2020-08-06 Nr. BB-4284-1-01-1-61525-2017-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arvydo Daugėlos ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo M. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 24 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2020-08-06 Nr. BB-4284-1-01-1-61525-2017-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 24 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-3817/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61525-2017-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. rugpjūčio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arvydo Daugėlos ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo M. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 24 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 24 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai įvertino bylos įrodymus, neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo įvykio aplinkybes, prielaidomis grindė nuteistojo kaltę, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4, 5 dalių reikalavimus, nekaltumo prezumpcijos principą, nuteistojo teisę į teisingą tesimą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad nuteistasis anksčiau yra pateikęs kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti dėl neatitikimo BPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams. Teisėjų atrankos kolegija pastebi, jog kasacinis skundas savo turiniu yra beveik identiškas anksčiau paduotam kasaciniam skundui, kadangi didžioji teksto dalis yra atkartota. Matyti, kad kasacinis skundas yra nedaug papildytas ir minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartyje nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti – kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir (ar) padarytų esminių BPK pažeidimų.
Kaip ir anksčiau paduotame kasaciniame skunde esminius BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių pažeidimus kasatorius grindžia ginčydamas teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes bei atliktą įrodymų vertinimą, neigdamas teismų išvadas dėl jo pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį. Kasatorius deklaratyviai nurodo, jog byloje nekokybiškai buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, dėsto savo bylos aplinkybių vertinimą, teigdamas, jog nukentėjusiojo D. J. parodymai nėra patikimi ir priešingai – tvirtina savo paties parodymų nuoseklumą ir patikimumą, ginčija V. T. padaryto sužalojimo atsiradimo pagrindą, tvirtina, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, rodančių kasatoriui inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą.
Paminėtina, kad kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teismų instancija, iš naujo nustatanti aplinkybes, vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kasaciniai skundai, kuriuose kaip kasacinis pagrindas nurodomi BPK 20 straipsnio pažeidimai, turi būti grindžiami ne nuomone, kad teismas turėjo kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį sprendimą, bet teisiniais argumentais dėl padarytų teisės taikymo klaidų teismui vertinat įrodymus, tam tikrus duomenis pripažįstant įrodymais. Šiuo atveju kasacinio skundo argumentai dėl BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimų yra susiję tik su bendro pobūdžio teiginiais dėl neteisingai nustatytų aplinkybių ir dėl to esą klaidingai padarytų teismų išvadų. Dėl šių priežasčių kasaciniame skunde dėstomi teiginiai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo M. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Arvydas Daugėla
Tomas Šeškauskas