1 d., skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi bÅ«ti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , ginčo objektu administraciniame teisme gali bÅ«ti vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus), be to, LVAT yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tu iÅ¡ esmės beprasmis.Individualaus administracinio akto turinio bendruosius reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau - VAÄ®) 8 str., pagal kurį individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (8 str. 1 d.); individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 str. 2 d,); turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas jį priėmusio pareigÅ«no ar valstybės tarnautojo arba vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (8 str. 3 d.).

Apibendrinant pabrėžtina, kad teisės aktas - tai valstybės institucijų. įstaigų, tarnybų, pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas.Vadovaujantis VAĮ 2 str. 9 d., individualus administracinis aktas - vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Ginčijamas Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. atsakymas Nr. (15.26)-2D-8453 „Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. 1901/0281:873, Nr. 1901/0281:1066, Nr. 1901/0281:1067) prie vakarinio lanksto, Kaune, detaliojo plano tikrinimo“ yra individualus administracinis aktas, parengtas išnagrinėjus planavimo organizatorių M.

P. ir UAB „Baltijos brasta" 2014 m. gegužės 7 d. praÅ¡ymÄ patikrinti teritorijų planavimo dokumentÄ (reg. Nr. TP3-1172), todėl jis yra skirtas bÅ«tent Å¡iems konkretiems asmenims ir teisines pasekmes iÅ¡ esmės sukelia tik planavimo organizatoriams, kadangi bÅ«tent jiems suformuluoti įpareigojimai. PareiÅ¡kėjui atsakyme jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai nenustatyti. Sprendžiant dėl Å¡io reikalavimo pagrįstumo, pažymėtina ir tai, jog ginčijamu atsakymu planavimo organizatorių M.

P. ir UAB „Baltijos brasta" 2014 m. gegužės 7 d. praÅ¡ymo pagrindu pradėtas ginčo teritorijų planavimo dokumento tikrinimas nebuvo baigtas, bet jo metu nustačius trÅ«kumus, buvo nutrauktas. Pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844, (toliau - ApraÅ¡as) 8.2 p. nuostatas, teritorijų planavimo dokumento patikrinimas nutraukiamas paaiÅ¡kėjus, kad tikrinti pateikto teritorijų planavimo dokumento sudėtis neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitu teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų.

Tokiu būdu teismas pažymi, kad ginčo detaliojo plano tikrinimo procedūra buvo pradėta, bet nebuvo užbaigta, ji buvo nutraukta, esant netinkamai ginčo detaliojo plano sudėčiai. Minėta, kad visuomenės pateikti pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (iki 2014 m. sausio 1 d. aktuali redakcija) 7.6–7.8 punkte nustatyta tvarka.

Tik tikrindama teritorijų planavimo dokumentÄ PriežiÅ«ros institucija sprendžia, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiÅ«lymus pagrįsti TPÄ® ir kitų teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, ar dokumento sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiÅ«lymus ir kt. Tokiu bÅ«du nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo planavimo organizatoriams pateiktų pasiÅ«lymų atmetimo pagrįstumas galės bÅ«ti vertinamas ir pakartotinė tikrinimo procedÅ«ra vykdoma tik tuomet, jei Inspekcijai bus pakartotinai pateiktas tikrinti vieÅ¡ai apsvarstytas ir suderintas tinkamos sudėties ginčo detalusis planas, nepasibaigus privalomųjų procedÅ«rinių dokumentų galiojimo terminui.

Taigi tik tuomet bus reali galimybė teisės aktuose nustatyta tvarka vertinti ir pateiktus pareiškėjo siūlymus. Pabrėžtina, kad nesant pilnos sudėties medžiagos, visapusiškai išanalizuoti bei objektyviai spręsti ir dėl pareiškėjo reiškiamų pretenzijų bei teiktų pasiūlymų pagrįstumo Inspekcija neturėjo galimybės. Tokiu būdu, kol tretieji suinteresuoti asmenys nepateiks Inspekcijai pilnos sudėties medžiagos, nebus galimybės įvertinti pareiškėjo pasiūlymų pagrįstumo.

Tik užbaigus ginčo detaliojo plano tikrinimo procedÅ«rÄ ir planavimo organizatoriams iÅ¡davus teigiamÄ arba neigiamÄ ginčo detaliojo plano patikrinimo iÅ¡vadÄ , kurioje privalės bÅ«ti įvertintas pareiÅ¡kėjo pateiktų pasiÅ«lymų pagrįstumas ir pareiÅ¡kėjui manant, jog jo subjektinės teisės pažeistos, jis turės teisę jÄ ginčyti teismine tvarka.Akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas patikslinto skundo antruoju reikalavimu teismo praÅ¡o panaikinti atsakymo dalį, kuria pareiÅ¡kėjo reikalavimai net nenagrinėti.

Teismo vertinimu, toks reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas ir todėl, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti tÄ atsakymo dali, kurios aplamai nėra. Dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje (ABTÄ® 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.) reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo dalykÄ , t.y., savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos bÅ«dÄ bei apimtį, nustato pareiÅ¡kėjas, skunde suformuluodamas konkretų savo materialinį teisinį reikalavimÄ (skundo dalykÄ ) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimÄ (skundo pagrindÄ ) (2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012).

Teismas negali keisti skundo dalyko, t.y. turi nagrinėti bylÄ pareiÅ¡kėjo nurodyto skundo dalyko ribose (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o įpareigoti šį administravimo subjektÄ paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ , tačiau nenurodo, kokiu bÅ«du toks pažeidimas realiai galėtų ar turėtų bÅ«ti paÅ¡alintas, kad bÅ«tų apginta galimai pažeista subjektinė pareiÅ¡kėjo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Manytina, kad minėtu įpareigojimu pareiÅ¡kėjas siekia, kad atsakovas iÅ¡ naujo pradėtų teritorijų planavimo dokumento - detaliojo plano tikrinimo procedÅ«rÄ ir Å¡ioje stadijoje iÅ¡ esmės spręstų, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į jo pateiktus pasiÅ«lymus pagrįsti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, ar dokumento sprendiniai taisytini pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiÅ«lymus. Tačiau, kaip jau minėta, planavimo organizatoriams nepateikus pilnos sudėties medžiagos ir dėl to nutraukus tikrinimo procedÅ«rÄ , kolegijos vertinimu, atsakovas neturėjo ir Å¡iuo metu neturi realios galimybės (kol nebus pakartotinai teikiamas pataisytas teritorijų planavimo dokumentas) tinkamai bei objektyviai įvertinti pareiÅ¡kėjų pasiÅ«lymų pagrįstumÄ .

Tik planavimo organizatoriams iÅ¡taisius atsakovo nurodytus trÅ«kumus ir nustatyta tvarka pateikus iÅ¡ naujo tikrinti teritorijų planavimo dokumentÄ , atsakovas turės ne tik galimybę, bet ir pareigÄ vertinti pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymus jų pagrįstumo aspektu. Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl įpareigojimo paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ negali bÅ«ti tenkinamas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad nutraukus tikrinimo procedÅ«rÄ , galima situacija, kai planavimo organizatoriai gali aplamai nebeteikti detaliojo plano pakartotinam tvirtinimui.

Tokiu atveju teismo įpareigojimas bÅ«tų neįvykdomas. Dėl įpareigojimo Trečiuoju Skundo reikalavimu pareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o įpareigoti InspekcijÄ Planavimo organizatoriams pateikti: įpareigojimÄ Å½emes sklypų užimamai teritorijai rengiamo detaliojo plano sprendiniuose numatyti servitutus magistraliniams inžinieriniams tinklams į žemes sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tiesti bei privalomÄ jį nurodymÄ laikinai nevykdyti Žemės sklypų teritorijų detaliojo planavimo proceso, kol rengiamo detaliojo plano sprendiniuose nebus numatyti servitutai magistraliniams inžinieriniams tinklams į žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tiesti.

Servitutas - tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 str. 1 d.). Padalijus tarnaujantįjį daiktÄ , anksčiau nustatytas servitutas lieka galioti visoms tarnaujančiojo daikto dalims, iÅ¡skyrus atvejus, kai daikto padalijimo metu servitutas galiojo ar buvo nustatytas tik konkrečiai tarnaujančiojo daikto daliai (CK 4.115 str.).

ServitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais ir administracinis aktas. IÅ¡ servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai servitutÄ nustato įstatymai. Nustatant servitutus, visais atvejais turi bÅ«ti ir dėl servitutų nustatymo vieÅ¡pataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, iÅ¡skyrus atvejus, kai servitutÄ nustato įstatymai ar teismo sprendimas (CK 4.124 str. 1-3 d.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.).

Teismo vertinimu, nesant atitinkamo sandorio, teismo sprendimo ar įstatymo reikalavimo, Inspekcija negali ir ateityje negalės reikalauti planavimo organizatorių nustatyti jų Žemės sklypams servitutÄ , kadangi tokiam reikalavimui neturi jokio teisinio pagrindo. Be kita ko, ginčo atveju nėra teisinio pagrindo ir servituto nustatymui administraciniu akta, nes nėra iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡pataujančiuoju tampančio daikto savininko (magistralinių inžinierinių tinklų savininko) valia. Pažymėtina, jog valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato Inspekcijos teisės ar pareigos reikÅ¡ti įpareigojimus dėl servitutų nustatymo kai nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.1 24 straipsnio servitutų nustatymo pagrindų.

Akcentuotina ir tai, kad administraciniu aktu, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, servitutai gali būti nustatomai tik tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobÅ«džio teisines garantijas nuostolių atlyginimÄ , vienkartines ar periodines iÅ¡mokas (LVAT 2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-367/2012). Taigi pati Inspekcija, nesant CK 4.124 straipsnyje numatytų pagrindų, iÅ¡ esmės negalėjo ir ateityje negalės įpareigoti planavimo organizatorius nustatyti jų žemės sklypuose servitutÄ magistraliniams inžinieriniams tinklams. Beje, kaip teisingai nurodo atsakovė, vieÅ¡ojoje teisėje galioja principas, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama, skirtingai nuo privatinės teisės, kur galioja principas, kad privatinės teisės subjektai gali daryti tai, kas jiems tiesiogiai yra neuždrausta.

VieÅ¡ojo administravimo subjektas negali sugalvoti naujų savarankiÅ¡kų veiklos formų, kurių įstatymas nenustato. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau - VAÄ®) 3 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo virÅ¡enybės principu.

Å is principas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais. Taigi, Inspekcija, suraÅ¡ydama įpareigojimus planavimo organizatoriams, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei įstatymo virÅ¡enybės principais negali prieÅ¡tarauti galiojančių teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiÅ«rÄ reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas valdžių padalijimo principas. LVAT yra pabrėžęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti vieÅ¡ojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiÅ¡kai atlikęs administracinę procedÅ«rÄ , priimti sprendimÄ , priskirtinÄ vieÅ¡ojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančiÄ situacijÄ , nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principÄ (2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012).

Ä®statymai dažniausiai nesuteikia teismui vieÅ¡ojo administravimo įgalinimų (2008 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-155/2008). Taigi, atsižvelgiant į teismų suformuotÄ praktikÄ , teismas ginčo atveju negali perimti vieÅ¡ojo administravimo subjekto funkcijų ir įpareigoti InspekcijÄ atlikti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėjai kelia reikalavimÄ dėl dvejopo pobÅ«džio įpareigojimų atlikti tam tikrus veiksmus. Dėl praÅ¡omo įpareigojimo duoti privalomÄ jį nurodymÄ laikinai nevykdyti žemės sklypų detaliojo planavimo proceso, kol nebus numatyti servitutai magistraliniams inžineriniams tinklams, akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, jo pareiÅ¡kėjas su tokiu konkrečiu praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovÄ , o Å¡is atsisakė (vilkino) tokius praÅ¡omus veiksmus atlikti.

Nesant tokių duomenų, teismo vertinimu, skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti tokius reikalavime keliamus veiksmus ir dėl to negali bÅ«ti tenkinamas. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra suformavęs praktikÄ , jog nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiÅ¡kėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iÅ¡ esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2012 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-281/2012, 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-519/2012, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir trečiÄ jį pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                           Gintaras Čekanauskas Asta Urbonienė Ntalja Zelionkienė