3e2b4617-0bd1-4dd2-b71a-2fabe24d08f1 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-536-1149/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06246-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.3.2.10; 2.4.2.1; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 26 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Marija Augustinaitė, sekretoriaujant Gabrielei Liatukaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės D. P. atstovui advokatui J. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. P. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. V. Ž.. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra R. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė. IeÅ¡kinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais: 1.1. (duomenys neskelbtini) testamentu ieÅ¡kovės sesuo R. Ž. paliko ieÅ¡kovei savo turtÄ , t. y. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant įpėdinę, priėmus palikimÄ , leisti gyventi iki gyvos galvos Å¡iame bute testatorės vaikams V. Ž. ir L. Ž. be atskiro mokesčio.

Testatorė R. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė. 1.2. Po palikėjos mirties ieÅ¡kovė kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure ieÅ¡kovei iÅ¡duotas liudijimas, kad po R. Ž. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, kurioje paveldėti mirusiosios turtÄ kreipėsi ieÅ¡kovė. Notarė nustačiusi, kad R. Ž., bÅ«dama santuokoje su E. Ž., mirusiu (duomenys neskelbtini), 1995 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo ginčo butÄ , atsisakė ieÅ¡kovei iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . 1.3.

IeÅ¡kovės sesuo R. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su E. Ž.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu R. Ž. ir E. Ž. santuoka nutraukta. Dėl nežinojimo R. Ž. Å¡io sprendimo civilinės metrikacijos biure neįregistravo kaip to reikalavo tuomet galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso nuostatos. Å i aplinkybė tapo svarbia paveldėjimo byloje, notarei nurodant, kad ginčo butas įgytas gyvenant santuokoje su E. Ž.. 1.4. Santuokos nutraukimo byloje klausimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo nebuvo keliamas, sutuoktiniai geranoriÅ¡kai pasidalino santuokos metu įgytÄ turtÄ , t. y.

R. Ž. ir E. Ž. 1995 m. rugsėjo 5 d. jiems priklausiusį bendrÄ turtÄ (butÄ , adresu (duomenys neskelbtini)) pardavė, o gautas lėšas pasidalino ir tuo pagrindu kiekvienas atskirai įgijo gyvenamÄ sias patalpas, kurios tapo jų kiekvieno asmenine nuosavybe: E. Ž. 1995 m. rugsėjo 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), o R. Ž. 1995 m. rugsėjo 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). 1.5. Nurodė, jog po iÅ¡tuokos buvę sutuoktiniai R.

Ž. ir E. Ž. jokios bendrosios jungtinės nuosavybės nesukÅ«rė, bendrÄ turtÄ pardavė ir po to kiekvienas atskirai asmeninės nuosavybės teise įgijo nurodytas gyvenamÄ sias patalpas. R. Ž. iki mirties su sÅ«numis gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), o E. Ž. savo nuosavybės teise įgytÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), vėliau pardavė ir toliau gyveno kaip benamis, be nuolatinės gyvenamosios vietos. (duomenys neskelbtini) E. Ž. mirė. 1.6. Teigė, jog per įstatyme nustatytÄ terminÄ kreipėsi dėl palikimo, atsiradusio po R.

Ž. mirties, priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės į mirusiosios palikimÄ nėra įteisintos. Siekdama įteisinti paveldėjimÄ , ieÅ¡kovė yra priversta kreiptis į teismÄ , siekiant nustatyti, jog jos paveldimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki palikėjos mirties buvo palikėjos asmeninė nuosavybė.

2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VÄ®) ,,Turto bankas“, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas J. Š. ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais argumentais, prašė jį tenkinti.

5. Teismo posėdyje atsakovę atstovaujančios VÄ® ,,Turto bankas“ atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, procesiniuose dokumentuose pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ teismo posėdyje nagrinėti atsakovės atstovams nedalyvaujant, todėl atsižvelgiant į nurodytÄ , byla iÅ¡nagrinėta atsakovės atstovams nedalyvaujant.

6. Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. V. Ž. nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai, praÅ¡ymų negauta, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nėra žinomos. Atsižvelgiant į nurodytÄ , remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalimi, byla iÅ¡nagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

7. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovė D. P. yra palikėjos (testatorės) R. Ž. sesuo (Gyventojų registro 2022 m. rugpjūčio 8 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėja R. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su E. Ž.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3398, nuspręsta santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos biure (akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp E. Ž. ir R.

Ž., nutraukti. Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo civilinės metrikacijos įstaigoje nebuvo įregistruotas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o duomenis, nuo 1995 m. birželio 30 d. iki 1995 m. rugsėjo 5 d. E. Ž. vardu registruota nuosavybės teisė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o taip pat matyti, jog E. Ž. nuosavybės teise nuo 1995 m. rugsėjo 18 d. iki 1996 m. rugpjūčio 13 d. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjai R. Ž. nuosavybės teise įregistruotas butas/patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise įgytas 1995 m. rugsėjo 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu už 13 000 Lt (3 765,06 Eur).

8. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) palikėja (testatorė) R. Ž. sudarė testamentÄ , kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė, kuriuo savo mirties atveju padarė sekantį patvarkymÄ : palikėjai R. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), palieka seseriai D. P. (ieÅ¡kovei), įpareigojant įpėdinę priėmus palikimÄ leisti gyventi iki jų gyvos galvos Å¡iame bute palikėjos vaikams V. Ž. ir L.

Ž. be atskiro užmokesčio. IÅ¡ medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad palikėja R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Po R. Ž. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, kurioje paveldėti mirusiosios turtÄ kreipėsi D. P. (ieÅ¡kovė) (pagrindas - (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) biuro notarės liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje pateiktais duomenimis palikėjos (testatorės) vaikai V. Ž. ir L. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

E. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ išraše apie asmenį nurodoma, jog asmuo mirė santuokoje (santuokos data (duomenys neskelbtini)). Testamentų registro duomenimis, palikimo, atsiradusio po E. Ž. mirties, priėmimo ar atsisakymo priimti faktai viešajame registre nėra įregistruoti.

9. IeÅ¡kovė byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1995 m. rugsėjo 13 d., t. y. galiojant 1969 m. Santuokos ir Å¡eimos kodeksui (toliau – SÅ K), yra palikėjos R. Ž. asmeninė nuosavybė.

10. Pagal palikėjos R. Ž. santuokos nutraukimo metu galiojusio SÅ K 40 straipsnį, santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos organuose. Taigi pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo santuokos nutraukimo įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka, įsiteisėjimas savaime jos nenutraukė, t. y. iki iÅ¡tuokos įregistravimo santuoka buvo laikoma galiojančia.

Kaip minėta, palikėja R. Ž. buvo sudariusi santuokÄ su E. Ž., Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu jų santuoka buvo nutraukta, tačiau santuokos nutraukimo faktas civilinės metrikacijos įstaigose įregistruotas nebuvo. Po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo palikėja (testatorė) R. Ž. 1995 m. rugsėjo 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, susiklostė situacija, kai R.

Ž., po teismo sprendimo nutraukti Å¡ios ir E. Ž. santuokÄ Ä¯siteisėjimo, neįregistravus iÅ¡tuokos civilinės metrikacijos įstaigose, įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ (butÄ ) ir toks turtas, remiantis SÅ K 21 straipsnio nuostatomis, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 19 straipsnis, 23 straipsnis). IeÅ¡kovė praÅ¡o šį turtÄ (butÄ ) pripažinti palikėjos R.

Ž. asmenine nuosavybe.

11. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnis numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Analogiška prezumpcija buvo įtvirtinta iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio SŠK 21 straipsnio 1 dalyje. Nors teisinis reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Taigi šioje byloje sprendžiant įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimus, turi būti vadovaujamasi atitinkamomis CK nuostatomis.

12. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Kasacinis teismas aiÅ¡kindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalies normÄ dėl registracijos reikÅ¡mės registruoto turto statusui (bendroji jungtinė ar asmeninė ir pan.) sistemiÅ¡kai su kitomis susijusiomis normomis, yra nurodęs, kad sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).

13. Nors įstatyme yra įtvirtina prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos, tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali bÅ«ti pripažintas vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenine nuosavybe. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn.

14. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, bÅ«tina įvertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

15. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog R. Ž. nekilnojamÄ jį turtÄ - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgijo praėjus beveik dvejiems metams po teismo sprendimo, kuriuo nutraukta jos ir E. Ž. santuoka, priėmimo. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog jos sesuo R. Ž. po teismo sprendimo priėmimo su E. Ž. bendro Å«kio nevedė, kartu negyveno. Netikėti ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, juolab byloje pateikti įrodymai iÅ¡ esmės tokias aplinkybes patvirtina (CPK 185 straipsnis).

DNSB (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 1 d. pažymoje Nr. 5 nurodoma, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke nuo 1995 m. rugsėjo 15 d. yra R. Ž., paslaugų teikimo sutartys nuo 1995 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo sudarytos su R. Ž. ir visus mokėjimus vykdė nurodytas asmuo, papildomai nurodoma, kad E. Ž. minėtu laikotarpiu bute negyveno, nebuvo įtrauktas į jokias paslaugų teikimo sutartis, nevykdė jokių mokėjimų. Pardavęs įsigytÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), E. Ž. gyvenamosios vietos neturėjo, toliau gyveno kaip benamis.

Byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų reiÅ¡kęs kokius nors reikalavimus į ginčo butÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, kad E. Ž. Å¡io nekilnojamojo daikto nelaikė bendrÄ ja su R. Ž. jungtine nuosavybe. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų (oficialiojo testamento) matyti, jog R. Ž. jos vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ laikė savo asmenine nuosavybe. Duomenų, jog prie R. Ž. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto (buto) įsigijimo bÅ«tų prisidėjęs E. Ž., byloje nėra (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

16. Byloje pateiktų duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), R. Ž. priklausė asmeninės nuosavybės teise (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kinys tenkintinas ir pripažintina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra R. Ž. asmeninė nuosavybė.

17. IeÅ¡kovė neprašė iÅ¡ atsakovės priteisti jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl, tenkinus patikslintÄ ieÅ¡kinį, taip pat įvertinant tai, kad ginčas iÅ¡ esmės kilo ne dėl atsakovės kaltės, nes palikėja, nutraukusi santuokÄ su sutuoktiniu, iÅ¡tuokos fakto neįregistravo, kas sÄ lygojo nagrinėjamos situacijos susidarymÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių nepaskirstytinos.

18. Teismas šioje byloje patyrė 11,12 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Įvertinus šių bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, t. y. civilinė byla iškelta ne todėl, kad atsakovė kokiu nors būdu pažeidė ieškovės teises, tačiau ieškovė kitokia tvarka, nei pasirinktas teisių gynimo būdas, negali iki galo realizuoti paveldėjimo teisės po palikėjos R.

Ž. mirties, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo teisės principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270, 275 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Ä®siteisėjusio teismo sprendimo patvirtintÄ kopijÄ ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti vieÅ¡o registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas nekilnojamasis daiktas, VÄ® „Registrų centras“. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Marija Augustinaitė