3e455ee2-de85-4e35-a965-6e07d4415497 · Utenos apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generated       CivilinÄ byla Nr. e2-62-242/2018        Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00536-2017-6             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)               2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.1. U T E N O S A P Y L I N K Ä S T E I S M A S S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2018 m. kovo 5 d.    Ignalina Utenos apylinkÄs teismo Ignalinos rÅ«mų teisÄjas Aleksandras Jakubovskis, sekretoriaujant Jolantai ZaboleviÄienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui T.
Legislator headnote
AI generated3e455ee2-de85-4e35-a965-6e07d4415497 · Utenos apylinkÄs teismas: Taip pat paaiÅ¡kino, kad nepraÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų turÄtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti. Atsakovas R. Å . su akcinÄs bendrovÄs âLietuvos draudimasâ ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad tris savaites iki gaisro bute negyveno, iÅ¡vykdamas iÅ¡ buto iÅ¡jungÄ automatinius elektros saugiklius, kurie buvo įrengti virtuvÄje prie elektros skaitiklio. ParÄ prieÅ¡ gaisrÄ jis buvo užvažiavÄs į butÄ , iÅ¡mÄtÄ Å¡iukÅ¡les, bet tÄ dienÄ nepažiÅ«rÄjo elektros saugiklių, nes žinojo, kad jie iÅ¡jungti, jis bute buvo tik 10 minuÄių.
Full text
       CivilinÄ byla Nr. e2-62-242/2018        Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00536-2017-6             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)               2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.1. U T E N O S A P Y L I N K Ä S T E I S M A S S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2018 m. kovo 5 d.    Ignalina Utenos apylinkÄs teismo Ignalinos rÅ«mų teisÄjas Aleksandras Jakubovskis, sekretoriaujant Jolantai ZaboleviÄienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui T.
D.,atsakovų R. Å . ir T. Å . atstovui advokatui K. R.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinÄs bendrovÄs âLietuvos draudimasâ ieÅ¡kinį atsakovams R. Å . ir T. Å . dÄl turtinÄs žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t Ä: IeÅ¡kovas akcinÄ bendrovÄ âLietuvos draudimasâ pateikÄ ieÅ¡kinį atsakovams R. Å . ir T. Å . dÄl turtinÄs žalos atlyginimo, kuriuo praÅ¡Ä priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 4344,00 Eur žalos atlyginimo, 55,34 Eur kompensacinių palÅ«kanų, skaiÄiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolÄ 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. birželio 30 d. bei 5 % dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (I t., psl. 91-94).IeÅ¡kovo akcinÄs bendrovÄs âLietuvos draudimasâ atstovas advokatas T.
D. praÅ¡Ä akcinÄs bendrovÄs âLietuvos draudimasâ ieÅ¡kinį patenkinti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovams dÄl turtinÄs žalos atlyginimo, nes gaisras kilo atsakovams priklausanÄioje namo dalyje ir dÄl to buvo sugadinta kitam namo bendraturÄiui E. L. priklausanti namo dalis, kuri buvo apdrausta EKO draudimu. Å is įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir, vadovaujantis BÅ«sto Eko draudimo taisyklÄmis, kurios nurodytos patikslintame ieÅ¡kinyje, âSistelaâ programoje, kuri patvirtinta Aplinkos ministro, buvo apskaiÄiuoti nuostoliai - remonto iÅ¡laidos, kurių dydis 4372,96 Eur, sÄ matÄ sudarÄ ieÅ¡kovo darbuotoja N. V..
E. L. iÅ¡mokÄta 4344,00 Eur, nes buvo iÅ¡skaityta 28,96 Eur besÄ lyginÄ iÅ¡skaita ir žalos administravimas baigtas. Po to žalos byla perduota regreso skyriui subrogacijos teisÄs įgyvendinimui. Susipažinus su Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros 2015 m. spalio 15 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nustatyta, jog gaisras kilo atsakovams priklausanÄioje dalyje ir pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ atsakingas tas asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys.
IÅ¡ Å¡io nutarimo ir pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanÄios specialisto iÅ¡vados galutinai nustatyta, kad gaisras kilo atsakovams priklausanÄioje gyvenamojo namo dalyje ir Å¡i aplinkybÄ - atsakovų neteisÄti veiksmai - lemia jų civilinÄ atsakomybÄ. IeÅ¡kovas įrodinÄja, kad tiek buto savininkÄ, tiek buto valdytojas, turÄjo pareigų, dÄl kurių neatlikimo - negebÄjimo naudotis turtu - buvo padaryta žala kitiems asmenims bei atsirado žala ieÅ¡kovui. Atsakovai turÄjo pareigÄ tinkamai elgtis ir dÄl Å¡io neveikimo bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.
Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas iÅ¡samiai, kruopÅ¡Äiai, pateikta specialistų iÅ¡vada, kad gaisro priežastis yra avarinis elektros instaliacijos režimas. PareigÅ«nai, iÅ¡tyrÄ Ä¯vykį, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad gaisras kilo dÄl netvarkingos instaliacijos, kuri buvo T. Å . namo dalyje, gaisro židinys T. Å . nuosavybÄje, buvo suabejota versija, kad buto valdytojas R. Å . prieÅ¡ atostogas buvo atjungÄs elektrÄ . Pagal AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ (nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-304/2009) ieÅ¡kovui pakanka įrodyti, kad gaisro žydinis yra atsakovų patalpose, priežasties neturi įrodyti.
Yra pateiktas židinys ir pateikta gaisro priežasties versija. Atsakovų neteisti veiksmai civilinÄs teisÄs prasme lÄmÄ Å¾alos atsiradimÄ dÄl nerÅ«pestingumo, nes gaisras kilo atsakovų patalpose, atsakovai turÄjo naudotis patalpomis taip, kad nekiltų gaisras ir nebÅ«tų padaryta žala kitiems bendraturÄiams. TodÄl ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ abiejų atsakovų žalos atlyginimÄ , nes jų abiejų veiksmai lÄmÄ Å¾alos atsiradimÄ , taip pat praÅ¡o priteisti kompensacines palÅ«kanas, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas - už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ 455,58 Eur, už advokato kelionÄ Ä¯ teismÄ 2018 m. sausio 15 d. - 43,79 Eur, o už kelionÄ Ä¯ 2018 m. vasario 12 d. posÄdį dar nepaskaiÄiuota.
Atsakovų R. Å . ir T. Å . atstovas advokatas K. R. praÅ¡Ä akcinÄs bendrovÄs âLietuvos draudimasâ ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad visų pirmÄ palaiko atsakovų atsiliepimuose nurodytÄ praÅ¡ymÄ taikyti byloje ieÅ¡kininÄs senaties terminÄ , nors bylose dÄl draudiminių santykių yra kitokia teismų praktika. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas savo reikalavimus grindžia Civilio kodekso 6.248 straipsniu bei 6.246 straipsniu, kuriame numatyta, kad civilinÄ atsakomybÄ atsiranda neįvykdžius nustatytos pareigos.
Tuo tarpu atsakovų veiksmai įvertinti pagal Baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalį ir Äia kaltÄ yra bÅ«tina atsakomybÄs sÄ lyga. Baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstamo nerÅ«pestingumo sÄ voka pilnai atitinka Civilinio kodekso 6.246 straipsnyje numatytÄ neteisÄtų veiksmų sÄ vokÄ . IeÅ¡kovas sutinka, kad civilinÄje ir baudžiamojoje teisÄje kaltÄs klausimas traktuojamas skirtingai, bet reikia žiÅ«rÄti kas paraÅ¡yta teisÄs normose. Prokuroro 2015 m. spalio 15 d. nutarime yra paraÅ¡yta, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas dÄl to, kad dÄl gaisro pasekmių nÄra Å umskų kaltÄs. Å is klausimas buvo iÅ¡sprÄstas, draudimui, kaip teisių perÄmÄjui, turÄtų bÅ«ti privalomas, jeigu įsiteisÄjÄs teismo nuosprendis turi prejudicinÄ galiÄ , tai prokurorų nutarimai taip pat prilyginami teismų nuosprendžiams, todÄl klausimas iÅ¡sprÄstas baudžiamojoje byloje.
Neveikimo aplinkybÄ jau iÅ¡sprÄsta ir, kadangi nÄra atsakovų kaltÄs, ieÅ¡kinys turÄtų bÅ«ti atmestinas. Kalbant apie Civilinio kodekso 6.266 straipsnį, tai Å¡is straipsnis numato statinių savininkų atsakomybÄ, bet daugiau kalbama apie statinių įrenginių sugriuvimÄ ar trÅ«kumus. Prokuroro nutarime nurodoma, jog atsakovų buto virtuvÄje tikÄtina vyko trumpas jungimas, taÄiau iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros duomenų nematoma, ar buvo elektros prietaisai sujungti, ar nesujungti, atsakovas teigia, kad viskas buvo iÅ¡jungta, jokie elektros prietaisai įjungti nebuvo.
Nesant to, pasakyti ar tikrai atsakovai kalti, irgi negalima. Baudžiamojo byloje yra dvi specialistų iÅ¡vados, vienoje iÅ¡ jų - 2015 m. rugpjÅ«Äio 15 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1131(15) kalbama apie pateiktus laidus, kad buvo tirti variniai laidai ir jog tikÄtina, kad trumpas jungimas vyko prieÅ¡ gaisrÄ , taÄiau iÅ¡vadoje nenurodyta iÅ¡ kur paimti Å¡ie laidai (bylos lapas 65). Kitoje specialisto iÅ¡vadoje (bylos lapas 77) nurodoma, jog virtuvÄs patalpoje galÄjo įvykti įvadinių elektros instaliacijos laidų avarinis darbo režimas, taÄiau neaiÅ¡ku iÅ¡ kur paimti laidai, ar prieÅ¡ âLestoâ skaitiklį ar už jo, esmÄ yra tokia, kad jeigu iki skaitiklio, tai pagal âLestoâ pažyma atsakingas âLestoâ, jeigu už - atsakingas atsakovas.
Jeigu atsakovas aiÅ¡kina, kad elektra buvo iÅ¡jungta ir jokių paneigianÄių tai įrodymų nÄra, atsižvelgiant į tai, kad gaisro židinys buvo virtuvÄje, kuri yra Å¡alia bendrųjų patalpų, įvadinis laidas galÄjo bÅ«ti ne tiesus, o rusiÅ¡kos âGâ formos, įvestas pro grindis, yra iÅ¡degusi skylÄ perdangoje, kuri yra bendras daiktas ir bendra atsakomybÄ, todÄl atsakomybÄ negali bÅ«ti tik atsakovų, o iÅ¡vardinti duomenys patvirtina prieÅ¡ingai, t. y. kad atsakovai nekalti ir neatsakingi už gaisro priežastį, todÄl praÅ¡o ieÅ¡kinio netenkinti.
Taip pat paaiÅ¡kino, kad nepraÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų turÄtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti. Atsakovas R. Å . su akcinÄs bendrovÄs âLietuvos draudimasâ ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad tris savaites iki gaisro bute negyveno, iÅ¡vykdamas iÅ¡ buto iÅ¡jungÄ automatinius elektros saugiklius, kurie buvo įrengti virtuvÄje prie elektros skaitiklio. ParÄ prieÅ¡ gaisrÄ jis buvo užvažiavÄs į butÄ , iÅ¡mÄtÄ Å¡iukÅ¡les, bet tÄ dienÄ nepažiÅ«rÄjo elektros saugiklių, nes žinojo, kad jie iÅ¡jungti, jis bute buvo tik 10 minuÄių.
Å aldytuve nieko nebuvo, per tris savaites bÅ«tų su kvapu. Jis gyveno mansardoje, tai elektros įvadas iki jo skaitiklio Äjo kažkur iÅ¡ apaÄios, ne iÅ¡ lauko. Ä®vadas iÅ¡ apaÄios ir virÅ¡ jo durų Äjo į jo butÄ . AnksÄiau jo elektros skaitiklis buvo vieno tarifo, paskui dviejų tarifų pastatÄ, buvo ne kartÄ âLestoâ darbuotojai, jokių pastabų iÅ¡ jų pusÄs nebuvo. AnksÄiau kažkokių elektros gedimų nepastebÄjo, kaimynai irgi nieko nesakydavo. Kažkas buvo - iÅ¡muÅ¡davo saugiklį, bet labai retai, gal bÅ«davo per didelÄ elektros įtampa, greta statybos vyko.
Kokie laidai buvo paimti iÅ¡ jo buto po gaisro, nežino. Jis turÄjo elektros prailgintuvÄ , nes buvo maža rozeÄių, gal į prailgintuvÄ prietaisai ir buvo įjungti, taÄiau elektra buvo atjungta. Jis, kiekvienÄ savaitgalį važiuodamas į Ignalinos rajonÄ , iÅ¡jungdavo elektrÄ , užsukdavo vandentiekį. Bute buvo Å¡aldytuvas, televizorius, dujinÄ virykle su elektrine orkaite, kavos aparatas, Å¡ie visi prietaisai buvo Å¡iuolaikiÅ¡ki, namų technika nebuvo pasenusi. PaaiÅ¡kino, kad dabartiniu metu namas, kuriame buvo jų butas, parduotas ir, tikriausiai, nugriautas.
Nors jį kaltina dÄl gaisro sukÄlimo, jis kaltu nesijauÄia. AtsakovÄ T. Å . į teismo posÄdį neatvyko, jai atstovavo advokatas K. R.. IeÅ¡kinys netenkintinas.Atsakovei T. Å . nuosavybÄs teise priklausÄ butas - 8/100 pastato (unikalus Nr. 1091-5001-1013) - gyvenamojo namo, esanÄio Vilniuje, Pavasario g. 18, taip pat 1/8 Å¡io gyvenamojo namo Å«kinių pastatų ir 8/100 kitų statinių. Kaip nustatyta bylos nagrinÄjimo metu ir kaip nurodyta ieÅ¡kinyje bei Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros 2015 m. spalio 15 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , atsakovÄ T.
Å . 2014 m. gruodyje iÅ¡vyko gyventi į Ignalinos rajonÄ , o bute liko gyventi ir juo naudojosi T. Å . sÅ«nus atsakovas R. Å . (t. 1, psl. 6-13). Kaip nurodyta ieÅ¡kinyje ir kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gegužÄs 20 d.,  apie 04 val., atsakovei T. Å . priklausanÄioje namo dalyje kilo gaisras, kurio metu sugadinta atsakovei priklausanti gyvenamojo namo dalis bei to paties namo bendrasavininkei E. L. priklausanti gyvenamojo namo dalis. Ä®vykio metu E. L. priklausanti gyvenamojo namo dalis ieÅ¡kovo buvo apdrausta BÅ«sto Eko draudimu (t. 1, psl. 5).
IeÅ¡kovui apskaiÄiavus E. L. nuostolius buvo nustatyta, kad sugadintos E. L. priklausanÄios gyvenamojo namo dalies remonto (atkÅ«rimo) kaina yra 4372,96 Eur (t.1, psl. 33-34). IeÅ¡kovas akcinÄ bendrovÄ âLietuvos draudimasâ iÅ¡mokÄjo E. L. 4344,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (iÅ¡skaityta 28,96 Eur besÄ lyginÄ iÅ¡skaita), tai patvirtina 2015 m. birželio 9 d. mokÄjimo nurodymas (t. 1, psl. 24). IeÅ¡kovas, iÅ¡mokÄjÄs draudimo iÅ¡mokÄ E. L., praÅ¡o priteisti solidariai Å¡iÄ iÅ¡mokÄtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingų už gaisrÄ atsakovų - namo dalies savininkÄs T.
Å . ir valdytojo R. Å .. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, iÅ¡mokÄjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisÄ reikalauti iÅ¡mokÄtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisÄ perÄjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatanÄių draudÄjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudÄjo turtui atveju draudikui perÄjusi reikalavimo teisÄ Ä¯gyvendinama pagal deliktinÄ civilinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.
Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinÄ atsakomybÄ apibrÄžta kaip turtinÄ prievolÄ, kurios viena Å¡alis turi teisÄ reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas: nukentÄjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dÄl žalos atsiradimo Å¡alies neteisÄtus veiksmus (neteisÄtÄ neveikimÄ ) ir kaltÄ bei priežastinį neteisÄtų veiksmų (neteisÄto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.
Asmens kaltÄ paprastai yra preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (CK 6.248 straipsnis), todÄl reikalavimÄ dÄl žalos atlyginimo pareiÅ¡kÄs asmuo privalo įrodyti likusias civilinÄs atsakomybÄs taikymo sÄ lygas: neteisÄtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis ir 6.249 straipsnis). Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje bei 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai, kad kitam asmeniui nebÅ«tų padaryta žalos, kurios pažeidimas reiÅ¡kia neteisÄtus veiksmus, kurie yra laikomi kaltÄs elementu.
IeÅ¡kovas atsakovo kaltÄ (neteisÄtus veiksmus) dÄl gaisro kilimo įrodinÄjo remdamasis vien tik ikiteisminio tyrimo medžiaga.IÅ¡ teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinÄ gelbÄjimo valdyba, medžiagos Nr. 10-9-0003-15 nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros prokuroro M. J. 2015 m. spalio 15 d. nutarimu Å¡is ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas dÄl neatsargumo).
Prokuroro nutarime nurodyta, jog įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad 2015 m. gegužÄs 20 d., apie 04 val., kilo gaisras T. Å . nuosavybÄs teise priklausanÄio buto, esanÄio Pavasario g. 18-4, Vilnius, virtuvÄs patalpoje. Gaisro priežastis - elektros instaliacijos avarinis darbo režimas. Tai iÅ¡ esmÄs patvirtina nukentÄjusiųjų parodymai, jog dalis jų matÄ pirmiausia dÅ«mus ir ugnį, besiveržianÄius iÅ¡ T. Å . gyvenamųjų patalpų. Tai iÅ¡ esmÄs patvirtina ir 2015 m. spalio 5 d.
PrieÅ¡gaisrinÄs apsaugos ir gelbÄjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrų tyrimo centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 35-15(SI) bei 2015 m. rugpjÅ«Äio 7 d. Lietuvos teismo ekspertizÄs centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1131(15) nurodyti duomenys. Atlikus tyrimÄ negauta jokių duomenų apie tyÄinius ar neatsargius buto, esanÄio Pavasario g. 18-4, Vilniuje, savininkÄs T. Å ., buto gyventojo R. Å . ar kitų asmenų veiksmus. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, baudžiamoji atsakomybÄ Å¡iems asmenims negalima (t. 1, psl. 28 - 32).  Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. liepos 8 d. liudytoju apklaustas R.
Å . paaiÅ¡kino, kad jo motinai priklausanÄiame bute, esanÄiame Vilniuje, Pavasario g. 18, jis gyvena vienas nuo 2014 m. pradžios. 2015 m. gegužÄs 1 d., jis iÅ¡vyko atostogauti pas Ignalinoje gyvenanÄius tÄvus, iÅ¡vykdamas virtuvÄje esanÄiame saugiklių bloke atjungÄ elektrÄ bute. 2015 m. gegužÄs 19 d. jis buvo trumpam užÄjÄs į butÄ , iÅ¡neÅ¡Ä Å¡iukÅ¡les, jokių elektros prietaisų nebuvo įjungÄs, jis yra nerÅ«kantis, jokių ugnies Å¡altinių nenaudojo (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 56).
AnalogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus atsakovas davÄ ir Å¡ios bylos nagrinÄjimo teisme metu. Å io buto savininkÄ atsakovÄ T. Å . jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu taip pat paaiÅ¡kino, kad visada iÅ¡vykstant iÅ¡ buto buvo iÅ¡jungiama elektra - iÅ¡jungiami automatiniai elektros saugikliai, esantys prie elektros skaitiklio, kuris buvo įrengtas virtuvÄje ant sienos; paminÄtame bute gyvenÄs jos sÅ«nus R. Å . nerÅ«kantis, bute degių skysÄių nebuvo, elektros skaitiklis buvo pakeistas prieÅ¡ 3 metus, elektros instaliacija bute buvo gera, elektros prietaisai buvo tvarkingi (medžiagos b. l. 60).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausti namo, esanÄio Vilniuje, Pavasario g. 18, gyventojai E. L., J. B. ir A. Ž. paaiÅ¡kino, jog gaisro kilimo metu T. Å . priklausanÄiame bute nieko nebuvo, jie nematÄ, kad kas nors prieÅ¡ gaisrÄ bÅ«tų užÄjÄs į jos butÄ (medžiagos b. l. 30, 39, 43). Å ie visi duomenys patvirtina, jog prieÅ¡ gaisrÄ ir jo kilimo metu, bute, kuriame gyveno atsakovas R. Å ., nei jo, nei kitų asmenų nebuvo, t. y. gaisras negalÄjo kilti dÄl atsakovo ar kitų asmenų neatsargaus elgesio su ugnimi (rÅ«kymo, maisto ruoÅ¡imo, žvakių deginimo ir pan.).
IÅ¡ 2015 m. gegužÄs 20 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad atsakovų buto, esanÄio mansardiniame aukÅ¡te, virtuvÄs patalpoje ties įÄjimu matyti pradegusios apie 2 kvadratinių metrų plote medinÄs grindys. Taip pat aukÅ¡tų perdangoje tarp pirmo ir mansardinio aukÅ¡to matyti pradegusi kiauryminÄ skylÄ, ties Å¡ia skyle ant grindų rasti elektros instaliacijos bei sudegusio elektros ilgiklio fragmentai, kurie iÅ¡imti (medžiagos b. l. 2 - 6). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanÄioje Lietuvos teismo ekspertizÄs centro specialisto 2015 m. rugpjÅ«Äio 7 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad tyrimui buvo pateikti elektros instaliacijos fragmentai, kurie yra skirtingo tipo ir skersmens, ir kurie buvo patekti juodame maiÅ¡e bei jame esanÄiame atskirame plastiko maiÅ¡elyje.
Vieno iÅ¡ pateiktų - 28 centimetrų ilgio fragmento, kuris buvo bendrame juodos spalvos maiÅ¡e, yra elektros prailgintuvui bÅ«dingos apsilydžiusio rozeÄių bloko liekanos, kurių viename gale iÅ¡silydÄ suirusio kiÅ¡tuko detalÄs su 80 cm ilgio trigyslio daugiavielio varinio laido atkarpa, kitame liekanų gale įsilydÄ dvi 2 cm ir 15 cm ilgio daugiagyslių atkarpos, visos minÄtos gyslos yra lanksÄios, laisvieji jų galai nutrÅ«kÄ, avarinio darbo režimui bÅ«dingų požymių jose nÄra.
Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodoma, jog skaidriame plastiko maiÅ¡elyje buvo pateiktos dvi viename gale tarpusavyje susilydÄ 27 cm ir 38 cm ilgio varinÄs vienvielÄs gyslos, trys atskiros 17-55 cm ilgio vienvielių varinių gyslų atkarpos ir dvi atskiros 160 cm ir 40 cm ilgio daugiavielių gyslų atkarpos, vienoje ilgesnÄje tyrimui pateiktoje daugiavielÄje varinio laido atkarpoje yra trumpam jungimui bÅ«dingas apsilydymas, tikÄtina, kad trumpasis jungimas Å¡ioje gyslos atkarpoje įvyko normalioje aplinkoje (prieÅ¡ gaisrÄ ) (medžiagos b. l. 65 - 68).
Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios specialisto iÅ¡vados, bute gyvenusio atsakovo R. Å . pajungtas elektros prailgintuvas buvo tvarkingas, taÄiau kokia buvo paskirtis laido, kurio atkarpoje rasti trumpojo jungimo požymiai, yra neaiÅ¡ku, bylos nagrinÄjimo metu tai nustatyta nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinÄ gelbÄjimo valdyba taip pat buvo pateikusi užduotį atlikti objektų tyrimÄ ir atsakyti į klausimus, kur yra gaisro židinio zona ir kokia yra gaisro kilimo priežastis. Atlikus Å¡iÄ užduotį, PrieÅ¡gaisrinÄs apsaugos ir gelbÄjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrų tyrimo centro specialistas pateikÄ 2015 m. spalio 5 d. iÅ¡vadÄ Nr. 35-15(SI), kurioje nurodyta, jog gaisro židinio zona yra R.
Å . buto virtuvÄs patalpoje (Pavasario g. 18, Vilnius), labiausiai tikÄtina, kad gaisras galÄjo kilti dÄl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, jog gaisro židinio zona nustatyta įvertinus medžiagų iÅ¡degimÄ , ugnies plitimo kelius, liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiÅ«ros metu surinktus duomenis ir kt. Sprendžiant klausimÄ apie gaisro kilimo priežastis, buvo atmestos versijos, kad gaisras galÄjo kilti dÄl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo bei dÄl paÅ¡alinio atviros ugnies Å¡altinio poveikio.
Aptariant versijÄ dÄl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, specialistas nurodÄ, jog gaisro židinio zonoje (R. Å . virtuvÄs patalpoje) aptikti elektros instaliacijos laidų fragmentai su trumpajam jungimui bÅ«dingu apsilydymu prieÅ¡ gaisrÄ parodo, kad gaisro priežastimi galÄjo bÅ«ti elektros instaliacijos avarinis darbo režimas. Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidÄ , kad gaisro kilimo dienÄ R. Å . virtuvÄs patalpoje elektra galÄjo bÅ«ti neiÅ¡jungta, taip pat galÄjo įvykti virtuvÄs patalpoje buvusių įvadinių elektros instaliacijos laidų avarinis darbo režimas.
Specialistas taip pat nurodÄ, jog iÅ¡ tyrimui pateiktos medžiagos nÄra galimybÄs nustatyti, ar minÄti elektros instaliacijos laidų fragmentai su trumpajam jungimui bÅ«dingu apsilydymu buvo R. Å . buto vidaus instaliacijos fragmentai, ar įvadinÄs instaliacijos fragmentai (medžiagos b. l. 73 - 82). Teismas, įvertinÄs ieÅ¡kovo ir atsakovų atstovų, atsakovo R. Å . paaiÅ¡kinimus teisme ir ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-0003-15 medžiagÄ , sutinka su PrieÅ¡gaisrinÄs apsaugos ir gelbÄjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrų tyrimo centro specialisto 2015 m. spalio 5 d. iÅ¡vada, jog labiausiai tikÄtina, kad gaisras galÄjo kilti dÄl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, nes kaip jau nurodyta aukÅ¡Äiau, prieÅ¡ gaisrÄ ir jo kilimo metu, bute, kuriame gyveno atsakovas R.
Å ., nei jo, nei kitų asmenų nebuvo, t. y. gaisras negalÄjo kilti dÄl atsakovo ar kitų asmenų neatsargaus elgesio su ugnimi (rÅ«kymo, maisto ruoÅ¡imo, žvakių deginimo ir pan.), nÄra ir jokių duomenų, kad gaisras galÄjo kilti dÄl kitų asmenų tyÄinių veiksmų - padegimo. Teismas kartu konstatuoja, kad byloje nÄra surinkta įrodymų, paneigianÄių atsakovo R. Å . paaiÅ¡kinimus, kad jis, iÅ¡vykdamas atostogų, iÅ¡jungÄ bute, esanÄiame Pavasario g. 18, Vilniuje,   elektros saugiklius, t. y. kad buto vidaus elektros instaliacija buvo be įtampos ir dÄl Å¡iuos priežasties atsakovo R.
Å . įrengtas elektros prailgintuvas bei visi bute esantys elektros prietaisai (televizorius, Å¡aldytuvas ir kt.) buvo atjungti. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nes Å¡ios bylos nagrinÄjimo teisme metu nebuvo įrodyta prieÅ¡ingai, t. y. kad bute elektra nebuvo atjungta ir vidinÄje elektros instaliacijoje, elektros prailgintuve ar kituose elektros laiduose, pavyzdžiui kažkurio iÅ¡ elektros prietaiso maitinimo laide, įvyko trumpasis elektros jungimas. Nors Lietuvos teismo ekspertizÄs centro specialisto 2015 m. rugpjÅ«Äio 7 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, jog vienoje tyrimui pateiktoje daugiavielÄje varinio laido atkarpoje yra trumpam jungimui bÅ«dingas apsilydymas, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei Å¡ios bylos nagrinÄjimo teisme metu nepavyko nustatyti, ar Å¡is laido fragmentas buvo atsakovų buto vidaus instaliacijos fragmentas, ar įvadinÄs instaliacijos fragmentas.
TodÄl teismas, jau konstatavÄs, kad nesurinkta įrodymų, paneigianÄių atsakovo R. Å . paaiÅ¡kinimų, kad jis, iÅ¡vykdamas atostogų, iÅ¡jungÄ bute elektros saugiklius, t. y. kad buto vidaus elektros instaliacija buvo be įtampos, mano, jog nÄra paneigta versija, kad trumpas elektros jungimas įvyko atsakovų buto virtuvÄs patalpoje buvusiame įvadiniame elektros laide, t. y. iki atsakovų elektros skaitiklio. PažymÄtina, kad ieÅ¡kovo atstovas bylos nagrinÄjimo metu nepateikÄ jokių Å¡iÄ versijÄ galinÄių paneigti įrodymų ir nepraÅ¡Ä jų iÅ¡reikalauti, pavyzdžiui, nepraÅ¡Ä apklausti teisme gaisro įvykio vietÄ apžiÅ«rÄjusių ir paminÄtų laidų fragmentus iÅ¡Ämusių pareigÅ«nų.
Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanÄio akcinÄs bendrovÄs âLESTOâ 2015 m. liepos 3 d. raÅ¡to Nr. 50220-3998, pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (2013 m. gruodžio 8 d. redakcija) bei Elektros tinklų nuosavybÄs ribų aktus akcinÄ bendrovÄ âLESTOâ atsako už elektros tinklo eksploatavimÄ iki įvadinių skaitiklių, o už elektros tinklo eksploatavimÄ nuo skaitiklių atsako bendrovÄs klientai (medžiagos b. l. 85). Å is raÅ¡tas patvirtina, jog ieÅ¡kovui nepateikus įrodymų, jog trumpas elektros jungimas negalÄjo įvykti įvadiniame elektros laide iki atsakovų bute įrengto elektros skaitiklio, atsakovai negali bÅ«ti atsakingi už Å¡io gaisro kilimÄ .
Teismas taip pat pažymi, jog aplinkybÄs, kad gaisrÄ sukÄlÄ atsakovai kokių nors kitu bÅ«du, ieÅ¡kovas neįrodinÄjo. IeÅ¡kovo atstovas teisme paaiÅ¡kino, jog pakanka įrodyti, kad gaisro židinys buvo atsakovų patalpoje ir todÄl jie atsakingi už gaisro metu padarytus kitiems asmenims nuostolius, nors, teismo manymu, bylose dÄl žalos atlyginimo iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisÄtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktÄ ir neteisÄtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
PažymÄtina, kad ikiteisminiame tyrime atsakovo veiksmai buvo vertinami baudžiamosios teisÄs prasme, ir tyrimo metu negavus jokių duomenų apie tyÄinius ar neatsargius buto, esanÄio Pavasario g. 18-4, Vilniuje, savininkÄs T. Å ., buto gyventojo R. Å . ar kitų asmenų veiksmus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, taigi baudžiamÄ ja prasme atsakovų kaltÄ nÄra įrodyta. Teismas sutinka, kad civiliniame procese įrodymai vertinami vadovaujantis vadinamÄ ja tikÄtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymÄta, kad įrodinÄjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ - nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dÄl jų egzistavimo absoliuÄiai nÄra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonÄs dÄl fakto buvimo iÅ¡lieka, taÄiau byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikÄtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.
Nei vienas įrodymas neturi virÅ¡enybÄs prieÅ¡ kitus. Civilinio ir baudžiamojo proceso tikslai nÄra tapatÅ«s ir įrodymai esantys ikiteisminio tyrimo medžiagoje neturi didesnÄs įrodomosios reikÅ¡mÄs nei surinkti civilinio proceso metu (Civilinio proceso 176, 177, 182, 185 straipsniai). Ä®vertinus tiek ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, tiek teisme nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nÄra surinka pakankamai įrodymų, pagrindžianÄių atsakovų kaltÄ, kuri bÅ«tų lÄmusi gaisro kilimÄ bei žalos atsiradimÄ .
Kadangi nagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kovas neįrodÄ atsakovų neteisÄtų veiksmų arba neteisÄto neveikimo (kaltÄs), žalos dydžio ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo priežastinio ryÅ¡io tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todÄl nÄra pagrindo civilinei atsakomybei kilti bei iÅ¡ atsakovų priteisti žalos atlyginimÄ , dÄl to ieÅ¡kinys netenkinamas. Civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos visos sÄ lygos, tai yra neteisÄti veiksmai (neteisÄtas neveikimas), kaltÄ, žala bei priežastinis ryÅ¡ys ir ji gali kilti tik nustaÄius visas minÄtas sÄ lygas.
Å ioje civilinÄje byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad žalÄ padarÄ atsakovai, todÄl nÄra pagrindo jų civilinei atsakomybei kilti, nes teismas grįsti sprendimo prielaidomis negali (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalis), o įrodymų, kad žalÄ padarÄ buto valdytojas R. Å . arba jo savininkÄ T. Å ., arba abu atsakovai kartu, tokiai iÅ¡vadai padaryti nÄra. Kadangi ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagristas, teismas nesprendžia akcinÄs bendrovÄs âLietuvos draudimasâ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimo ir plaÄiau nepasisako Å¡iuo klausimu.
Kartu teismas pažymi, jog sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalis). TaÄiau sutrumpintas vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminas netaikomas subrogacijos atveju draudikui iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens draudÄjui iÅ¡mokÄtas sumas, nes, kaip jau nurodyta aukÅ¡Äiau, Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad reikalavimo teisÄ, perÄjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatanÄias draudÄjo (naudos gavÄjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.
Kadangi tarp ginÄo Å¡alių yra susiklostÄ ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, darytina iÅ¡vada, kad atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ taikant Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalį, kaip pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nÄra pagrindo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinÄjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Atsakovus R. Å . ir T. Å . teisme atstovavo advokatas K. R., taÄiau advokatas nepateikÄ praÅ¡ymo dÄl jo atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo bei iÅ¡laidų apskaiÄiavimo, paaiÅ¡kindamas, jog nepraÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Å¡ių iÅ¡laidų. DÄl procesinių dokumentų įteikimo teismas turÄjo 4,72 Eur iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos priskiriamos prie bylinÄjimosi iÅ¡laidų (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnį turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybÄs biudžetÄ . Vadovaudamasis iÅ¡dÄstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:
AkcinÄs bendrovÄs âLietuvos draudimasâ ieÅ¡kinį atmesti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ akcinÄs bendrovÄs âLietuvos draudimasâ į valstybÄs biudžetÄ Â 4,72 Eur (keturis eurus 72 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priÄmimo dienos gali bÅ«ti apeliacine tvarka skundžiamas PanevÄžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Utenos apylinkÄs teismo Ignalinos rÅ«mams.             TeisÄjas                                                                                                               Aleksandras Jakubovskis