3e301af4-c36c-4475-ae40-96e4e0931e9b · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-860-480/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15907-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus TamaÅ¡ausko ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių servisas“ ir Ko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-187-584/2020 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šančių servisas“ ir Ko dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Ž.

K., Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, J. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šančių autoservisas“ ir Ko ieÅ¡kovei 2 523,19 Eur turtinės žalos atlyginimo, 69,68 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2016 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno policijos komisariato pareigÅ«nams įforminus eismo įvykį ir tempiant lynu sulaikytÄ automobilį ant priverstinio transportavimo automobilio, krovinys pradėjo riedėti atgal ir atsitrenkė į stovintį policijos pareigÅ«nų automobilį Dacia Dokker, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ä®vykio metu automobilis Dacia Dokker buvo apdraustas transporto priemonių draudimu (Kasko). Ä®vykis buvo pripažintas draudžiamuoju.

Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija, galioja nuo 2013 m. sausio 1 d., toliau – Taisyklės). Transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio, kurias sudaro: remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė.

Pagal remonto sÄ matÄ ieÅ¡kovė apskaičiavo, kad automobilio remonto kaina sudaro 2 523,19 Eur. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ , kadangi nevykdė pareigos tempti automobilį ant priverstinio transportavimo automobilio taip, kad nepadarytų žalos kitų asmenų turtui. Atsakovė yra verslo subjektas, teikiantis transportavimo paslaugas, todėl jai yra taikomi didesni rÅ«pestingumo ir apdairumo standartai. IeÅ¡kovė pretenzija ragino atsakovę sumokėti žalÄ , atsiradusiÄ dėl eismo įvykio.

Turtinė žala neatlyginta, todėl priteistina.

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko prašė ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad dėl apgadinto automobilio Dacia Dokker, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pareikalavus, esant galiojančiam Kasko draudimui, už 2016 m. liepos 10 d. įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ iÅ¡mokėjo 2 523,19 Eur. 2017 m. rugsėjo 27 d. atsakovė gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės pretenzijÄ â€žDėl iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo“, kurioje nurodyta, kad dėl 2016 m. liepos 10 d.

įvykio, per kurį nukentėjo Dacia Dokker, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė yra atsakinga dėl 2 523,19 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovės pateikta pretenzija, ieÅ¡kovės patirtos žalos neatlygino, kadangi ieÅ¡kovė atsakovės atžvilgiu pateikė reikalavimÄ nesant tam jokio teisinio pagrindo ir civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų. Vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 30 d. tarp Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir atsakovės sudaryta paslaugų teikimo sutartimi, į 2016 m. liepos 10 d.

įvykusį eismo įvykį atvyko atsakovės autovežio vairuotojas J. S.. 2016 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini), kraunant automobilį ant autovežio Man 8.185, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) trūko kraunamo (transportuojamo) automobilio Mitsubishi Galant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas Ž. K., rūdžių pažeista kilpa ir automobiliui nuriedėjus atgal bei atsitrenkus į policijos patrulių automobilį Dacia Dokker, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastarasis buvo apgadintas.

Remiantis Å¡iomis aplinkybėmis ir į bylÄ pateiktu 2017 m. birželio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus raÅ¡tu „Dėl informacijos pateikimo“, darytina iÅ¡vada, jog transportuojant automobilį Mitsubishi Galant trÅ«ko Å¡io automobilio rÅ«džių pažeista kilpa, o ne atsakovės transporto priemonės Man 8.185 lynas ar kilpa, dėl ko atsakovei nekyla civilinė atsakomybė ir nėra pareigos atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ .

Atsakovei nekyla prievolė ieÅ¡kovei atlyginti turtinę žalÄ , kadangi žalÄ lėmė transporto priemonės Mitsubishi Galant vairuotojo Ž. K. nerÅ«pestingumas ir kaltė netinkamai eksploatuojant automobilį, t. y. trÅ«kus kraunamo automobilio rÅ«džių pažeistai kilpai, transporto priemonė nuriedėjo atgal ir atsitrenkė į policijos patrulių automobilį. Atsakovei nekyla civilinė atsakomybė, nes ieÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį, neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų.

Å iuo atveju tarp atsakovės veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos nėra absoliutaus tiesioginio ryÅ¡io. Atsakovė neturi pareigos atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ turtinę žalÄ , kadangi jai nekyla civilinė atsakomybė ir nesant atsakovės neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryÅ¡iui, žalai ir kaltei, negali bÅ«ti taikomos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

4. Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nurodė, kad nesutinka su pateiktu ieÅ¡kiniu, ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog tam, kad bÅ«tų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ir taikyti civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę. Nėra nustatyta, kad atsakovės darbuotojas netinkamai ar nerÅ«pestingai atliko savo pareigas kraunant automobilį ant autovežio, prieÅ¡ingai, 2016 m. liepos 20 d.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės komisariato veiklos skyriaus nutarime pažymėta, kad dėl automobilio rÅ«džių pažeistos kilpos trÅ«kimo automobilis nuriedėjo ir atsitrenkė į Dacia Dokker. Å iuo atveju vertinant bylos faktines aplinkybes, akivaizdu, jog atsakovė nepažeidė rÅ«pestingumo ir atidumo pareigos. Nuostoliai nebÅ«tų atsiradę, jei automobilio savininkas ar valdytojas bÅ«tų tinkamai ir atsakingai naudojęs automobilį. BÅ«tent automobilio savininkas ar valdytojas pažeidė pareigÄ rÅ«pestingai naudoti automobilį ir dėl to kilo žala (nuostoliai).

Tiesiogine priežastimi, nulėmusia žalÄ , yra automobilio savininko ar valdytojo nerÅ«pestingumas. Å iuo atveju akivaizdu, kad atsakovė nėra kalta dėl kilusios žalos.

5. Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo Ž. K. nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kiniu, ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovė, vykdydama savo profesinę veiklÄ , pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. tarp Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir atsakovės sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį, atvykusi į eismo įvykio vietÄ tikslu priverstinai nugabenti automobilį jo saugojimui, ėmė krauti automobilį ant autovežio pritvirtinusi prie jo lynÄ su kilpa, tačiau automobilio vieta, už kurios buvo užkabintas lynas su kilpa, trÅ«ko ir automobiliui nuriedėjus atgal bei atsitrenkus į greta stovėjusį policijos patrulių automobilį, pastarasis buvo apgadintas.

Trečiojo asmens vertinimu, iÅ¡ bylos duomenų visiÅ¡kai akivaizdu, kad yra visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos. Atsakovė yra profesionali verslininkė, nuolat vykdanti automobilių iÅ¡ eismo įvykių krovos ir transportavimo darbus pagal ilgalaikę tokių paslaugų teikimo sutartį su Kauno apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, todėl jos veiksmai vertintini taikant didesnio rÅ«pestingumo ir apdairumo reikalavimus. Paslaugų teikimo sutartimi atsakovė įsipareigojo užtikrinti kokybiÅ¡kÄ ir saugų transporto priemonių po eismo įvykių iÅ¡kėlimÄ , užkėlimÄ , transportavimÄ , nukėlimÄ .

BÅ«dama patyrusia aptartos paslaugos teikėja, atsakovė turėjo galimybę ir pareigÄ numatyti galimas pasekmes įvertinusi tiek trečiajam asmeniui priklausančio automobilio bÅ«klę (vietos kilpai dugne stovį), tiek kito automobilio (policijos patrulių automobilio) buvimo vietÄ . Taigi atsakovės darbuotojui vykdant jam įprastus darbus Å¡viesiu paros metu, palankiomis oro sÄ lygomis, buvo visos galimybės iÅ¡vengti kilusių pasekmių, jei tik atsakovės darbuotojas bÅ«tų buvęs atidesnis ir rÅ«pestingesnis, t. y. jis, kaip aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ fotonuotraukų, turėjo galimybę įvertinti tam tikrų automobilio dalių surÅ«dijimo laipsnį ir pobÅ«dį ir spręsti dėl papildomų atsargumo priemonių taikymo – tvirtinti tempiamÄ automobilį kitokiu bÅ«du, užtikrinti automobilio ratų stabilumÄ , įspėti Å¡alia buvusius asmenis pasitraukti pakankamu atstumu nuo vykdomų darbų atlikimo vietos bei atitinkamai patraukti Å¡alia buvusį turtÄ (įspėti policijos patrulius patraukti automobilį saugiu atstumu) ir kt.

Tokiu atveju nors ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė ir jos darbuotojas atliko aiškiai neteisėtus teisės normas pažeidžiančius veiksmus, tačiau akivaizdu, kad veiksmai buvo atlikti nesilaikant bendro pobūdžio atidumo ir rūpestingumo pareigos ir nepaisant atsakovei, kaip profesionaliai verslininkei, keliamų didesnio atidumo ir rūpestingumo standartų. Taigi nagrinėjamoje byloje yra įrodytas būtent atsakovės veiksmų neteisėtumas (neveikimas ypač atidžiai ir rūpestingai).

Byloje taip pat neginčijamai nustatytas ir žalos faktas bei dydis. Tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nėra jokio pagrindo spręsti apie kažkokius kaltus trečiojo asmens veiksmus ir dėl to galimÄ trečiojo asmens atsakomybę dėl padarytos žalos. Pirma, trečiasis asmuo tiesiogiai jokių veiksmų įvykio metu neatliko. Antra, trečiojo asmens nuosavybės teise valdytas automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas ir tÄ patvirtina kartu su atsiliepimu pridėtas automobilio techninės apžiÅ«ros pasas.

Nagrinėjamu atveju už padarytÄ Å¾alÄ ir iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ yra atsakinga automobilio krovimo veiksmus tiesiogiai vykdžiusi atsakovė, kuriÄ ieÅ¡kovė pagrįstai byloje pasirinko atsakingu asmeniu. IeÅ¡kovei, įrodžius visas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, atsakovei taikytina deliktinė atsakomybė ir atitinkamai jos atžvilgiu tenkintinas ieÅ¡kinys, reiÅ¡kiamas subrogacijos pagrindais.

6. Tretieji asmenys Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir J. S. atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 2 523,19 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 69,68 Eur kompensacines palÅ«kanas, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 592,87 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 513,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisė iÅ¡ atsakovės 350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas trečiajam asmeniui Ž. K., priteisė iÅ¡ atsakovės 8,42 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

8. Teismas vertino, kad atsakovės vykdomoje veikloje naudojami įrenginiai skirti transporto priemonių užkėlimui ant vilkiko platformos, kelia didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, vykdant tokiÄ veiklÄ iÅ¡lieka didelė žalos atsiradimo rizika, todėl tokio įrenginio naudojimas atitinka įstatymuose ir teismų praktikoje formuojamÄ didesnio pavojaus Å¡altinio sampratÄ .

9. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusios transporto priemonės Dacia Dokker, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų, t. y. policijos pareigÅ«nų, tyčinius veiksmus ar didelį neatsargumÄ nulėmusį žalos atsiradimÄ , o atsakovė, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytoja, privalėjo imtis visų galimų priemonių, kurios turėjo užtikrinti viso transporto priemonės tempimo proceso saugumÄ . Teismas nenustatė atsakovės, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojos, civilinę atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių.

10. Teismo padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio – įrenginio valdytojos, ir trečiojo asmens, kaip transporto priemonės Mitsubishi Galant, kuri taip pat yra didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams asmenims, valdytojo, veiksmai ir tam tikrų veiksmų neatlikimas (nepriežiÅ«ra) sÄ lygojo žalos atsiradimÄ transporto priemonei Dacia Dokker, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl tokiu atveju abiejų didesnio pavojaus Å¡altinių valdytojai atsako solidariai.

11. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė, pagal turto draudimo sutartį iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ bei perėmusi teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ solidariai atsakingų už padarytÄ Å¾alÄ asmenų (atsakovės ir trečiojo asmens Ž. K.), ieÅ¡kinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kė tik vienam iÅ¡ Å¡ių solidarių skolininkų – atsakovei, todėl iÅ¡ jos priteisė turtinę žalÄ . III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis negalima sutikti, kadangi Å¡iuo atveju pažymėtina, jog dėl įvykusio eismo įvykio yra kalti patys policijos pareigÅ«nai. Policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje turėjo užtikrinti eismo saugumÄ ir patraukti savo tarnybinį automobilį į Å¡onÄ taip, kad jis netrukdytų saugiam eismui ar vilkikui, į kurį buvo kraunamas trečiojo asmens Ž. K. automobilis, tačiau dėl policijos pareigÅ«nų didelio nerÅ«pestingumo, tarnybinis automobilis buvo paliktas tiesiai prie kraunamos transporto priemonės, kuri dėl surÅ«dijusio kablio nutrÅ«ko ir nuriedėjusi atsitrenkė į pareigÅ«nų tarnybinį automobilį.

Å iuo atveju atsakovės kaltę Å¡alinanti aplinkybė yra policijos pareigÅ«nų didelis neatsargumas ir nerÅ«pestingumas. 12.2. Atsakovė nesutinka su teismo motyvais, kadangi atsakovei nekyla civilinė atsakomybė, nes ieÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį, neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų, prieÅ¡ingai, Å¡ioje byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad dėl atsiradusios žalos, kuriÄ ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, yra kaltas pats transportuojamos priemonės vairuotojas, kadangi netinkamai eksploatavo transporto priemonę – transporto priemonės kablys buvo pažeistas rÅ«džių, dėl ko ji trÅ«ko. 12.3.

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas priežastinio ryÅ¡io buvimas ar nebuvimas, bÅ«tina visapusiÅ¡kai analizuoti atsakovės veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Å iuo atveju tarp atsakovės veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos nėra absoliutaus tiesioginio ryÅ¡io. Atsakovė neturi pareigos atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ turtinę žalÄ , kadangi jai nekyla civilinė atsakomybė ir nesant atsakovės neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryÅ¡iui, žalai ir kaltei, negali bÅ«ti taikomos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

13. Atsakovė bei tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Ä®vertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

16. Byloje, remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais bei Å¡alių paaiÅ¡kinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp Å¡alių nėra. Tarp atsakovės UAB „Šančių servisas“ ir Ko (toliau – atsakovė arba apeliantė) ir trečiojo asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. rugsėjo 30 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 20-IL-1584 dėl sulaikytų automobilių transportavimo. 2016 m. liepos 10 d. pareigÅ«nams įforminus eismo įvykį ir atsakovės įmonės darbuotojui ant tralo MAN 8.185, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tempiant konfiskuotÄ automobilį Mitsubishi Galant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Ž.

K., trÅ«ko rÅ«džių pažeistas automobilio Mitsubishi Galant gamyklinis kablys ir automobilis nuriedėjo bei atsitrenkė į už tralo stovėjusį tarnybinį policijos patrulių automobilį Dacia Dokker, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnybinis policijos automobilis apdraustas Kasko draudimu AB „Lietuvos draudimas“, įvykis pripažintas draudžiamuoju. 2016 m. rugpjūčio 2 d. AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo autoservisui UAB (duomenys neskelbtini) 2 523,19 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už tarnybinio policijos automobilio remontÄ .

Atsakovė 2015 m. spalio 12 d. yra sudariusi draudimo polisÄ Nr. BCAD 010518 su draudiku AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuri 2018 m. kovo 7 d. raÅ¡te atsakovei nurodė, jog žala padaryta ne dėl draudėjo kaltės, todėl draudimo iÅ¡moka nebus iÅ¡mokama. IeÅ¡kovė AB „Lietuvis draudimas“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei dėl žalos atlyginimo.

17. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad vien draudimo iÅ¡mokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ . Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-474-219/2017).

18. CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis – asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

19. Å ios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingÄ objektÄ (daiktÄ , įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklÄ (pvz., vežimus, transporto veiklÄ , tam tikros rÅ«Å¡ies gamybÄ bei kt.), kurių jis nėra pajėgus visiÅ¡kai kontroliuoti. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neiÅ¡nyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, iÅ¡lieka realus žalos padarymo kitiems pavojus.

Tai reiÅ¡kia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo rizikÄ , tačiau asmuo, jÄ suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimÄ Å¡ios rizikos materializavimÄ si – žalos atsiradimÄ , net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktÄ , nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo kalte; neturi reikÅ¡mės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne.

Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011; 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2012).

20. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju pagrįstai konstatavo, kad atsakovės vykdomoje veikloje naudojami įrenginiai skirti transporto priemonių užkėlimui ant vilkiko platformos, kelia didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, vykdant tokiÄ veiklÄ iÅ¡lieka didelė žalos atsiradimo rizika, todėl tokio įrenginio naudojimas atitinka įstatymuose ir teismų praktikoje formuojamÄ didesnio pavojaus Å¡altinio sampratÄ . Atsakovė, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytoja, privalėjo užtikrinti, kad dėl jos eksploatuojamų potencialiai pavojingų įrenginių nekiltų žala.

21. Apeliantės argumentai, kad jai nekyla civilinė atsakomybė, nes ieÅ¡kovė pateikdama ieÅ¡kinį neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io, yra subjektyvaus pobÅ«džio ir prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė tik vienam iÅ¡ solidarių skolininkų – atsakovei (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), todėl turi bÅ«ti nustatytas bÅ«tent jos veiksmų priežastinis ryÅ¡ys su atsiradusia žala. Vien tik apeliantės reiÅ¡kiamos abejonės nėra pakankamos paneigti byloje surinktus įrodymus ir jais remiantis nustatytas aplinkybes.

22. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir iÅ¡plėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

23. Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismÄ , vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sÄ sajumÄ , leistinumÄ , ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieÅ¡taravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017).

24. Atsakovė sutarties pagrindu teikia paslaugas ir verčiasi veikla, kurioje naudojami didesnę žalos padarymo rizikÄ keliantys įrenginiai (įrenginiai skirti transporto priemonių užkėlimui ant vilkikų platformos), taigi – rizikinga, tačiau pelninga veikla, todėl, turint omenyje tai, kad ir maksimalių atsargumo reikalavimų laikymasis nepaÅ¡alina žalos, naudojant tokius įrenginius, padarymo pavojaus, Å¡iuos naudojantis asmuo privalo pasirÅ«pinti vykdomos veiklos saugumu, prireikus – atlyginti žalÄ .

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės darbuotojui ant tralo tempiant konfiskuotÄ automobilį, trÅ«ko rÅ«džių pažeistas Å¡io automobilio gamyklinis kablys ir automobilis nuriedėjo bei atsitrenkė į už tralo stovėjusį tarnybinį policijos patrulių automobilį (CK 6.247 straipsnis), už kurio remontÄ autoservisui ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 2 523,19 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (CK 6.249 straipsnis). Net ir kai kablys nutrÅ«ko, automobilis vis teik buvo pakrautas ir transportuotas, kas leidžia teigti, kad yra įvairių bÅ«dų automobilį užkelti ant keltuvo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovė, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytoja, privalėjo imtis visų galimų priemonių, kurios turėjo užtikrinti viso transporto priemonės tempimo proceso saugumÄ . Atsakovė neįvertino, kad akivaizdžiai pakankamai senos transporto priemonės traukimas lynu užkabinus tik už traukiamos transporto priemonės priekinio kablio yra saugus ir nesiėmus jokių papildomų saugumo užtikrinimo priemonių (papildomų lynų ar tempimo diržų pritvirtinimo, teritorijos aptvėrimo ar kitokių judėjimÄ toje zonoje ribojančių priemonių taikymo ir kt.) (CK 6.246 straipsnis).

25. Apeliantė nesutinka su jos veiksmų vertinimu, teigia, kad jos kaltę šalinanti aplinkybė yra policijos pareigūnų didelis neatsargumas ir nerūpestingumas. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta.

26. Ä®vykio, sukėlusio žalÄ , metu, atsakovė veikė kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytoja, todėl jos atsakomybei, atsakomybės mažinimui ar atleidimui nuo jos taikytinos teisės normos, įtvirtintos CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, kuriose apibrėžta, kad didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

27. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo veiksmų kvalifikavimas, jo neatsargumo laipsnio nustatymas yra įrodymų vertinimo dalykas. Kaip jau minėta, teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

28. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybėmis, didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikÅ¡minga yra tai, ar nukentėjusysis sÄ moningai neatsižvelgė į tam tikrÄ rizikÄ , dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo jÄ esant (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 16 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409–454).

29. Apeliantės samprotavimai, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra kalti patys policijos pareigūnai, kurie pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos (patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673) 61.8 punkto reikalavimus, situacijos teisinio vertinimo nekeičia. Policijos patrulių veiklos instrukcija reglamentuoja pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas. Instrukcijos 61.8 punktas, kuriuo remiasi apeliantė, eismo įvykio metu 2016 m. liepos 10 d. negaliojo (jis negalioja nuo 2014 m. lapkričio 5 d.).

Atsakovė teikė transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo (transporto priemonių iÅ¡kėlimo, užkėlimo, transportavimo, nukėlimo) paslaugas. Å ių paslaugų teikimui atsakovė įsipareigojo naudoti hidraulinius įrenginius (kranus), skirtus saugiai iÅ¡kelti ir užkelti vežamÄ transporto priemonę ant vilkiko platformos (Paslaugų teikimo sutarties 10.1.1. punktas). Todėl bÅ«tent jai teko pareiga pasirÅ«pinti saugiu transporto priemonės užkėlimu ant vilkiko platformos.

30. Apeliantė, norėdama paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusios transporto priemonės Dacia Dokker, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų, t. y. policijos pareigÅ«nų, tyčinius veiksmus ar didelį neatsargumÄ , nulėmusį žalos atsiradimÄ , turėjo pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad stovintis policijos tarnybinis automobilis trukdė saugiam transporto priemonės pakrovimui, tačiau tokių įrodymų į bylÄ nėra pateikta. Vien tik apeliantės aiÅ¡kinimas nėra pakankamas paneigti byloje nustatytas aplinkybes, nes Å¡alies vienoks ar kitoks aiÅ¡kinimas savaime nereiÅ¡kia, kad jis yra teisingas – bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita Å¡alis nepripažįsta, turi bÅ«ti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai).

31. Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už žalÄ (CK 6.245–6.249, 6.270 straipsniai), draudiko, atlyginusio nukentėjusiam asmeniui Å¡io patirtÄ Å¾alÄ (iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ ), teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), ir pagrįstai sprendė, jog atsakovei kyla civilinė atsakomybė dėl padarytos žalos. Todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas.

33. Apeliantei iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė nepateikė duomenų apie bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albina Rimdeikaitė Egidijus TamaÅ¡auskas Lina Žemaitienė