2019-10-09 Nr. AB-19079-3-61-3-02713-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1465-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02713-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 43.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. liepos 19 d. raštą Nr. 2S-4702 „Dėl 2017-07-10 skundo išnagrinėjimo“; 2) įpareigoti Kalėjimų departamentą atsakyti į pareiškėjo 2017 m. liepos 10 d. skundą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad pareiškėjas, atstovaudamas savo nario M. J. interesams, kreipėsi į Kalėjimų departamentą su 2017 m. liepos 10 d. skundu, kuriame prašė atlikti Kriminalinės žvalgybos vyresniojo inspektoriaus N. S. tarnybinį patikrinimą dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. sausio 22 d. apie 10.20 val. apsaugos prižiūrėtojo N. N. paimto paketėlio, kuriame buvo didelis kiekis psichotropinės medžiagos, perdavimo M. J. fakto bei nustatyti atlikto draudžiamų daiktų poėmio procesinių veiksmų įforminimo pažeidimą. Pareiškėjas, susipažinęs su baudžiamąja byla Nr. I-16-238/2016, nustatė, kad minėtas faktas dėl Kriminalinės žvalgybos vyresniojo inspektoriaus N. S. supakuotos į paketą narkotinės medžiagos perdavimo nuteistajam M. J. pasirašyti teismų tirtas ir vertintas nebuvo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu subsidiarumo principu, pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kad būtų nustatytos aplinkybės, ar buvo pažeisti procesiniai veiksmai atliekant vidaus tyrimą ir perduodant paketą su narkotinėmis medžiagomis-įrodymais, pareikalaujant kaltinamajam ant paketo pasirašyti.

3. Pareiškėjas nurodė, kad kriminalinės žvalgybos vyresnysis inspektorius N. S., dalyvaujant nuteistajam N. J., atidarė prižiūrėtojo N. N. paimtą paketėlį nuo žemės ir apžiūrėjęs jame rado rudos spalvos neaiškios kilmės medžiagos, įtarė, kad tai narkotinė medžiaga. Minėtą paketėlį supakavo į kitą specialų paketą ir perdavė jį nuteistajam M. J., kuris buvo įtariamas minėto paketėlio išmetimu, reikalaudamas ant supakuoto paketo pasirašyti. Tuo metu buvo atliekamas vidaus tyrimas, kurį vėliau buvo nuspręsta atlikti pagal ikiteisminio tyrimo nustatytas taisykles. Minėtas paketas buvo siunčiamas Lietuvos teismo medicinos ekspertizės specialistams ekspertizei atlikti. Kriminalinės žvalgybos vyresnysis inspektorius N. S. pažeidė Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 157 punktą. Instrukcijoje nėra nustatyta teisė perduoti įtariamajam nusikalstamos veikos padarymu asmeniui daiktinius įrodymus. Pareiškėjas skunde prašė ištirti Kalėjimų departamento pareigūno veiksmus, tačiau atsakovas tik išsakė savo nuomonę, aiškino žodžio „perduoti“ reikšmę, tačiau nenurodė, kokiais teisės aktais remdamasis tą nuomonę išsakė. Pareiškėjo reikalavimas nebuvo susijęs su baudžiamosios bylos aplinkybėmis, jis prašė nustatyti, ar minėtas pareigūnas procesinius veiksmus atliko, vadovaudamasis teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose teismui nesutiko su atsakovo pozicija, jog jis į teismą kreipėsi atstovaudamas nario M. J. interesams. Šiuo atveju atstovaujama tam tikros grupės (įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų) interesams. Pareiškėjo teisinė forma yra asociacija, todėl, pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, jis turi teisę atstovauti asociacijos narių interesams.

5. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad Kalėjimų departamente buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo 2017 m. liepos 10 d. skundas, kuriuo, kaip nurodo pareiškėjas, kreipėsi atstovaudamas savo nario M. J. interesams dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus N. S. galimai neteisėtų veiksmų. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs skundą, konstatavo, kad N. S. veiksmai buvo nagrinėjami Kauno apygardos teisme (2016 m. gegužės 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-238/2016) ir Lietuvos apeliaciniame teisme (2017 m. spalio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-449/2016). Skundžiamame rašte atkreiptas dėmesys, kad šių teismų nuosprendžiuose buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su nuteistojo M. J. padaryta nusikalstama veika, nagrinėtos narkotinių medžiagų įsigijimo ir kitos aplinkybės, tačiau teismai nematė pagrindo abejoti pareigūno, atlikusio ikiteisminio tyrimo veiksmus, sąžiningumu, objektyvumu ir veiksmų teisėtumu. Minėti teismai išnagrinėjo visas ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskelbė apkaltinamuosius nuosprendžius M. J.. Ginčijamame rašte Kalėjimų departamentas išdėstė savo nuomonę, jog reikalavimas pasirašyti ant paketo yra ikiteisminio tyrimo proceso veiksmo atlikimas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsniu, galėjo būti skundžiamas ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam ir jį kontroliuojančiam prokurorui.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas į Kalėjimų departamentą kreipėsi ne dėl savo pažeistų teisių gynimo, bet dėl kito asmens, t. y. M. J.. Įvertinus ginčijamame rašte pateiktą informaciją matyti, kad šis raštas pareiškėjui nesukuria teisių ir pareigų, juo nėra taikomos poveikio priemonės. Pareiškėjas nenurodė, kokios galimai jo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti. Priešingai, pareiškėjas skunde pasisako tik dėl M. J. galimai pažeistų interesų, skunde suformuluotu reikalavimu siekiama ginti ne pareiškėjo, o kito asmens teisės. Šio ginčo atveju yra pagrindas pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 105 straipsniu, kadangi skundą dėl galimai pažeistų M. J. teisių padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2017 m. liepos 10 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas atlikti tarnybinį patikrinimą Kriminalinės žvalgybos vyresniojo inspektoriaus N. S. atžvilgiu dėl Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2-ame sektoriuje 2015 m. sausio 22 d. apie 10.20 val. prižiūrėtojo N. N. paimto paketo perdavimo M. J. fakto, nustatyti atlikto draudžiamo daiktų poėmio procesinių veiksmų įforminimo pažeidimą bei nustatyti nusikalstamos veikos įrodymo – paketo su narkotine medžiaga – neteisėto perdavimo M. J. aplinkybę

10. Kalėjimų departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. liepos 10 d. skundą, 2017 m. liepos 19 d. rašte Nr. 2S-4702 „Dėl 2017-07-10 skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad N. S. veiksmai buvo išnagrinėti Kauno apygardos teisme (2016 m. gegužės 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-238/2016) ir Lietuvos apeliaciniame teisme (2017 m. spalio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-449/2016). Atsakovas paaiškino, kad minėtuose nuosprendžiuose buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su nuteistojo M. J. padaryta nusikalstama veika, nagrinėtos narkotinių medžiagų įsigijimo ir kitos aplinkybės, tačiau teismai nematė pagrindo abejoti pareigūno, atlikusio ikiteisminio tyrimo veiksmus, sąžiningumu, objektyvumu ir veiksmų teisėtumu. Minėti teismai išnagrinėjo visas ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskelbė apkaltinamuosius nuosprendžius M. J.. Ginčijamame rašte Kalėjimų departamentas išdėstė savo nuomonę, jog reikalavimas pasirašyti ant paketo yra ikiteisminio tyrimo proceso veiksmo atlikimas, kuris, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsniu, galėjo būti skundžiamas ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam ir jį kontroliuojančiam prokurorui.

11. Teismas, išanalizavęs ABTĮ 5 straipsnį bei teismų praktiką dėl teisės kreiptis į teismą, nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 10 d. skunde siekė, jog būtų pradėtas tarnybinis patikrinimas ir nustatytas draudžiamų daiktų poėmio procesinių veiksmų įforminimo pažeidimas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos prižiūrėtojo atžvilgiu, kadangi šis perdavė M. J. paketą su psichotropinėmis medžiagomis. Taigi, pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekė apginti ne savo, kaip savarankiško subjekto, teises, o jos nario M. J. teises, todėl pareiškėjas nelaikytinas suinteresuotu subjektu pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies 1 punktą. Vertindamas pareiškėjo materialinį suinteresuotumą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 55 straipsnio 1 dalį, teismas pažymėjo, kad nei Asociacijų įstatyme, nei kituose su įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų teisinių santykių reglamentavimu susijusiuose teisės aktuose nėra nustatyta pareiškėjo teisė ginti viešąjį interesą šiose srityse. Nenustatęs pareiškėjo įgaliojimų ginti viešąjį interesą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nelaikytinas suinteresuotu asmeniu pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 55 straipsnio 1 dalį. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturi materialinio suinteresuotumo.

12. Vertindamas Kalėjimų departamento rašto turinį teismas nurodė, jog Kalėjimų departamentas išdėstė savo nuomonę dėl N. S. veiksmų vertinimo, tačiau pareiškėjo 2017 m. liepos 10 d. skunde reikštų reikalavimų dėl tarnybinio patikrinimo ir draudžiamų daiktų poėmio procesinių veiksmų įforminimo pažeidimo nustatymo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos prižiūrėtojo atžvilgiu, kadangi šis perdavė M. J. paketą su psichotropinėmis medžiagomis, nenagrinėjo, todėl šio rašto naikinti remiantis sprendime išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Aplinkybė, jog Kalėjimų departamentas nenurodė teisės akto, kuriuo remdamasis nenagrinėjo pareiškėjo 2017 m. liepos 10 d. skundo reikalavimų, teismo nuomone, nesudarė pagrindo naikinti ginčijamą raštą, kadangi šis pažeidimas vertintinas kaip formalus.

13. Teismas nurodė, kad netenkinus pagrindinio pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento 2017 m. liepos 19 d. raštą, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Kalėjimų departamentą atsakyti į pareiškėjo 2017 m. liepos 10 d. skundą.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą ir Kalėjimų departamento 2017 m. liepos 19 d. raštą bei įpareigoti Kalėjimų departamentą tinkamai atsakyti į pareiškėjo 2017 m. liepos 10 d. skundą, atliekant patikrinimą dėl draudžiamų daiktų poėmio iš nuteistųjų procesinių veiksmų apiforminimo tvarkos.

15. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas neturi materialinio suinteresuotumo byla. Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ veiklos tikslai, sritys ir rūšys yra apibrėžtos organizacijos įstatų 3 skyriuje, kurio 1 dalyje numatytas narių interesų atstovavimas ir kitų viešųjų interesų tenkinimas, kuris tiesiogiai susijęs su nariais ir vykdoma pareiškėjo veikla, ir to paties skyriaus 2 dalis tiesiogiai apibrėžianti viešųjų interesų ginimo tikslus.

16. Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, gindama viešąjį interesą, gina ir savo narių interesus toje srityje, kuri yra apibrėžta steigimo dokumentuose. Šioje byloje nėra ginamas tik nario M. J. interesas, nes atstovas, nustatydamas galimą pažeidimą ir gindamas viešąjį interesą, siekia užkirsti kelią galimiems ateityje pažeidimams ar net nusikaltimams. Pažeidimas galėjo būti pastebėtas su bet kuriuo kitu asmeniu, nes tai yra vidaus tvarkos netinkamas išaiškinimas, kuris galimai sukelia ar gali sukelti sunkias pasekmes ateityje.

17. Pareiškėjo suinteresuotumas yra tai, jog apgynus viešąjį interesą, pašalinus vidaus tvarkos pažeidimą, kuris gali sukelti sunkias pasekmes ateityje tiek nuteistiesiems, tiek pareigūnams, gerina savo reputaciją, padėdamas ne konkrečiai vienam suinteresuotam asmeniui, bet daugumai, įgyvendina savo pagrindinius tikslus, numatytus steigimo dokumentuose, gaudamas paramą savo veiklai vykdyti. Pareiškėjo žiniomis, kratos pataisos namuose vyksta kiekvieną dieną ir dažnas atvejis, kai paimti draudžiami daiktai dažnai yra perduodami patiems pažeidėjams sunaikinti.

18. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento 2017 m. liepos 19 d. rašto Nr. 2S-4702 „Dėl 2017-07-10 skundo išnagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas neturi materialinio suinteresuotumo. Teismas, įvertinęs skundžiamo rašto turinį, nurodė, kad atsakovas rašte išdėstė savo nuomonę dėl N. S. veiksmų vertinimo. Tai, jog atsakovas rašte nenurodė teisės akto, kuriuo remdamasis nevertino pareiškėjo reikalavimų, teismas laikė formaliu pažeidimu.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad šioje byloje nėra ginamas tik nario M. J. interesas, nes atstovas, nustatydamas galimą pažeidimą ir gindamas viešąjį interesą, siekia užkirsti kelią galimiems ateityje pažeidimams. Be to, organizacijos įstatai suteikia teisę pareiškėjui ginti viešąjį interesą.

23. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

24. Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Šioje teisės normoje paminėtos sąvokos „atstovauti“ ir „ginti“ yra naudojamos plačiausia bendrinės kalbos reikšme ir nėra tapačios „atstovavimo“ ir „teisminės gynybos“ sąvokoms naudojamoms apibūdinti teisminius procesus. Asociacijų įstatymas nėra skirtas kaip nors paneigti ar pakeisti nuostatas išdėstytas ABTĮ. Jeigu asociacija nusprendžia ginti asociacijos narių interesus teisme, ji privalo vadovautis ABTĮ nuostatomis, nes šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.).

25. Nuosekliai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės yra pažymėjęs, kad asociaciją sudarančių narių subjektinių teisių ir interesų gynyba administraciniame teisme gali įgauti įvairias formas, t. y. pareiškėjas kreipdamasis į teismą gali ginti savo, kaip juridinio asmens, pažeistas teises ir interesus, viešąjį interesą ar administracinėje byloje dalyvauti kaip savo narių procesinis atstovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-610/2013, 2016 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje A-1056-492/2016, 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-803-261/2016).

26. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-747-502/2016, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-607-624/2016 ir kt.). Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.).

27. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia apginti ne savo, kaip savarankiško subjekto, teises, o jos nario M. J. teises, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, jog yra pažeista pareiškėjo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas.

28. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (1 punktas), o įstatymų nustatytais atvejais – pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (2 punktas). ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Iš šių teisės normų seka, kad viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013).

29. Nors pareiškėjas teigia, kad jam teisę ginti viešąjį interesą suteikia organizacijos įstatai, tačiau kaip minėta, tokia teisė ginti viešąjį interesą teisme turi būti suteikta įstatymu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei Asociacijų įstatyme, nei kituose su įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų teisinių santykių reglamentavimu susijusiuose teisės aktuose nėra nustatyta pareiškėjo teisė ginti viešąjį interesą šiose srityse. Nenustatęs pareiškėjo įgaliojimų ginti viešąjį interesą, Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas nelaikytinas suinteresuotu asmeniu.

30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė