3e2e61bd-67e8-459c-9f4d-86741efed2d9 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-31-318/2021 Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00166-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.1.11.1; 1.1.11.1; 1.2.9.4; 1.2.17.3; 1.2.20.3; 2.1.7.4; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Aleno Piesliako, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Agatai Minkel, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Sergijui Bekišui (Sergej Bekiš), nuteistiesiems R.

N. (R. N.), T. N. (T. N.), P. N. (P. N.), R. (R.) J., jų gynėjams advokatams Nijolei RauluÅ¡aitienei, Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski), Jolantai Teresei Litvinskienei, Valerijui Kirpičnikovui, vertėjoms Žanai Tadorovskajai, Irinai Pikčilingienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. N. gynėjos advokatės Nijolės RauluÅ¡aitienės ir nuteistojo R. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

– R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 5, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta 136 MGL (6 800 Eur)dydžio bauda ir Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta 118 MGL (4 443,88 Eur) dydžio bauda bei apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir R.

N. paskirta galutinė subendrinta2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė su 11 243,88 Eur dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. – R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 159 straipsnį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Apskųstuoju teismo nuosprendžiu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį taip pat nuteisti ir T. N. (T. N.) bei P. N. (P. N.), tačiau dėl jų nuteisimo nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos nustatytos aplinkybės 1.

R. N. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, R. J. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir 159 straipsnį nuteisti už tai, kad R. J. organizavo 250 MGL dydžio sumÄ virÅ¡ijančios vertės akcizais apmokestinamų prekių, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka, neteisėtÄ , pažeidžiant Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir 3 straipsnio 11 dalį, Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d.

įsakymu Nr. 4–200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių su vėlesniais pakeitimais 2 punkto, nustatančio, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis, 3.4 punkto reikalavimus, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iÅ¡ trečiųjų Å¡alių į Lietuvos RespublikÄ tabako gaminių didesnius kiekius, negu Å¡iose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas Å¡ių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančius dokumentus, neturint cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, gabenimÄ nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, (duomenys neskelbtini), į Lietuvos gilumÄ , o P. N., T.

N. ir R. N. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respublikos gilumÄ , o bÅ«tent: R. J. m. gruodžio pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, organizavo automobilio ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimÄ D. K. vardu, skirtÄ neteisėtai gabenti akcizines prekes – cigaretes. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , R. J. 2017 m. gruodžio 13 d., (duomenys neskelbtini), už piniginį atlygį, mokant po 40 Eur už cigarečių dėžės perneÅ¡imÄ , įkalbėjo T.

N., R. N. ir nepilnametį P. N., gimusį (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis yra nepilnametis, tokiu bÅ«du papirkdamas bei įtraukdamas vaikÄ Ä¯ nusikalstamÄ veikÄ â€“ gabenti akcizais apmokestinamas prekes, ir nurodė tyrimo metu nenustatytam asmeniui nugabenti nepilnametį P. N., T. N. ir R. N. į nusikalstamos veikos vykdymo vietÄ ir jiems davė navigacijÄ bei telefonÄ , kuriuo bÅ«tų galima praneÅ¡ti apie cigarečių pergabenimÄ . 2017 m. gruodžio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku vykdant R.

J. nurodymÄ , R. N., P. N., T. N. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežti į (duomenys neskelbtini), kur R. N., P. N. ir T. N. dėžes su cigaretėmis – 7 500 vnt. pakelių cigarečių „MinskCapital QS“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti valstybei mokesčius, sudarė 20 237 Eur, ir 2 500 vnt. pakelių cigarečių „Premjer QS“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti valstybei mokesčius, sudarė 6 746 Eur ir 2 000 vnt. cigarečių „MinskCity QS“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti valstybei mokesčius, sudarė 5 397 Eur, iÅ¡ viso 32 380 Eur vertės, pernešė iÅ¡ cigarečių saugojimo vietos į nurodytÄ vietÄ , kur stovėjo automobilis.

Po to, nepilnametis P. N., T. N. ir R. N. cigaretes sukrovė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vairuojamÄ automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 19.45 val. gabenant cigaretes link (duomenys neskelbtini), cigaretėmis pakrautas automobilis, vairuojamas nenustatyto asmens, kelio 23-ajame kilometre nuvažiavo į kelkraÅ¡tį ir atsitrenkė į medį. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iÅ¡ automobilio gabenamas cigaretes pernešė į kitoje kelio pusėje esantį miÅ¡kÄ , kuriame jas surado į įvykio vietÄ atvykę VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės pareigÅ«nai.

Po autoįvykio R. J. organizavo automobilio iÅ¡gabenimÄ iÅ¡ įvykio vietos. Jis paskambino T. S. ir paprašė į medį atsitrenkusį automobilį atgabenti į (duomenys neskelbtini), o pats 2017 m. gruodžio 14 d. nuvykęs į (duomenys neskelbtini), iÅ¡ R. N., P. N. ir T. N. atsiėmė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir navigacijÄ ir jiems nurodė, jeigu jie bÅ«tų apklausiami pareigÅ«nų, nesakyti, kad jis N. prašė gabenti cigaretes, o jie dalyvavo cigarečių gabenime, bei įkalbėjo D. K. sakyti, jog bÅ«tent jis 2017 m. gruodžio 13 d. vairavo į automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo nuo kelio.

2. Be to, R. J. nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis siekė paveikti liudytojÄ , kad Å¡is ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o bÅ«tent: 2017 m. gruodžio 14 d., rytÄ , tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), R. J., žadėdamas atlygį, t.y. D. K. apmokėti jo gydymo nuo alkoholizmo iÅ¡laidas, prašė liudytojo D. K., jog ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) jis duotų melagingus parodymus, sakydamas, kad 2017 m. gruodį įsigijęs automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 13 d., apie 18 val., bÅ«damas neblaivus, vairavo šį automobilį (duomenys neskelbtini) 23-ajame kilometre nuvažiavo nuo žvyruoto kelio, atsitrenkdamas į medį ir tokiu bÅ«du padarė autoįvykį, ir taip padėtų iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės R.

J. ir kitiems asmenims. D. K. m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus tarnybinėse patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), apklausiamas (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės pareigūnų liudytoju, patvirtino R. J. prašomas aplinkybes, kad 2017 m. gruodžio 13 d., apie 18 val., vairuodamas savo automobilį kelyje (duomenys neskelbtini) 23-ajame kilometre nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, nors minėto automobilio realiai nebuvo įsigijęs ir nurodytu laiku jo nevairavo, nes įvykio laiku buvo kitoje vietoje.

Vėliau, už suteiktÄ paslaugÄ R. J. nuvežė D. K. į gydymo įstaigÄ â€žUAB A.“, esančiÄ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ligoninė),ir sumokėjo už jo gydymÄ 153 Eur. Å ioje įstaigoje D. K. buvo gydomas nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d. II. Apeliacinių skundų argumentai 3. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. N. gynėja advokatė N. RauluÅ¡aitienė praÅ¡o:

1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – R. N. iÅ¡teisinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti;

2) netenkinus praÅ¡ymo R. N. iÅ¡teisinti pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendį pakeisti ir R. N. paskirti Å¡velnesnę bausmę – baudÄ arba taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . 3.1.Gynėja tvirtina, kad apskųstasis teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė motyvų, kuo remdamasis padarė iÅ¡vadÄ , kad yra įrodyta, jog R.

N. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apygardos teismas, neanalizuodamas konkrečių nuteistojo veiksmų, jo kaltę pagrindžiančių ar jį teisinančių įrodymų, apsiribojo tik bendromis frazėmis, kad kaltinamųjų (t. y. bendrai ir nuteistojo) kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra įrodyta pirminiais R. N. ir kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymais, raÅ¡ytine bylos medžiaga. Gynėjos manymu, teismas nepagrįstai atmetė 2019 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje R.

N. ir kitų kaltinamųjų bei liudytojų duotus parodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl R. N. kaltės. Apeliantė tvirtina, kad nuteistojo R. N. veiksmuose nėra BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, todėl prieÅ¡ jį baudžiamasis procesas yra negalimas. 3.2. R. N. gynėja tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas R. N. kaltės klausimÄ , turėjo vadovautis 2019 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje duotais nuteistųjų parodymais, kuriuose jie tvirtino, kad R.

N. 2017 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) ribose nedalyvavo akcizais apmokestinamų prekių gabenime ir jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Ä®vykio dienÄ R. N. buvo savo namuose kartu su K., todėl nusikaltime nedalyvavo. Gynėja skunde tvirtina, R. N. jokių cigarečių nenešė, o ikiteisminio tyrimo metu duodamas pirminius parodymus pasakė, kad nešė todėl, kad taip sakyti jo prašė brolis T., kuriam jis norėjo padėti. R. N. suprato, kÄ reiÅ¡kia prisiimti kaltę už nepadarytÄ nusikaltimÄ , bet brolis T. jį tikino, kad jam nieko nebus, todėl jis tuo patikėjo.

Suvokęs ikiteisminio tyrimo metu duotų neteisingų parodymų pasekmes, teismo posėdyje pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi, ir patvirtino, kad tiesÄ sako teisme. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. N. savo parodymuose papasakojo iÅ¡ brolio T. sužinotas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Be to iÅ¡ pradžių ikiteisminio tyrimo metu jo apklausoje dalyvavo tik pareigÅ«nai. Kai vienas iÅ¡ pareigÅ«nų kažkÄ rašė ir davė jam pasiraÅ¡yti, nebuvo nei tyrėjos, nei advokato.

Tik kitÄ dienÄ jį apklausė tyrėja, dalyvaujant advokatui. 3.3.Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad R. N. teisme nurodytas aplinkybes patvirtino ir kiti kaltinamieji. Kaltinamasis T. N. 2019 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje parodė, kad 2017 m. gruodžio 13 d. jam su broliu P. N. gabenant cigaretes (duomenys neskelbtini) ribose, R. N. nebuvo. Kadangi pasieniečiai nepatikėjo, kad jie buvo tik dviese, T. N. pasakė, jog su jais kartu buvo ir R. N., ir jo paprašė, kad pripažintų dalyvavęs cigarečių gabenime.

Kaltinamasis P. N. taip pat minėtame teismo posėdyje patvirtino, kad iš tiesų R. N. buvo namuose ir nedalyvavo gabenant cigaretes. Ikiteisminio tyrimo metu T. N. jo buvo prašęs patvirtinti, kad cigaretes kartu nešė ir R. N., todėl jis taip ir pasakė, nors iš tikrųjų pastarasis niekur nedalyvavo, o buvo namuose (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine G. K., K. K. ir su į svečius atvykusiu E. B.. Taigi, P. N. ir T. N. parodymai dėl brolio R. nedalyvavimo nusikaltime sutampa su R. N. aiškinimu teisme.

P. N. ir R. N. patvirtino, kad visus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pirmojo posėdžio metu jie davė susitarę su T. N., kuris abiejų brolių prašė liudyti, esÄ cigarečių gabenime dalyvavo visi trys broliai. Skunde nurodoma, kad visas aplinkybes apie nusikalstamÄ veikÄ R. N. žinojo iÅ¡ T. N.. Gynėja pastebi, kad R. N. parodymai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, yra analogiÅ¡ki T. N. parodymams, t. y. iÅ¡ esmės perraÅ¡ytas beveik toks pats tekstas, o ikiteisminio tyrimo metu R. N. parodė, kad jis negali nurodyti, kurioje vietoje buvo sudėtos cigaretės, nes vietos neįsidėmėjo.

Šie jo parodymai, gynėjos manymu, neprieštarauja tam, kad jis konkrečių įvykio aplinkybių pats nežinojo, o pasakojo tas, kurios jam buvo žinomos iš T. N.. 3.4.Apygardos teismas R. N. parodymų, duotų teisme, nevertino visų bylos įrodymų kontekste, todėl nepagrįstai juos atmetė. Nagrinėjamu atveju, R. N. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje nėra patvirtintas jokiais neginčijamais įrodymais, tik kitų kaltinamųjų pirminiais parodymais, kurie kito. Nukentėjusysis D. K. dėl R.

N. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje jokių reikšmingų aplinkybių nenurodė, nes jis buvo neblaivus ir nematė, kokie asmenys išvyko jo vardu registruotu automobiliu „Audi A6“. Be to, gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad pirminė kaltinamųjų apklausa vyko, praėjus gana ilgam laikui – keliems mėnesiams po įvykio, o tai, jos vertinimu, sudaro prielaidas manyti, kad nuteistieji galėjo susitarti dėl parodymų davimo, nes jie yra šeimos nariai ir gyveno toje pat gyvenamojoje vietoje. 3.5.Be to R.

N. parodymus, kad jis nedalyvavo cigarečių gabenime, patvirtina ir raÅ¡ytiniai bylos įrodymai. Byloje buvo atlikti DNR tyrimai, kurių metu, tiriant įvairius, buvusius automobilyje „Audi A6“, daiktus buvo rasta R. J. DNR pėdsakai, o atlikus daktiloskopinę ekspertizę, rasti ir T. N. rankų pėdsakai, tačiau R. N. pėdsakų Å¡ių tyrimų metu nebuvo nustatyta, o tai taip pat patvirtina, kad R. N. nusikalstamoje veikoje nedalyvavimo. 3.6.Apeliantė, atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, atkreipdama dėmesį į nekaltumo prezumpcijos nuostatas, kad asmens kaltė įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti neabejotinai įrodyta ir kad ji negali bÅ«ti įrodoma remiantis vien prielaidomis, o visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai, mano, jog R.

N. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 1992 straipsnio 1 dalyje, požymių. 3.7.Gynėja nesutinka ir su teismo iÅ¡vadomis dėl R. N. paskirtos bausmės. Apeliantė teigia, kad įvertinus tai, jog nuteistasis buvo tik vykdytojas, dirba, turi Å¡eimÄ , R. N. turėjo bÅ«ti paskirta alternatyvi bausmė – bauda – arba taikytas BK 75 straipsnis. Be to, R. N. gyvena faktinėje santuokoje ir augina mažametę dukrÄ , kuriai reikalingas iÅ¡laikymas ir priežiÅ«ra, o jo gyvenimo draugė laukiasi antrojo vaiko.

Å ios aplinkybės, gynėjos vertinimu, rodo, kad R. N. parinkta bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams yra per griežta, nes bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti, neizoliavus R. N. nuo visuomenės, skiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – piniginę baudÄ arba atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – R. J. iÅ¡teisinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. 4.1.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo teismo nuosprendžiui keliamų reikalavimų, suraÅ¡ytas neteisingai, netiksliai, su tomis pačiomis stiliaus ir raÅ¡ybos klaidomis, perkeltomis iÅ¡ kaltinamojo akto. Jame padarytos nepagrįstos iÅ¡vados dėl nusikalstamų įvykių, nusikalstamos veikos sudėties bei R.

J. kaltumo. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas, įrodymus vertino pasirinktinai, aiÅ¡kiai nenurodydamas, kodėl vienus duomenis pripažįsta įrodymais, o kitus atmeta. Teismas nuosprendį pagrindė neteisėtais bÅ«dais bei priemonėmis gautais faktiniais duomenimis, nevertino įrodymų visumos, jų tarpusavio ryÅ¡io. Nuosprendyje teismo nustatytos veikos padarymo faktinės aplinkybės neteisingai pripažintos patikimomis, įrodytomis, nors jos iÅ¡dėstytos neobjektyviai, netiksliai. Aplinkybės, apibÅ«dinančios konkrečios nusikalstamos veikos įrodinėjimo bÅ«dus bei naudojamas priemones, teismo nuosprendyje iÅ¡kraipytos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Apygardos teismas, iÅ¡naudojęs visas priemones byloje esančioms abejonėms paÅ¡alinti, turėjo jas vertinti R. J. naudai, tačiau to nepadarė. Nors kaltinime buvo nurodyta, kad neteisėtame cigarečių gabenime dalyvavo ir tyrimo nenustatyti asmenys, tačiau joks tyrimas į atskirÄ procesÄ nebuvo atskirtas. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad R. J. teistas du kartus, ir vėliau į Å¡iÄ aplinkybę nepagrįstai atsižvelgė skirdamas jam bausmę. 4.2.Anot nuteistojo, teismo nuosprendyje turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodytas nusikalstamÄ veikÄ Ä¯tvirtinantis baudžiamasis įstatymas, Å¡io įstatymo straipsnio redakcija ir pan.

Galiojanti BK 1992 straipsnio 1 dalies redakcija reglamentuoja atsakomybę už neteisėtÄ disponavimÄ akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė virÅ¡ija 150 MGL, bet nevirÅ¡ija 250 MGL, ir priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodė, kad veika turi bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, nes neteisėtai disponuotų akcizais apmokestinamų prekių vertė virÅ¡ija 250 MGL, tačiau tik formaliai nukopijavo kaltinamojo akto atskiras formuluotes, neatsižvelgdamas į įvykusius baudžiamojo įstatymo pasikeitimus. 4.3.Apeliantas taip pat tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino nesutarimus, kilusius tarp jo, kitų nutiestųjų bei nukentėjusiojo.

R. J. jam inkriminuotų veikų nepadarė. Kiti nuteistieji ir nukentėjusysis D. K. jį apkalbėjo, nes jis juos apgavo, nevisiÅ¡kai su jais atsiskaitė už atliktus darbus bei įskundė policijai, kai jie pasisavino ir negrÄ Å¾ino nutiestojo automobilio. Aplinkybę apie pasisavintÄ automobilį patvirtina nuteistojo teismui pateikti duomenys iÅ¡ Bendros pagalbos centro. Dėl tokių nuteistojo veiksmų broliai N. ir D. K. buvo supykę ir nuteistajam kerÅ¡tavo jį apkalbėdami. Be to, teismui L. Å . pateikta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, kuriÄ asmeniÅ¡kai pildė ir pasirašė pats D.

K., neginčytinai patvirtina, kad jis realiai dalyvavo automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkime ir Å¡is veiksmas nebuvo nusikaltimo maskavimo ar organizavimo bÅ«das, nes automobilis nebuvo pirktas cigaretėms gabenti. Apelianto manymu, tokiu bÅ«du pirktÄ automobilį naudoti neteisėtiems veiksmams atlikti bÅ«tų nelogiÅ¡ka, nes pagal automobilio savininkų istorijÄ galima identifikuoti automobilio savininkus. Liudytojo D. K. parodymus, kad jis nesuprato, jog perka automobilį, nemoka raÅ¡yti lietuviÅ¡kai, paneigia pateiktas teismui D.

K. raÅ¡ytas minėtos automobilio pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorius. Tai, kad jis moka raÅ¡yti lietuviÅ¡kai, liudija ir jo teismui pateikti, lietuvių kalba raÅ¡yti praÅ¡ymai atleisti jį nuo tolesnio dalyvavimo teismo posėdžiuose. 4.4.Apygardos teismas nuosprendyje neteisingai konstatavo, kad broliai N. negalėjo nurodyti objektyvių priežasčių, lėmusių jų parodymų pakeitimÄ teisme, nors ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme ir iÅ¡samiai aiÅ¡kino nusikaltimo padarymo aplinkybes, nurodė, kokius veiksmus atliko jie patys ir R.

J. asmeniÅ¡kai. R. N. teisme paaiÅ¡kino, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nes jo prašė brolis T. N.. Teismas neturėjo pagrindo kaltinamųjų 2019 m. rugsėjo 13 d. pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ vertinti kritiÅ¡kai ir spręsti, kad ji iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja jų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu bei 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdyje. 4.5.Aptaręs T. N., R. N. ir P. N. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teisme, teismo nuosprendyje brolių N. parodymais nustatytas aplinkybes bei teismo iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas dėl brolių N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, vertinimo, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti faktiniai duomenys nesutampa su byloje esančiais objektyviais duomenimis.

Nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo D. K. ir kaltinamųjų brolių N. parodymai skyrėsi net ir ikiteisminio tyrimo metu, nors apklausų protokolai suraÅ¡yti vienodu stiliumi, naudojant vienodas formuluotes ir iÅ¡sireiÅ¡kimus. Be to, nuteistojo manymu, kiekvienas bylos tyrėjas (V. Ž.) yra suinteresuotas bylos baigtimi, kiekvienas vertėjas ar posėdžio sekretorė, jei jos bÅ«tų kviečiamos į teismÄ liudyti, parodytų, kad savo paraÅ¡ytÄ dokumentÄ ar savo fiksuotÄ veiksmÄ atliko taip, kaip paraÅ¡yta dokumente.

Joks tyrėjas niekada nepasakys, kad tyrimo veiksmÄ atliko neteisingai, pažeidžiant nustatytas procedÅ«ras ar vertė prisipažinti. Net ir pirminėje tyrimo stadijoje, kai tarp apklausiamų asmenų buvo esminių prieÅ¡taravimų, tyrėja, vykdžiusi apklausas Å¡ioje byloje, nesiėmė BPK priemonių joms paÅ¡alinti, t. y. neatliko akistatų, neuždavė jokių kontrolinių klausimų, neleido gynėjams užduoti klausimus. Tyrėja perteklinius ir nekonkrečius parodymus sau naudingai aprašė kitose kaltinamųjų ar nukentėjusiojo apklausose.

Kai po brolių N. ir D. K. apklausų buvo gauti duomenys iÅ¡ telekomunikacijos operatorių apie įvykius, laikÄ , mobilaus ryÅ¡io telefono buvimo vietas, juos sugretinus su liudytojo D. K., brolių N. parodymais, matyti, kad Å¡ių asmenų parodymai neatitinka tikrovės, yra prieÅ¡taringi ir netikslÅ«s, jų nepatvirtina objektyvÅ«s duomenys. 4.6.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis T. N. parodymais, nustatė, kad nuteistasis R. J. m. gruodžio 13 d. vakarÄ , T. N. bÅ«nant namuose, paskambino į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir pranešė, jog automobilis, į kurį jie sudėjo dėžes su cigaretėmis, pateko į avarijÄ .

Å ie jo parodymai nesutampa su kitų asmenų parodymais ir bylos medžiaga. Apklausiamas 2018 m. birželio 18 d., T. N. parodė, kad 2017 m. gruodžio 13 d. adresu: (duomenys neskelbtini), jam, R. N., P. N. bei D. K. bÅ«nant namuose, nuo 13val. iki 13.30 val., atvažiavo R. J., su automobiliu „VW Passat B6“, juodos spalvos, valstybinių numerių neatsimena, pravarde „PlÅ«gas“, ir pasiÅ«lė uždirbti pinigų. Tokie pat T. N. parodymai yra užfiksuoti ir tos pačios dienos apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

IÅ¡ atliktos telefoninių pokalbių iÅ¡klotinių analizės matyti, kad apeliantas tuo metu naudojo telefonÄ , kurio SIM kortelės numeris buvo (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gruodžio 13 d. nuo 12.36 val. iki 17.15 val. skambučiais jungėsi prie TELE2 celių, esančių (duomenys neskelbtini), todėl jis negalėjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini), nuo 13val. iki 13.30 val. Ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. birželio 18 d.) R. N. ir P. N. parodė, kad jiems keturiems bÅ«nant namuose, pas juos 2017 m. gruodžio 13 d. ryte atvažiavo R.

J.. Liudytojas D. K., kuris buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, 2017 m. gruodžio 19 d. apie tokiÄ aplinkybę iÅ¡ viso nieko neparodė. Po to, kai 2018 m. birželio 18 d. buvo apklausti broliai N., liudytojas D. K. parodė, kad neatsimena, ar 2017 m. gruodžio 13 d. iÅ¡ viso matė R. J., teigė, jog su automobiliu „Audi A6“ niekur nevažiavo ir nusikaltime nedalyvavo, neatsimena kÄ veikė tÄ dienÄ , tik, bÅ«damas neblaivus, skambino policijos pareigÅ«nams. IÅ¡ atliktos telefonų iÅ¡klotinių analizės matyti, kad tuo metu D.

K. galėjo naudotis kortele, kurios numeris buvo (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ Å¡ios kortelės 2017 m. gruodžio 13 d., tarp 19.35 val.–20 val., skambinta T. S., nors D. K. pateiktame telefone Å¡i kortelė aktyvuota tik 2017 m. gruodžio 16 d. Be to, nustatyta ir tai, kad liudytojas D. K. taip pat naudojosi ir numeriu (duomenys neskelbtini),tačiau nėra duomenų, jog jis iÅ¡ Å¡io numerio 2017 m. gruodžio 13 d., nuo 17 val. iki 20 val., bÅ«tų skambinęs nuteistajam į jo žinomÄ telefonÄ . D. K. dažnai keisdavo tiek telefono aparatus, tiek korteles.

Tai patvirtino jis pats bei teisme apklaustas T. N.. Tyrėjai nustatė, kad nei apeliantas, nei D. K. nebuvo bazinių stočių veikimo teritorijoje nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad D. K. buvo namuose (duomenys neskelbtini) ir girtas miegojo, kaip tai nurodė kaltinamieji. Apklausiamas pas tyrėjÄ , T. N. parodė, kad D. K. važiavo su jais kartu (duomenys neskelbtini) link ir kai jie nuėjo į miÅ¡kÄ neÅ¡ti dėžės su cigaretėmis, D. K. kartu su vyriÅ¡kiu, kuris turėjo ant galvos kaukę, iÅ¡važiavo.

Pagal jo parodymus, D. K. į namus atvažiavo neblaivus maždaug po valandos, kai jie jau po visko buvo namuose. Apklaustas po kelių valandų pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , T. N. jau pakeitė parodymus ir tvirtino, kad D. K. ta dienÄ nevažiavo su jais kartu. 4.7.Pasak apelianto, akivaizdÅ«s skirtumai yra T. N. parodymuose ir dėl kitų aplinkybių. T. N. 2019 m. gruodžio 13 d. parodė, kad R. J. namuose jam davė navigacijÄ su pažymėta vieta, kur buvo sudėtos cigaretės, ir kažkuriam iÅ¡ brolių – juodos spalvos mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žBlaeberry“.

Gabenti cigarečių jie iÅ¡važiavo D. K. automobiliu „Audi A6“, jį vairavo žmogus su kauke, D. K. sėdėjo Å¡alia vairuotojo, o visi trys broliai sėdėjo automobilio gale. Antai, įtariamasis R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neatsimena, su kokiu automobiliu kartu su broliais važiavo pasiimti cigarečių ir, ar važiavo kartu D. K., juos vežė automobiliu „Audi A6“ žmogus su kauke. Ä®tariamasis P. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad juos tÄ vakarÄ neÅ¡ti cigarečių vežė nepažįstamas vyriÅ¡kis, o jie važiavo visi kartu, t. y. ir D.

K., kuris vėliau liko automobilyje, o jie nuėjo neÅ¡ti dėžes su cigaretėmis arčiau kelio. Nuteistasis pažymi, kad aplinkybė, jog miÅ¡ke buvo rastas nuo kelio nuvažiavęs bei į medį atsitrenkęs automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį iÅ¡ jo dėdės L. Å . nupirko D. K., nereiÅ¡kia, kad jis organizavo nelegalų cigarečių gabenimÄ ar pervežimÄ ir Å¡iam tikslui pasiekti panaudojo bÅ«tent savo dėdės vardu registruotÄ paminėtÄ automobilį.

Nusikaltimo organizavimo fakto nepatvirtina ir tai, kad ant automobilio daiktadėžėje surastos popierinės servetėlės rastas vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis sutampa su apelianto DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe. Kad automobilis atsitrenkė į medį, R. J. telefonu pranešė D. K.. Nuteistasis apie nelegalų cigarečių gabenimÄ nieko nežinojo ir nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas nuslėpti nusikaltimÄ . Apeliantas prieÅ¡ kelis metus buvo teistas už kontrabandÄ , bausmę atliko, baudÄ sumokėjo, padarė iÅ¡vadas, jau kelis metus turi legalų verslÄ â€“ automobilių remonto servizÄ , todėl neturėjo jokio poreikio užsiimti neteisėta veikla. 4.8.Pirmosios instancijos teisme apklausta kaip liudytoja V.

Ž. parodė, kad ikiteisminiame tyrime apklausinėjo visus proceso dalyvius, t. y. tiek nukentėjusįjį D. K., tiek įtariamuosius brolius N., kurie parodymus davė savanoriškai. Apklausose dalyvavo vertėja, gynėjai. Niekas jokių pastabų dėl apklausų neturėjo, nors visi su apklausų protokolais susipažino. Apelianto vertinimu, tokios liudytojos nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad jos parodymai patikimi ir teisingi. Pas ikiteisminio tyrimo teisėja buvo apklaustas tik T. N., kuris vėliau pakeitė parodymus.

Liudytojos V. Ž. parodymus teisme paneigė kaltinamasis R. N., tvirtindamas, kad pirmojoje jo apklausoje nei tyrėja, nei advokatas nedalyvavo, nes jį tardė VSAT pareigÅ«nai, advokatui nedalyvaujant. Tik kitÄ dienÄ apklausa vyko pas tyrėjÄ , kurioje dalyvavo advokatas. Tuo tarpu, D. K. nesuprato savo, kaip nukentėjusiojo statuso, ir parodė, kad nukentėjo nuo to, jog vienas iÅ¡ brolių N. be jo leidimo paėmė jo automobilį, kurį vėliau sudaužė, tačiau jokių pretenzijų jis neturi. Nuteistojo įsitikinimu, ant pakuotės radus T.

N. rankų pirÅ¡tų pėdsakus, jis nuteistÄ jį apkalbėjo, nes tuo metu jų santykiai buvo įtempti dėl skolos už atliktus darbus ir policijai paduoto skundo. 4.9.Be to, apelianto teigimu, jis nepagrįstai nuteistas ir už poveikio darymÄ nukentėjusiajam D. K.. Jis D. K. niekada neprašė, kad prisiimtų kaltę sau ir sakytų, jog bÅ«tent jis vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo nesuvaldęs, atsitrenkė į medį. Taip pat nuteistasis nežadėjo už tai jam atsilyginti.

Liudytojas D. K. pakeitė parodymus ne todėl, kad buvo surašyta jam nepalanki specialisto išvada dėl patirtų sužalojimų, o tik po to, kai T. N. rankų pirštų pėdsakai buvo surasti ant miške aptiktos dėžės nuo cigarečių. Liudytojo D. K. parodymai buvo duoti 2018 m. birželio 18 d. vakare, kai jau buvo apklausti broliai N., todėl šie parodymai tik iš dalies sutampa su kaltinamųjų T. N., R. N. ir P. N. parodymais. Apelianto nuomone, siekdamas išvengti, kad nebūtų pripažintas įtariamuoju ir žinodamas apie brolių N. duotus parodymus prieš R.

J., D. K. parodė, kad jis 2017 m. gruodžio 13 d. automobiliu „Audi A6“ niekur nevažiavo ir nusikaltime nedalyvavo, nes tÄ dienÄ buvo neblaivus. Todėl teismas tokius D. K. parodymus nepagrįstai pripažino patikimais įrodymais ir jais pagrindė R. J. kaltę. 4.10. Nuteistasis tvirtina, kad jis matydamas, kad D. K. negali sustoti vartoti alkoholį, jo gailėdamas, kartu su liudytoju E. K. nuvežė jį gydytis nuo alkoholizmo. Tai jis darė iÅ¡ altruistinių paskatų ir niekada neprašė D. K. atlikti nuosprendyje nurodytus neteisėtus veiksmus, prisiimti kaltę sau ir padėti tuo pačiu kitiems iÅ¡vengti atsakomybės. Apeliantas D.

K. nupirko kortelės papildymÄ , tačiau kai nuteistasis su liudytoju vežė nukentėjusįjį gydytis į (duomenys neskelbtini), D. K. buvo neblaivus ir jo savijauta buvo tokia, kad kortelės ir telefonai jam nerÅ«pėjo. R. J. buvo svarbu, kad po gydymo jis galėtų kažkam paskambinti dėl parvežimo namo iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Liudytojo D. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jam nuteistasis įdėjo kortelę į jo telefonÄ , kai jį vežė į ligoninę, objektyviai paneigia byloje esantys duomenys, gauti analizuojant telekomunikacinius įvykius, ir liudytojų parodymai.

Liudytojas E. K. nematė, kad apeliantas D. K. į jo telefonÄ bÅ«tų įdėjęs SIM kortelę. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad SIM kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. buvo įdėta į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kurio IMEI (duomenys neskelbtini).Tai reiÅ¡kia, kad apeliantas negalėjo SIM kortelės, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini),įdėti į D. K. telefonÄ , kai jis buvo vežamas į (duomenys neskelbtini) gydytis nuo alkoholizmo, nes D.

K. buvo konsultuotas ir paguldytas gydytis 2017 m. gruodžio 15 d., 13.30 val. Kam priklausė telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini),ir kas juo naudojosi, tyrimo metu nenustatyta. Nustatyta tik tai, kad nuo 2017 m. gruodžio 15 d. 13.50 val. iki 2017 m. gruodžio 16 d. 11.33 val. paminėta kortelė buvo įdėta į telefonÄ , kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini) bei bendravo su nuteistuoju, jo numeriu (duomenys neskelbtini). Tikint D. K. parodymais, kad nuteistasis davė jam SIM kortelę, reiÅ¡kia, kad pats apeliantas skambino sau pačiam.

Maža to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2017 m. gruodžio 16 d., 16.33 val., iki 2017 m. gruodžio 19 d., 8.31 val., abonentinis numeris +37065489930 buvo įdėtas į telefonÄ , kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir kurį D. K. pateikė tyrėjai. Dar daugiau, aplinkybę, kad apeliantas nieko nežinojo apie cigarečių gabenimÄ , patvirtina ir tai, kad D. K. papraÅ¡ytas nuteistasis iÅ¡ savo naudojamo telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 13 d. vakare kelis kartus skambino liudytojui T.

S., kuris turi tralÄ ir kurio jis prašė nuvažiuoti paimti sudaužytÄ automobilį „Audi A6“. Apeliantas pastebi, kad svarbu ir tai, jog tarp nuteistojo užfiksuotų skambučių T. S. ir apelianto naudojamo telefono, yra užfiksuotas skambutis T. S. ir iÅ¡ SIM kortelės numerio (duomenys neskelbtini). Kas konkrečiai skambino Å¡iuo numeriu T. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. IÅ¡ bylos medžiagos matyti tik tai, kad skambinta buvo iÅ¡ telefono, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir Å¡is telefonas buvo pririÅ¡tas prie (duomenys neskelbtini) ribose esančios bazinės stoties 931 B.

Konkretus celės 931B adresas siejamas su (duomenys neskelbtini), veikimo spindulys nuo 5 iki 20 km. Skambinant T. S., nutiestasis buvo (duomenys neskelbtini), toli nuo vietos, kur įvyko eismo įvykis su automobiliu. 4.11. Apeliantas nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad jis į nusikalstamÄ veikÄ Ä¯traukė nepilnametį. Nuteistasis nežinojo konkretaus P. N. amžiaus ir neturėjo jokio tikslo ar poreikio tiksliai domėtis, kiek jam yra metų. Broliai N., įrengiant nuteistojo autoservisÄ dirbo epizodiÅ¡kai, oficialiai nebuvo įdarbinti.

Kita vertus, jie su savimi savo asmens dokumentų neturėdavo, nes nuolat buvo sulaikomi už įvairius pažeidimus ir jų dokumentai bÅ«davo policijoje. Nuteistasis neorganizavo akcizais apmokestinamų prekių neteisėto gabenimo nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika (duomenys neskelbtini) į Lietuvos gilumÄ , todėl jis negalėjo į nusikalstamÄ veikÄ Ä¯traukti ir nepilnametį P. N.. Å ias aplinkybes patvirtino teisme pats P. N.. 4.12.Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad tendencingas ikiteisminis tyrimas lėmė neteisėto bei nepagrįsto teismo nuosprendžio priėmimÄ .

Buvo pažeisti visų neaiškumų aiškinimo kaltinamojo naudai ir nekaltumo prezumpcijos principai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė juos atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados Nuteistojo R. N. gynėjos advokatės N. Raulušaitienės ir nuteistojo R. J. apeliaciniai skundai atmetami.

5. Pirmosios instancijos teismas visus įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Juos vertindamas apygardos teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes ir sprendė dėl R. N. ir R. J. kaltės, kvalifikuodamas R. N. nusikalstamus veiksmus pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, o R. J. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, BK 159 straipsnį ir BK 233 straipsnį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

Dėl R. N. nuteisimo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, o R. J. – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį 6. BK 1992 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d įstatymo redakcija Nr. X–272, galiojusi nuo 2005 m. birželio 30 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ Ä¯gijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

7. R. N. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, o R. J. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad R. J. 2017 m. gruodžio 13 d. organizavo neteisėtÄ akcizais apmokestinamų prekių gabenimÄ nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika (duomenys neskelbtini) ribose į Lietuvos Respublikos gilumÄ , o R. N., P. N. ir T. N. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, (duomenys neskelbtini) ribose į Lietuvos Respublikos gilumÄ .

8. Nuteistojo R. N. gynėja ir nuteistasis R. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėstomu įrodymų vertinimu ir tvirtina, kad bylos objektyvÅ«s duomenys nepatvirtina, jog jie dalyvavo nusikaltimo, numatyto BK 1992 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Teismas įrodymus vertino selektyviai, suteikdamas prerogatyvÄ tik daliai nuteistųjų parodymų, kurie R. J. ir R. N. yra nepalankÅ«s, o kitų įrodymų nevertino, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tai turėjo įtakos nepagrįstam ir neteisėtam nuosprendžiui priimti.

9. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais, byloje esančiais įrodymais, atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ , sprendžia, kad Å¡ie apeliantų skundų argumentai nepagrįsti. R. N. ir R. J. dalyvavimas paminėto nusikaltimo padaryme įrodytas nuosprendyje aptartais bylos faktiniais duomenimis, kuriais pagrįstos ir teismo iÅ¡vados dėl jų kaltės. 10.Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiÅ¡kai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra iÅ¡skirtinės. PrieÅ¡taravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepaÅ¡alinimas savaime nereiÅ¡kia, kad byla negali bÅ«ti iÅ¡spręsta teisingai, kad byloje negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

BylÄ nagrinėjantys teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant prieÅ¡taringiems duomenims dėl neesminių detalių, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys Nr. 2K-295-507/2016, Nr. 2K-7-511/2017).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistųjų R. J. ir R. N. dalyvavimo nusikaltimo, numatyto BK BK 1992 straipsnio 1 dalyje, padaryme reikalavimų, keliamų įrodymų vertinimui, nepadarė. 11.R. J. viso baudžiamojo proceso metu neigė organizavęs neteisėtÄ akcizais apmokestinamų prekių gabenimÄ . Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. birželio 21 d. jis aiÅ¡kino, kad žinojo, jog jo dėdė L. Å . norėjo parduoti savo automobilį, todėl D.

K. paklausus, ar nuteistasis neturi automobilio pardavimui, pats užpildė automobilio pirkimo pardavimo sutartį, paskolino D. K. 300 Eur automobiliui Audi A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkti ir pasakė važiuoti pas jo dėdę dėl automobilio pirkimo. Jam 2017 m. gruodžio 13 d. paskambino D. K. ir pasakė, kad automobiliu nuvažiavo nuo kelio, todėl prašė surasti, kas galėtų automobilį partraukti. R. J. jo paklausė, kodėl iÅ¡ įvykio vietos pabėgo, o D. K. atsakė, kad iÅ¡sigando per keliÄ einančios ,,chebros“.

Tuomet R. J. surado tralo vairuotojÄ , kuris nuvyko automobilį partempti ir buvo sulaikytas. Kai R. J. skambino, tralo vairuotojas liudytojas S. jam pasakė, kad kitoje kelio pusėje pareigÅ«nai rado dėžes su cigaretėmis. Nuteistasis tvirtino, kad jis 2017-12-14 skambino tralo vairuotojui paklausti, kiek reikės mokėti, tačiau D. K. neprašė prisiimti kaltės dėl 2017 m. gruodžio 13 d. -dienos autoįvykio, pas N. 2017 m. gruodžio 13 d. namuose nebuvo ir jų neprašė už atlygį neÅ¡ti cigaretes, jiems nedavė navigacijos ir telefono ir jų kitÄ dienÄ neatsiėmė.

Nuteistiesiems N. nesakė, kad jie neprisipažintų nešę cigaretes ir apie jį nieko nepasakotų. Tvirtino, kad nežino, kam cigaretės priklauso. Teisme R. J. papildė savo parodymus paaiÅ¡kindamas, kad kai iÅ¡ S. iÅ¡girdo apie rastas dėžes, suprato, jog buvo gabenamos cigaretės ir pasakė tralo vairuotojui, kad, jei pasieniečiai klaus dėl cigarečių, kad jis duotų jiems R. J. telefono numerį, o tada jis jiems viskÄ papasakos kaip buvo. Be to tvirtino, kad D. K. jam skambino ir sakė, jog kelyje pamatęs žmones neÅ¡ančius dėžes susimėtė ir įvažiavo į griovį.

R. J. paaiÅ¡kino, kad jis su broliais N. ir D. K. pykosi, nes jis su jais neatsiskaitė už darbÄ , o kai jie pardavė duotÄ naudotis jo automobilį, apie tai 2018-05-30 pranešė policijai, tačiau, kai pareigÅ«nai atvažiavo, jis paaiÅ¡kino, kad tyrimo nebereikia, nes broliai jam pažadėjo atsilyginti pinigais (t. 4, b. l. 38–40; t. 5, b. l 25–37). Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. birželio 18 d. ir 2019 m. sausio 14 d. teisiamajame posėdyje broliai N. pripažino, kad jie dalyvavo R. J. organizuotame cigarečių gabenime nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumÄ ir detaliai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes.

Tačiau vėliau, 2019 m. rugsėjo 13 d. teisiamajame posėdyje tęsiant bylos nagrinėjimÄ , jie pakeitė pirmiau duotus parodymus ir tvirtino, kad cigarečių gabenime nei R. J., nei R. N. nedalyvavo, kad R. N. įvykio dienÄ buvo namuose. Teigė, kad jis save apkalbėjo, sakydamas, kad ir jis nešė cigaretes, nes taip sakyti prašė brolis T. N.. R. N., T. N. ir P. N. parodė, jog buvo supykę ant R. J. dėl nesumokėto atlygio už darbus, todėl nepagrįstai jį apkaltino nusikaltimo padarymu.

Tačiau tokius nuteistųjų parodymus paneigia byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir pirmosios instancijos teisme patikrintų objektyvių faktinių duomenų visuma. 12.T. N. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, o vėliau ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo bei teisme patvirtino, kad 2017 m. gruodį, D. K. ir broliams N. bÅ«nant namuose, apie 13–13.30 val. atvažiavęs D. J. pasiÅ«lė užsidirbti ir pažadėjo sumokėti po 40 Eur už kiekvienÄ nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos į valstybės gilumÄ perneÅ¡tÄ cigarečių dėžę.

Visi su pasiÅ«lymu sutiko. R. J. davė navigacijÄ ir pasakė, kad apie 15.30–16 val. atvažiuos žmogus jų paimti. Be to, davė ir telefonÄ , kuriuo bÅ«tų galima su jais susisiekti kai cigaretės bus suneÅ¡tos. TÄ dienÄ atvažiavo automobilis, kurį vairavo asmuo su kauke, pasakė, kad nuo R. J. ir juos nuvežė į įvykio vietÄ , iÅ¡ kur ėjo paimti cigarečių dėžių. Visi trys broliai sunešė dėžes prie kelio ir pranešė, kad visos dėžės vietoje. Tada atvažiavo automobilis „Audi A6“, į kurį jie sukrovė dėžes su cigaretėmis.

Visus tris brolius namo parvežė jau kita transporto priemonė. TÄ patį vakarÄ T. N. paskambino R. J. ir pasakė, kad automobilis, į kurį buvo sudėtos cigaretės, pateko į avarijÄ . KitÄ dienÄ R. J. atvažiavo pas juos ir, pasiėmęs navigacijÄ su telefonu „BlackBerry“, liepė jiems, jeigu bus apklausiami, patiems neprisipažinti ir apie jį taip pat nieko nesakyti (t. 3, b. l. 88–90, 93–94; t. 4, b. l. 181–190). R. N. patvirtino T. N. nurodytas aplinkybes ir paaiÅ¡kino, kad R.

J. jiems siÅ«lė už atlygį nuo Lietuvos valstybės sienos į nurodytÄ vietÄ perneÅ¡ti cigaretes. Broliai N. sutiko, nes norėjo užsidirbti, todėl važiavo neÅ¡ti cigarečių ir jas nešė bei sukrovė į automobilį, o, kai jau buvo namie, iÅ¡ brolio T. sužinojo, jog automobilis, į kurį jie sukrovė cigaretes, „papuolė“ į avarijÄ . KitÄ rytÄ pas juos į namus atvažiavo R. J., kuris paėmė navigacijÄ , telefonÄ ir liepė pasienio pareigÅ«nams nieko apie cigarečių gabenimÄ nepasakoti (t. 3, b. l. 154–155; t. 4, b. l. 181–190).

P. N. taip pat parodė, kad 2017 m. gruodžio 13 d. rytÄ pas juos buvo atvažiavęs R. J., kuris siÅ«lė už atlygį perneÅ¡ti dėžes su cigaretėmis. Patvirtino, kad cigarečių neÅ¡ti R. J. atsiųstu automobiliu važiavo visi trys broliai, kurie trise ėjo pagal navigacijÄ , turėjo R. J. duotÄ mobilųjį telefonÄ . Vakare, kai jie jau buvo namie, paskambino R. J. ir pasakė, kad automobilis su cigaretėmis padarė eismo įvykį (t. 3, b. l. 191–193; t. 4, b. l. 181–190). Nuteistųjų T.

N., R. N. ir P. N. parodymai apie jų pačių dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme ir R. J., kaip organizatoriaus vaidmenį akcizais apmokestinamų prekių gabenime tarpusavyje sutampa. Jie detaliai nurodė įvykio aplinkybes, kurias galėjo žinoti tik nusikaltime dalyvavę asmenys. Be to jų nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti bylos faktiniai duomenys. 13.IÅ¡ 2017 m. gruodžio 14 d. Tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad buvo rastas nuo kelio nuvažiavęs ir į medį atsitrenkęs automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pakelta bagažine, atlenktomis galinėmis sėdynėmis.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad krovinys iÅ¡ automobilio paskubomis buvo iÅ¡krautas. Kitoje kelio pusėje netoli nuo automobilio, žolėse ir ne vienoje vietoje rastos 24 dėžės cigarečių. Ä® įvykio vietÄ su autovežiu atvažiavo T. ir S. S., kuriems paskambinęs R. J. paprašė partempti avarijÄ patyrusį automobilį į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 2). Liudytoju apklaustas T. S. patvirtino, kad 2017 m. gruodžio 13 d. apie 18.33 val. jam paskambino vyriÅ¡kis iÅ¡ Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal bylos duomenis, Å¡is telefono numeris priklauso R.

J., kuris Å¡io telefono numerio neginčija), paprašė nutempti į avarijÄ patekusį automobilį ir prie degalinės (duomenys neskelbtini) palikti. Vėliau tas pats vyriÅ¡kis jam skambino 18.52 val. ir 19.35 val. Pokalbio metu jis sakė, kad automobilį vairavo neblaivus jo pažįstamas, kuris turėtų sumokėti už autovežio atvykimÄ . Liudytojui papraÅ¡ius duoti draugo telefono numerį, R. J. atsakė, kad pats pasakys, kad draugas paskambintų. Kalbėjo apie tai, kad draugas matė į įvykio vietÄ važiuojančius pasienio pareigÅ«nus.

Atvykęs į vietÄ , liudytojas mobilaus ryÅ¡io telefone pamatė praleistÄ nežinomÄ telefono Nr. 865489930 ir pamanė, kad skambino žmogus, kuris turėjo laukti prie sudaužyto automobilio, tačiau jo ten nebuvo. Tas pats vyriÅ¡kis (R. J.), kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 20 val. vėl paskambino ir klausė, ar jau vietoje. T. S. atsakė, kad vietoje ir yra sulaikytas pasienio pareigÅ«nų. 2017 m. gruodžio 14 d. ryte tas pats vyriÅ¡kis vėl paskambino ir domėjosi, kaip liudytojui sekėsi.

T. S. jam papasakojo, kad matė sudaužytÄ automobilį ir dėžes su cigaretėmis. Tada skambinęs asmuo domėjosi, ar cigarečių dėžės buvo automobilyje. Liudytojui atsakius, kad cigaretės buvo atneÅ¡tos iÅ¡ miÅ¡ko, vyras paklausė, ar T. S. apklausė pasienio pareigÅ«nai ir kÄ jis jiems sakė, ar davė autovežį iÅ¡kvietusio asmens – R. J., telefono numerį (t.1, b. l. 34–36, 37–38). Tokie T. S. parodymai patvirtina, kad R. J. žinojo, jog automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabenamos cigaretės. Jis tralo vairuotojui skambino kelis kartus, norėdamas, kad Å¡is greičiau nuvyktų, nerimavo, ar pasienio pareigÅ«nai sužinojo jo telefono numerį, ar cigaretės, atvykus pareigÅ«nams, buvo nuo kelio nuvažiavusiame automobilyje.

Liudytojas T. S. paneigė, R. J. nurodytÄ aplinkybę, kad jis prašė policijos pareigÅ«nams duoti jo telefono numerį, jog Å¡is galėtų paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, taip pat parodė, kad nuteistasis domėjosi ar cigaretės buvo automobilyje, ar liudytojas pareigÅ«nams davė jo numerį ir aiÅ¡kino, kad jo draugas pamatė žmones, neÅ¡ančius dėžes ir nuvažiavo nuo kelio. Nors liudytojas prašė duoti to draugo telefono numerį, tačiau R. J. nedavė sakydamas, kad pats jam paskambins.

Taigi, liudytojo parodymai apie nuteistojo R. J. elgesį įvykio metu paneigia nuteistojo nurodytas įvykio aplinkybes ir kelia abejones, kad D. K. automobiliu, kuriame buvo sukrautos cigaretės, įvažiavo į griovį. Tai neprieÅ¡tarauja tam, kad nuteistasis R. J., sužinojęs, kad cigaretės buvo ne D. K. vardu pirktame automobilyje, o iÅ¡krautos ir paliktos miÅ¡ke, sukÅ«rė versijÄ , jog D. K. girtas važiuodamas, pamatęs žmones, per keliÄ neÅ¡ančius dėžes, atsitrenkė į medį, o už 50 metrų nuo automobilio rastos cigaretės ten atsidÅ«rė atsitiktinai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gruodžio 19 d. apklaustas D. K. patvirtino R. J. nurodytas aplinkybes, t. y. kad jis girtas važiavo nustatytu automobiliu ir, pamatęs einančius per keliÄ Å¾mones, nuvažiavo į griovį, o paskui skambino R. J. ir prašė, jog Å¡is iÅ¡kviestų tralÄ ir galvojo, kad automobilį jam pristatys į namus (t. 9, 1. 147–149). 14.Taigi, D. K. nors ir patvirtino, kad jis vairavo į autoįvykį pakliuvusį automobilį, tačiau nesakė, jog matė pasieniečius, o jo matyti per keliÄ Ä—ję žmonės nešė dėžes, bei kad jis R.

J. prašė automobilį palikti prie degalinės. R. J. liudytojui T. S. nurodė įvykio aplinkybes, kurias neva sužinojo iš automobilį vairavusio D. K., nors pastarasis apie jas nežinojo, todėl ir pasakyti negalėjo. Kita vertus, autoįvykio metu jokie kiti žmonės nešti cigarečių dėžes negalėjo, nes, kaip nustatyta anksčiau, nuteistieji N. pripažino, kad jie jau buvo sukrovę cigarečių dėžes į automobilį ir iš įvykio vietos išvežti kitu automobiliu, kai cigaretes vežęs automobilis nuvažiavo nuo kelio.

Be to ikiteisminio tyrimo metu D. K. pripažino, kad 2017 m. gruodžio 14 d. atvykęs į namus R. J., žadėdamas jam atsilyginti ir sumokėti už gydymÄ nuo alkoholizmo, jo prašė paliudyti, jog jis vairavo automobilį „Audi A6“ ir padarė eismo įvykį (t. 1, b. l. 50–51). Tai patvirtina ir nuteistųjų T. N., R. N. ir P. N. parodymai, kad 2017 m. gruodžio 14 d., pas juos į namus buvo atvykęs R. J. ir liepė apie cigarečių gabenimÄ nieko nepasakoti ir atsiėmė navigacijÄ ir telefonÄ .

Nuteistasis T. N. parodė, kad jis iÅ¡ D. K. žinojo, kad R. J. D. K. prašė prisiimti kaltę, nes automobilis, kuriuo buvo vežamos cigaretės, buvo registruotas D. K. vardu (t. 3, l. 98–99), o nuteistasis R. N. tvirtino matęs, kaip R. J., kai buvo atvykęs 2017 m. gruodžio 14 d., kažkÄ kalbėjosi dviese su D. K. (t. 3, l. 146). D. K. parodymus, jog jis įvykio vietoje nebuvo ir R. J. neprašė kviesti tralÄ , kad iÅ¡trauktų nuo kelio nuvažiavusį automobilį, patvirtina telekomunikacinių ryÅ¡ių analizė, iÅ¡ kurios matyti, kad įvykio metu nei R.

J., nei D. K. netoli įvykio vietos nebuvo, o D. K. iš tuo metu naudoto telefono numerio R. J. neskambino (t.2, b. l. 12–38). Iš specialisto išvados matyti, kad ant D. K. kūno nebuvo rasta sužalojimų, būdingų padarytiems autoįvykio metu ( t.2, l. 117–118). Visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir paneigia R. J. parodymus, kad jis automobiliu, kuriuo buvo vežamos cigaretės, rūpinosi tik iš altruistinių sumetimų, norėdamas padėti, girtam automobilį vairavusiam savo pažįstamas D.

K.. 15.Iš 2017 m. gruodžio 13 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad nuo kelio nuvažiavusiame automobilyje buvo rasti automobilio dokumentai, išduoti L. Š. vardu (t. 1, b. l. 11–28). Liudytoju apklaustas L. Š. teigė, kad jis automobilį pardavė vaikinui be rankos (pagal bylos duomenis D. K.), kuris atvažiavo kartu su jo giminaičiu R. J. (t. 1, b. l. 73–74). Duomenys iš CDB patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 13 d. ryte automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užregistruotas D.

K. vardu (t. 1, b. l. 32). Taigi, automobilis D. K. vardu buvo įregistruotas prieÅ¡ pat nusikaltimo padarymÄ . Apklausiamas liudytoju D. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. gruodžio pradžioje R. J. jo paprašė pasiraÅ¡yti automobilio „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutartį. Jis sutiko, nes R. J. pažadėjo jam sumokėti už gydimÄ si nuo alkoholizmo. R. J. į pirkimo–pardavimo sutartį įrašė jo asmens duomenis. Nors D. K. Å¡ioje sutartyje pasirašė, tačiau realiai automobilio jis nepirko ir pinigų už jį nemokėjo.

Automobilį R. J. laikė savo kieme (t. 1, b. l. 50–51). Tai, kad faktiškai automobiliu naudojosi R. J., patvirtino ir broliai N., kurie matė, kad tuo automobiliu važinėjo būtent jis. R. N. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.3, l. 154–155), kad būtent R. J. yra jį vežęs automobiliu „Audi A6“ ir žino, jog D. K. šio automobilio realiai nepirko. Kad R. J. naudojosi automobiliu „Audi A6“, įrodo ir specialisto išvada Nr. S220/2018 (01) nustatyta aplinkybė, kad ant popierinės servetėlės, rastos automobilio daiktadėžėje, apžiūros metu gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su R.

J. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe (2 t., b.1. 146), o automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje yra ne automobilio dokumentuose nurodyto savininko L. Å ., o nuteistojo R. J. paraÅ¡as. Tai pripažino nuteistasis R. J. ir liudytojas L. Å ., kuris nurodė, kad automobilį laikydavo R. J. tėvų kieme, o raktelius palikdavo automobilyje. Å ios aplinkybės neprieÅ¡tarauja tam, kad nuteistasis R. J. ir buvo tikrasis nusikaltimui daryti naudoto automobilio valdytojas. Jis savo apeliaciniame skunde pagrįstai tvirtina, kad pagal automobilio istorijÄ galima atsekti jo savininkus, tačiau nustatytomis aplinkybėmis pasitvirtino, kad pastarasis, planuodamas šį automobilį panaudoti cigaretėms gabenti, veikė siekdamas užmaskuoti savo dalyvavimÄ Å¡io nusikaltimo padaryme.

Nors R. J. skunde nurodo, kad jis nebūtų kvietęs tralo iš savo mobilaus ryšio telefono, jei būtų žinojęs apie cigaretes, tačiau, vertinant pirmiau aptartus duomenis apie tai, kad nuteistasis T. S., kelis kartus jam skambindamas nerimavo, kalbėjo apie matytus pasieniečius, aiškinosi, kur buvo rastos cigaretės, domėjosi, ar liudytojas pareigūnams pasakė jo telefono numerį, nepaneigia teismo nustatytų įvykio aplinkybių, tačiau leidžia spręsti, kad jis skambindamas tikėjosi, jog pareigūnų pavyks išvengti. 16.Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie įrodymai vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes, kad R.

J., turėdamas tikslÄ neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , organizavo Å¡io nusikaltimo padarymÄ : inicijavo fiktyvų automobilio „Audi A6“ pirkimÄ D. K. vardu, žadėdamas piniginį atlygį, neteisėtam akcizais apmokestinamų prekių gabenimui surado vykdytojus – brolius N., užtikrino jų nugabenimÄ Ä¯ nusikalstamos veikos darymo vietÄ ir iÅ¡ jos, broliams N. suteikė navigacijÄ , kuri padėjo jiems nueiti iki cigarečių saugojimo vietos, bei telefonÄ , kuriuo jie nenustatytiems asmenims pranešė apie cigarečių pergabenimÄ , o R.

N. su broliais T. ir P. N., įgyvendindami R. J. sumanymÄ , iÅ¡ saugojimo vietos į paėmimo vietÄ pernešė 24 cigarečių dėžes, kurias vėliau sukrovė į faktiÅ¡kai R. J. naudojamÄ automobilį „Audi A6“, kurį vairavęs nenustatytas asmuo (duomenys neskelbtini) 23 kilometre nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, o Å¡io automobilio partempimu iÅ¡ įvykio vietos toliau rÅ«pinosi pats R. J.. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. J. organizavo, o R.

N. kartu su broliais T. ir P. N., pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ , nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika į Lietuvos Respublikos gilumÄ gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . 17.R. J. skunde nurodo, kad įvykio dienÄ apie 13–13.30 val. jis negalėjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini) pas nuteistuosius N. namuose ir siÅ«lyti perneÅ¡ti cigarečių dėžes, nes nuo 12.36 val. iki 17.15 val. jo telefonas jungėsi prie Tele2 celių, esančių (duomenys neskelbtini) , ir (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡is argumentas nepaneigia pirmiau aptartų duomenų viseto, nes nuteistieji N. apie įvykio aplinkybes buvo apklausti ne iÅ¡ karto po įvykio ir laikÄ , kada R.

J. pasiÅ«lė gabenti cigaretes, nurodė tik apytiksliai, o nuteistasis inkriminuotu laiku turėjo ne vienÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , todėl apygardos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad vieno iÅ¡ R. J. turimų telefonų prisijungimo prie nustatytų celių duomenys paneigia nuteistųjų parodymus apie buvusį su R. J. susitarimo – neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes – aplinkybes. Liudytojas T. S. rado praleistÄ skambutį iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡i aplinkybė nesuteikia pagrindo spręsti, kad liudytojui skambino D.

K.. IÅ¡ atliktos telekomunikacinių įvykių analizės matyti, kad nenustatyta kam priklausė telefono aparatas, į kurį įvykio metu buvo įdėta kortelė, kurios numeris buvo (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios 2017 m. gruodžio 13 d., tarp 19.35 val.–20 val., buvo skambinta T. S.. Telefone Nr. (duomenys neskelbtini), kurį D. K. pateikė pareigÅ«nams, kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aktyvuota tik 2017 m. gruodžio 16 d., t. y. ne tada, kai R. J. D. K. vežė į gydymo įstaigÄ , o vežant iÅ¡ jos.

Tai, R. J. manymu, patvirtina aplinkybę, kad jis kortelės į D. K. telefonÄ neįdėjo, o Å¡iuo numeriu liudytojui T. S. skambino D. K., kuris naudojosi ne vienu telefonu. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad D. K. šį telefono numerį turėjo ir nusikaltimo įvykio metu, nes bylos duomenys (t. 1, b. l. 180) tvirtina, kad D. K. telefone SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aktyvuota tik 2017 m. gruodžio 16 d., nuteistasis J. J. taip pat naudojosi ne vienu telefonu, ir viename iÅ¡ jų, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. buvo įdėjęs SIM kortelę, Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tÄ pačiÄ , kuri buvo rasta D.

K. pateiktame telefone (t. 1, l. 119). Tai neprieÅ¡tarauja tam, kad R. J. buvo susijęs su nenustatytu asmeniu, kuris skambino liudytojui T. S., R. J. duotu tralo vairuotojo telefono numeriu, naudodamasis R. J. duota SIM kortele. 18.R. J. skunde taip pat tvirtina, kad nusikaltimo vykdymo metu nebuvo bazinių stočių, apimančių įvykio vietÄ , veikimo teritorijoje, o R. N. gynėja – jog tiriant automobilyje buvusius daiktus, nerasta R. N. rankų ir jo DNR pėdsakų. Apeliantų manymu, tai paneigia jų dalyvavimÄ inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

Å ie apeliantų argumentai nepagrįsti. 19.IÅ¡ tiesų, byloje nustatyta, kad R. J. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo bazinių stočių, apimančių įvykio vietÄ , veikimo zonoje, o tiriant automobilyje „Audi A6“ rastus įvairius daiktus, nebuvo nustatyti R. N. DNR ir rankų pėdsakai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės neprieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, jog R. J. buvo akcizais apmokestinamų prekių gabenimo organizatorius ir pats nusikaltimo vykdymo vietoje įvykio metu nebuvo, o R.

N. buvo Å¡io nusikaltimo vykdytojas, tačiau cigarečių dėžes nešė ir krovė į automobilį su pirÅ¡tinėmis. Tai patvirtina T. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, kad broliai R. ir P. N. cigaretes krovė su pirÅ¡tinėmis, o jis be pirÅ¡tinių. Taigi, akivaizdu, kad, esant nustatytoms aplinkybėms, R. N. rankų pėdsakų ant cigarečių dėžių likti negalėjo. 20.BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepasitvirtino ir R. N. teisme iÅ¡kelta gynybos versija, kad jis įvykio dienÄ buvo namuose, todėl cigarečių gabenime nedalyvavo. 21.Apklausta liudytoja G.

K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje tvirtino, kad 2017 m. gruodžio 13 d. R. N. visÄ dienÄ buvo namuose, tik trumpam buvo išėjęs pas savo krikÅ¡to mamÄ K. K.. Liudytoja taip pat nurodė, kad R. pas krikÅ¡to mamÄ buvo išėjęs tÄ dienÄ , kai sulaikė T. ir P.. Brolių sulaikymo dienÄ R. sužinojo, kad broliai dalyvavo cigarečių gabenime. T. ir P. N. grįžę namo po sulaikymo, papasakojo R. N., kad pareigÅ«nai buvo juos sulaikę (t. 7, b. l. 141–143). Tačiau Å¡ios liudytojos papasakotos aplinkybės prieÅ¡tarauja kitiems byloje esančiais objektyviems faktiniams duomenimis.

Kaip matyti iÅ¡ brolių T. ir P. N. apklausų protokolų, jie buvo apklausti ne 2017 m. gruodžio 13 d., o 2018 m. birželio 18 d., ne žiemos, o vasaros metu. T. N. laikinai sulaikytas 2018 m. birželio 18 d. 9.38 val. (t. 3, b. l. 102–103), o paleistas iÅ¡ laikino sulaikymo 2018 m. birželio 18 d. 18.05 val. (t. 3, b. l. 106–107). T. N. apklausa tęsėsi nuo 12.15 val. (t. 3, b. l. 88–90). Vėliau T. N. tÄ pačiÄ dienÄ nuo 14.05 val. iki 15.10 val. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 3, b. l. 93–94).

R. N. taip pat buvo apklaustas 2018 m. birželio 18 d. nuo 15.41 val. iki 16.30 val. (t. 3, b. l. 145–147), kai T. N. dar buvo sulaikyme. TÄ pačiÄ dienÄ , kaip įtariamasis buvo apklaustas ir brolis P. N.. Jo apklausa vyko nuo 16.57 val. iki 17.57 val. (t. 3, b. l. 183–185). P. N. apklausa baigėsi 17.57 val., o T. N. iÅ¡ laikino sulaikymo paleistas 18.05 val. Kadangi R. N. apklausa baigėsi 16.30 val., pastarasis, kaip tvirtino liudytoja, kai broliai grįžo po apklausos namo, galėjo jau bÅ«ti namuose, tačiau Å¡i liudytojos G.

K. nurodyta aplinkybė tvirtina, kad ji realiai paliudijo apie nuteistojo R. N. buvimÄ namuose ne 2017 m. gruodžio 13 d. nusikaltimo darymo metu, o kitu nagrinėjamai bylai neaktualiu laiku. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas E. B. negalėjo pasakyti kada jie su R. ir jo dukra buvo nuėję pas K. K. (t. 7, b. l. 141–143), o liudytoja K. K. apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad R. N. dažnai bÅ«davo pas jÄ namuose, konkretizuoti aktualių bylai aplinkybių negalėjo, todėl jos parodymai apie R.

N. apsilankymÄ jos namuose negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymas, paneigiantis kitus, pirmiau aptartus faktinius duomenis. Todėl įvertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojų: G. K., K. K. ir E. B. parodymai nepaneigia R. N. dalyvavimo akcizais apmokestinamų prekių neteisėtame gabenime. Be to, Å¡ie liudytojai buvo apklausiami tik apeliacinės instancijos teisme, praėjus daug laiko po įvykio, jie nuolatos tarpusavyje artimai bendravo. Taigi, jų parodymai apie tai, kad įvykio metu R.

N. visÄ dienÄ niekur iÅ¡ namų nebuvo išėjęs, kelia pagrįstas abejones. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo Å¡ių liudytojų parodymus vertinti kaip objektyvius, R. N. nekaltumÄ patvirtinančius įrodymus. 22.Nepagrįsti ir apeliacinių skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis nuteistųjų R. N., T. N. ir P. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kaip R. N. ir R. J. kaltę patvirtinančiais įrodymais, nes jie, praėjus beveik 2 (dvejiems) metams po įvykio, t. y. 2019 m. rugsėjo 13 d. teisme pakeitė savo ankstesnius parodymus ir paneigė Å¡ių asmenų dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme. 23.Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. posėdžio protokolo, nuteistieji N., apklausiami teisiamajame posėdyje antrÄ kartÄ , pakeitė parodymus, duotus 2018 m. birželio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu ir 2019 m. sausio 14 d. teisiamajame posėdyje, kur jie tvirtino, kad R.

J. praÅ¡ymu už pažadėtÄ atlygį visi trys broliai N. nešė cigarečių dėžes. 2019 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje T. N. parodė, kad cigarečių gabenime R. N. ir R. J. nedalyvavo. Pasieniečiams pasakė, kad kartu buvo ir R., nes jie nepatikėjo, jog cigaretes nešė tik dviese (t. 6, b. l. 115–121). P. N. paaiÅ¡kino, kad cigarečių krauti jie važiavo tik su T., o R. J. kitÄ dienÄ pas juos į namus atvažiavęs nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu T. jo prašė apkalbėti R.

J. ir pasakyti, kad kartu cigaretes nešė jis ir brolis R.. Taip jis ir padarė (t. 6, b. l. 115–121). R. N. teisme patvirtino brolių parodymus ir nurodė, kad jis cigarečių gabenime nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, nes to prašė brolis T. (t. 6, b. l. 115–121), Apeliacinės instancijos teisme nuteistieji N. patvirtino, kad R. J. apkalbėjo, nes pastarasis jiems nesumokėjo atlygio už pas jį atliktus darbus bei apskundė policijai dėl automobilio. 24.Kaip jau minėta, teismų praktikoje nėra retos situacijos, kai asmenys baudžiamojo proceso metu keičia savo ankstesnius parodymus, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad bylÄ nagrinėjantis teismas, juos įvertinęs kitų įrodymų kontekste, negali padaryti tinkamai motyvuotų iÅ¡vadų dėl byloje nustatytų aplinkybių, nors tos iÅ¡vados gynybai ir nepalankios. 25.Asmens parodymai pripažįstami įrodymais, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar pirmosios instancijos teisme (kasacinė nutartis Nr. 2K-245-693/2016).

R. N. parodymus apie akcizais apmokestinamų prekių neteisėto gabenimo aplinkybes davė ne tik ikiteisminio tyrimo tyrėjams, bet ir teisme, o T. N. buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 3, b. l. 93–94). Teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl jų parodymų, duotų 2018 m. birželio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu ir 2019 m. sausio 14 d. teisme, teisėtumo ir patikimumo. R. N. gynėja ir nuteistasis R. J. apeliaciniuose skunduose pastebi, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistųjų N. parodymai iÅ¡ esmės tapatÅ«s. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nereiÅ¡kia, kad įtariamųjų apklausos buvo atliekamos pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

To netvirtina ir patys nuteistieji N., kurie nurodė, kad jų parodymams ikiteisminio tyrimo metu ir teisme įtakos turėjo ne procesiniai pažeidimai ikiteisminio tyrimo metu, o jų pačių susitarimas apkaltinti R. J. ir R. N. sunkaus nusikaltimo padarymu. 26.Byloje neabejotinai nustatyta, kad visi trys broliai 2017 m. gruodžio 13 d. dalyvavo neteisėtame akcizinių prekių gabenime. Jie kartu tuo pačiu automobiliu buvo paimti iÅ¡ namų ir nuvežti į nusikaltimo darymo vietÄ . Kartu pagal navigacijÄ trise ėjo į cigarečių saugojimo vietÄ , jas pernešė ir sukrovė į automobilį „Audi A6“.Vos sukrovus cigarečių dėžes į automobilį „Audi A6“, N. iÅ¡ įvykio vietos grįžo namo kitu automobiliu, kuris atvažiavo jų paimti, o nuteistiesiems iÅ¡vykus, automobilį „Audi A6“ vairavęs nenustatytas asmuo padarė eismo įvykį.

Visus tris N. apklausė ta pati pareigÅ«nė tÄ pačiÄ dienÄ (2018 m. birželio 18 d.), tačiau ne vienu metu, todėl ta aplinkybė, kad nuteistieji nurodė iÅ¡ esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, pagrįstų abejonių jų teisingumu nekelia, nes jie bendrai įgyvendino objektyviuosius jiems inkriminuoto nusikaltimo požymius. 27.Liudytoja V. Ž. teisme patvirtino, kad įtariamieji T. N., R. N. ir P. N. parodymus davė laisva valia (t. 7, b. l. 2–11). Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ manymui, kad tyrėja buvo suinteresuota nepagrįstai apkaltinti R.

J. ar R. N. nusikaltimo padarymu. Kaip matyti iš R. N. 2018 m. birželio 18 d. ir 2018 m. liepos 17 d. apklausų protokolų, jose dalyvavo gynėjai. Įtariamojo R. N. 2018 m. liepos 16 d. apklausoje dalyvavo pati apeliantė N. Raulušaitienė. R. N. ir gynėjai jokių pastabų protokoluose nepateikė. Tiek R. N., tiek gynėjai savo parašu patvirtino, kad apklausų protokoluose užfiksuoti duomenys yra teisingi (t. 3, b. l. 145–147, 154–155). Apklausų metu N. detaliai nurodė aplinkybes, kurias galėjo žinoti tik inkriminuoto nusikaltimo vykdytojai.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus R. N. patvirtino ir 2019 m. sausio 14 d. kaltinamuoju apklausiamas teisme (t. 4, b. l. 181–190). 28.Taigi, aptarti duomenys ir nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistųjų N. parodymais, kad jie visi trys R. J. praÅ¡ymu nuo Lietuvos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumÄ nešė cigarečių dėžes, kurias sukrovė į automobilį, tÄ patį vakarÄ atsitrenkusį į Å¡alikelės medį. 29.2019 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje R.

N. paaiÅ¡kino, kad jis nepagrįstai apkalbėjo R. J. ir pripažino savo kaltę dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, o T. N. ir P. N. jo nurodytas aplinkybes patvirtino, sakydami, kad to prašė brolis T. N., nes pasieniečiai nepatikėjo, jog tik du žmonės nešė cigarečių dėžes, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų nurodytos parodymų pakeitimo aplinkybės yra neįtikinančios. Nuteistasis R. N., kaip ir kiti broliai, nusikalto ne pirmÄ , buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už pirmiau padarytus nusikaltimus, visi nuteistieji žinojo, kad cigarečių be banderolių gabenimas yra baudžiamas, todėl jų nurodyta aplinkybė, kad apkaltino savo brolį R.

N., kad įtikintų pareigūnus, ir galvojo, kad nieko nebus, yra nelogiška, prieštarauja pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinančių įrodymų visetui. Nors nuteistieji N. 2019 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje nepatvirtino parodymų, duotų 2018 m. birželio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu ir 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdyje, tačiau jie buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (t. 4, b. l. 181–190; t. 6, b. l. 115–121), sutampa su kitais įrodymais. 30.Neįtikinantys ir nuteistųjų:

R. N., T. N. ir P. N. parodymai teisme, tvirtinant R. J. parodymus, kad jis nusikaltime nedalyvavo, o N. jį apkalbėjo, nes pyko, jog R. J. neatsiskaitė už jam brolių atliktus darbus ir juos policijai įskundė dėl jiems duoto automobilio. Tokias aplinkybes nuteistieji N. nurodė tik antrÄ kartÄ apklausiami pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad R. J., kaip jis nurodo, bÅ«tų buvęs realiai skolingas ar grÄ Å¾inęs skolas nuteistiesiems N.. IÅ¡ nuteistojo R. J. parodymų teisme matyti, kad, nepaisant to, jog jis tariamai buvo skolingas broliams, N. tik prieÅ¡ įvykį, bet ir po jo lankėsi pas jį, dirbo jo servise (t. 5, b. l. 25–37), o R.

J. nurodė, kad jis vos pranešęs policijos pareigÅ«nams apie savo automobilio dingimÄ , per valandÄ pranešė, kad joks tyrimas nereikalingas, nes jis su N. susitarė. T. N., R. N. ir P. N. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl jie, bylÄ nagrinėjant teisme, nustojo ant jo pykti, o T. N. teisme parodė, kad brolių santykiai su R. J. buvo geri. Å ie faktiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės paneigia, kad tarp R. J. ir brolių N. buvo tokių nesutarimų, kurie bÅ«tų nulėmę jų siekį melagingai apkaltinti savo pastovų darbdavį sunkaus nusikaltimo padarymu.

Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nuteistųjų N. parodymų, kad R. J. jų neprašė nešti cigarečių dėžių, nevertino kaip R. J. teisinančių įrodymų, nes juos paneigia ne tik nuoseklūs šių nuteistųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tačiau ir kiti bylos faktiniai duomenys. 31.Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti pirminiais nuteistųjų N. parodymais, todėl, vertindamas juos kitų įrodymų kontekste, pagrįstai rėmėsi kaip nuteistųjų kaltę patvirtinančiais įrodymais.

Vien tai, kad bylos duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs apeliantams, nepatvirtina, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ar šališkai, o teismo išvados neteisingos ir prieštarauja įstatymui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014). 32.Be to, nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis nesusijęs su automobiliu, kuris buvo naudotas nusikaltimo, numatyto BK 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog konkrečiu atveju automobilis „Audi A6“ buvo nupirktas nusikalstamiems veiksmams daryti, o registruotas D.

K. vardu, tik siekiant užsitikrinti alibi ir iÅ¡vengti pakartotinės baudžiamosios atsakomybės už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikaltimÄ , už kokį jis anksčiau jau buvo teistas. IÅ¡ R. ir T. N. parodymų matyti, kad R. J. D. K. bÅ«nant neblaiviam perrašė automobilį. Jie iÅ¡ D. K. žinojo, kad faktiÅ¡kai automobilis priklausė R. J., nes jis juo važinėjo. Tam neprieÅ¡tarauja aplinkybės, jog D. K. neturėjo automobilio vairavimo teisių, pinigų susimokėti ne tik už automobilį, bet ir už savo gydymÄ nuo alkoholizmo ir kad tik nuo 2017 m. gruodžio 13 d., t. y. nusikaltimo padarymo dienÄ , automobilis buvo registruotas D.

K. vardu (t. 1, b. l. 32). Kad automobilį faktiÅ¡kai valdė R. J., patvirtina jau minėta byloje nustatyta aplinkybė, kad ant automobilyje „Audi A6“ rastos popierinės servetėlės gautas tik vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis sutampa su R. J. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe (t. 2, b. 1. 146). Kita vertus, tai, kad R. J. sako netiesÄ , jog D. K. nusipirkęs automobilį jį vairuodamas papuolė į autoįvykį ir prašė surasti tralÄ maÅ¡inai partempti, kÄ R. J. padarė, paneigia jau aptarti D.

K. parodymai. Nors pradžioje ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad susitaupęs pinigų internete susirado automobilio pardavėjÄ ir automobilį nusipirko iÅ¡ nepažįstamo asmens bei girtas jį vairuodamas atsitrenkė į medį, tačiau Å¡ie jo parodymai apie automobilio įsigijimo aplinkybes nesutampa su byloje esančiais duomenimis, kad automobilį, kuris buvo perraÅ¡ytas D. K. vardu, faktiÅ¡kai naudojo R. J., o automobilio savininku buvo registruotas R. J. dėdė L. Å ., kuriuos jis pažinojo.

Tai patvirtina D. K. papildomai duoti parodymai, kad jis R. J. paprašytas tik pasirašė automobilio pirkimo dokumentuose, tačiau jokių pinigų už jį nemokėjo ir eismo įvykyje nedalyvavo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų duomenų (t. 2, b. l. 12–38) matyti, kad inkriminuoto įvykio metu D. K. įvykio vietoje nebuvo. SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio 2017 m. gruodžio 13 d. buvo skambinta tralo vairuotojui T. S.. D. K. naudotame mobilaus ryšio telefone buvo aktyvuota tik 2017 m. gruodžio 16 d., tačiau nuo 2017 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. buvo naudojama tame pačiame telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kurį R.

J. naudojo nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. (t.1, b. l. 119). 33.Taigi, apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad objektyvÅ«s faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad R. N. ir R. J. padarė jiems pirmosios instancijos teismo nuosprendyje inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, jų veikoje yra visi BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir teisingai R.

N. veiksmus kvalifikavo pagal BK 1992straipsnio 1 dalį, o R. J. – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį. 34.R. J. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes Å¡iuo metu BK 1992 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ Ä¯gijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 150 MGL, bet nevirÅ¡ija 250 MGL dydžio sumos, o tam, kas pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ Ä¯gijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL sumÄ baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 1992 straipsnio ne pirmoje, o antroje dalyje.

Å ie apelianto argumentai dėl netinkamo įstatymo taikymo nepagrįsti. BK 3 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas. Å io straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Baudžiamasis įstatymas, numatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Teisėjų kolegija pastebi, kad BK 1992 straipsnio pakeitimai buvo padaryti 2018 m. gruodžio 20 d.

įstatymu Nr. XIII–1836 ir įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. Nuteistųjų nusikalstamų veiksmų padarymo metu galiojo BK 1992 straipsnio 1 dalies redakcija Nr. X–272, priimta 2005 m. birželio 23 d., kuri numatė atsakomybę tam, kas pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ Ä¯gijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Å io įstatymo sankcijoje buvo numatyta bauda bei laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų, o Å¡iuo metu numatančio atsakomybę už nuteistųjų padarytÄ nusikaltimÄ BK 1992 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aÅ¡tuonerių metų.

Taigi, naujoji įstatymo redakcija sugriežtino bausmę ir grįžtamosios galios neturi. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidÄ . Kvalifikuodamas nuteistųjų veiksmus pagal 1992 straipsnio 1 dalį, teismas teisingai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau nenurodė jo redakcijos. Vertinant tai, kad nuosprendyje turi bÅ«ti tiksliai nurodyta pagal kokį baudžiamÄ jį įstatymÄ kaltininkas yra nuteistas, o Å¡iuo metu galioja kita įstatymo redakcija, teisėjų kolegijos nuomone, siekiant paÅ¡alinti bet kokias apelianto abejones dėl (ne)tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodant, kad R.

J., o taip pat ir R. N., T. N. bei P. N., nuteisti pagal BK 1992 straipsnio 1 dalies 2005 m. birželio 23 d įstatymo redakcijÄ Nr. X–272, galiojusiÄ nuo 2005 m. birželio 30 d. iki 2019 m. sausio 1 d. Dėl R. J. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 159 straipsnį 35.BK 159 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas įtikinėdamas, praÅ¡ydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu bÅ«du įtraukė vaikÄ Ä¯ nusikalstamÄ veikÄ . Tiek teisės doktrinoje, tiek formuojamoje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko įtraukimo į nusikalstamÄ veikÄ nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia bet kokiais aktyviais psichiniais ar fiziniais veiksmais (įtikinėjimu, praÅ¡ymu, apgaule, įbauginimu, žemų paskatų sužadinimu ir kt.), kuriais sukeliamas vaiko noras dalyvauti nusikalstamų veikų daryme, o subjektyvioji pusė – tiesioginės tyčios kaltės forma (kasacinės nutartys Nr. 2K-674/2004, Nr. 2K-157-976/2019 ir kt.).

Kaltininko baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka atlikti BK 159 straipsnio dispozicijoje nustatytus ar kitokius įtraukimo veiksmus, dėl kurių vaikas padarė nusikalstamÄ veikÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-412/2013). 36.R. J. pagal BK 159 straipsnį nuteistas už tai, kad jis į nusikaltimo, numatyto BK 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ Ä¯traukė vaikÄ , t. y. P. N.: 2017 m. gruodžio 13 d., (duomenys neskelbtini), už cigarečių dėžės perneÅ¡imÄ pažadėjo 40 Eur už dėžę, žinodamas, jog P. N., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis.

Tokiu bÅ«du papirkdamas, įkalbėjo jį neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes. 37.Kaip pirmiau buvo aptarta, byloje nustatyta, kad R. J. organizavo BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , surado nusikaltimo vykdytojus ir, žadėdamas jiems, taip pat ir P. N., 40 Eur už vienÄ nuo Lietuvos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumÄ , iki automobilio, atneÅ¡tÄ cigarečių dėžę, įtraukė jį į Å¡io nusikaltimo padarymÄ .

R. J. apeliaciniame skunde tvirtina, kad nežinojo, jog P. N. įvykio metu buvo nepilnametis. Toks jo aiškinimas prieštarauja byloje esantiems duomenims. 38.Visų pirma, teisėjų kolegija pastebi, kad aktualiu laikotarpiu – 2017 m. gruodžio 13 d.– R. J. buvo sulaukęs 28 metų, o P. N. – 16 m. ir 11 mėnesių, t. y. jis buvo vaikas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) taikymo kontekste.

Taigi, vien tik buvęs amžiaus skirtumas tarp R. J. ir P. N., kuris buvo jauniausias iš brolių N., leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai manyti, kad R. J., būdamas suaugęs ir vyresnis už P. N. net 12 metų, objektyviai galėjo suprasti, kad jis yra nepilnametis, t. y. neturi 18 metų amžiaus. Be to, R. J. ne tik galėjo objektyviai numatyti, kad P. N. jaunesnis nei 18 metų, tačiau ir žinojo. Tai patvirtina R. N. parodymai, kad broliai iki įvykio dirbo pas R. J., kuriam jis sakė, jog P. N. dar neturi paso.

R. J. tada jo paklausė, kiek metų P. N., o jis jam atsakė – 16 metų. R. J. tÄ kartÄ pasiÅ«lė P. N. nuvežti pasidaryti pasÄ (t. 3, b. l. 154–155; t. 4, b. l. 181–190). R. N. parodymus, kad R. J. buvo žinoma, jog P. N. yra nepilnametis, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir nuteistasis T. N. (t. 4, b. l. 181–190). Be to, teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ , kad R. J. buvo žinoma, jog P. N. nebuvo sulaukęs pilnametystės, sustiprina R. N. ir paties P. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jiems R.

J. yra sakęs, jog nepilnamečiams yra mažesnė bausmė už cigarečių gabenimÄ (t. 3, b. l. 154–155, 191–193). Tai akivaizdžiai parodo, kad R. J. puikiai žinojo, jog P. N. jaunesnis už savo brolius (nusikalstamų veiksmų atlikimo metu R. N. buvo 18 metų, o T. N. – 20 metų). Nors nuteistieji N. antrÄ kartÄ apklausiami teisiamajame posėdyje pakeitė parodymus ir aiÅ¡kino, kad R. J. nežinojo apie tai, kad jų brolis P. N. nusikaltimo padarymo buvo nepilnametis, tačiau teisėjų kolegija jų parodymų pakeitimÄ vertindama kitų jau aptartų duomenų kontekste, tokius nuteistųjų paaiÅ¡kinimus pripažįsta kaip siekį padėti R.

J. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus. 39.Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad aptarti faktiniai bylos duomenys vieni kitus papildo bei patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog R. J. neabejotinai buvo žinoma, kad P. N. yra nepilnametis. R. J. suprato, kad su R. N. ir T. N. neteisėtame akcizais apmokestinamų prekių gabenime dalyvaus ir nepilnametis P. N.. Jis suvokė, kad nepilnamečiui siÅ«lydamas piniginį atlygį už cigarečių dėžės perneÅ¡imÄ , tokiais savo veiksmais įtraukia P. N. į nusikalstamÄ veikÄ ir norėjo taip veikti, jis veikė tiesiogine tyčia.

Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas R. J. nusikalstamus veiksmus pagal BK 159 straipsnį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Dėl R. J. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 233 straipsnį 40.BK 233 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas bet kokiu bÅ«du siekė paveikti liudytojÄ , <...>, kad Å¡is ikiteisminio tyrimo metu<...> duotų melagingus parodymus, <...>.Å io straipsnio dispozicijoje nurodytas poveikis liudytojui gali pasireikÅ¡ti įvairiais bÅ«dais: praÅ¡ymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan.

Å iame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali. Tai reiÅ¡kia, kad nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti liudytojÄ duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikÅ¡mės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-348-303/2015). Poveikis liudytojui gali bÅ«ti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, jog Å¡is ikiteisminio tyrimo metu pateiktų melagingÄ informacijÄ , elgiasi pavojingai, neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumÄ arba priimti teisingÄ sprendimÄ procese, numato, kad melaginga informacija gali turėti reikÅ¡mės arba net nulemti palankių sprendimų priėmimÄ byloje, ir nori taip veikti. 41.Pagal BK 233 straipsnį R.

J. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 14 d., rytÄ , tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), už atlygį, t. y. sumokėjimÄ už gydymÄ nuo alkoholizmo, paprašė liudytojo D. K., jog pastarasis, padėtų R. J. ir kitiems asmenims iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) duodamas melagingus parodymus ir pasakydamas, kad jis 2017 m. gruodį įsigijo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 13 d., apie 18 val., bÅ«damas neblaivus, (duomenys neskelbtini) ribose, vairavo šį automobilį ir kelio (duomenys neskelbtini) 23-ajame kilometre nuvažiavęs nuo žvyruoto kelio, atsitrenkė į medį bei tokiu bÅ«du padarė eismo įvykį. 42.R.

J. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir tvirtina, kad jis jokio poveikio D. K. nedarė, neprašė, jog jis prisipažintų vairavęs automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir patekęs į eismo įvykį. Šį R. J. aiÅ¡kinimÄ paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, kurie aptarti Å¡iame sprendime. 43.D. K., ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gruodžio 19 d. duodamas parodymus, tvirtino, kad 2017 m. gruodžio 13 d. neblaivus vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir, jo nesuvaldęs, atsitrenkė į berÅ¾Ä .

Jis paskambino pažįstamam R. J., kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å¡is pažadėjo iÅ¡kviesti tralÄ . Cigarečių dėžių nematė ir nenešė (t., b. l. 47–49). Tačiau papildomai apklausiamas 2018 m. birželio 18 d. tokius parodymus D. K. paneigė ir paaiÅ¡kino, kad jis save apkalbėjo, nes to jo prašė R. J., pažadėjęs sumokėti už gydymÄ nuo alkoholizmo, todėl jis sutiko (t. 1, b. l. 50–51, 52). Å ie D. K. parodymai tarpusavyje sutampa su nuteistųjų brolių N. ikiteisminio tyrimo metu ir 2019 m. sausio 14 d. teisme duotais parodymais, kad R.

J. prašė D. K. policijos pareigÅ«nams nurodyti, jog jis vairavo transporto priemonę ir padarė eismo įvykį (t. 4, b. l. 181–190). Tokie D. K. parodymai neprieÅ¡tarauja ir byloje esančiai raÅ¡ytinei medžiagai, kad D. K. 2017 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į UAB „A.“. Jam buvo suteikta konsultacija ir jis paguldytas į stacionarÄ (13.30 val.), o iÅ¡ gydymo įstaigos iÅ¡raÅ¡ytas 2017 m. gruodžio 16 d., 11.40 val. (t. 3, b. l. 52). FaktÄ , kad D. K. buvo hospitalizuotas paminėtoje gydymo įstaigoje, patvirtino ir kaip liudytojas byloje apklaustas E. K., kuris vežė nukentėjusįjį į gydymo įstaigÄ R.

J. praÅ¡ymu (t. 1, b. l. 98–99; t. 6, b. l. 166–179). 44.Aptarti faktiniai duomenys, sujungus juos į vienÄ loginę sekÄ ir įvertinus visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog R. J., sumokėdamas už D. K. gydymÄ nuo alkoholizmo, neturėjo altruistinių tikslų. Taip jis elgėsi dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. siekdamas suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, numatydamas, jog melagingos informacijos pateikimas, gali apsunkinti nusikalstamos veikos tyrimÄ ar netgi lemti jam palankaus procesinio sprendimo priėmimÄ .

Byloje neabejotinai nustatyta, kad bÅ«tent R. J. praÅ¡ymu automobilio „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutartyje pasirašė D. K., nes jam R. J. pažadėjo atsilyginti – sumokėti už gydymÄ nuo alkoholizmo ir tÄ padarė (t. 1, b. l. 50–51). Kaip liudytojas apklaustas L. Å ., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad minimo automobilio pirkėjÄ jam surado sÅ«nėnas R. J., o pirkimo–pardavimo sutartyje yra ne jo paraÅ¡as. Už jį pasirašė R. J..

Jis automobilį iÅ¡registravo 2017 m. gruodžio vidury (t. 1, b. l. 73–74; t. 5, b. l. 25–37). Kaip nurodyta anksčiau, pagal duomenis iÅ¡ CDB, nuo 2017 m. gruodžio 13 d., t. y. nusikaltimo darymo dienÄ , automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nauju savininku buvo nurodytas D. K. (t.1, b.1. 32). Tai, kad R. J., turėdamas nusikalstamų motyvų, organizavo automobilio „Audi A6“ pirkimÄ â€“pardavimÄ D. K. vardu, pasinaudodamas pastarojo pažeidžiamumu dėl priklausomybės nuo alkoholio, turėdamas asmeninį suinteresuotumÄ užsitikrinti alibi ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti baudžiamojo persekiojimo, rodo ir pirmiau byloje aptarti faktiniai duomenys, susiję su automobilio „Audi A6“ nutempimo organizavimu. 45.Dėl R.

J. kaltės padarius BK 233 straipsnyje įtvirtintÄ nusikaltimÄ daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , negu padarė pirmosios instancijos teismas, nesuteikia pagrindo ir apeliaciniame skunde aptarta kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų apie telekomunikacinius įvykius analizė. D. K. 2019 m. vasario 5 d. teismo posėdyje paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog R. J. į jo naudojamÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Ä¯dėjo SIM kortelę (t. 5, b. l. 25–37). Kita vertus, toks D. K. parodymų pakeitimas prieÅ¡tarauja faktiniams duomenims, kurie patvirtina, kad, kai jis buvo vežamas į gydymo įstaigÄ , bÅ«tent nuo 2017 m. gruodžio 16 d., 16.33 val., iki 2017 m. gruodžio 19 d., 8.31 val., abonentinis Nr. 865489930 buvo įdėtas į telefonÄ , kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kurį D.

K. pateikė tyrėjai. T. S. buvo skambinta iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 56–57, 119), o tai neprieÅ¡tarauja tam, kad nuteistasis R. J. naudojosi ne vienu telefonu, iÅ¡ kurių vieno SIM kortelę po įvykio buvo įdėjęs į D. K. telefono aparatÄ . Esant tokioms aplinkybėms, telekomunikacijų tinklų duomenys, kad įvykio metu T. S. skambino telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), nepatvirtina R. J. aiÅ¡kinimo, kad T. S. iÅ¡ minėto numerio skambino galimai D.

K.. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo aptartų faktinių duomenų vertinti, kaip R. J. nekaltumÄ patvirtinančius įrodymus. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis R. J. ėmėsi įvairių veiksmų, siekdamas nuslėpti savo dalyvavimÄ neteisėtame akcizais apmokestinamų prekių gabenime: per T. S. skambindamas iÅ¡siaiÅ¡kino, kad pareigÅ«nai cigaretes surado ne automobilyje, tuomet tarėsi su D. K., kad jis sakytų, jog girtas vairavo savo automobilį ir atsitrenkė į medį, o apie cigaretes nieko nežino, liepė broliams N. neprisipažinti, kad nešė cigaretes, paėmė iÅ¡ jų nusikaltimui naudotas priemones.

Nors apelianto teigimu, jis negalėjo dalyvauti nusikaltime, nes jo vykdymo metu buvo (duomenys neskelbtini), t. y. toli nuo nusikaltimo vietos, tačiau, kaip jau minėta, ši jo nurodyta aplinkybė neprieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytai aplinkybei, kad nuteistasis akcizais apmokestinamų cigarečių gabenime atliko ne vykdytojo, o organizatoriaus veiksmus. 46.Nepagrįstais teisėjų kolegija pripažįsta ir nuteistojo R. J. teiginius, kad D. K. siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl paneigė vairavęs automobilį, patekusį į eismo įvykį.

Tai prieÅ¡tarauja pirmiau nustatytoms aplinkybėms. Å ioje baudžiamojoje byloje patikimai nustatyta, kad automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, gabeno cigaretes, pateko į eismo įvykį, vairavo ne D. K., o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo su kauke. D. K. 2018 m. birželio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jis 2017 m. liepos 19 d. nurodė vairavęs šį automobilį, nes jo prašė R. J.. Teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl Å¡ių nukentėjusiojo parodymų sÄ sajumo, leistinumo ir patikimumo, nes juos patvirtina anksčiau aptarti nuteistųjų T.

N., R. N., P. N., liudytojo R. K. parodymai ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Be to, iÅ¡ byloje esančių faktinių duomenų matyti, kad tiriant galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio 1 dalyje, D. K. iÅ¡ pradžių buvo apklaustas liudytoju, nes rastas nuo kelio nuvažiavęs automobilis buvo registruotas jo vardu (t. 1, b. l. 47–49), o vėliau, pripažinus jį nukentėjusiuoju, jis apklaustas nukentėjusiuoju (t. 1, 54). D. K. įtarimai dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo konkrečiu atveju nebuvo pareikÅ¡ti.

Taigi, D. K. parodymų, susijusių su paminėto automobilio (ne)vairavimu, pakeitimui neabejotinos įtakos turėjo ne jo siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes jam tokia atsakomybė negrėsė, o neteisėtas R. J., kuris buvo suinteresuotas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už cigarečių gabenimo organizavimÄ , poveikis, D. K. žadant sumokėti už gydymÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. K. 2018 m. birželio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad R.

J. D. K. prašė apklausos metu prisiimti kaltę dėl padaryto eismo įvykio, pripažino įrodymais ir jais grindė R. J. kaltę dėl poveikio liudytojui D. K.. 47.Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių D. K. bÅ«tų suinteresuotas duoti R. J. kaltinančius parodymus. Kaip parodė teisme nukentėjusysis D. K., jis su R. J. seni pažįstami, kartu su R. J. broliu mokėsi mokykloje. Po nagrinėjamoje byloje tiriamo įvykio dirbo pas R. J. servise (t. 5, b. l. 25–37), pastarasis jį vežė gydyti nuo alkoholizmo, apmokėjo gydymÄ , suteikdavo darbÄ .

Taigi, jų santykiai buvo išskirtinai geri. Nors tiek R. J., tiek ir D. K. vėliau jau tvirtino, kad pyko, nes R. J. pilnai neatsiskaitė už atliktus darbus, todėl apkalbėjo R. J. sakydamas, kad jis prašė prisiimti autoįvykį, tačiau, teisėjų kolegija vertindama šiuos D. K. parodymus kitų jau pirmiau aptartų įrodymų kontekste, pripažįsta juos kaip siekį palengvinti nuteistojo R. J. teisinę padėtį. 48.Apibenrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas R.

J. nusikalstamus veiksmus pagal BK 233 straipsnį, teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai. Dėl R. N. paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo 49.Nuteistojo R. N. gynėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtÄ bausmę, ir praÅ¡o, iÅ¡ naujo įvertinus R. N. bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, R. N. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymÄ .

Å ie apeliantės praÅ¡ymai nepagrįsti, todėl atmestini. 50.BK 1992 straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija Nr. X–272, galiojusi nuo 2005 m. birželio 30 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) sankcija numato alternatyvias bausmes: baudÄ arba laisvės atėmimÄ iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. N., atsižvelgė, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe ir bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, įvertino nusikaltimo sunkumo laipsnį, R. N. vaidmenį Å¡iame nusikaltime, jo asmenybę, ir paskyrė jam bausmę mažesnę, negu baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (3,5 metų). Nuteistasis padarė sunkų nusikaltimÄ . Jis anksčiau teistas už analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymÄ , jam jau buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau jis ir toliau darė kitus nusikaltimus.

Todėl apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmei keliami tikslai gali bÅ«ti pasiekti, R. N. paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę. 51.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. N. bausmę BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Nors nuteistasis dirba, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eimÄ , iÅ¡laikytinių, tačiau Å¡ios aplinkybės nelemia paskirtos bausmės dar didesnio mažinimo. Apeliaciniame skunde reikÅ¡mingų bausmės skyrimui naujų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino, nuteistojo gynėja ir pats nuteistasis nenurodė.

Dar kartÄ vertinti tas pačias, bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir Å¡velninti paskirtÄ jÄ bausmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes paskirtoji bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta. 52.Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. R. N. nusikalstamų veiksmų padarymo metu (2017 m. gruodžio 13 d.) galiojo BK 75 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija Nr. XIII-653, įsigaliojusi nuo 2017 m. spalio 6 d.), kuri nenumatė galimybės asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ .

Å iuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija numato galimybę asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, atidėti dalies paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , kai yra pagrindas iÅ¡vadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti atlikus tik dalį paskirtosios bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiai iÅ¡vadai pagrindo nėra, nes R. N. ne kartÄ buvo nusikaltęs, turi neiÅ¡nykusį teistumÄ už tyčinių nusikaltimų padarymÄ . Ankstesniais teismų sprendimais paskirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto.

Todėl taikyti R. N. BK 75 straipsnį nėra įstatyminių pagrindų. Dėl R. J. paskirtos bausmės 53.R. J. apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių jam paskirtos bausmės turėtų bÅ«ti Å¡velninamos. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, vadovaudamasis BK 41 straipsnio, 54 straipsnio nuostatomis, įvertino visas R. J. bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes ir už nusikaltimų, nustatytų BK 159 straipsnyje, 233 straipsnyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ jam paskyrė Å¡ių įstatymų sankcijose numatytas bausmes, mažesnes, negu įstatymu nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Å ios bausmės, atsižvelgiant į nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, jo kaip organizatoriaus vaidmenį akcizais apmokestinamų prekių neteisėtame gabenime, jo veiksmus, įtraukiant nepilnametį į sunkaus nusikaltimo padarymÄ , siekiant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams sutrukdyti nustatyti tikrÄ sias nusikaltimo padarymo aplinkybes ir taip veikiant dar neiÅ¡nykus teistumui už kitų sunkių nusikaltimų padarymÄ , rodo jo paties asmenybės didesnį pavojingumo visuomenei laipsnį. R. J. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės atitinka bausmei keliamus tikslus.

Jos subendrintos apėmimo būdu, todėl nėra pagrindo spręsti, kad paskirta subendrinta bausmė yra per griežta. 54.Pagrįstas R. J. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog R. J. nusikaltimo padarymo metu buvo teistas du kartus. Iš bylos duomenų matyti, kad R. J. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, subendrinta 51 paros arešto bausme su 600 MGL dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – 34 parų areštas su 400 MGL dydžio bauda.

Nesutikdamas su Å¡iuo baudžiamuoju įsakymu, R. J. jį apskundė Vilniaus apygardos teismui, praÅ¡ydamas suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Vilniaus apygardos teismas, atlikęs sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu R. J. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, paskyrė subendrintÄ 30 parų areÅ¡to bausmę su 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda. Vadovaudamasis BK 641 straipsniu, teismas paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu ir R.

J. paskyrė galutinę bausmę – 20 parų areÅ¡tÄ su 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, nustatydamas, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t.4, b. l. 6–16). Byloje nėra duomenų, kad R. J. iki inkriminuotų nusikaltimų padarymo bÅ«tų dar teisiamas (t. 4, b. l. 4). Todėl apskųstojo teismo nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis patikslinama, nurodant, kad R. J. nusikaltimo padarymo metu turėjo vienÄ neiÅ¡nykusį teistumÄ už dviejų sunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymÄ . 55.Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas R.

J. bausmę ir vertindamas jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, pažymėjo, kad jis buvo teistas du kartus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė konkrečiu atveju nėra lemianti R. J. paskirtų bausmių rÅ«Å¡ies ar dydžio Å¡velninimÄ . Pirmosios instancijos teismo R. J. paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir nėra aiÅ¡kiai per griežta. 56.Kaip jau minėta, Å¡iuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija numato galimybę asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, atidėti dalies paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , kai yra pagrindas iÅ¡vadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti atlikus tik dalį paskirtosios bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiai iÅ¡vadai pagrindo nėra, nes nuteistasis, bÅ«damas nuteistas už sunkių nusikaltimų padarymÄ , nepraėjus nei metams vėl organizavo naujo sunkaus nusikaltimo padarymÄ , o tai patvirtina sisteminį jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį.

Ankstesniu nuosprendžiu jam buvo paskirtos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau jos BK 41 straipsnyje keliamų tikslų neužtikrino. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo R. J. ir nuteistojo R. N. gynėjos advokatės Nijolės Raulušaitienės apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Justas Namavičius Regina Pocienė Alenas Piesliakas