Legislator Case Law & Legislation
3e455ee2-de85-4e35-a965-6e07d4415497 AI generated

3e455ee2-de85-4e35-a965-6e07d4415497 · Utenos apylinkės teismas

Case Number 3e455ee2-de85-4e35-a965-6e07d4415497
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

       Civilinė byla Nr. e2-62-242/2018        Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00536-2017-6             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)               2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.1. U T E N O S A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2018 m. kovo 5 d.    Ignalina Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Aleksandras Jakubovskis, sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui T.

Legislator headnote

AI generated

3e455ee2-de85-4e35-a965-6e07d4415497 · Utenos apylinkės teismas: Taip pat paaiÅ¡kino, kad nepraÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas R. Å . su akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad tris savaites iki gaisro bute negyveno, iÅ¡vykdamas iÅ¡ buto iÅ¡jungė automatinius elektros saugiklius, kurie buvo įrengti virtuvėje prie elektros skaitiklio. ParÄ prieÅ¡ gaisrÄ jis buvo užvažiavęs į butÄ , iÅ¡mėtė Å¡iukÅ¡les, bet tÄ dienÄ nepažiÅ«rėjo elektros saugiklių, nes žinojo, kad jie iÅ¡jungti, jis bute buvo tik 10 minučių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

       Civilinė byla Nr. e2-62-242/2018        Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00536-2017-6             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)               2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.1. U T E N O S A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2018 m. kovo 5 d.    Ignalina Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Aleksandras Jakubovskis, sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui T.

D.,atsakovų R. Å . ir T. Å . atstovui advokatui K. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams R. Å . ir T. Å . dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ pateikė ieÅ¡kinį atsakovams R. Å . ir T. Å . dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 4344,00 Eur žalos atlyginimo, 55,34 Eur kompensacinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. birželio 30 d. bei 5 % dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (I t., psl. 91-94).IeÅ¡kovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovas advokatas T.

D. prašė akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį patenkinti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovams dėl turtinės žalos atlyginimo, nes gaisras kilo atsakovams priklausančioje namo dalyje ir dėl to buvo sugadinta kitam namo bendraturčiui E. L. priklausanti namo dalis, kuri buvo apdrausta EKO draudimu. Å is įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir, vadovaujantis BÅ«sto Eko draudimo taisyklėmis, kurios nurodytos patikslintame ieÅ¡kinyje, „Sistela“ programoje, kuri patvirtinta Aplinkos ministro, buvo apskaičiuoti nuostoliai - remonto iÅ¡laidos, kurių dydis 4372,96 Eur, sÄ matÄ sudarė ieÅ¡kovo darbuotoja N. V..

E. L. iÅ¡mokėta 4344,00 Eur, nes buvo iÅ¡skaityta 28,96 Eur besÄ lyginė iÅ¡skaita ir žalos administravimas baigtas. Po to žalos byla perduota regreso skyriui subrogacijos teisės įgyvendinimui. Susipažinus su Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2015 m. spalio 15 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nustatyta, jog gaisras kilo atsakovams priklausančioje dalyje ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ atsakingas tas asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys.

IÅ¡ Å¡io nutarimo ir pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios specialisto iÅ¡vados galutinai nustatyta, kad gaisras kilo atsakovams priklausančioje gyvenamojo namo dalyje ir Å¡i aplinkybė - atsakovų neteisėti veiksmai - lemia jų civilinę atsakomybę. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad tiek buto savininkė, tiek buto valdytojas, turėjo pareigų, dėl kurių neatlikimo - negebėjimo naudotis turtu - buvo padaryta žala kitiems asmenims bei atsirado žala ieÅ¡kovui. Atsakovai turėjo pareigÄ tinkamai elgtis ir dėl Å¡io neveikimo bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas iÅ¡samiai, kruopščiai, pateikta specialistų iÅ¡vada, kad gaisro priežastis yra avarinis elektros instaliacijos režimas. PareigÅ«nai, iÅ¡tyrę įvykį, padarė iÅ¡vadÄ , kad gaisras kilo dėl netvarkingos instaliacijos, kuri buvo T. Å . namo dalyje, gaisro židinys T. Å . nuosavybėje, buvo suabejota versija, kad buto valdytojas R. Å . prieÅ¡ atostogas buvo atjungęs elektrÄ . Pagal Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009) ieÅ¡kovui pakanka įrodyti, kad gaisro žydinis yra atsakovų patalpose, priežasties neturi įrodyti.

Yra pateiktas židinys ir pateikta gaisro priežasties versija. Atsakovų neteisti veiksmai civilinės teisės prasme lėmė žalos atsiradimÄ dėl nerÅ«pestingumo, nes gaisras kilo atsakovų patalpose, atsakovai turėjo naudotis patalpomis taip, kad nekiltų gaisras ir nebÅ«tų padaryta žala kitiems bendraturčiams. Todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ abiejų atsakovų žalos atlyginimÄ , nes jų abiejų veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ , taip pat praÅ¡o priteisti kompensacines palÅ«kanas, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas - už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ 455,58 Eur, už advokato kelionę į teismÄ 2018 m. sausio 15 d. - 43,79 Eur, o už kelionę į 2018 m. vasario 12 d. posėdį dar nepaskaičiuota.

Atsakovų R. Å . ir T. Å . atstovas advokatas K. R. prašė akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad visų pirmÄ palaiko atsakovų atsiliepimuose nurodytÄ praÅ¡ymÄ taikyti byloje ieÅ¡kininės senaties terminÄ , nors bylose dėl draudiminių santykių yra kitokia teismų praktika. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas savo reikalavimus grindžia Civilio kodekso 6.248 straipsniu bei 6.246 straipsniu, kuriame numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius nustatytos pareigos.

Tuo tarpu atsakovų veiksmai įvertinti pagal Baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalį ir čia kaltė yra bÅ«tina atsakomybės sÄ lyga. Baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstamo nerÅ«pestingumo sÄ voka pilnai atitinka Civilinio kodekso 6.246 straipsnyje numatytÄ neteisėtų veiksmų sÄ vokÄ . IeÅ¡kovas sutinka, kad civilinėje ir baudžiamojoje teisėje kaltės klausimas traktuojamas skirtingai, bet reikia žiÅ«rėti kas paraÅ¡yta teisės normose. Prokuroro 2015 m. spalio 15 d. nutarime yra paraÅ¡yta, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl to, kad dėl gaisro pasekmių nėra Å umskų kaltės. Å is klausimas buvo iÅ¡spręstas, draudimui, kaip teisių perėmėjui, turėtų bÅ«ti privalomas, jeigu įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galiÄ , tai prokurorų nutarimai taip pat prilyginami teismų nuosprendžiams, todėl klausimas iÅ¡spręstas baudžiamojoje byloje.

Neveikimo aplinkybė jau iÅ¡spręsta ir, kadangi nėra atsakovų kaltės, ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestinas. Kalbant apie Civilinio kodekso 6.266 straipsnį, tai Å¡is straipsnis numato statinių savininkų atsakomybę, bet daugiau kalbama apie statinių įrenginių sugriuvimÄ ar trÅ«kumus. Prokuroro nutarime nurodoma, jog atsakovų buto virtuvėje tikėtina vyko trumpas jungimas, tačiau iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros duomenų nematoma, ar buvo elektros prietaisai sujungti, ar nesujungti, atsakovas teigia, kad viskas buvo iÅ¡jungta, jokie elektros prietaisai įjungti nebuvo.

Nesant to, pasakyti ar tikrai atsakovai kalti, irgi negalima. Baudžiamojo byloje yra dvi specialistų iÅ¡vados, vienoje iÅ¡ jų - 2015 m. rugpjūčio 15 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1131(15) kalbama apie pateiktus laidus, kad buvo tirti variniai laidai ir jog tikėtina, kad trumpas jungimas vyko prieÅ¡ gaisrÄ , tačiau iÅ¡vadoje nenurodyta iÅ¡ kur paimti Å¡ie laidai (bylos lapas 65). Kitoje specialisto iÅ¡vadoje (bylos lapas 77) nurodoma, jog virtuvės patalpoje galėjo įvykti įvadinių elektros instaliacijos laidų avarinis darbo režimas, tačiau neaiÅ¡ku iÅ¡ kur paimti laidai, ar prieÅ¡ „Lesto“ skaitiklį ar už jo, esmė yra tokia, kad jeigu iki skaitiklio, tai pagal „Lesto“ pažyma atsakingas „Lesto“, jeigu už - atsakingas atsakovas.

Jeigu atsakovas aiškina, kad elektra buvo išjungta ir jokių paneigiančių tai įrodymų nėra, atsižvelgiant į tai, kad gaisro židinys buvo virtuvėje, kuri yra šalia bendrųjų patalpų, įvadinis laidas galėjo būti ne tiesus, o rusiškos „G“ formos, įvestas pro grindis, yra išdegusi skylė perdangoje, kuri yra bendras daiktas ir bendra atsakomybė, todėl atsakomybė negali būti tik atsakovų, o išvardinti duomenys patvirtina priešingai, t. y. kad atsakovai nekalti ir neatsakingi už gaisro priežastį, todėl prašo ieškinio netenkinti.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad nepraÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas R. Å . su akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad tris savaites iki gaisro bute negyveno, iÅ¡vykdamas iÅ¡ buto iÅ¡jungė automatinius elektros saugiklius, kurie buvo įrengti virtuvėje prie elektros skaitiklio. ParÄ prieÅ¡ gaisrÄ jis buvo užvažiavęs į butÄ , iÅ¡mėtė Å¡iukÅ¡les, bet tÄ dienÄ nepažiÅ«rėjo elektros saugiklių, nes žinojo, kad jie iÅ¡jungti, jis bute buvo tik 10 minučių.

Å aldytuve nieko nebuvo, per tris savaites bÅ«tų su kvapu. Jis gyveno mansardoje, tai elektros įvadas iki jo skaitiklio ėjo kažkur iÅ¡ apačios, ne iÅ¡ lauko. Ä®vadas iÅ¡ apačios ir virÅ¡ jo durų ėjo į jo butÄ . Anksčiau jo elektros skaitiklis buvo vieno tarifo, paskui dviejų tarifų pastatė, buvo ne kartÄ â€žLesto“ darbuotojai, jokių pastabų iÅ¡ jų pusės nebuvo. Anksčiau kažkokių elektros gedimų nepastebėjo, kaimynai irgi nieko nesakydavo. Kažkas buvo - iÅ¡muÅ¡davo saugiklį, bet labai retai, gal bÅ«davo per didelė elektros įtampa, greta statybos vyko.

Kokie laidai buvo paimti iÅ¡ jo buto po gaisro, nežino. Jis turėjo elektros prailgintuvÄ , nes buvo maža rozečių, gal į prailgintuvÄ prietaisai ir buvo įjungti, tačiau elektra buvo atjungta. Jis, kiekvienÄ savaitgalį važiuodamas į Ignalinos rajonÄ , iÅ¡jungdavo elektrÄ , užsukdavo vandentiekį. Bute buvo Å¡aldytuvas, televizorius, dujinė virykle su elektrine orkaite, kavos aparatas, Å¡ie visi prietaisai buvo Å¡iuolaikiÅ¡ki, namų technika nebuvo pasenusi. PaaiÅ¡kino, kad dabartiniu metu namas, kuriame buvo jų butas, parduotas ir, tikriausiai, nugriautas.

Nors jį kaltina dėl gaisro sukėlimo, jis kaltu nesijaučia. Atsakovė T. Å . į teismo posėdį neatvyko, jai atstovavo advokatas K. R.. IeÅ¡kinys netenkintinas.Atsakovei T. Å . nuosavybės teise priklausė butas - 8/100 pastato (unikalus Nr. 1091-5001-1013) - gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, Pavasario g. 18, taip pat 1/8 Å¡io gyvenamojo namo Å«kinių pastatų ir 8/100 kitų statinių. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu ir kaip nurodyta ieÅ¡kinyje bei Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2015 m. spalio 15 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , atsakovė T.

Å . 2014 m. gruodyje iÅ¡vyko gyventi į Ignalinos rajonÄ , o bute liko gyventi ir juo naudojosi T. Å . sÅ«nus atsakovas R. Å . (t. 1, psl. 6-13). Kaip nurodyta ieÅ¡kinyje ir kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gegužės 20 d.,  apie 04 val., atsakovei T. Å . priklausančioje namo dalyje kilo gaisras, kurio metu sugadinta atsakovei priklausanti gyvenamojo namo dalis bei to paties namo bendrasavininkei E. L. priklausanti gyvenamojo namo dalis. Ä®vykio metu E. L. priklausanti gyvenamojo namo dalis ieÅ¡kovo buvo apdrausta BÅ«sto Eko draudimu (t. 1, psl. 5).

IeÅ¡kovui apskaičiavus E. L. nuostolius buvo nustatyta, kad sugadintos E. L. priklausančios gyvenamojo namo dalies remonto (atkÅ«rimo) kaina yra 4372,96 Eur (t.1, psl. 33-34). IeÅ¡kovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo E. L. 4344,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (iÅ¡skaityta 28,96 Eur besÄ lyginė iÅ¡skaita), tai patvirtina 2015 m. birželio 9 d. mokėjimo nurodymas (t. 1, psl. 24). IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ E. L., praÅ¡o priteisti solidariai Å¡iÄ iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingų už gaisrÄ atsakovų - namo dalies savininkės T.

Å . ir valdytojo R. Å .. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (CK 6.248 straipsnis), todėl reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis ir 6.249 straipsnis). Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje bei 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai, kad kitam asmeniui nebÅ«tų padaryta žalos, kurios pažeidimas reiÅ¡kia neteisėtus veiksmus, kurie yra laikomi kaltės elementu.

Ieškovas atsakovo kaltę (neteisėtus veiksmus) dėl gaisro kilimo įrodinėjo remdamasis vien tik ikiteisminio tyrimo medžiaga.Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, medžiagos Nr. 10-9-0003-15 nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro M. J. 2015 m. spalio 15 d. nutarimu šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo).

Prokuroro nutarime nurodyta, jog įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, darytina išvada, kad 2015 m. gegužės 20 d., apie 04 val., kilo gaisras T. Š. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Pavasario g. 18-4, Vilnius, virtuvės patalpoje. Gaisro priežastis - elektros instaliacijos avarinis darbo režimas. Tai iš esmės patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, jog dalis jų matė pirmiausia dūmus ir ugnį, besiveržiančius iš T. Š. gyvenamųjų patalpų. Tai iš esmės patvirtina ir 2015 m. spalio 5 d.

PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrų tyrimo centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 35-15(SI) bei 2015 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1131(15) nurodyti duomenys. Atlikus tyrimÄ negauta jokių duomenų apie tyčinius ar neatsargius buto, esančio Pavasario g. 18-4, Vilniuje, savininkės T. Å ., buto gyventojo R. Å . ar kitų asmenų veiksmus. Esant Å¡ioms aplinkybėms, baudžiamoji atsakomybė Å¡iems asmenims negalima (t. 1, psl. 28 - 32).  Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. liepos 8 d. liudytoju apklaustas R.

Å . paaiÅ¡kino, kad jo motinai priklausančiame bute, esančiame Vilniuje, Pavasario g. 18, jis gyvena vienas nuo 2014 m. pradžios. 2015 m. gegužės 1 d., jis iÅ¡vyko atostogauti pas Ignalinoje gyvenančius tėvus, iÅ¡vykdamas virtuvėje esančiame saugiklių bloke atjungė elektrÄ bute. 2015 m. gegužės 19 d. jis buvo trumpam užėjęs į butÄ , iÅ¡nešė Å¡iukÅ¡les, jokių elektros prietaisų nebuvo įjungęs, jis yra nerÅ«kantis, jokių ugnies Å¡altinių nenaudojo (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 56).

Analogiškus paaiškinimus atsakovas davė ir šios bylos nagrinėjimo teisme metu. Šio buto savininkė atsakovė T. Š. jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu taip pat paaiškino, kad visada išvykstant iš buto buvo išjungiama elektra - išjungiami automatiniai elektros saugikliai, esantys prie elektros skaitiklio, kuris buvo įrengtas virtuvėje ant sienos; paminėtame bute gyvenęs jos sūnus R. Š. nerūkantis, bute degių skysčių nebuvo, elektros skaitiklis buvo pakeistas prieš 3 metus, elektros instaliacija bute buvo gera, elektros prietaisai buvo tvarkingi (medžiagos b. l. 60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausti namo, esančio Vilniuje, Pavasario g. 18, gyventojai E. L., J. B. ir A. Ž. paaiÅ¡kino, jog gaisro kilimo metu T. Å . priklausančiame bute nieko nebuvo, jie nematė, kad kas nors prieÅ¡ gaisrÄ bÅ«tų užėjęs į jos butÄ (medžiagos b. l. 30, 39, 43). Å ie visi duomenys patvirtina, jog prieÅ¡ gaisrÄ ir jo kilimo metu, bute, kuriame gyveno atsakovas R. Å ., nei jo, nei kitų asmenų nebuvo, t. y. gaisras negalėjo kilti dėl atsakovo ar kitų asmenų neatsargaus elgesio su ugnimi (rÅ«kymo, maisto ruoÅ¡imo, žvakių deginimo ir pan.).

Iš 2015 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atsakovų buto, esančio mansardiniame aukšte, virtuvės patalpoje ties įėjimu matyti pradegusios apie 2 kvadratinių metrų plote medinės grindys. Taip pat aukštų perdangoje tarp pirmo ir mansardinio aukšto matyti pradegusi kiauryminė skylė, ties šia skyle ant grindų rasti elektros instaliacijos bei sudegusio elektros ilgiklio fragmentai, kurie išimti (medžiagos b. l. 2 - 6). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančioje Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2015 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad tyrimui buvo pateikti elektros instaliacijos fragmentai, kurie yra skirtingo tipo ir skersmens, ir kurie buvo patekti juodame maiše bei jame esančiame atskirame plastiko maišelyje.

Vieno iš pateiktų - 28 centimetrų ilgio fragmento, kuris buvo bendrame juodos spalvos maiše, yra elektros prailgintuvui būdingos apsilydžiusio rozečių bloko liekanos, kurių viename gale išsilydę suirusio kištuko detalės su 80 cm ilgio trigyslio daugiavielio varinio laido atkarpa, kitame liekanų gale įsilydę dvi 2 cm ir 15 cm ilgio daugiagyslių atkarpos, visos minėtos gyslos yra lanksčios, laisvieji jų galai nutrūkę, avarinio darbo režimui būdingų požymių jose nėra.

Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodoma, jog skaidriame plastiko maiÅ¡elyje buvo pateiktos dvi viename gale tarpusavyje susilydę 27 cm ir 38 cm ilgio varinės vienvielės gyslos, trys atskiros 17-55 cm ilgio vienvielių varinių gyslų atkarpos ir dvi atskiros 160 cm ir 40 cm ilgio daugiavielių gyslų atkarpos, vienoje ilgesnėje tyrimui pateiktoje daugiavielėje varinio laido atkarpoje yra trumpam jungimui bÅ«dingas apsilydymas, tikėtina, kad trumpasis jungimas Å¡ioje gyslos atkarpoje įvyko normalioje aplinkoje (prieÅ¡ gaisrÄ ) (medžiagos b. l. 65 - 68).

Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios specialisto iÅ¡vados, bute gyvenusio atsakovo R. Å . pajungtas elektros prailgintuvas buvo tvarkingas, tačiau kokia buvo paskirtis laido, kurio atkarpoje rasti trumpojo jungimo požymiai, yra neaiÅ¡ku, bylos nagrinėjimo metu tai nustatyta nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdyba taip pat buvo pateikusi užduotį atlikti objektų tyrimÄ ir atsakyti į klausimus, kur yra gaisro židinio zona ir kokia yra gaisro kilimo priežastis. Atlikus Å¡iÄ užduotį, PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrų tyrimo centro specialistas pateikė 2015 m. spalio 5 d. iÅ¡vadÄ Nr. 35-15(SI), kurioje nurodyta, jog gaisro židinio zona yra R.

Å . buto virtuvės patalpoje (Pavasario g. 18, Vilnius), labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, jog gaisro židinio zona nustatyta įvertinus medžiagų iÅ¡degimÄ , ugnies plitimo kelius, liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiÅ«ros metu surinktus duomenis ir kt. Sprendžiant klausimÄ apie gaisro kilimo priežastis, buvo atmestos versijos, kad gaisras galėjo kilti dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo bei dėl paÅ¡alinio atviros ugnies Å¡altinio poveikio.

Aptariant versijÄ dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, specialistas nurodė, jog gaisro židinio zonoje (R. Å . virtuvės patalpoje) aptikti elektros instaliacijos laidų fragmentai su trumpajam jungimui bÅ«dingu apsilydymu prieÅ¡ gaisrÄ parodo, kad gaisro priežastimi galėjo bÅ«ti elektros instaliacijos avarinis darbo režimas. Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidÄ , kad gaisro kilimo dienÄ R. Å . virtuvės patalpoje elektra galėjo bÅ«ti neiÅ¡jungta, taip pat galėjo įvykti virtuvės patalpoje buvusių įvadinių elektros instaliacijos laidų avarinis darbo režimas.

Specialistas taip pat nurodė, jog iÅ¡ tyrimui pateiktos medžiagos nėra galimybės nustatyti, ar minėti elektros instaliacijos laidų fragmentai su trumpajam jungimui bÅ«dingu apsilydymu buvo R. Å . buto vidaus instaliacijos fragmentai, ar įvadinės instaliacijos fragmentai (medžiagos b. l. 73 - 82). Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo ir atsakovų atstovų, atsakovo R. Å . paaiÅ¡kinimus teisme ir ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-0003-15 medžiagÄ , sutinka su PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrų tyrimo centro specialisto 2015 m. spalio 5 d. iÅ¡vada, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, nes kaip jau nurodyta aukščiau, prieÅ¡ gaisrÄ ir jo kilimo metu, bute, kuriame gyveno atsakovas R.

Š., nei jo, nei kitų asmenų nebuvo, t. y. gaisras negalėjo kilti dėl atsakovo ar kitų asmenų neatsargaus elgesio su ugnimi (rūkymo, maisto ruošimo, žvakių deginimo ir pan.), nėra ir jokių duomenų, kad gaisras galėjo kilti dėl kitų asmenų tyčinių veiksmų - padegimo. Teismas kartu konstatuoja, kad byloje nėra surinkta įrodymų, paneigiančių atsakovo R. Š. paaiškinimus, kad jis, išvykdamas atostogų, išjungė bute, esančiame Pavasario g. 18, Vilniuje,   elektros saugiklius, t. y. kad buto vidaus elektros instaliacija buvo be įtampos ir dėl šiuos priežasties atsakovo R.

Š. įrengtas elektros prailgintuvas bei visi bute esantys elektros prietaisai (televizorius, šaldytuvas ir kt.) buvo atjungti. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nes šios bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo įrodyta priešingai, t. y. kad bute elektra nebuvo atjungta ir vidinėje elektros instaliacijoje, elektros prailgintuve ar kituose elektros laiduose, pavyzdžiui kažkurio iš elektros prietaiso maitinimo laide, įvyko trumpasis elektros jungimas. Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2015 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvadoje nurodoma, jog vienoje tyrimui pateiktoje daugiavielėje varinio laido atkarpoje yra trumpam jungimui būdingas apsilydymas, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei šios bylos nagrinėjimo teisme metu nepavyko nustatyti, ar šis laido fragmentas buvo atsakovų buto vidaus instaliacijos fragmentas, ar įvadinės instaliacijos fragmentas.

Todėl teismas, jau konstatavęs, kad nesurinkta įrodymų, paneigiančių atsakovo R. Å . paaiÅ¡kinimų, kad jis, iÅ¡vykdamas atostogų, iÅ¡jungė bute elektros saugiklius, t. y. kad buto vidaus elektros instaliacija buvo be įtampos, mano, jog nėra paneigta versija, kad trumpas elektros jungimas įvyko atsakovų buto virtuvės patalpoje buvusiame įvadiniame elektros laide, t. y. iki atsakovų elektros skaitiklio. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių Å¡iÄ versijÄ galinčių paneigti įrodymų ir neprašė jų iÅ¡reikalauti, pavyzdžiui, neprašė apklausti teisme gaisro įvykio vietÄ apžiÅ«rėjusių ir paminėtų laidų fragmentus išėmusių pareigÅ«nų.

Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio akcinės bendrovės „LESTO“ 2015 m. liepos 3 d. raÅ¡to Nr. 50220-3998, pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (2013 m. gruodžio 8 d. redakcija) bei Elektros tinklų nuosavybės ribų aktus akcinė bendrovė „LESTO“ atsako už elektros tinklo eksploatavimÄ iki įvadinių skaitiklių, o už elektros tinklo eksploatavimÄ nuo skaitiklių atsako bendrovės klientai (medžiagos b. l. 85). Å is raÅ¡tas patvirtina, jog ieÅ¡kovui nepateikus įrodymų, jog trumpas elektros jungimas negalėjo įvykti įvadiniame elektros laide iki atsakovų bute įrengto elektros skaitiklio, atsakovai negali bÅ«ti atsakingi už Å¡io gaisro kilimÄ .

Teismas taip pat pažymi, jog aplinkybės, kad gaisrÄ sukėlė atsakovai kokių nors kitu bÅ«du, ieÅ¡kovas neįrodinėjo. IeÅ¡kovo atstovas teisme paaiÅ¡kino, jog pakanka įrodyti, kad gaisro židinys buvo atsakovų patalpoje ir todėl jie atsakingi už gaisro metu padarytus kitiems asmenims nuostolius, nors, teismo manymu, bylose dėl žalos atlyginimo iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

Pažymėtina, kad ikiteisminiame tyrime atsakovo veiksmai buvo vertinami baudžiamosios teisės prasme, ir tyrimo metu negavus jokių duomenų apie tyčinius ar neatsargius buto, esančio Pavasario g. 18-4, Vilniuje, savininkės T. Å ., buto gyventojo R. Å . ar kitų asmenų veiksmus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, taigi baudžiamÄ ja prasme atsakovų kaltė nėra įrodyta. Teismas sutinka, kad civiliniame procese įrodymai vertinami vadovaujantis vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ - nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Nei vienas įrodymas neturi virÅ¡enybės prieÅ¡ kitus. Civilinio ir baudžiamojo proceso tikslai nėra tapatÅ«s ir įrodymai esantys ikiteisminio tyrimo medžiagoje neturi didesnės įrodomosios reikÅ¡mės nei surinkti civilinio proceso metu (Civilinio proceso 176, 177, 182, 185 straipsniai). Ä®vertinus tiek ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, tiek teisme nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra surinka pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovų kaltę, kuri bÅ«tų lėmusi gaisro kilimÄ bei žalos atsiradimÄ .

Kadangi nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų arba neteisėto neveikimo (kaltės), žalos dydžio ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti bei iÅ¡ atsakovų priteisti žalos atlyginimÄ , dėl to ieÅ¡kinys netenkinamas. Civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos visos sÄ lygos, tai yra neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), kaltė, žala bei priežastinis ryÅ¡ys ir ji gali kilti tik nustačius visas minėtas sÄ lygas.

Å ioje civilinėje byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad žalÄ padarė atsakovai, todėl nėra pagrindo jų civilinei atsakomybei kilti, nes teismas grįsti sprendimo prielaidomis negali (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalis), o įrodymų, kad žalÄ padarė buto valdytojas R. Å . arba jo savininkė T. Å ., arba abu atsakovai kartu, tokiai iÅ¡vadai padaryti nėra. Kadangi ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagristas, teismas nesprendžia akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimo ir plačiau nepasisako Å¡iuo klausimu.

Kartu teismas pažymi, jog sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalis). Tačiau sutrumpintas vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminas netaikomas subrogacijos atveju draudikui iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens draudėjui iÅ¡mokėtas sumas, nes, kaip jau nurodyta aukščiau, Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Kadangi tarp ginčo Å¡alių yra susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, darytina iÅ¡vada, kad atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ taikant Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalį, kaip pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nėra pagrindo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Atsakovus R. Å . ir T. Å . teisme atstovavo advokatas K. R., tačiau advokatas nepateikė praÅ¡ymo dėl jo atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo bei iÅ¡laidų apskaičiavimo, paaiÅ¡kindamas, jog nepraÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Å¡ių iÅ¡laidų. Dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas turėjo 4,72 Eur iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos priskiriamos prie bylinėjimosi iÅ¡laidų (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnį turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ . Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atmesti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ į valstybės biudžetÄ Â 4,72 Eur (keturis eurus 72 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mams.             Teisėjas                                                                                                               Aleksandras Jakubovskis