3e30251c-d8b2-4fa4-896d-ebac8b6d8386 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1007-605/2012(Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00938-2011-9)Pirmosios instancijos teismo teisėjas Saulius MikÅ¡ys                       Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.17.; (S) 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės (pirmininkės), AuÅ¡ros Baubienės, Neringos Venckienės (pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Kazimiero J.

J. apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-19-384/2012 pagal ieÅ¡kovo Kazimiero J. J. ieÅ¡kinį atsakovei A. V. dėl neatitinkančių tikrovės, garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas prašė (1 t., b.l. 2-4, 22-25) pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumÄ teiginius:

„... tačiau sugrįžome į LietuvÄ 1957 metais...“, „ ... mano brolis vos tik prigriebdavo jÄ vienÄ , sugebėdavo pareikalauti turto ir nieko nepešęs grasino jai, jog ji prieis prie vežimo, bet jis bus tuščias, nes jis mokÄ s padaryti ir be jos, kaip tarė, taip padarė...“, „... jis net sugebėjo pasidaryti kažkokių (duomenys neskelbtini), gyv. Kalnujuose, kurie buvo suÅ¡audyti, sÅ«nus...“, „... paskelbė mamai, kad ji yra jam ne motina, kad ji yra svetima boba...“, „...

J. K., J. gim. 1946 10 10...“,“... IÅ¡ Sibiro grįžome 1957 m. mėnesio neprisimename...“; įpareigoti atsakovę A. V. adekvačiu bÅ«du Å¡iuos teiginius paneigti, nurodant paneigime, kad paminėti teiginiai neatitinka tikrovei bei žemina Kazimiero J. J. garbę ir orumÄ ir paneigimo tekstÄ iÅ¡siųsti PasiprieÅ¡inimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimui bei ieÅ¡kovui į namus; priteisti iÅ¡ atsakovės 250 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 1019,81 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (ieÅ¡kinyje K.

J. J. prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 250 Lt vykdymo iÅ¡laidų antstolio R. A. G. vykdomosiose bylose, tačiau teismo posėdžio metu Å¡io reikalavimo atsisakė).IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė A. V. parašė laiÅ¡kÄ Ä¯ Raseinių rajono savivaldybę bei laiÅ¡ku kreipėsi į Lietuvos gyventojų ir rezistencijos centrÄ , nurodydama neatitinkančius tikrovės bei ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančius teiginius. Tikrosios įvykių aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais Jurbarko rajono apylinkės teismo 2005-03-09, 2006-01-20 bei papildomu 2006-02-02 sprendimais.

Dėl neatitinkančių tikrovės paskleistų teiginių ieÅ¡kovas, kaip visuomenės atstovas, buvo apjuodintas aukščiausios valdžios asmenų tarpe, negavo lengvatų už visÄ tremties laikotarpį, neteko pasitikėjimo daugelio politikų, verslo žmonių tarpe, buvo priverstas aiÅ¡kintis teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose, patyrė įvairių rÅ«Å¡ių depresijas, pergyvenimus, dvasinį skausmÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , iÅ¡gyvenimus, gero vardo praradimÄ , tai yra patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 250 Lt.Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 20 d. sprendimu (2 t., b.l. 29-32) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Pripažino neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais Kazimiero J. J. garbę ir orumÄ teiginius, iÅ¡dėstytus Å¡iuose sakiniuose: „ ... mano brolis vos tik prigriebdavo jÄ vienÄ , sugebėdavo pareikalauti turto ir nieko nepešęs grasino jai, jog ji prieis prie vežimo, bet jis jau bus tuščias, nes jis mokÄ s padaryti ir be jos, kaip tarė, taip padarė...“; „... jis net sugebėjo pasidaryti kažkokių (duomenys neskelbtini), gyv. Klanujuose, kurie buvo suÅ¡audyti, sÅ«nus...“;

„ paskelbė mamai, kad ji yra jam ne motina, kad ji yra svetima boba...“. Ä®pareigojo A. V. per 20 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡siųsti K. J. J., PasiprieÅ¡inimo dalyvių ( rezistentų) teisių komisijai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui paneigimus, nurodant paneigime, kad Å¡ie teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina Kazimiero J. J. garbę ir orumÄ . Priteisė iÅ¡ A. V. K J. J. 250 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo 2011-11-24 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Likusiose dalyse ieÅ¡kinį atmetė.Sprendime nurodyta, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė A. V. 2004 metais rašė į Raseinių rajono savivaldybę dėl gautos piniginės kompensacijos už pasiprieÅ¡inimo kovų metu žuvusį tėvÄ ir tame laiÅ¡ke, apraÅ¡ant Å¡eimos gyvenimÄ , buvo nurodyta tokie faktai: „ tačiau sugrįžome į LietuvÄ 1957 metais...“, „... mano brolis vos tik prigriebdavo jÄ vienÄ , sugebėdavo pareikalauti turto ir nieko nepešęs grasino jai, jog ji viena prieis prie vežimo, bet jis jau bus tuščias, nes jis mokÄ s padaryti ir be jos, kaip tarė, taip padarė...“, „ ... jis net sugebėjo pasidaryti kažkokių (duomenys neskelbtini), gyv.

Kalnujuose, kurie buvo sušaudyti, sūnus...“, „ paskelbė mamai, kad ji yra jam ne motina, kad ji yra svetima boba...“. Atsakovės atstovo teismui pateiktame rašte, rastame po atsakovės motinos mirties, gautame iš Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, nurodyta: „ ... J. K., J., gim. 1946 10 10...“, „ ... Iš Sibiro grįžome 1957 m. mėnesio neprisimename...“ (b.l. 115). Iš ieškovo aiškinimo bei byloje esančios atsakovės A. V. darbo knygelės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) šeima 1957 metais iš tremties Sibire sugrįžusi dar nebuvo, be to, ieškovas yra gimęs 1946-10-16.

Teismas, pripažinęs, kad dėl Å¡ių neteisingų atsakovės Raseinių rajono savivaldybei nurodytų žinių bei atsakovės atstovo pateiktoje pažymoje esančių duomenų nenukentėjo ir negalėjo nukentėti nei teigiamas ieÅ¡kovo Kazimiero J. J. asmens socialinis vertinimas, nei gera nuomonė apie ieÅ¡kovÄ visuomenės akyse, ieÅ¡kinio dalį, kurioje ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumÄ teiginius, iÅ¡dėstytus sakiniuose „..tačiau sugrįžome į LietuvÄ 1957 metais...“, „...IÅ¡ Sibiro grįžome 1957 m. mėnesio neprisimename...“, „...

J. K., J. gim.1946 10 10...“, atmetė. Be to, teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės atstovo pateiktoje pažymoje teismui (b.l.115) tekstas nėra raÅ¡ytas A. V., Å¡iÄ pažymÄ surašė nenustatytas asmuo ir jÄ galimai pasirašė 1991-03-19 jau mirusi ieÅ¡kovo ir atsakovės motina, atmetė ir ieÅ¡kinio dalį, kurioje ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumÄ teiginius „ J. K., J. gim. 1946 10 10...“, „...IÅ¡ Sibiro grįžome 1957 m. mėnesio neprisimename...“.

Teismas ieÅ¡kovo Kazimiero J. J. aiÅ¡kinimų bei atsakovės raÅ¡yto laiÅ¡ko turinio pagrindu konstatavo, kad atsakovės paskleistos žinios apie ieÅ¡kovo ir motinos tarpusavio santykius neatitinka tikrovės, tai yra atsakovė neįrodė žinių tikrumo, ir kad Å¡ios atsakovės paskleistos žinios žemina K. J. J. garbę ir orumÄ . Be to, pripažino, kad atsakovės raÅ¡ytame laiÅ¡ke Raseinių rajono savivaldybei sakinyje esantis teiginys „.. jis net sugebėjo pasidaryti kažkokių (duomenys neskelbtini), gyv.

Kalnujuose, kurie buvo suÅ¡audyti, sÅ«nus..“ neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , nes dėl tokios paskleistos žinios visuomenei gali susidaryti nuomonė, kad ieÅ¡kovas, siekdamas kokios tai naudos, savanoriÅ¡kai iÅ¡sižada savo Å¡eimos. Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovÄ Ä¯vaikino Jociai, gyvenantys Kalnujuose. Be to, sprendime nurodyta, kad atsakovei A. V. paskleidus tikrovės neatitinkančias, garbę ir orumÄ Å¾eminančias žinias tiek Raseinių rajono savivaldybės pareigÅ«nams, tiek Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, tiek PasiprieÅ¡inimo (rezistentų) teisių komisijai, pablogėjo ieÅ¡kovo K.

J. J. reputacija, ieÅ¡kovas patyrė dvasinį sukrėtimÄ , atsakovė pajėgi sumokėti ieÅ¡kovui 250 litų sumÄ neturtinei žalai atlyginti.IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 47-50) praÅ¡o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimÄ pakeisti – panaikinti sprendimo dalis, kuriomis ieÅ¡kinys atmestas, ir Å¡iose dalyse ieÅ¡kinį tenkinti, kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teiginius - „...tačiau sugrįžome į LietuvÄ 1957 metais...“, „...IÅ¡ Sibiro grįžome 1957 m. mėnesio neprisimename...“, „...J.

K., J. gim. 1946 10 10...“ - paskleidė atsakovė A. V., tai patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai byloje (1 t., b.l. 26-33, 41-42, 115; 2 t. b.l. 5), kuriuose atsispindi atsakovės A. V., buvusios A. L., pavardė ir gyvenamasis adresas. Atsakovė savo melaginguose raÅ¡iniuose ir raÅ¡iniuose, kurių paraÅ¡ymÄ ji organizavo (1 t., b.l. 26-33, 115; 2 t., b.l. 5), paskleidė duomenis, kurių tikrumÄ galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus bei pateiktais į bylÄ raÅ¡ytiniais įrodymais (1 t. b.l. 123-125, 129-130), kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai.

Visuomenei Å¡iais atsakovės paskleistais duomenimis perÅ¡ama iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nėra arba nebuvo tos Å¡eimos narys, neva pati motina raÅ¡tu patvirtina, kad jos vaiko gimimo data nesutampa su ieÅ¡kovo gimimo data, o sugrįžimo iÅ¡ Sibiro data taip pat neva nesutampa su ieÅ¡kovo tvirtinimu, kad jis sugrįžo iÅ¡ Sibiro 1958 metais, dėl ko atsakovei vienai pavyko užvaldyti 20 tÅ«kstančių litų už žuvusį tėvÄ , J. J..              Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (2 t., b.l. 59-61) atsakovė nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka.

Žinios apie ieÅ¡kovÄ nepaskleistos vieÅ¡ai, tai buvo laiÅ¡kas Raseinių rajono savivaldybei, kurios darbuotojai negalėjo pavieÅ¡inti ir nepavieÅ¡ino žinių apie ieÅ¡kovÄ . Å iame laiÅ¡ke suraÅ¡yti teiginiai yra iÅ¡girsti iÅ¡ nevienkartinių atsakovės ir ieÅ¡kovo motinos R. J. pasakojimų. Byloje nėra duomenų, kad pastaroji sÄ moningai bÅ«tų siekusi paskelbti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir taip pažeminti ieÅ¡kovo gerÄ vardÄ . Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Laisvė laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir teisė turėti įsitikinimus, o taip pat teisė nekliudomai ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ yra konstitucinės nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Tačiau informacijos laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės į informacijÄ apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis, iÅ¡reiÅ¡kiančiomis kitų asmenų teises ir laisves bei bÅ«tinus visuomenės poreikius.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. nurodyta, kad kiekvienas, kuris naudojasi savo teisėmis, privalo laikytis įstatymais nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti laisvėmis, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informacijÄ , pažeidžia teisės normas ir kitų asmenų teises, taikoma teisinė atsakomybė už asmens garbės ir orumo pažeidimÄ .IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, tikslinga pasisakyti, kaip turi bÅ«ti suprantama garbė ir orumas.

Garbė – tai teigiamas asmens socialinis vertinimas, gera vieÅ¡oji nuomonė apie jį; orumas – tai yra asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Orumas nėra subjektyvus savęs vertinimas, jį lemia visuomeninis vertinimas – visuomenė nustato, kokie elgesio standartai yra teigiami, kokie neigiami, todėl asmens savęs vertinimo kriterijus turi bÅ«ti vieÅ¡oji nuomonė. Ä®statymai gina asmens garbę ir orumÄ kaip asmens moralinį vertinimÄ , tačiau saugo ne visas Å¡io vertinimo puses – jie garantuoja asmeniui tik tÄ Ä¯vertinimÄ , kurį jis savo poelgiais užsitarnauja.

Teisė į garbę ir orumÄ â€“ tai asmens teisė reikalauti, kad vieÅ¡oji nuomonė apie jį bÅ«tų formuojama informacijos, atitinkančios tikruosius poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiÅ¡kos moralės normų reikalavimus. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , žinias. Asmens garbė ir orumas gali bÅ«ti ginami paneigiant tikrovės neatitinkančius duomenis; teismo sprendimu pripažįstant juos neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumÄ ; priteisiant turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ .

Kiekvienas iÅ¡ Å¡ių gynimo bÅ«dų gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiÅ¡kia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, iÅ¡galvotos, t. y. iÅ¡ tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba bÅ«ta kitokių. Ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumÄ , yra fakto klausimas. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės laiÅ¡ke iÅ¡sakyti kai kurie teiginiai dėl ieÅ¡kovo yra perdėm tendencingi, žeidžiantys ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , todėl pažeista teisė turi bÅ«ti ginama.

Tokia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada laikytina pagrįsta. SÄ Å¾iningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens orumÄ Å¾eminančių duomenų paskleidimas. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teises ir laisves, peržengia Å¡ių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos įstatymo nustatyta tvarka (CK 2.24 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad teiginiai, iÅ¡dėstyti sakiniuose „..tačiau sugrįžome į LietuvÄ 1957 metais...“, „...IÅ¡ Sibiro grįžome 1957 m. mėnesio neprisimename...“, „...

J. K., J. gim. 1946 10 10...“, ieškovo nei garbės, nei orumo nežemina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš ieškovo aiškinimo bei byloje esančios atsakovės A. V. darbo knygelės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) šeima 1957 metais iš tremties Sibire sugrįžusi dar nebuvo, be to, ieškovas yra gimęs 1946-10-16, tačiau dėl šių neteisingų atsakovės Raseinių rajono savivaldybei nurodytų žinių bei atsakovės atstovo pateiktoje pažymoje esančių duomenų nenukentėjo ir negalėjo nukentėti nei teigiamas ieškovo Kazimiero J.

J. asmens socialinis vertinimas, nei gera nuomonė apie ieÅ¡kovÄ visuomenės akyse. IeÅ¡kinio dalį, kurioje ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumÄ teiginius, iÅ¡dėstytus sakiniuose „..tačiau sugrįžome į LietuvÄ 1957 metais...“, „...IÅ¡ Sibiro grįžome 1957 m. mėnesio neprisimename...“, „... J. K., J. gim. 1946 10 10...“, atmetė pagrįstai.Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas teisingai taikė ir procesinės, ir materialiosios teisės normas, todėl naikinti sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                        Nijolia Indreikienė Kolegijos teisėjos                                                                                         AuÅ¡ra Baubienė                                                                                                         Neringa Venckienė