A-146-2624-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-2624/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02774-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 19.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjui P. M. ir jo atstovui advokatui Deividui Poškai,

atsakovo atstovui Tomui Čaplinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M., I. M., T. B., P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. M., I. M., T. B., P. M. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Visuomeninei organizacijai „Vieningas Kaunas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjai V. M., I. M., T. B., P. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą skundu (I t., b. l. 1-9), prašydami panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. KS-68 „Dėl V. M., I. M., T. B. ir P. M.” (toliau – ir Komisijos Sprendimas Nr. KS-68).

Pareiškėjai paaiškino, kad Komisija Sprendime Nr. KS-68 pripažino, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai V. M., I. M., T. B. ir P. M., dalyvaudami Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T-332 „Dėl 2012 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“ (toliau – ir Tarybos Sprendimas Nr. T-332) svarstyme ir priėmime, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Interesų derinimo įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos vengti interesų konflikto ir pažeidė 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Komisija Sprendimą Nr. T-332 grindė aplinkybėmis, kad V. M. ir I. M. yra sutuoktiniai, turintys šeimos verslą, o T. B. ir P. M. per paskutinius metus darbo santykiais buvo susiję su M. verslo bendrovėmis (UAB „Vičiūnai“, UAB „Vičiūnai“, Ko, UAB „Vičiūnų restoranų grupė“, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, UAB „Graveda“, UAB „Kauno saulėtekis“ (toliau – ir Vičiūnų grupės įmonės ). Konstatavo, kad pagal 2010 m. nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – ir NTM) deklaracijas bei gautą iš bendrovių informaciją, 2010 m. tiesiogiai šių bendrovių sumokėta suma sudarė virš 100 000 Lt, nekilnojamojo turto (patalpų) nuomotojams mokėtina suma (kaip papildomas mokestis ar kompensacija už patirtus nuostolius, nuomotojui mokant NTM) sudarė apie 23 000 Lt. Komisija prognozavo analogišką NTM ir už 2012 metus. Komisija Sprendime Nr. KS-68 nurodė motyvą, kad V. ir I. M., T. B. ir P. M. aktyviai dalyvavo Tarybos posėdyje svarstant ir priimant Sprendimą Nr. T-332 (inicijavo projekto pakeitimus, įtvirtinančius su jais siejamoms bendrovėms palankų NTM tarifo sumažinimą nuo 0,9 iki 0,8 proc., t.y. P. M. parengė ir „Vieningo Kauno“ frakcijos vardu pasirašė siūlymą nekilnojamam turtui nustatyti 0,8 proc. NTM tarifą, o V. M. posėdyje šį pasiūlymą patikė svarstyti ir balsuoti).

Pareiškėjai savo skundo reikalavimą dėl Komisijos Sprendime Nr. KS-68 panaikinimo grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1. Įstatymas įpareigoja savivaldybių tarybų narius priimti sprendimą dėl NTM tarifų nustatymo. Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą (toliau – ir NTMĮ) NTM objektas yra nekilnojamas turtas, esantis Lietuvos Respublikoje (NTMĮ 4 str.), kurį moka nekilnojamojo turto savininkai (3 str.). NTM tarifas yra nuo 0,3 proc. iki 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės (NTMĮ 6 str.1 d.), o konkretų jo dydį kitiems kalendoriniams metams nustato atitinkamos savivaldybės taryba (NTMĮ 6 str.2 d.). Jei savivaldybių taryba iki birželio 1 dienos (gruodžio 1 dienos, jei NTM bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto masinio vertinimo metu nustatytą vertę) nenustato konkrečių tarifų arba keičia nustatytus mokesčio tarifus, tos savivaldybės teritorijoje yra taikomas 0,3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (NTMĮ 6 str.3 d.). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas, VSĮ) 4 straipsnyje yra įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais yra grindžiama vietos savivalda. Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos narys privalo dalyvauti tarybos posėdžiuose, o įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, jog posėdis laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų tarybos narių. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnyje yra nustatytas sąrašas pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis. Įstatymas nedraudžia savivaldybių tarybų nariams užsiimti bet kokia veikla, kuria siekiama pelno (verslu). Pareiškėjų teigimu, įstatymų leidėjas, nustatydamas sąrašą pareigų, nesuderinamų su savivaldybių tarybos narių pareigomis, žinojo, kad gali susidaryti tokia situacija, jog daugiau kaip pusė visų savivaldybės tarybos narių turės vienokių ar kitokių sąsajų ne tik priimant sprendimą dėl NTM tarifų nustatymo, bet priimant ir kitus sprendimus, todėl savivaldybės tarybos nariams nubrėžė ribą tarp viešo ir privataus intereso. Kiekvienu konkrečiu atveju konstatuojant viešo ir privataus intereso konfliktą reikalinga nustatyti ne tik faktinės, bet ir ženklios naudos gavimą. Jeigu priimant sprendimą dėl NTM tarifų nustatymo dėl savo verslo atsisakytų balsuoti daugiau kaip pusė visų savivaldybės tarybos narių, sprendimas negalėtų būti priimtas.

2. Komisijos Sprendimo Nr. KS-68 motyvas, kad pareiškėjai aktyviu dalyvavimu pažeidė Interesų derinimo įstatymą, nepagrįstas. Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės tarybos narys privalo dalyvauti tarybos posėdžiuose, o to paties straipsnio 4 punkte nurodyta, kad privalo nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Interesų derinimo įstatymui. Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas tarybos narys turi teisę reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais ir kt. Įstatymas nenumato jokių apribojimų, susijusių su aktyvių tarybos narių dalyvavimu (teikiant projektus, siūlant balsuoti ir pan.) priimant sprendimus. Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai 2011 m. gegužės 26 d. svarstant sprendimo projektą dėl NTM tarifų 2012 metams nustatymo, „Vieningo Kauno“ frakcija teikė pasiūlymą dėl NTM tarifų diferencijavimo. Frakcija inicijavo ir NTM didinimą apleistiems ir neprižiūrimiems statiniams.

3. Pareiškėjai teigė, kad balsuoti už Sprendimą Nr. T-332 dėl NTM tarifų 2012 metams nustatymo buvo viešas interesas. Rėmėsi Interesų derinimo įstatymo 1 straipsnyje pateiktais privačių interesų ir viešųjų interesų apibrėžimais, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-332 nustatė šiuos NTM tarifus: 1) 0,9 proc.; 2) 0,6 proc. (turtui, esančiam Laisvės alėjoje ir senamiestyje, ir mokesčio mokėtojų naudojamam vykdant knygų mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse, mažmeninę prekybą suvenyrais specializuotose parduotuvėse; antikvarinių daiktų mažmeninę prekybą; maitinimo ir gėrimų teikimo veiklą; komercinių meno galerijų veiklą (meno dirbinių eksponavimas ir pardavimas); 3) 1 proc. (patalpoms ir statiniams, kurie yra nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį arba yra apleisti, arba neprižiūrimi).

Komisijos nuomone, V. ir I. M. bei T. B., tapę Kauno miesto tarybos nariais, o P. M. – mero pavaduotoju, privalėjo įvertinti visas galimas interesų konflikto grėsmes ir jų vengti. Viena iš aplinkybių, kurią Komisija nurodė Sprendime Nr. KS-68, yra suinteresuotumas sėkminga bendrovių veikla. Daugiau aplinkybių, dėl kurių galimas interesų konfliktas, Komisija nenurodė. Pareiškėjai nesutiko su Komisijos teiginiais kad, įvertinus Vičiūnų grupės įmonių mokamą NTM sumą Kauno mieste, V. ir I. M. privatus interesas yra nukreiptas į daugiau kaip pusę milijono litų.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas yra nuo 0,3 iki 1 proc. Pusės milijono NTM suma skaičiuojama taikant 0,9 proc. mokesčio tarifą, 0,1 proc. šio mokesčio tarifo paklaida galėtų sudaryti apie 50 000 Lt, o ši suma nėra ženkli ne tik visas įmones kartu paėmus, bet ir kiekvienai jų atskirai, kad galėtų turėti įtakos bendrovių sėkmingai veiklai. Pareiškėjų nuomone, Komisija privalėjo išanalizuoti kiekvienos įmonės finansinės veiklos rezultatus, kad galėtų konstatuoti NTM dydžio įtaką kiekvienos įmonės veiklos rezultatams, tačiau to nepadarė.

Pareiškėjai akcentavo, kad dalyvaudami svarstant ir priimant sprendimą dėl NTM tarifo nustatymo nekilnojamajam turtui Kauno mieste, jie negalėjo realizuoti ir nerealizavo jokių privačių interesų. Sprendimas Nr. T-332 taikomas visiems nekilnojamojo turto objektams vienodai, jis nėra susijęs su kokia nors konkrečia įmone, ar jos valdomu turtu.

4. Komisija Sprendime Nr. KS-68 dėl T. B. nurodė, kad jis balsuodamas dėl NTM tarifų nustatymo, palaikė V. M., kuris kartu yra ir T. B. darbdavio UAB „Plungės kooperatinė statyba“ akcininkas ir valdybos pirmininkas, siūlymą sumažinti NTM tarifą. Taip pat balsuodami pasielgė ir P. M. bei I. M. Komisija taip pat konstatavo, kad T. B. ir P. M. per paskutinius dvejus metus 2 bendrovėse ėjo vadovaujančias pareigas. T. B. dirba UAB „Plungės kooperatinė statyba“ planavimo ir analizės vadovu, P. M. nuo 2010 m. gruodžio 27 d. iki 2011 m. balandžio 13 d. dirbo UAB „Kauno saulėtekis“ rinkodaros vadovu. Pareiškėjai akcentavo, kad P. M. UAB „Kauno saulėtekis“ dirbo trumpai. Komisija nepagrįstai P. M. atžvilgiu nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1945/2008). P. M. UAB „Kauno saulėtekis“ dirbo tris su puse mėnesio, nedalyvavo sprendžiant svarbius klausimus, neturėjo pavaldžių darbuotojų, todėl negali būti laikomas nei turinčiu sąsajų su ankstesne darbo vieta, nei lojaliu. Komisija neanalizavo UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ sėkmingos veiklos dėl NTM tarifų nustatymo, todėl nėra aišku, kokį interesą šiuo konkrečiu atveju galėjo turėti T. B. balsuodamas dėl atitinkamų NTM tarifų nustatymo.

Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nesutikdamas su pareiškėjų skundu atsakovas atsiliepime (I t., b. l. 40-45) rėmėsi šiais argumentais:

1. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsnis įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (3 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Tokiems asmenims Interesų derinimo įstatymas draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie jiems sukelia ar gali sukelti interesų konfliktą (11 str. 1 d.). Būdamas tokioje interesų konflikto situacijoje, kai yra sprendžiamas jam ar jo artimam asmeniui rūpimas klausimas, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje (Interesų derinimo įstatymo 11 str. 2 d.).

2. Pareiškėjų skundo argumentai dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo normų, kuriais pareiškėjai motyvuoja nenusišalinimą nuo Sprendimo Nr. T-332 priėmimo, yra pagrįsti subjektyvia sau palankia teisės normų interpretacija, todėl yra neteisingi ir atmestini. Specialiame savivaldybių tarybų narių veiklą reglamentuojančiame teisės akte – Vietos savivaldos įstatyme – nustatyta, kad tarybos narys privalo nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui (VSĮ 23 str. 4 p.).

Tai reiškia, kad pareiškėjų teisė dalyvauti ir balsuoti tarybos posėdžiuose nėra absoliuti, ja tarybos narys gali naudotis tiek, kiek tai nepažeidžia Interesų derinimo įstatymo. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad egzistuoja tam tikrų valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša. Viena vertus, toks asmuo turi pareigą vykdyti savo tiesiogines funkcijas, kita vertus, toks asmuo taip pat turi pareigą vengti interesų konflikto. Kaip turi būti išsprendžiama ši valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša, būtent ir yra numatyta Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nurodant, jog priešprieša yra sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010).

Todėl pareiškėjų teiginiai, jog nagrinėjamu atveju tiesioginių tarybos nario pareigų vykdymas buvo viršesnis už viešųjų ir privačių interesų derinimo taisykles, yra nepagrįsti. Tai, kad pareiškėjams, kaip tarybos nariams, nedraudžiama užsiimti pelno siekiančia veikla, nereiškia, kad jie gali vykdyti tarybos nario pareigas neatsižvelgdami į savo privačių interesų egzistavimo faktą. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju šios pareigos neįvykdė. Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privalo ne tik vengti interesų konflikto, bet ir elgtis taip, kad visuomenėje net nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

Priešingu atveju, kyla pagrįsti įtarimai, kad sprendimai priimami neskaidriai, o tai menkina žmonių pasitikėjimą valstybės ir vietos savivaldos įstaigomis. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja I. M. yra ir Kauno miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos narė.

3. Byloje nėra ginčijamos pareiškėjų (savivaldybės tarybos narių) teisės teikti teisės aktų projektus ir kt., tačiau vykdydami savo pareigas, tarybos nariai neturi pažeisti Interesų derinimo įstatymo. Komisija Sprendime Nr. KS-68 konstatavo, kad pažeidimo nustatymui ir kvalifikavimui užtenka konstatuoti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo svarstant ir priimant sprendimą, susijusį ir su jo privačiais interesais. Aplinkybės, kaip ir už kokius siūlymus asmuo balsavo, nėra reikšmingos, tačiau jos gali atskleisti privačių interesų protegavimo akivaizdumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikė ir balsavo dėl bendrovėms palankaus siūlymo, t. y. sumažinti mokesčio tarifą nuo 0,9 proc. iki 0,8 proc.

4. Skundo argumentus, kad balsuoti už Sprendimą Nr. T-332 buvo viešasis interesas, atsakovas vertino kaip pareiškėjų gynybos poziciją. Savivaldybės tarybos pareiga savo sprendimu nustatyti NTM tarifus savaime nereiškia pareiškėjų veiksmų, priimant tokį sprendimą, nešališkumo ir objektyvumo. Šiuo atveju svarbu tai, kad versle dalyvaujantys asmenys patys nusistatė sau mokesčius. Komisija įvertino visų šiam ginčui aktualių bendrovių mokamas NTM sumas ir ginčo Sprendime Nr. KS-68 nurodė, kad 2010 m. tiesiogiai mokėtina suma „Vičiūnų“ įmonių grupės bendrovėms (UAB „Vičiūnai“, UAB „Vičiūnai“ ir Ko, UAB „Vičiūnų restoranų grupė“, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“) sudarė virš 100 000 Lt, nekilnojamojo turto (patalpų) nuomotojams mokėtina suma (kaip papildomas mokestis ar kompensacija už patirtus nuostolius, nuomotojui mokant NTM) – apie 23 000 Lt, UAB „Graveda“ – virš 19 000 Lt, UAB „Kauno saulėtekis“ – virš 400 000 Lt, analogiškos mokėtinos sumos prognozuojamos ir už 2012 m.

Nustatyti konkrečią privatų interesą ir naudą atspindinčią sumą pareiškėjų atžvilgiu nėra būtina. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad Interesų derinimo įstatymas savo esme yra prevencinis. Tai reiškia, kad Interesų derinimo įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita. Užtenka to, kad jis nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. nevykdė Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

Pareiškėjų argumentai, kad turėjo būti nustatyta faktinė aplinkybė, jog potencialūs pažeidėjai turėjo „privatų interesą“, susijusį su savivaldybės tarybos sprendimo priėmimu, t. y. realus ir objektyviai egzistuojantis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos tarnybinių pareigų vykdymui, atsakovo nuomone, nepagrįsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-844/2007, 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2997/2011).

Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad Sprendimas Nr. T-332 yra bendro pobūdžio norminis aktas, pati savaime neeliminuoja galimos interesų konflikto situacijos, nes Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnis nenumato išimčių bendro pobūdžio sprendimų priėmimui, t. y. priimant tokius sprendimus galioja bendrosios interesų konfliktų valdymo taisyklės (informavimas, nusišalinimas ir kt.).

5. Pareiškėjų argumentai, kad T. B. ir P. M. darbo santykiai su bendrovėmis negalėjo sukelti interesų konflikto, yra subjektyvūs, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl vertintini kritiškai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Visuomeninė organizacija „Vieningas Kaunas“ atsiliepime į pareiškėjų skundą (I t., b. l. 22-26) su skundo reikalavimais sutiko, prašė skundą tenkinti, o savo poziciją pagrindė iš esmės tokiais pačiais motyvais kaip ir pareiškėjai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 20 d. sprendimu (II t., b. l. 19-26) pareiškėjų V. M., I. M., T. B. ir P. M. skundą atmetė (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-332 „Dėl 2012 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“ nusprendė nustatyti 2012 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifus: 1) 0,9 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės (1 p.); 2) 0,6 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės nekilnojamajam turtui, esančiam Laisvės alėjoje ir Senamiestyje ir mokesčių mokėtojų naudojamam vykdant šią veiklą: mažmeninę knygų prekybą specializuotose parduotuvėse, mažmeninę prekybą suvenyrais specializuotose parduotuvėse, antikvarinių daiktų mažmeninę prekybą, maitinimo ir gėrimų teikimo veiklą, komercinių meno galerijų veiklą (meno dirbinių eksponavimas ir pardavimas) (2 p.); 3) 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės už patalpas ir statinius, kurie yra nenaudojami, arba naudojami ne pagal paskirtį, arba yra apleisti ar neprižiūrimi (I t., b. l. 48).

Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai V. M., I. M., T. B. ir P. M. dalyvavo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. posėdyje, kuriame buvo svarstytas ir priimtas Sprendimas Nr. T-332 (I t., b. l. 97-107). Komisija 2011 m. rugpjūčio 8 d. gavo skundą, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai V. M., I. M., T. B. ir P. M. aktyviai dalyvavo, teikė pasiūlymus ir balsavo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. posėdyje, svarstant Tarybos Sprendimo Nr. T-332 projektą (I t., b. l. 46-47). Skunde nurodyta, kad V. M. ir I. M. valdo „Viči group“ nekilnojamąjį turtą, esantį Kaune, T. B. ir P. M. dirba minėtoje įmonių grupėje ir yra tiesiogiai bei asmeniškai suinteresuoti šios įmonių grupės finansiniais rezultatais, todėl, vadovaudamiesi Interesų derinimo įstatymo nuostatomis, privalėjo nusišalinti priimant minėtą sprendimą.

Komisija, atlikusi skunde nurodytų aplinkybių tyrimą bei išnagrinėjusi jai pateiktą medžiagą, Sprendime Nr. KS-68 pripažino, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai V. M., I. M., T. B. ir P. M., dalyvaudami Sprendimo Nr. T-332 svarstyme ir priėmime, nesilaikė Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos vengti interesų konflikto ir pažeidė 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (b. l. 14-18). Teismas pažymėjo, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnis sudarytas iš papunkčių, o dalių neturi, todėl Komisijos Sprendimo rezoliucinėje dalyje netiksliai cituojamas šis įstatymas. Nustatytą netikslumą teismas vertino kaip rašymo apsirikimą, neturintį įtakos ginčui teisingai išspręsti. Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl Komisijos Sprendimo Nr. KS-68 pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos nagrinėdamas ginčą, be kita ko, vertino, ar Komisijos Sprendimas Nr. KS-68 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, taip pat ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas.

Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (byloje taikytinas nuo 2011 m. kovo 29 d. galiojančios redakcijos įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinys administravimo įgaliojimus, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.

Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, o 4 dalyje apibrėžta, kad interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Pagal Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje.

Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje (Interesų derinimo įstatymo 11 str. 2 d.). Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad tarybos narys privalo nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Interesų derinimo įstatymui. Pareiškėjai yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, todėl priskirtini Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kuriems taikomi šiame įstatyme ir Vietos savivaldos įstatyme nustatyti apribojimai bei reikalavimas vengti interesų konflikto.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrą asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybės tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikroms konkrečioms šios veiklos vykdymo aplinkybėms (atsiradus reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, išreiškiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010).

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti konkrečias pasekmes, patvirtinančias, kad asmuo savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, o pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius ir konstatuoti, jog asmuo nesiėmė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. neįvykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011).

Taigi Interesų derinimo įstatymo pažeidimas nesiejamas su sprendimo sukeliamomis pasekmėmis. Todėl pareiškėjų skundo motyvus, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar buvo pažeistas Interesų derinimo įstatyme įtvirtintas reikalavimas vengti interesų konflikto, nustatytina tokio sprendimo nauda, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Nurodė, kad vertinant, ar buvo kilęs interesų konfliktas, Interesų derinimo įstatymas nenustato jokių išimčių sprendimų, kuriais patvirtinami norminio pobūdžio teisės aktais, atžvilgiu.

Todėl pareiškėjų argumentus, esą interesų konfliktu nepripažįstama situacija, kai savivaldybės taryba priima norminius teisės aktus, teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad gali kilti valstybės tarnyboje dirbančio asmens pareigų ir interesų konflikto priešprieša. Viena vertus, toks asmuo turi pareigą vykdyti savo tiesiogines tarnybines funkcijas, kita vertus, toks asmuo taip pat turi pareigą vengti interesų konflikto. Tačiau pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis minėta pareigų priešprieša yra sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010).

Atsižvelgdamas į minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, teismas nurodė, jog pareiškėjų skundo teiginiai, esą nagrinėjamo ginčo atveju sprendimo dėl NTM mokesčio tarifų nustatymas buvo viršesnis už viešųjų ir privačių interesų derinimo taisykles, yra nepagrįsti.

Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad V. M. ir I. M. yra sutuoktiniai, kurių verslas susijęs su šiomis bendrovėmis:

1) UAB „Vičiūnai“ – V. M. yra akcininkas (turi 50 proc. akcijų) ir direktorius, I. M. bendrovėje dirba vadybininke;

2) UAB „Vičiūnai“ ir Ko – V. M. yra akcininkas (turi 50 proc. akcijų), valdybos pirmininkas, komercijos konsultantas;

3) UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ – V. M. yra akcininkas (turi ~ 80 proc. akcijų), jo sūnus Š. M. eina šios bendrovės valdybos pirmininko pareigas;

4) UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ – V. M. yra akcininkas (turi 42,86 proc. akcijų), valdybos pirmininkas bei konsultantas, I. M. bendrovėje dirba reklamos vadove, jų sūnūs Š. M. ir D. M. dirba vadybininkais, marti R. M. dirba žaliavų grupės pirkimo vadove;

5) UAB „Graveda“ – V. M. yra akcininkas (turi 62,70 proc. akcijų), jo sūnus Š. M. bendrovėje eina direktoriaus pareigas;

6) UAB „Kauno saulėtekis“ – V. M. yra akcininkas (turi 49,93 proc. akcijų) ir valdybos narys, jo sesuo V. L. bendrovėje eina generalinės direktorės bei valdybos pirmininkės pareigas (I t., b. l. 49-55, 62-82, 144, 146, 148, 159). T. B. savo privačių interesų deklaracijoje nurodė, kad dirba UAB „Plungės kooperatinė statyba“ verslo planavimo ir analizės vadovu, yra UAB „Baltik fish export“ akcininkas (I t., b. l. 83). Komisijai pateiktame 2011 m. rugsėjo 26 d. rašte pareiškėjas patvirtino, kad yra 40 proc. UAB „Baltik fish export“ akcijų savininkas (I t., b. l. 154).

Nurodytos bendrovės Kauno mieste turi nekilnojamojo turto, kuris apmokestintas nekilnojamojo turto mokesčiu. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (29.2-31-3)-R-8535 informavo Komisiją, kad su V. M. ir I. M. susijusios bendrovės 2011 m. sausio – liepos mėn. už Kauno miesto savivaldybėje valdomą nekilnojamąjį turtą yra sumokėjusios atitinkamas nekilnojamojo turto mokesčio sumas: UAB „Vičiūnai“ – 3 179 Lt, UAB „Vičiūnai“ ir Ko – 604 Lt, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ – 69 935 Lt, UAB „Graveda“ – 5 463 Lt, UAB „Kauno saulėtekis“ 216 799 Lt, UAB „Baltik fish export“ 64 Lt (I t., b. l. 93-94).

Centrinis mokesčių administratorius minėtame rašte taip pat pažymėjo, kad, preliminariais duomenimis, už 2012 m. šios bendrovės privalės sumokėti tokias nekilnojamojo turto mokesčio sumas: UAB „Vičiūnai“ – 7 154 Lt, UAB „Vičiūnai“ ir Ko – 603 Lt, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ – 93 393 Lt, UAB „Graveda“ – 19 635 Lt, UAB „Kauno saulėtekis“ – 400 411 Lt, UAB „Baltik fish export“ – 64 Lt. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-332 nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio tarifai yra taikytini ir minėtoms bendrovėms.

Taigi Sprendimas Nr. T-332 yra susijęs su šių bendrovių turtiniais interesais. Teismo vertinimu, minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad V. M. ir I. M. privatūs interesai susiję su visomis nurodytomis bendrovėmis. T. B. privatūs interesai, atsižvelgiant į tai, kad šis pareiškėjas UAB „Plungės kooperatinė statyba“ eina vadovaujamas pareigas ir yra suinteresuotas pelninga šios įmonės veikla, sietini su UAB „Plungės kooperatinė statyba“ ir UAB „Baltik fish export“.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. M., I. M. ir T. B. siekdami išvengti interesų konflikto privalėjo nusišalinti nuo sprendimo dėl NTM tarifų nustatymo Kauno miesto savivaldybėje svarstymo ir priėmimo procedūrų. Pareiškėjai, dalyvaudami Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. posėdyje, kuriame buvo svarstomas ir priimtas Sprendimas Nr. T-332 „Dėl 2012 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“, sukėlė interesų konfliktą, taip pat pažeidė Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas nuostatas.

Teismas iš pateiktų į bylą įrodymų nustatė, kad P. M. nuo 2010 m. gruodžio 27 d. iki 2011 m. balandžio 13 d. ėjo UAB „Kauno saulėtekis“ rinkodaros vadovo pareigas (I t. b. l. 125-127). UAB „Kauno saulėtekis“ Kauno miesto savivaldybėje turi nekilnojamojo turto, kuris apmokestintas nekilnojamojo turto mokesčiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad iš sisteminės Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6, 18, 19 ir 20 straipsnių įtvirtintų nuostatų analizės darytina išvada, jog interesų konfliktas kyla ne tik asmeniui išėjus iš valstybės tarnybos į privatų sektorių, bet ir atvirkščiai, t. y. įstatymų leidėjas daro prielaidą, kad pakeitus darbovietę 12 mėnesių asmuo laikomas turintis sąsajų su ankstesniąja darbo vieta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011, 2008 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1945/2008). Atsižvelgdamas į tai, kad P. M. UAB „Kauno saulėtekis“ ėjo vadovaujamas pareigas, o darbo sutartis nutraukta 2011 m. balandžio 13 d., teismas pripažino, jog pagal Interesų derinimo įstatymo nuostatas pareiškėjas priimant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. T-332 turėjo sąsajų su UAB „Kauno saulėtekis“. Todėl, vengdamas interesų konflikto ir vadovaudamasis Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, taip pat privalėjo nusišalinti nuo sprendimo, kuriuo Kauno miesto savivaldybėje nustatytas nekilnojamojo turto mokestis, svarstymo ir priėmimo. Teismas nusprendė, jog P. M., dalyvaudamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. posėdyje, svarstant ir priimant sprendimą Nr. T-332, sukėlė interesų konfliktą ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas nusprendė, kad Komisija Sprendime Nr.KS-68 faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl teismas pareiškėjų skundą atmetė ir netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Pareiškėjai V. M., I. M., T. B., P. M. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 30-37) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjai iš esmės remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių visumos, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.).

2. Pareiškėjai nerealizavo savo privačių interesų ir to nesiekė. Pareiškėjas V. M. Tarybos posėdyje tik informavo Kauno miesto savivaldybės tarybą apie Pramoninkų konfederacijos tarybos siūlymą suvienodinti NTM tarifą visose savivaldybėse ir nustatyti 0,8 proc. NTM tarifą visam nekilnojamam turtui ir siūlė Tarybos nariams pritarti šiam Pramoninkų konfederacijos tarybos pasiūlymui. „Vieningo Kauno“ frakcija, kuriai priklauso pareiškėjai, teikė pasiūlymą didinti NTM tarifą apleistiems ir neprižiūrimiems statiniams. Pareiškėjai inter alia atstovavo Pramoninkų konfederacijos narių viešąjį interesą ir nepažeidė Interesų derinimo įstatyme įtvirtintos pareigos vengti interesų konflikto.

3. Reikia skirti aplinkybes, kurios yra prielaidos interesų konfliktui kilti, nuo konkrečių tarnybinės veiklos aplinkybių, kurios minėtas prielaidas paverčia interesų konfliktu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-l422/2010). Tai, kad pareiškėjai savo privačių interesų deklaracijose yra nurodę, jog yra susiję su UAB „Vičiūnai“, UAB „Vičiūnai“ ir Ko, UAB „Vičiūnų restoranų grupė“, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, UAB „Graveda“, UAB „Kauno saulėtekis“, UAB „Baltic fish export“, kurios turi Kaune mieste nekilnojamojo turto ir kuris apmokestintas NTM, yra tik galima prielaida kilti interesų konfliktui, bet nereiškia interesų konflikto per se. Pagal teismų praktiką privatus interesas apima gali būti ir nematerialus, tačiau bet kokiu atveju privatus interesas turi būti nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-30/2012). Nagrinėjamu atveju Komisija ir pirmosios instancijos teismas suinteresuotumą apibrėžė kaip NTM tarifų nustatymą pareiškėjų Kauno mieste valdomoms bendrovėms, nors Sprendimas Nr. T-332 nustatė NTM tarifus visiems nekilnojamojo turto objektams vienodai.

4. Komisija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino pareiškėjų interesus su savivaldybės gyventojų interesais, nors rūpinimasis savivaldybės gyventojų gerove negali būti laikomas privačiu interesu.

5. Priimant Sprendimą Nr. T-332 balsavo ir kiti Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, turintys nekilnojamojo turto, kuriam taip pat taikytini minėtu Sprendimu Nr. T-332 nustatyti NTM tarifai. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, tokiu būdu išskirdamas pareiškėjus iš kitų Tarybos narių.

6. Tarybos nariams nevykdant savo pareigų nekilnojamojo turto mokesčių tarifų atitinkamiems metams nustatymo srityje, kylančių iš Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, būtų daroma didelė žala savivaldybei, nes būtų renkamas į biudžetą 0,3 proc. tarifo NTM.

7. Komisija nenagrinėjo UAB „Vičiūnai ir Ko“, UAB „Vičiūnai“, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ bei UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ sumokėtų mokesčių už 2010 metus , taip pat nenagrinėjo bendrovių mokėtinų nekilnojamojo turto mokesčių už 2011 metus. Neatlikus atitinkamo tyrimo konstatuoti pareiškėjų naudos ateityje faktą yra nepagrįsta.

8. Komisija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad pakeitus darbovietę 12 mėnesių asmuo laikomas turintis sąsajų su ankstesniąja darbo vieta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1945/2008). Nurodytos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos, kadangi P. M. UAB „Kauno saulėtekis“ dirbo tik tris su puse mėnesio, nedalyvavo sprendžiant svarbius klausimus, neturėjo sau pavaldžių darbuotojų, todėl jis negali būti laikomas turintis sąsajų nei su ankstesniąja darbo vieta, nei laikomas lojaliu. Nei Komisija, nei teismas nepasisakė dėl T. B. ir P. M. privataus intereso apimties.

Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. KS-68 palikti galioti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pateikė šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1. Apeliantai savo poziciją grindžia subjektyviu, sau palankiu teisės normų interpretavimu.

2. Pareiškėjai dėl savo sąsajų su nekilnojamąjį turtą valdančiomis ir naudojančiomis Vičiūnų įmonių grupės bendrovėmis negalėjo išlikti objektyvūs ir nešališki priimdami sprendimą dėl NTM tarifų nustatymo, todėl turėjo nusišalinti nuo tokio sprendimo priėmimo (Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktai, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyto pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nesielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas yra grindžiamas Interesų derinimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011).

3. Pareiškėjai apeliaciniame skunde savo suinteresuotumą dėl Sprendimo Nr. T-332 pagrindė papildomu argumentu. Pareiškėjai pripažįsta, kad jie siūlė Tarybos nariams pritarti Pramonininkų konfederacijos tarybos siūlymui suvienodinti NTM tarifą ir nustatyti 0,8 proc. mokesčio tarifą visam nekilnojamam turtui. Taigi pareiškėjai, priešingai nė teigia, gynė ne viešąjį Kauno miesto savivaldybės gyventojų, o privačios asociacijos interesą. Kad asociacijos interesas yra nesusijęs su konkrečios savivaldybės poreikiais patvirtina pareiškėjų pateikta informacija, jog Lietuvos pramonininkų konfederacija vienodą siūlymą inicijavo visose savivaldybėse. Viešai prieinama informacija (http://www.lpk.lt/lt/prezidiumas) patvirtina, kad konfederacijos prezidiumo nariu yra ir V. M. kaip Vičiūnų įmonių grupės valdybos pirmininkas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje yra pripažinęs, kad Vilniaus miesto meras buvo šališkas ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, dalyvaudamas svarstant Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos inicijuotą tarybos sprendimo projektą „Dėl 2010 metų nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo už neparduotus gyvenamosios paskirties būstus“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjai iškėlė nesutikdami su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. KS–68 , kuriuo Komisija nusprendė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai V. M., I. M., T. B. ir P. M. (jis ir Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas) nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintos pareigos vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė šio Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (bylai aktuali 2011 m. kovo 15 d. įstatymo Nr. XI-1279 redakcija) 3 straipsnyje nustatytos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolės, tarp jų prievolė teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (Įstatymo 3 str. 2 p.). Įstatymų leidėjas aptariamo įstatymo trečiajame skirsnyje „Reikalavimai asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje“ numatė atitinkamas teisines priemones (pareigas, apribojimus, draudimus), kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo. Viena iš tokių teisinių interesų konflikto išvengimo priemonių yra numatyta Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnyje – pareiga nusišalinti. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. To paties straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Taigi įstatymų leidėjas, drausdamas asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių atsiranda interesų konfliktas, aiškiai apibrėžė kokių priemonių ir kokia tvarka turi imtis asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, siekdamas išvengti interesų konflikto situacijos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų išaiškinta (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), kad aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto. Jos apibūdina tam tikrą bendrą asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikroms konkrečioms šios veiklos vykdymo aplinkybėms (atsiradus reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, išreiškiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442 –1422/2010, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662 –2312/2012; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662 –2728/2012 ir kt. ). Aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, nurodomos nustatyta tvarka teikiamose valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privačių interesų deklaracijose, kurių duomenys, jei jie pasikeičia ar paaiškėja naujos aplinkybės, turi būti tikslinami ar papildomi per šio įstatymo nustatytus terminus (Interesų derinimo įstatymo 4, 5, 6, 7 str.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyto pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, kad priimant sprendimą asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Interesų derinimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261 –3154/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662 –2728/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartą pažymėta, kad Interesų derinimo įstatymas savo esme yra prevencinis. Tai reiškia, kad šio įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius ir konstatuoti, kad asmuo nesiėmė Interesų derinimo įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. nevykdė šio įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14 –844/2007, 2010 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662 –2312/2012, 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662 –2728/2012 ir kt.).

Vertinant, ar buvo pažeista Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, būtina nustatyta, ar asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Komisijos Sprendimo Nr. KS-68 pagrįstumą bei teisėtumą, turėjo nustatyti, ar Komisijos nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T-332 pažeidė Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą dalyvauti rengiant, svarstant, priimant sprendimą, kuris sukelia interesų konfliktą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir iš esmės teisingai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, palikdamas galioti Komisijos Sprendimą Nr. KS-68, materialinės teisės normas taikė teisingai. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos atliktu aplinkybių vertinimu sutinka. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T-332, kuris buvo rengiamas dėl 2012 metų NTM tarifų nustatymo, nesiėmė Interesų derinimo įstatymu nustatytų priemonių, kad išvengtų interesų konflikto, aktyviai dalyvavo šio sprendimo svarstymo ir priėmimo procedūrose, siekiant sumažinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.

Iš pareiškėjų privačių interesų deklaracijų ir kitų dokumentų byloje nustatyta, kad pareiškėjų sutuoktinių Visvaldo ir I. M. šeimos verslo įmonės UAB „Vičiūnai“, UAB „Vičiūnai“ ir Ko, UAB „Vičiūnų restoranų grupė“, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, UAB „Graveda“, UAB „Kauno saulėtekis“ Kauno mieste turi nekilnojamojo turto, kuris apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu. Šie duomenys patvirtina, kad minėtų pareiškėjų privatūs interesai yra susiję su nurodytomis bendrovėmis. Pareiškėją T. B. ir P. M. paskutiniais metais iki jų dalyvavimo svarstant ir priimant nagrinėjamam ginčui aktualų Tarybos Sprendimą Nr. T-332 su kai kuriomis Vičiūnų įmonės grupės įmonėmis siejo darbo santykiai, iš minėtų įmonių, kuriose užėmė vadovaujančias pareigas, jie gavo atlyginimą. Sprendimo Nr. T-332 priėmimo metu T. B. dirbo UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ verslo planavimo ir analizės vadovu. Be to, T. B. yra 40 proc. UAB „Baltic fish export“ akcininkas ir direktorius. Taigi šiais aspektais T. B. turėjo asmeninį suinteresuotumą dėl NTM tarifo nustatymo. P. M., kuris dirbo UAB „Kauno saulėtekis“ rinkodaros vadovu, darbo santykiai šioje bendrovėje buvo pasibaigę 2011 m. balandžio 14 d., tačiau pirmosios instancijos teismas ir Komisija priėjo pagrįstų išvadų, kad ši aplinkybė nepaneigia minėto Tarybos nario sąsajų ir suinteresuotumo, kad Tarybos sprendimu būtų nustatytas atitinkamai mažesnis NTM tarifas, kuris palankus Vičiūnų grupės įmonių (buvusio darbdavio) naudai. Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pateiktu sisteminiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6, 18, 19 ir 20 straipsnių nuostatų aiškinimu, iš kurio padarytos išvados, kad interesų konfliktas kyla ne tik asmeniui išėjus iš valstybės tarnybos į privatų sektorių, bet ir atvirkščiai, t. y. įstatymų leidėjas daro prielaidą, kad pakeitus darbovietę 12 mėnesių asmuo laikomas turintis sąsajų su ankstesniąja darbo vieta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011, 2008 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1945/2008).

Pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad visi pareiškėjai vienokiais ar kitokiais savo veiksmais dalyvaudami Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T-332 svarstymo ir priėmimo procedūrose, siekė to paties tikslo, kad būtų sumažintas 2012 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Iš byloje esančio Sprendimo Nr. T-332 projekto ir aiškinamojo rašto matyti, kad buvo siūloma nustatyti 2012 metams tris NTM tarifus (0,9 ir 0,7 proc., atsižvelgiant į nekilnojamojo turto buvimo vietą ir paskirtį, bei 1 proc. neprižiūrimiems pastatams).

Pareiškėjas P. M. parengė ir „Vieningo Kauno“ frakcijos vardu pasirašė siūlymą nekilnojamajam turtui nustatyti atitinkamai mažesnį 0,8 proc. NTM tarifą, o pareiškėjas V. M. (pagrindinis Vičiūnų grupės įmonių akcininkas), kaip matyti iš 2011 m. gegužės 26 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio protokolo, itin aktyviai dalyvaudamas Sprendimo Nr. T-332 projekto svarstyme (kalbėjo šiuo klausimu tris kartus), pasiūlė nustatyti suvienodintą 0,8 proc. NTM tarifą pagal „Vieningo Kauno“ frakcijos vardu P. M. parengtą projektą, tokiu būdu siekdamas, kad būtų nustatytas palankesnis (mažesnis) NTM tarifas.

Visi pareiškėjai balsuodami palaikė V. M. pateiktą pasiūlymą, tačiau suskaičiavus Tarybos narių balsavimo rezultatus paaiškėjo, kad Tarybos nariai šiam pasiūlymui nepritarė. Aplinkybė, ar draudimą dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, pažeidęs asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, pasiekė norimą rezultatą, nėra teisiškai reikšminga. Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 bei 2 dalių pažeidimo konstatavimui pakanka nustatyti, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, susiklosčius interesų konflikto situacijai, nevykdo įstatymu nustatytos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo atitinkamo sprendimo rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose.

Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjai, atlikdami Kauno miesto tarybos narių pareigas, turėdami interesą dėl palankesnio (mažesnio) NTM tarifo dydžio nustatymo atitinkamos privataus verslo įmonių grupės atžvilgiu, pažeidė Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytą pareigą vengti interesų konflikto, nenusišalino nuo dalyvavimo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T-232 dėl NTM tarifo 2012 metams nustatymo svarstymo ir priėmimo procedūrose, aktyviai dalyvavo svarstant šio sprendimo projektą (teikė suinteresuotus pasiūlymus) ir jį priimant.

Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų kontekste vertina kaip teisiškai nereikšmingus ir nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo ir Komisijos nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjai pažeidė minėtus Interesų derinimo įstatymo reikalavimus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (ABTĮ 140 straipsnio 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų V. M., I. M., T. B., P. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Skirgailė Žalimienė