3e31acaa-9759-4e33-a383-e21308696222 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1533/2014Procesinio sprendimo kategorija 45.4.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Dalios ViÅ¡inskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LitSpecMet“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3392-565/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LitSpecMet“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ dėl vieÅ¡ojo pirkimo rezultatų pripažinimo negaliojančiais, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Plienmetas“.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „LitSpecMet“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais 2013 m. gruodžio 9 d. atsakovo raÅ¡te Nr. 2-3925 nurodytÄ pirkimo komisijos 2013 m. gruodžio 8 d. posėdyje priimtÄ sprendimÄ nustatyti supaprastinto atviro konkurso Juodųjų metalų ruoÅ¡inių pirkimo (Nr. VLRD-36/2013) preliminariÄ pasiÅ«lymų eilę ir 2014 m. sausio 10 d. atsakovo raÅ¡te Nr. 2-85 nurodytÄ pirkimų komisijos 2014 m. sausio 8 d. posėdyje priimtÄ sprendimÄ patvirtinti Å¡io pirkimo preliminariÄ pasiÅ«lymų eilę, taip nutraukiant atsakovo vykdomÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ VLRD-36/2013 juodųjų metalų ruoÅ¡iniams pirkti.Nurodė, kad atsakovas yra bendrovės AB „Lietuvos geležinkeliai“, finansuojamos iÅ¡ valstybės biudžeto, dukterinė įmonė; yra valdomas ir visi esminiai atsakovo veiklos sprendimai yra priimami akcininko, t. y.

AB „Lietuvos geležinkeliai“; yra įsteigtas ir skirtas AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikių, teikiant vieÅ¡Ä sias paslaugas, tenkinimui. Atsižvelgdamas į tai, darė iÅ¡vadÄ , kad ginčo pirkimo atveju turėjo bÅ«ti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, nes atsakovas tenkino specialiai vieÅ¡uosius interesus, esančius nekomercinio ir nepramoninio pobÅ«džio. Tuo tarpu, atsakovas ginčo pirkimÄ vykdė nesilaikydamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytų reikalavimų bei imperatyvių normų, todėl laikė atsakovo sprendimus negaliojančiais.IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad atsakovas pažeidė skaidrumo principÄ ir ribojo konkurencijÄ , nes nustatė per trumpÄ laiko tarpÄ konkurencingiems pasiÅ«lymams parengti (atsakovas ginčo pirkimo sÄ lygas paskelbė 2013 m. lapkričio 29 d., o pasiÅ«lymai turėjo bÅ«ti pateikti iki 2013 m. gruodžio 11 d.).

Be to, atsakovas nustatė nepagrįstai žemus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus; per trumpÄ prekių pristatymo terminÄ (5 kalendorinės dienos, skaičiuojant nuo užsakymo gavimo dienos); pasiliko teisę nepirkti visų prekių; atsakovo rengiamus konkursus nuolatos laimėjo tie patys tiekėjai.Atsakovas UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas buvo įsteigtas vykdyti komercinio pobÅ«džio Å«kinę veiklÄ bei siekti pelno.

Be to, atsakovas veikia konkurencinėje aplinkoje su kitais rinkos dalyviais, nėra finansuojamas vieÅ¡ojo sektoriaus lėšomis, jo valdymui nėra daroma jokia reali vieÅ¡ojo sektoriaus įtaka.Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas taip pat neįrodė, kad atsakovas pažeidė viešųjų pirkimų principus. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas turėjo teisę iki pasiÅ«lymo pateikimo teikti atsakovui pretenzijÄ , tačiau jÄ pateikė tik atsakovui praneÅ¡us apie nugalėtojų eilę. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas, aiÅ¡kindamas Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodė, kad perkančioji organizacija ne tik privalo bÅ«ti susijusi ar valdoma vieÅ¡ojo sektoriaus įmonės, tačiau taip pat savo veiklÄ ar jos dalį turi skirti specialiai vieÅ¡iesiems interesams, esantiems nekomercinio ir nepramoninio pobÅ«džio, tenkinti.Teismas nustatė, kad atsakovas buvo įsteigtas 2003 m. spalio 1 d. reorganizuojant AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus lokomotyvų depÄ Ä¯ dvi savarankiÅ¡kas bendroves:

UAB “Vilniaus lokomotyvų depas” ir UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ (t. 1 b. l. 196-197); tai pelno siekianti įmonė, racionaliai naudojanti bendrovės lėšas, turtÄ bei kitus iÅ¡teklius, užtikrinanti turtinius akcininkų interesus (t. 1 b. l. 51-57); pagrindinę veiklÄ sudaro naujų lokomotyvų, skirtų tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkoms, gamyba, lokomotyvų kapitalinis ir einamasis remontas, riedmenų remontas, kiti remontai ir techninės priežiÅ«ros (t. 1 b. l. 158-160).

Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas veikia konkurencinėje aplinkoje, dalyvauja tiek Lietuvoje, tiek užsienyje organizuojamuose pirkimuose bei konkursuose siÅ«lydamas parduoti ir parduodantis savo prekes ir paslaugas (t. 1 b. l. 164-196); planuojantis 2015 m. gauti 40 proc. pajamų iÅ¡ pardavimų bendrovei AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2016 m. – 15 proc. pajamų, 2015 – 2016 metais planuojantis pajamų augimÄ ir pelnÄ (t. 1 b. l. 196-203). Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovo veiklos nevertino kaip vieÅ¡ojo intereso, esančio aktualaus visiems valstybės piliečiams, darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas veikė konkurencinėje aplinkoje, ieÅ¡kojo naujų rinkų ir galimybių plėtoti komercinę veiklÄ ir gauti pelnÄ .

Teismas nurodė, kad atsakovas gavo pajamas iÅ¡ kitos perkančiosios organizacijos (AB „Lietuvos geležinkeliai“) už paslaugas pagal sudarytas sutartis, tačiau Å¡io fakto nelaikė kaip valstybės finansavimu. Nesant byloje įrodymų apie valstybinės institucijos priimtÄ norminį aktÄ , kuriame yra nustatytas atsakovo finansavimo dydis ir mechanizmas, apie atsakovo priimtÄ dokumentÄ ar valstybės institucijos priimtÄ norminį aktÄ , kuriame bÅ«tų nustatyta galimybė atsakovo nuostolius padengti iÅ¡ viešųjų lėšų, teismas konstatavo, kad pats atsakovas prisiėmė su savo veikla susijusiÄ rizikÄ .Teismas taip pat nustatė, kad Europos Komisijos ekspertai konstatavo, jog atsakovas nelaikytinas perkančiÄ ja organizacija pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2004/18/EB, kadangi jo tikslai neapėmė viešųjų interesų tenkinimo.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nelaikė atsakovo perkančiÄ ja organizacija.Teismas, įvertinęs atsakovo priimtus sprendimus, nepripažino jų negaliojančiais, kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, jog pirkimo sÄ lygos riboja konkurencijÄ , diskriminavo ir pažeidė skaidrumo principus. Be to, ieÅ¡kovas, pateikdamas pasiÅ«lymÄ , ne tik sutiko su visomis pirkimo sÄ lygomis (pirkimo sÄ lygų 13 p.), tačiau iki pasiÅ«lymo pateikimo nesikreipė į atsakovÄ su pretenzija dėl pirkimo sÄ lygų, o tokiÄ pretenzijÄ pateikė tik po to, kai buvo paskelbti ieÅ¡kovui nepriimtini pirkimo rezultatai.Teismas taip pat nelaikė 11 kalendorinių dienų termino pateikti pasiÅ«lymÄ per trumpu, kadangi ieÅ¡kovas atsakovo organizuojamuose pirkimuose dalyvavo ne pirmÄ kartÄ , buvo tapęs Å¡ių pirkimų (jų dalies) laimėtoju (ieÅ¡kovo ir atsakovo atstovų paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu).

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog pirkimo sÄ lygos, kuriose nustatytas 5 kalendorinių dienų prekių pristatymo terminas ir atsakovo teisė nepirkti visų prekių kiekio, diskriminavo mažesnius tiekėjus, pažeidė skaidrumo principÄ . IeÅ¡kovas nenurodė, kaip keistųsi jo pasiÅ«lymas, jei pirkimo dokumentuose bÅ«tų kitaip nustatytos sÄ lygos, susijusios su prekių pristatymo terminu ir atsakovo teise neįsigyti visų prekių. Teismas taip pat laikė nepagrįstus ieÅ¡kovo teiginius dėl atsakovo nustatytų per žemų kvalifikacijos reikalavimų.

Teismas nurodė, kad konkurencija gali bÅ«ti ribojama tik nustačius itin aukÅ¡tus arba specifinius, neadekvačius pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingus jo sÄ lygoms reikalavimus, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«ruose dalyvauti sutartį galintiems įvykdyti pirkėjams. Tuo tarpu, Å¡iuo atveju pirkimo objektas nebuvo specifinis, o pirkimo kaina nebuvo ypatingai aukÅ¡ta, kad bÅ«tų bÅ«tinybė nustatyti papildomus kvalifikacinius reikalavimus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas UAB „LitSpecMe“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1) Teismas neteisingai įvertino atsakovo vykdomÄ veiklÄ ir priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovo veikla nėra susijusi su vieÅ¡ojo intereso tenkinimu;2) Teismas atsakovo UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ įsteigimÄ vertino formaliai, atsižvelgdamas tik į jo įstatus, todėl nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas buvo įsteigtas tam, kad užsiimtu Å«kine komercine veikla ir siektų pelno.

IÅ¡ tikrųjų, atsakovo tikslas - tenkinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikius, susijusius su viešųjų interesų tenkinimu - specialios AB „Lietuvos geležinkeliai“ užduoties, manevrinių lokomotyvų atnaujinimo programos vykdymas;3) Teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas veikia konkurencinėje aplinkoje. Teismas nevertino, ar atsakovas veikė konkurencinėje aplinkoje 2013 metų pabaigoje (kai buvo vykdomas konkursas), tačiau rėmėsi atsakovo vizijomis bei prognozėmis 2015-2016 metams;4) Teismas neteisingai interpretavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir atsakovo santykį.

Å iuo atveju pajamos yra gaunamos iÅ¡ perkančios organizacijos per vidaus sandorius, kas gali lemti, jog atsakovas, sudaręs vidaus sandorį su perkančiÄ ja organizacija, pats įgys statusÄ perkančiosios organizacijos santykyje su trečiaisiais asmenimis. Be to, teismas privalėjo iÅ¡tirti, ar atsakovas, kurį kontroliuoja bendrovė AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuris iÅ¡ AB „Lietuvos geležinkeliai“ gauna daugiau nei 90 proc. visų savo pajamų, kurio 90 proc. veiklos yra nukreipta į AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikių tenkinimÄ , sudaręs vidaus sandorius su AB „Lietuvos geležinkeliai“, neįgijo/įgijo perkančiosios organizacijos statusÄ ;5) Teismas, priimdamas sprendimÄ , nepagrįstai rėmėsi Europos Komisijos ekspertų 2012 m. iÅ¡vada, nes ginčas kilo dėl vieÅ¡ojo konkurso, vykusio 2013 m. pabaigoje.

Be to, teismas privalėjo iÅ¡spręsti klausimÄ dėl kreipimosi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 9 dalies nuostatos dalies „vieÅ¡ieji interesai, kurie yra nepramoninio ir nekomercinio pobÅ«džio“ iÅ¡aiÅ¡kinimo ir prejudicinio sprendimo priėmimo.6) Teismas nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadas, todėl tinkamai neiÅ¡nagrinėjo bylos, neatskleidė jos esmės, priėmė nemotyvuotÄ , įrodymais nepagrįstÄ ir neteisėtÄ bei naikintinÄ sprendimÄ ;7) Teismas pažeidė Å¡alių rungtyniÅ¡kumo principÄ , apsunkino ieÅ¡kovo įrodinėjimo pareigos vykdymÄ bei apribojo galimybę pagrįsti savo pozicijÄ Ä¯rodymais, nes nepagrįstai nesprendė klausimo dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo ir jų neiÅ¡reikalavo;8) Teismas nepagrįstai nenustatė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo.

Atsakovas pažeidė imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo normas, nesilaikė Å¡io įstatymo nustatytos viešųjų pirkimų tvarkos, principų. Be to, atsakovas pažeidė lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principus, kadangi suteikė per trumpÄ - 7 darbo dienų terminÄ pasiÅ«lymams pateikti konkurse naujai dalyvaujantiems tiekėjams, palyginti su ankstesnių metų laimėtojais, buvo sudarytos nelygiavertės konkuravimo sÄ lygos, ribojant galimybę pateikti konkurencingÄ pasiÅ«lymÄ ; nustatė per žemus kvalifikacijos reikalavimus; nustatė per trumpÄ 5 kalendorinių dienų prekių pristatymo terminÄ ; nurodė neprivalanti pirkti visų prekių kiekų; keli tie patys tiekėjai, nuolatos laimintys atsakovo rengiamus konkursus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti bei palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodo Å¡iuos atsikirtimus:1) IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog atsakovo veikla yra skirta vieÅ¡iesiems interesams tenkinti. Ginčijame sprendime motyvuotai ir pagrįstai yra įvertinti pripažinimo perkančiÄ ja organizacija pagrindai, vertinta, ar atsakovas atitinka komuliatyvines sÄ lygas, t. y. ar atsakovo vykdoma veikla yra susijusi su viešųjų interesu, kurie nėra komercinio ar pramoninio pobÅ«džio, tenkinimu.

Teismas taip pat atsižvelgė į atsakovo steigimo tikslÄ , veiklos pobÅ«dį, rinkÄ , kurioje vykdo veiklÄ , ar veikloje vadovaujasi produktyvumo ir kainų efektyvumo principais, ar atsakovas prisiima ekonominę rizikÄ ;2) IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog teismas nesirėmė Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vada. PrieÅ¡ingai, teismas vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadoje nurodytomis sÄ lygomis, kurias bÅ«tina įvertinti, siekiant atsakovÄ pripažinti perkančiÄ ja organizacija, be to Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadoje nurodyta, jog Å¡i iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja Europos Komisijos ekspertų iÅ¡vadai;3) IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl preliminaraus sprendimo;4) IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai neiÅ¡reikalavo ieÅ¡kovo praÅ¡omų įrodymų, nes apelianto praÅ¡omi iÅ¡reikalauti įrodymai yra nesusiję su ginču, t. y. nepagrindžia apelianto argumentų dėl atsakovo statuso kvalifikavimo;5) Teismas teisingai ir pagrįstai įvertino konkurso sÄ lygų atitikimÄ sÄ lygose nurodytiems principams ir sÄ Å¾iningos konkurencijos reikalavimui.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. rugsėjo 15 d. gauti apelianto UAB „LitSpecMe“ raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuos apeliantas praÅ¡o prijungti prie bylos bei vadovautis priimant procesinį sprendimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylos nagrinėjimo ribų Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „LitSpecMet“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3392-565/2014 sprendimo, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar atsakovas UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymÄ , ar pirkimÄ jis turėjo vykdyti pagal Viešųjų pirkimų įstatymÄ nuostatas; ar pirkimo sÄ lygos nepažeidė viešųjų pirkimų principų, taip pat lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principų.

Dėl apelianto UAB „LitSpecMet“ pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kaip minėta, apeliantas UAB „LitSpecMe“ pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuos praÅ¡o prijungti prie bylos bei vadovautis priimant procesinį sprendimÄ .

Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas siekia paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas iÅ¡vadas, teisėjų kolegija apelianto raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus priima į bylÄ bei vertina. Dėl atsakovo kaip perkančiosios organizacijos statuso Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo nelaikė perkančiÄ ja organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, kurio vykdytam pirkimui nėra taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas.

Tuo tarpu, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, laiko Å¡iuos apelianto argumentus teisiÅ¡kai nepagrįstais dėl sekančių priežasčių.Pirma, Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, ar juridinis asmuo yra laikytinas perkančiÄ ja organizacija. Teisėjų kolegija pažymi, tam, jog Å«kio subjektas bÅ«tų pripažintas perkančiÄ ja organizacija, jis privalo savo veiklÄ skirti specialiai vieÅ¡ajam interesui tenkinti ir tai turi bÅ«ti nekomercinio ir nepramoninio pobÅ«džio veikla.Nagrinėjamu atveju, apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo vykdomÄ veiklÄ ir priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , jog atsakovo veikla nėra susijusi su vieÅ¡ojo intereso tenkinimu.

PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas vertindamas faktines aplinkybes, pagal kurias gali bÅ«ti nustatytas viešųjų interesų neturinčių komercinio ir pramoninio pobÅ«džio, įvertino, kas yra laikytina vieÅ¡uoju interesu neturinčių komercinio ir pramoninio pobÅ«džio.Antra, bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo tikslas – siekti pelno, racionaliai naudoti bendrovės lėšas, turtÄ bei kitus iÅ¡teklius, užtikrinti turtinius akcininkų interesus (įstatų 10 punktas). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog atsakovas veikia visoje Europos SÄ jungos ekonominėje erdvėje, laisvoje konkurencinėje aplinkoje su kitomis privačiomis įmonėmis ir jokia atsakovo veiklos dalis nėra skirta vieÅ¡iesiems interesams tenkinti.

Atsakovas prekes ir paslaugas teikia ne vien AB „Lietuvos geležinkeliai“, bet taip pat ir kitiems subjektams tiek Lietuvos rinkoje, tiek užsienyje (t. 1 b. l. 99-130). Be to, pažymėtina, kad Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje nustatyta, kad vieÅ¡ojo intereso buvimÄ lemia prekių ir/ ar paslaugų, kurios yra svarbios visiems valstybės piliečiams, teikimas (ESTT 1998 m. sausio 15 d. sprendimas Mannesmann Anlagenbau Austria AG ir kt. prieÅ¡ Strohal Rotationsdruck GesmbH Nr. C-44/96, Rink. 1998, p. I- 00073).

Nors AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikla yra susijusi su tinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio transporto paslaugas, teikimu naudoti ir jų eksploatavimu, t. y. vieÅ¡uoju interesu, tačiau atsakovo yra naujų Å¡ilumvežių gamyba bei Å¡ilumvežių ir dyzelinių traukinių remontas, metalo gaminių gamyba, lokomotyvų gamyba ir remontas, vagonų gamyba ir remontas, atliekų ir laužo didmeninė prekyba, nekilnojamo turto operacijos ir kt., t. y. nesusijusi su viešųjų interesų tenkinimu, nėra skirta visos visuomenės gerovės didinimui, o, prieÅ¡ingai, susijusi su komercinio ir pramoninio pobÅ«džio veikla, privačių subjektų interesų tenkinimu bei pelno siekimu (t. 1 b. l. 51-57; 99-130).Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs bylos medžiagÄ , pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas buvo įsteigtas tam, kad užsiimtu Å«kine komercine veikla ir siektų pelno.

Trečia, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog teismas vertino ne tik apelianto nurodomas ateities prognozes, bet taip pat atsakovo pateiktus įrodymus dėl atsakovo gaunamų pajamų iÅ¡ kitų subjektų bei įrodymus dėl dalyvavimo kituose konkursuose.

Be to, pažymėtina, jog Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog nekomercinis vieÅ¡asis interesas negali bÅ«ti konstatuojamas, jei įmonė konkrečia veikla vykdo rinkos konkurencinėmis sÄ lygomis, siekia gauti su Å¡ia veikla susijusį pelnÄ ir prisiima visiÅ¡kÄ su tuo susijusiÄ atsakomybę (ESTT 2003 m. gegužės 22 d. Sprendimas Arkkitehtuuritoimisto Riitta Korhonen Oy, Arkkitehtitoimisto Pentti Toivanen Oy et Rakennuttajatoimisto Vilho Tervomaa prieÅ¡ Varkauden Taitotalo Oy, C-18/01, Rink. 2003, p. 1-5321;

ESTT 1998 m. lapkričio 10 d. Sprendimas Gemeente Arnhem ir Gemeente Rheden prieÅ¡ BFI Holding BV Nr. C-360/96, Rink. 1998, p. 1-06821). Byloje surinkti leistini įrodymai patvirtina, kad atsakovas veiklÄ vykdo visoje Europos ekonominės erdvės teritorijoje, jo rinka neapsiriboja vien Lietuvos teritorija, ar vien prekių ir paslaugų teikimu bendrovei AB „Lietuvos geležinkeliai“. Dėl to teisėjų kolegija laiko apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo veikimo konkurencinėmis sÄ lygomis, rėmėsi tik ateities prognozėmis, o ne situacija ginčo metu, teisiÅ¡kai nepagrįstais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai, visapusiÅ¡kai analizuodamas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus įvertino atsakovo veikimÄ konkurencinėmis sÄ lygomis(CPK 185 str.).Ketvirta, Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalis reglamentuoja vidaus sandorių mechanizmÄ . Kaip jau buvo minėta, atsakovo statusas yra nustatinėjamas Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio pagrindu, todėl teisėjų kolegija laiko teisiÅ¡kai nepagrįstus apelianto argumentus, jog atsakovo ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ vidaus sandoriai turėjo įtakos atsakovo statusui.

Be to, nors apeliantas teigia, jog atsakovo finansavimo dydį ir mechanizmÄ nustato valstybės institucijos priimtas norminis aktas, tačiau nepateikė tai patvirtinančių leistinų įrodymų (CPK 178 str.).Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo nėra dėl to, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ kontroliuoja atsakovÄ , kuris iÅ¡ AB „Lietuvos geležinkeliai“ gauna daugiau nei 90 proc. visų savo pajamų. Å iuo atveju apeliantas privalėjo įrodyti, kad Å«kio subjektas yra įsteigtas specialiems vieÅ¡iesiems interesams tenkinti, o jo veikla turi bÅ«ti skirta visuomenės interesų tenkinimui.

Visgi, bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo veiklos rizika, nepaisant to, kad bendrovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra vienintelis jo akcininkas, yra priskiriama tik atsakovui, o patiriamų nuostolių valstybė nefinansuoja (t. 1 b. l. 96-97).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos medžiagÄ , į byloje nustatytas aplinkybes, teismų praktikÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas – pelno siekiantis subjektas, o jo veikla nėra skirta viešųjų interesų, kurie yra nepramoninio ir nekomercinio pobÅ«džio, tenkinimui.

Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vados Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Europos Komisijos ekspertų 2012 m. iÅ¡vada, nes ginčas kilo dėl vieÅ¡ojo konkurso, vykusio 2013 m. pabaigoje. Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Komisijos ekspertai vertino subjekto atitikimÄ Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2004/18/EB 2004 m. kovo 31 d. dėl vieÅ¡ojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 1 str. 9 d. (atitinka VPÄ® 4 str.) bendrai atsakovo veiklos kontekste, atsižvelgiant į tas faktines aplinkybes, kurios galėjo lemti sÄ lygų pripažinti subjektÄ perkančiÄ ja organizacija atsiradimÄ (t. 2 b. l. 114).

Dėl to nėra pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos eismas nepagrįstai rėmėsi ekspertų iÅ¡vada.Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo iÅ¡spręsti klausimÄ dėl kreipimosi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 9 dalies nuostatos dalies „vieÅ¡ieji interesai, kurie yra nepramoninio ir nekomercinio pobÅ«džio“ iÅ¡aiÅ¡kinimo ir prejudicinio sprendimo priėmimo. Å is apelianto argumentas taip pat laikytinas nepagrįstu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog klausimai dėl atsakovo kaip perkančiosios organizacijos statuso turi bÅ«ti sprendžiami remiantis esama teismų praktika, tarp jų ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimais (t. 2 b. l. 101-102). Å ia praktika vadovavosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Be to, pažymėtina, jog Å¡i institucija iÅ¡vadoje tik nurodė sÄ lygas, kurioms esant kreipimasis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ bÅ«tų tikslingas, tačiau neįpareigojo pirmosios instancijos teismo į jį kreiptis.

Dėl to teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas neprivalėjo kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2004/18/EB 2004 m. kovo 31 d. dėl vieÅ¡ojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 1 str. 9 d. nuostatos „vieÅ¡ieji interesai, kurie yra nepramoninio ir nekomercinio pobÅ«džio“ iÅ¡aiÅ¡kinimo ir prejudicinio sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstus apelianto argumentus, jog teismas nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadÄ .

Å iuo atveju, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadoje nurodytomis sÄ lygomis, kurias buvo bÅ«tina įvertinti, siekiant nustatyti, atsakovo statusÄ .  Dėl pirkimo sÄ lygų atitikimo Viešųjų pirkimų įstatymo normoms, sÄ Å¾iningos konkurencijos reikalavimui, sÄ Å¾iningumo, nediskriminavimo principams Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo.

Apelianto teigimu, atsakovas pažeidė imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo normas, nesilaikė Å¡io įstatymo nustatytos viešųjų pirkimų tvarkos, principų.Teisėjų kolegija pažymi, kad jau buvo minėta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo nelaikė perkančiÄ ja organizacija, todėl atsakovui nėra taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo normos. Tačiau siekiant racionaliai panaudoti lėšas, atsakovas taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų analogijÄ , t. y. atsakovas pasirinko perkamų prekių savybes, nustatė jas apibÅ«dinančius kriterijus, užtikrinančius atsakovo vykdomame konkurse konkurencijÄ ir tiekėjų nediskriminavimÄ .

Be to, pažymėtina, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas, pateikdamas pasiÅ«lymÄ , ne tik sutiko su visomis pirkimo sÄ lygomis (pirkimo sÄ lygų 13 p.), tačiau iki pasiÅ«lymo pateikimo nesikreipė į atsakovÄ su pretenzija dėl pirkimo sÄ lygų, o tokiÄ pretenzijÄ pateikė tik po to, kai buvo paskelbti ieÅ¡kovui nepriimtini pirkimo rezultatai.Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, teigia, jog atsakovas nustatė tiekėjams per žemus kvalifikacijos reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog konkurencijÄ riboja tik itin aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«ruose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog atsakovas pažeidė lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principus, kadangi suteikė per trumpÄ - 7 darbo dienų terminÄ pasiÅ«lymams pateikti konkurse naujai dalyvaujantiems tiekėjams.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas atsakovo rengiamame konkurse dalyvavo ne pirmÄ kartÄ ir netgi buvo pripažintas laimėtoju vienoje iÅ¡ pirkimo dalių. Dėl to darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasiÅ«lymų pateikimo terminas nebuvo per trumpas.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , taip pat neturi pagrindo laikyti apelianto argumentų dėl per trumpo 5 kalendorinių dienų prekių pristatymo termino, taip pat dėl atsakovo teisės atisakyti pirkti kai kurias tiekėjų prekes teisiÅ¡kai pagrįstais.

CPK 178 straipsnis nustato įrodymų pareigÄ , t. y. Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tuo tarpu, apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, nenurodė aplinkybių, patvirtinančių jo minimų argumentų pagrįstumÄ , o subjektyvi apelianto nuomonė bei nepagrįsti motyvai negali bÅ«ti pagrindu laikyti jo nurodytus argumentus pagrįstais. Teisėjų kolegija taip pat laiko deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįstais jokiais leistinais įrodymais apelianto argumentus dėl neskaidraus konkurso vykdymo proteguojant tuos pačius, nuolatos laiminčius atsakovo rengiamus konkursus tiekėjus, kadangi pastarasis nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.).

Atsižlegiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog apeliantas neįrodė, jog pirkimo sÄ lygos riboja konkurencijÄ , diskriminavo ir pažeidė skaidrumo principus, todėl priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ (CPK 185 str.). Dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo Apelianto teigimu, teismas pažeidė Å¡alių rungtyniÅ¡kumo principÄ , nes nepagrįstai nespręsdamas klausimo dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo ir jų neiÅ¡reikalaudamas, apsunkino ieÅ¡kovo įrodinėjimo pareigos vykdymÄ bei apribojo galimybę pagrįsti savo pozicijÄ Ä¯rodymais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, jog faktų nustatymas yra bylÄ nagrinėjančių teismų prerogatyva, t. y. dėl bet kokios į bylÄ pateiktos informacijos įrodomosios reikÅ¡mės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nurodytas iÅ¡imtis (CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į tai, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, t. y.

įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumÄ . Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė teismo iÅ¡reikalauti įrodymus, patvirtinančius atsakovo kaip perkančiosios organizacijos statusÄ , taip pat įrodymus, patvirtinančius atsakovo vykdytus kitus pirkimus.

Atsižvelgdama į tai, kad minėti dokumentai neįrodo jokių nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nereikalavo atsakovo juos pateikti (CPK 180 str.). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ pateikti ieÅ¡kovo teigimu bÅ«tinus dokumentus, apsunkino ieÅ¡kovo įrodinėjimo pareigos vykdymÄ bei apribojo jo galimybę pagrįsti savo pozicijÄ Ä¯rodymais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimÄ Apeliantas nurodo, kad teismas priėmė neteisėtÄ bei nemotyvuotÄ sprendimÄ . Nesutikdama su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau Å¡i teismo pareiga neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė teisingai. IÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali bÅ«ti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip bÅ«tų palankiau apeliantui, nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar kad teismas nevertino ieÅ¡kovo pateiktų faktinių ir teisinių argumentų.

Kaip minėta, jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis. Teismas įvertina juos atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ bei kitas įrodinėjimo taisykles. Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi bÅ«ti atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.

Nagrinėjamu atveju, teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , Å¡io reikalavimo laikėsi ir atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus. Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo Vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo UAB ,,LitSpecMe“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ vieÅ¡ojo pirkimo rezultatų pripažinimo negaliojančiais, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kino ir nustatė bylos aplinkybes, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai aiÅ¡kino ir taikė vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, principus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantui UAB „LitSpecMe“ nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).Atsakovas UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ taip pat praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ apelianto UAB „LitSpecMe“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei pateikė Å¡ias iÅ¡laidas ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus.

IÅ¡ 2014 m. rugpjūčio 8 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros MAQS Nr. 14-0919 bei sÄ skaitos matyti, kad atsakovas už teisines paslaugas sumokėjo 11 434,50 Lt. IÅ¡ klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos matyti, jog ieÅ¡kovo UAB „LitSpecMe“ apeliacinio skundo teisinei analizei atlikti, atsikirtimam ir atsiliepimui parengti reikėjo 21 valandos. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti iÅ¡leistos iÅ¡laidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad maksimalus užmokesčio už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ dydis yra 1.5 MMA. Tačiau teismas iÅ¡imtinais atvejais gali nukrypti nuo Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (rekomendacijų 11 p.).Atsižvelgiant į atsakovo pateiktÄ apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiÄ paslaugų ataskaitÄ , į bylos sudėtingumÄ , atsiliepimo apimtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos CPK 98 straipsnio 2 dalies ir Rekomendacijų 11 punkte nustatytu pagrindu ir iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovui priteistina 5 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (CPK 98 str. 1, 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „LitSpecMe“, į. k. 300518227, atsakovui UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, į. k. 126280418, penkis tÅ«kstančius litų / vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir deÅ¡imt euro centų (5 000 Lt / 1 448,10 EUR) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                                                                               Kazys Kailiūnas                                                                                                                                            Nijolė Piškinaitė                                                                                                                                            Dalia Višinskienė