2023-12-21 Nr. BB-8129-1-01-1-06662-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-5368/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06662-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama D. Š., kurio turtas konfiskuotas, ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. Š. baudžiamojoje byloje priėmimo ir prašymo sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu D. Š., kurio turtas konfiskuotas, ir jo gynėjas advokatas Sergejus Milovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti: skirti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – jo transporto priemonės „BMW X5 xDrive35“ vertę atitinkančios pinigų sumos (4900 Eur) konfiskavimą arba grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo; sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio nuostatas, dėl to priėmė neteisėtus sprendimus, taip iš esmės pažeidė, paneigė D. Š. teisę į nuosavybę.

Automobilis, kurį nusprendė konfiskuoti pirmosios instancijos teismas, nuo 2023 m. sausio 9 d. priklausė D. Š., jį jam gimtadienio proga padovanojo tėvas Ž. Š. Nuo to laiko automobiliu faktiškai naudojosi D. Š. Nusikalstamos veikos padarymo metu Ž. Š. sūnaus Dovydo prašymu tik pristatė automobilį į servisą remontuoti. Šias Ž. Š. nurodytas aplinkybes patvirtino D. Š. ir laiduotojas A. Š. (Ž. Š. brolis). Tačiau tokių parodymų davimą pirmosios instancijos teismas įvertino kaip siekį sušvelninti Ž. Š. teisinę padėtį ir jais nesivadovavo.

2023 m. rugsėjo 29 d. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria įtvirtinta, kad Ž. Š. dovanoja, o D. Š. priima dovaną – automobilį, kuris kaip dovana D. Š. 20–ojo gimtadienio proga jam faktiškai buvo perduotas 2023 m. sausio 9 d. Taigi, priėmęs iš savo tėvo dovaną ir pasirašęs 2023 m. rugsėjo 29 d. dovanojimo sutartį, D. Š. sudarė civilinį sandorį, kuriuo įformino 2023 m. sausio 9 d. faktiškai atsiradusią nuosavybės teisę į automobilį, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turėjo spręsti dėl turto, kuris priklauso kitam fiziniam asmeniui (D. Š.) konfiskavimo, kaip tai nustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje. Teismas dovanojimo sutarties nelaikė juridinę reikšmę turinčiu faktu – sandoriu, kurio pagrindu D. Š. įgijo nuosavybėn aptariamą automobilį, tačiau kartu ir nenurodė jokių aplinkybių bei argumentų, kurie patvirtintų, kad toks sandoris nebuvo sudarytas arba yra niekinis, taip pat nepripažino jo negaliojančiu. Kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad aptariamas automobilis nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. priklauso D. Š. Nustatęs, kad konfiskuotinas turtas nepriklauso kaltininkui ir buvo perleistas artimam giminaičiui, teismas negali jo konfiskuoti, nenustatęs, kad perleidimo sandoris buvo tariamas. Kartu teismas privalo įtraukti į procesą naująjį turto savininką, taip užtikrinamas jo teisę į tinkamą teismą, t. y. procesinę teisę apginti savo tikrąją ar tariamą teisę į nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir surengė žodinį bylos nagrinėjimą dovanojimo sutarčiai ištirti, nematė reikalo apklausti D. Š. dėl sutartyje nurodytų aplinkybių ir leisti jam pateikti tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu teismas nagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir vertino juos kaip paneigiančius aplinkybes, kuriomis D. Š. tapo automobilio savininku ir valdytuoju. D. Š. su tokiu apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesutinka, tačiau jis neturėjo galimybės (teisės) susipažinti su bylos medžiaga ir teismo posėdyje pasisakyti dėl surinktų įrodymų reikšmės.

Priešingai negu nurodo apeliacinės instancijos teismas, Ž. Š. Fabriko gatvėje jokio serviso neturėjo ir neturi. Abiejų instancijų teismai neapklausė Ž. Š. teismo posėdyje ir neišsiaiškino, dėl kokios priežasties ikiteisminio tyrimo metu jis nenurodė, kad automobilis padovanotas sūnui ir šią teisminio bylos nagrinėjimo metu nepatikrintą aplinkybę vertino Ž. Š. ir D. Š. nenaudai. Ž. Š. yra nurodęs, kad aptariamos aplinkybės reikšmę jam paaiškino tik advokatas, į kurį kreipėsi po bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui. Iki to momento jis buvo įsitikinės, kad nuosavybės į automobilį perleidimo momentas yra ne sandorio sudarymas, bet jos registravimas VĮ „Regitra“.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Kasaciniame skunde nurodomi argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – Ž. Š. priklausantį automobilį, teigiant, kad automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė D. Š., todėl šiuo atveju turėjo būti konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Šie argumentai yra iš esmės analogiški atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. Š. ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo apeliaciniame skunde pateiktiems argumentams. Į šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų taikymo klaidų. Apeliacinės instancijos teismo išvadų šiuo klausimu ginčijimas, savaip vertinant įrodymus ir interpretuojant byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindas bylą nagrinėti kasacine tvarka. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių teismų galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, nustatant kam priklausė automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu. Pažymėtina, kad proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų ir aplinkybių vertinimo ar išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Tai, kad kasatoriai mano, jog byloje surinktus, ištirtus ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka teismo įvertintus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir D. Š., kuris dovanojimo sutarties pagrindu nuo 2023 m. rugsėjo 29 d., t. y. jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo tapo automobilio savininku, procesines teises. Tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti D. Š., kurio turtas konfiskuotas, ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Rima Ažubalytė

Eligijus Gladutis