2023-03-29 Nr. AB-6922-3-61-3-04909-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-105-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04909-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Daisana“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2022 m. birželio 20 d. dokumentą „Dėl atsakymo į paklausimą“ Nr. (10)-D8(E)-3299 ir įpareigoti Aplinkos ministeriją organizuoti darbą taip, kad būtų pateikti pareiškėjui, Klaipėdos rajono savivaldybei ir licenciją išsiėmusiai akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ Aplinkos ministerijos pozicija dėl viešojo vandens tiekėjo „AB „Klaipėdos vanduo“ veiksmų, atsisakant pareiškėjo komunalinių tinklų ir kas turi finansuoti pareiškėjo komunalinių tinklų prijungimo pagal AB „Klaipėdos vanduo“ sprendimą prie jo vandens tiekimo ir nuotekų tinklų esančių pareiškėjo aptarnaujamoje teritorijoje, bei tokio atsisakymo argumentų pagal pareiškėjo nurodytą Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTĮ) redakcijos nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. pagal GVTNTĮ 6 straipsnio 12 punktą (toliau – ir „įpareigoti Aplinkos ministeriją organizuoti darbą taip, kad <...>“; 2) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. dokumentą Nr. (5.1.27E)A5-3494 „Dėl pozicijos pateikimo“ ir jame minimą Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2021 m. gruodžio 10 d. dokumentą Nr. T17-305 (5.1.27E); 3) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 19R-1799 (AG-450/07-2022); 4) įpareigoti Aplinkos ministeriją pateikti savo poziciją dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teismui teiktą licencija išsiėmusio viešojo geriamojo vandens tiekėjo AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. dokumentą Nr. 2019/S.01-1187 su GVTNTĮ ir Aplinkos ministerijos 2017 m. sausio mėn. dokumentu Nr. (19-2)-D8-290, teiktu vykdant GVTNTĮ 6 straipsnio 12 punktą.

Teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą (teisme gautas 2022 m. lapkričio 23 d.), kuriame nurodė, kad su teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi nesutinka, kartu patikslino skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus: panaikinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 21R-506 (AG-450/07-2022); panaikinti Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (10)-D8(E)-3299 „Dėl atsakymo į paklausimą“ ir įpareigoti Aplinkos ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. kovo 9 d. skundą aplinkos ministrui bei įpareigoti Aplinkos ministeriją pateikti pareiškėjui savo poziciją dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teismui teiktą licenciją išsiėmusio viešojo geriamojo vandens tiekėjo AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. dokumentą Nr. 2019/S.01-1187 su GVTNTĮ ir Aplinkos ministerijos 2017 m. sausio mėn. dokumentu Nr. (19-2)-D8-290, teiktu vykdant GVTNTĮ 6 straipsnio 12 punktą.

Pirmosios instancijos teismas kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atsisakė priimti. Išaiškino, kad skundas dalyje dėl reikalavimų panaikinti Administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. dokumentą Nr. (5.1.27E)A5-3494 „Dėl pozicijos pateikimo“ ir joje minimą Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2021 m. gruodžio 10 d. dokumentą Nr. T17-305 (5.1.27E) gali būti paduodamas Regionų apygardos administraciniam teismui (Klaipėdos rūmams).

Teismas dėl pirmojo pareiškėjo reikalavimo nurodė, kad teismui įstatymais nėra suteikti įgaliojimai priimti tokio pobūdžio sprendimus, kokio pareiškėjas prašo, t. y. „įpareigoti Aplinkos ministeriją organizuoti darbą taip, kad <...>“. Teismas pažymėjo, kad teismas, skundo tenkinimo atveju, galėtų įpareigoti skundžiamą aktą priėmusią instituciją, įstaigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pareiškimą, prašymą ar skundą, į kurį atsakant pareiškėjui buvo pateiktas Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 20 d. dokumentas. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas minėtą pareiškėjo reikalavimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas dėl antrojo pareiškėjo reikalavimo – panaikinti Administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. dokumentą Nr. (5.1.27E)A5-3494 „Dėl pozicijos pateikimo“ ir joje minimą Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2021 m. gruodžio 10 d. dokumentą Nr. T17-305 (5.1.27E), nurodė, kad kaip matyti iš Komisijos 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, jame buvo nagrinėjamas klausimas dėl Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (10)-D8(E)-3299 „Dėl atsakymo į paklausimą“, tačiau nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl Administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. dokumento Nr. (5.1.27E)A5-3494 „Dėl pozicijos pateikimo“ ir jame minimo Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2021 m. gruodžio 10 d. dokumento Nr. T17-305 (5.1.27E) panaikinimo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundžia Administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. dokumentą Nr. (5.1.27E)A5-3494 „Dėl pozicijos pateikimo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2021 m. gruodžio 10 d. dokumentą Nr. T17-305 (5.1.27E). Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2022 m. spalio 26 d., todėl teismui kilo pagrįstų abejonių, kad gali būti praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas apskundimo terminas. Antra vertus, iš Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. 19R-1799(AG-450/07-2022) matyti, kad galbūt pareiškėjo reikalavimai dėl Administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. dokumento Nr. (5.1.27E)A5-3494 „Dėl pozicijos pateikimo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2021 m. gruodžio 10 d. dokumento Nr. T17-305 (5.1.27E) yra nagrinėjami Komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, taip pat Klaipėdos rajono savivaldybės mero buveinė yra Klaipėdos g., Gargžduose, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti aptariamą pareiškėjo skundo dalį kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 d.) ir išaiškino pareiškėjui, jog su skundu dėl šio reikalavimo pareiškėjas turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą (Klaipėdos rūmus) (ABTĮ 31 str. 1 d., 33 str. 3 d.).

Teismas dėl pareiškėjo trečiojo reikalavimo panaikinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. dokumentą Nr. 19R-1799 (AG-450/07-2022) nurodė, kad iš Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. 19R-1799(AG-450/07-2022) „Dėl skundo persiuntimo“ matyti, jog ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl Komisijos rašto, kuriuo pareiškėjas informuojamas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 4 dalimi, bei atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas, be kita ko, reiškia reikalavimus Administracijai, pareiškėjo patikslintas skundas, registruotas Komisijoje 2022 m. rugpjūčio 24 d., su kitais bylos procesiniais dokumentais persiunčiamas pagal kompetenciją Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui spręsti jo priėmimo klausimą ir jį nagrinėti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. 19R-1799(AG-450/07-2022) „Dėl skundo persiuntimo“ panaikinimo, t. y. su identišku (tapačiu) reikalavimu jau anksčiau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I3-6470-484/2022 konstatavo, kad tai yra informacinio pobūdžio procedūros dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui jokių realių materialinių teisinių pasekmių. Dėl to toks dokumentas negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku.

Teismas pareiškėjo skundą dėl reikalavimų panaikinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 19R-1799(AG-450/07-2022) ir įpareigoti Komisiją priimti nagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 23 d. patikslintą skundą visa apimtimi atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I3-6470-484/2022 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 19R-1799(AG-450/07-2022) ir įpareigoti priimti nagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 23 d. patikslintą skundą visa apimtimi. Pareiškėjas šios nutarties neapskundė, teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. administracinėje byloje Nr. I3-6470-484/2022 yra įsiteisėjusi.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. dokumentą Nr. 19R-1799(AG-450/07-2022).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti jo skundo reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 19R-1799(AG-450/07-2022) ne tik dėl ABTĮ 31 straipsnio 3 dalies naikintinas, bet ir dėl to, kad Komisija šiuo sprendimu delegavo Klaipėdos teritoriniam skyriui visą pagal Komisijos reikalavimą pareiškėjo patikslintą skundą ir pavedė spręsti jo priėmimo klausimą, nors Komisijos Klaipėdos teritorinis skyrius nėra įstatymu įgaliotas spręsti pareiškėjo Aplinkos ministerijai pateiktų reikalavimų ir patikslinto skundo priėmimo klausimo.

Pareiškėjas teigia, kad dėl sveikatos būklės, amžiaus per įstatymo nustatytą terminą nespėjo apskųsti 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I3-6470-484/2022, todėl pareiškėjo negalima apkaltinti rūpestingumo ir atidumo stoka. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodo, kad remiasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1–2 dalimis, tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, kad pirmosios instancijos teismas ir Komisija turėjo vadovautis teisės aktų hierarchija – pirmiausiai ABTĮ 20 straipsnio 4 dalimi ir 31 straipsnio 3 dalimi.

Pareiškėjas nurodė, jog teismas nutartyje vertino, kad Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. dokumentas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui jokių realių materialinių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku. Tačiau taip pat nurodo, kad Komisijos priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes. Jeigu reikėtų atskirai skųsti teismams tiek Komisijos, tiek ir jos teritorinio skyriaus sprendimus, pareiškėjas turėtų mokėti du kartus po 30 Eur žyminį mokestį, dėl to neliktų lėšų pragyvenimui, vaistų įsigijimui.

Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad patikslintu skundu pareiškėjas atsisakė skundo 3–4 punktuose išdėstytų reikalavimų (t. y. patikslintame skunde nekėlė reikalavimų panaikinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. dokumentą Nr. 19R-1799(AG-450/07-2022) (skundo 4 p.) ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. dokumentą Nr. (5.1.27E)A5-3494 „Dėl pozicijos pateikimo“ ir joje minimą Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2021 m. gruodžio 10 d. dokumentą Nr. T17-305 (5.2.27E) (skundo 3 p.).

Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikti išsamūs argumentai, paremti aktualiomis teisės aktų nuostatomis, dėl ko atsisakytina priimti nagrinėti šiuos pareiškėjo reikalavimus. Atsakovas sutinka su nutartyje nurodytais argumentais. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti nutartį netenkinti pareiškėjo 2022 m. spalio 25 d. skundo pirmojo prašymo „įpareigoti Aplinkos ministeriją organizuoti taip, kad <...>“, nes jis nebuvo Aplinkos ministerijos nei nagrinėtas, nei pateiktas pareiškėjui Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 20 d. dokumente, kurį pareiškėjas skundžia. Pareiškėjas patikslino šį reikalavimą (skundo 2 p.) ir prašė panaikinti Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. D8(E)-3299 „Dėl atsakymo į paklausimą“ ir įpareigoti Aplinkos ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. kovo 9 d. skundą aplinkos ministrui, t. y. patikslinus skundą, pareiškėjas atsisakė reikalavimo „įpareigoti Aplinkos ministeriją organizuoti darbą taip, kad <...>“.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėtinas pareiškėjo skundo reikalavimas „įpareigoti Aplinkos ministeriją organizuoti darbą taip, kad <...>“. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog Komisija privalėjo laikytis ir nesilaikė ABTĮ 31 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Komisija skundus (prašymus) nagrinėja vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu. Pareiškėjo teiginiai, kad Komisija, o ne Komisijos teritorinis padalinys turi nagrinėti skundą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimų ar veiksmų – nepagrįsti ir atmestini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimus, teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Aplinkos ministeriją organizuoti darbą taip, kad būtų pateikti pareiškėjui, Klaipėdos rajono savivaldybei ir licenciją išsiėmusiai AB „Klaipėdos vanduo“ Aplinkos ministerijos pozicija dėl viešojo vandens tiekėjo AB „Klaipėdos vanduo“ veiksmų atsisakant pareiškėjo komunalinių tinklų ir kas turi finansuoti pareiškėjo komunalinių tinklų prijungimo pagal AB „Klaipėdos vanduo“ sprendimą prie jo vandens tiekimo ir nuotekų tinklų esančiu pareiškėjo aptarnaujamoje teritorijoje, bei tokio atsisakymo argumentų pagal pareiškėjo nurodytą GVTNTĮ redakcijos nuo 2016 m. birželio d. iki 2019 m. gegužės 1 d. pagal GVTNTĮ 6 straipsnio 12 punktą.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. dokumentą Nr. (5.1.27E)A5-3494 „Dėl pozicijos pateikimo“ ir joje minimą Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2021 m. gruodžio 10 d. dokumentą Nr. T17-305 (5.1.27E).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, kaip nesukeliantį teisinių pasekmių ir esantį teismo žinioje tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. dokumentą Nr. 19R-1799 (AG-450/07-2022).

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, jog Komisijos Klaipėdos teritorinis skyrius nėra įgaliotas spręsti pareiškėjo Aplinkos ministerijai pateiktų reikalavimų ir patikslinto skundo priėmimo klausimo, jis dėl sveikatos būklės ir amžiaus per įstatymo nustatytą terminą nespėjo apskųsti nutarties, o Komisijos administracinis aktas sukelia teisines pasekmes.

Taigi, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė priimti nurodytus pareiškėjo skundo reikalavimus pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Teisė kreiptis į teismą yra fundamentali asmens teisė, įtvirtinta nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Ši teisė yra įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), todėl jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, be kita ko, formuluodamas reikalavimą įpareigoti Aplinkos ministeriją organizuoti darbą taip, kad būtų pateikti pareiškėjui, Klaipėdos rajono savivaldybei ir licenciją išsiėmusiam AB „Klaipėdos vanduo“ Aplinkos ministerijos pozicija dėl viešojo vandens tiekėjo AB „Klaipėdos vanduo“ veiksmų atsisakant pareiškėjo komunalinių tinklų ir kas turi finansuoti pareiškėjo komunalinių tinklų prijungimo pagal AB „Klaipėdos vanduo“ sprendimą prie jo vandens tiekimo ir nuotekų tinklų esančiu pareiškėjo aptarnaujamoje teritorijoje, bei tokio atsisakymo argumentų pagal pareiškėjo nurodytą GVTNTĮ redakcijos nuo 2016 m. birželio d. iki 2019 m. gegužės 1 d. pagal GVTNTĮ 6 straipsnio 12 punktą.

Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui, įtvirtinta ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo reikalavimą „įpareigoti Aplinkos ministeriją organizuoti darbą taip, kad <...>“. Teismas nurodė, jog teismui įstatymais nėra suteikti įgaliojimai priimti tokio pobūdžio sprendimus, kokio pareiškėjas prašo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio nuostata įtvirtintas valstybės valdžių padalijimo principas, be kita ko, reiškia, jog valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų, jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimas). Administraciniams teismams dėl valdžių padalijimo principo nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-694-968/2021).

Pažymėtina, jog administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas lemia skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taigi, administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją ir privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo reikalavimu „įpareigoti Aplinkos ministeriją organizuoti darbą taip, kad <...>“ keliamas ginčas nėra vertintinas kaip iš viešojo administravimo teisinių santykių kylantis ginčas, nes šiuo reikalavimu pareiškėjas iš esmės reikalauja teismo įsiterpti į Aplinkos ministerijos veiklos organizavimą. Vis dėlto, tokiu atveju teismui tenkinant šį pareiškėjo skundo reikalavimą, būtų pažeistas konstitucinis valdžių padalijimo principas, ir, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismui įstatymais nėra suteikti įgaliojimai priimti tokio pobūdžio sprendimą.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundo tenkinimo atveju, teismas galėtų įpareigoti skundžiamą aktą priėmusią instituciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą, į kurį atsakant pareiškėjui buvo pateiktas Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 20 d. dokumentas. Nustatyta, jog pareiškėjas patikslintame skunde nurodė keičiantis skundo reikalavimą „įpareigoti Aplinkos ministeriją organizuoti darbą taip, kad <...>“ ir jį išdėstė taip: „įpareigoti Aplinkos ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. kovo 9 d. skundą aplinkos ministrui“. Nurodytas pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo priimtas nagrinėti. Taigi, šiuo atveju susiklostė situacija, kai pareiškėjas, kaip nurodo atsakovas, patikslintu skundu iš esmės atsisakė skundo reikalavimo „įpareigoti Aplinkos ministeriją organizuoti darbą taip, kad <...>“, tačiau atskirajame skunde nenurodo argumentų, leidžiančių sutikti su pareiškėjo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl šio reikalavimo turėtų būti panaikinta.

Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėtinas pareiškėjo reikalavimas „įpareigoti Aplinkos ministeriją organizuoti darbą taip, kad <...>“ ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šį skundo reikalavimą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydamas panaikinti Administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. dokumentą Nr. (5.1.27E)A5-3494 „Dėl pozicijos pateikimo“ ir joje minimą Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2021 m. gruodžio 10 d. dokumentą Nr. T17-305 (5.1.27E). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir mero buveinė yra Klaipėdos g., Gargžduose, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 d.). Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, jog su skundu dėl šio reikalavimo pareiškėjas turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus (ABTĮ 31 str. 1 d., 33 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos paduodant skundą administraciniam teismui laikytis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-708/2013, 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-125-525/2017). Teritorinis administracinių bylų teismingumas reglamentuojamas ABTĮ 31 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė.

Atsižvelgus į tai, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl Administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. dokumento Nr. (5.1.27E)A5-3494 „Dėl pozicijos pateikimo“ ir joje minimo Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2021 m. gruodžio 10 d. dokumento Nr. T17-305 (5.1.27E) teritorinio teismingumo, turi būti nustatytas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos buveinės adreso faktas. Juridinių asmenų registro duomenimis, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos buveinė yra Klaipėdos g. 2, Gargždai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Regionų apygardos administracinis teismą sudaro, be kita ko, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, kurių veiklos teritorija, pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, apima Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritoriją. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardos teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą, Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorija apima: Klaipėdos apylinkės teismo, Plungės apylinkės teismo ir Tauragės apylinkės teismo veiklos teritorijas. Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo veiklos teritorija apima Klaipėdos miesto savivaldybės teritoriją, Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją ir Neringos savivaldybės teritoriją; Klaipėdos apylinkės teismą sudarančių teismo rūmų veiklos teritorijos apima: 1) Klaipėdos miesto rūmų veiklos teritorija – Klaipėdos miesto savivaldybės teritoriją ir Neringos savivaldybės teritoriją; 2) Klaipėdos rajono rūmų veiklos teritorija – Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją.

Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos buveinės adresą, o spręsdamas dėl taikytinų teritorinio teismingumo taisyklių pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo inicijuojamas ginčas dėl Administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. dokumento Nr. (5.1.27E)A5-3494 „Dėl pozicijos pateikimo“ ir joje minimo Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2021 m. gruodžio 10 d. dokumento Nr. T17-305 (5.1.27E) yra neteismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, dėl to pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą nepriskirtinas tam teismui. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. dokumento Nr. (5.1.27E)A5-3494 „Dėl pozicijos pateikimo“ ir joje minimo Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2021 m. gruodžio 10 d. dokumento Nr. T17-305 (5.1.27E), o su tuo susiję pareiškėjo atskirojo skundo argumentai atmetami.

Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 19R-1799 (AG-450/07-2022) vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais.

Sprendžiant šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą, atsižvelgtina į tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-6470-484/2022, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 19R-1799(AG-450/07-2022) ir įpareigoti Komisiją priimti nagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 23 d. patikslintą skundą visa apimtimi. Teismas konstatavo, jog skundžiamas aktas yra „informacinio pobūdžio procedūros dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjai jokių realių materialinių teisinių pasekmių. Todėl toks dokumentas negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku.“ Kaip patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys ir nurodo pareiškėjas atskirajame skunde, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartis nebuvo skundžiama apeliacine tvarka.

Byloje nustatyta, jog Komisija 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 19R-1799 (AG-450/07-2022), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas, be kita ko, reiškė reikalavimus Administracijai, pagal kompetenciją persiuntė patikslintą skundą su procesiniais dokumentais Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui spręsti skundo priėmimo klausimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje administracinių ginčų komisija laikoma specifinio statuso subjektu – išankstine ne teismo tvarka administracinius ginčus nagrinėjančia, kvaziteismine institucija (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008, 2011 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-168/2011). Pažymėtina, kad asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės, taip pat ir tuo atveju kai teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio – dėl skundo priimtinumo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byla Nr. A-118-502/2021).

Atkreiptinas dėmesys, jog priimdama 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 19R-1799 (AG-450/07-2022), Komisija šiuo atveju neveikė kaip viešojo administravimo subjektas, vykdantis viešojo administravimo funkcijas ir skundžiamu aktu įforminantis savo valią atskiru klausimu. Įvertinus tai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Komisija, kaip kvaziteisminė institucija, atsižvelgdama į imperatyvias teismingumo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme, persiuntė bylą Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui ir priėmė procedūrinio pobūdžio aktą, tačiau ne individualų administracinį aktą. Įvertinus tai, šiuo atveju Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 19R-1799 (AG-450/07-2022) yra vertintinas kaip kvaziteisminės institucijos procedūrinio pobūdžio aktas – raštas, kuriuo pagal teismingumo taisykles persiųsta byla, ir negalintis būti bylos nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku.

Įvertinus tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti kvaziteisminės institucijos procedūrinio pobūdžio aktą pripažintinas nenagrinėtinu teismų ABTĮ nustatyta tvarka, dėl to pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 19R-1799 (AG-450/07-2022). Šiame kontekste taip pat pripažintini nepagrįstais pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kuriais prašoma sprendžiant skundo reikalavimo priėmimo klausimą vadovautis ABTĮ 31 straipsnio 3 dalimi, nes šiuo atveju atitinkamas Komisijos sprendimas, kaip procedūrinio pobūdžio aktas, nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, dėl to ABTĮ 31 straipsnio 3 dalis nėra taikytina.

Kita vertus, atsisakydamas priimti nurodytą skundo reikalavimą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-6470-484/2022 atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 19R-1799 (AG-450/07-2022). Dėl to, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byla pagal pareiškėjo skundo reikalavimą dėl šio sprendimo nėra teismo žinioje, nes atsisakius priimti skundą, bylos nagrinėjimas apskritai nebuvo pradėtas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Visgi ši išvada nekeičia fakto, jog, kaip nurodyta aukščiau, Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 19R-1799 (AG-450/07-2022) yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka kaip kvaziteisminės institucijos procedūrinio pobūdžio aktas.

Apibendrinant, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus, o pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė