2017-10-11 Nr. AB-18377-3-61-3-04638-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2125-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04638-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. rugsėjo 23 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 1), kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.1. Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. liepos 29 d. buvo laikomas VPN gyvenamojoje patalpoje Nr. 309, kurioje buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,1 kv. m minimalaus ploto reikalavimas. Teigė, kad tualetas buvo netinkamai atitvertas, todėl pareiškėjas jautė diskomfortą, nebuvo užtikrintas jo privatumas, tualetas buvo tupimas, todėl patyrė diskomfortą. Pabrėžė, kad bendrojo naudojimo dušai nebuvo tinkamai atitverti, nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis dušu.

1.2. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 15 d. pateikė patikslintą skundą (I t., b. l. 54–57), kuriame nurodė, kad kamerose Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 10, 11, 11 D, 18 įrengtas netinkamas apšvietimas, netinkamai įrengti langai, pareiškėjui skaudėjo akis, galvą. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelis yra netvarkingas, todėl pareiškėjas neidavo pasivaikščioti, negalėjo sportuoti. Pabrėžė, kad VPN administracija neišdavė pareiškėjui rūbų ir avalynės komplekto, nebuvo suteikiamos visos higienos priemonės. Nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. vasario 17 d. buvo laikomas perpildytoje karantino patalpoje, kurioje buvo 6 asmenys, kildavo konfliktinės situacijos tarp nuteistųjų. Nurodė, kad pareiškėjui nebuvo suteikiami pinigai mokyklinėms reikmėms įsigyti.

1.3. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 21 d. pateikė patikslintą skundą (I t., b. l. 70–72), kuriame nurodė, kad VPN administracija nenagrinėjo pareiškėjo skundų dėl kitų VPN laikomų asmenų elgesio (patyčių, pažeminimo, seksualinio priekabiavimo). Kamerose, kuriose pareiškėjui teko atlikti nuobaudas (Nr. 2, 3) yra tik mažas stalas dviem asmenims, todėl pareiškėjui tenka valgyti atšalusį maistą. Pabrėžė, kad dėl netinkamų sąlygų VPN patyrė dvasinius išgyvenimus, prarado pasitikėjimą savimi, bendravimo įgūdžius, sveikatos pablogėjimą.

1.4. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 22 d. pateikė patikslintą skundą (I t., b. l. 92–93), kuriame prašė pakeisti priteisiamą sumą iš 10 000 Eur į 20 000 Eur. Teigė, kad pažeidimai daromi toliau, administracija jų nepašalina, dėl to pareiškėjui sutriko miegas, bendravimo įgūdžiai. Nuo 2015 m. pavasario negauna jokių pajamų mokyklinėms reikmėms įsigyti. Iš VPN administracijos jaučia abejingumą, spaudimą, netinkamą elgesį. Visa tai žaloja jo sveikatą.

1.5. Pareiškėjas 2016 m. sausio 14 d. pateikė patikslintą skundą (I t., b. l. 103–106), kuriame patikslino, kad VPN buvo laikomas nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.

2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 5–9) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno Vilniaus pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 305 ir Nr. 309. Gyvenamojoje patalpoje Nr. 305, kurios plotas 33,15 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui tenka apie 3,31 kv. m ploto, o gyvenamojoje patalpoje Nr. 309, kurios plotas 19,11 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka apie 3,18 kv. m ploto, kas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 ir 111.2 p. – vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m). Pažymėjo, kad šiuo metu nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno minėtose gyvenamosiose patalpose, neturi galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus pataisos namuose nėra kaupiami. Paaiškino, kad visiems VPN esantiems asmenims suteikiama atskira miegamoji vieta, todėl gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjui teko būti, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Pabrėžė, kad VPN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje, nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, sudarytose iš kelių gyvenamųjų patalpų (miegamųjų, prausyklos, tualeto ir virtuvės-poilsio kambario), taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems realiai tenka daugiau gyvenamojo ploto. Nurodė, kad VPN pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, o nuteistųjų judėjimo ir privatumo apribojimas yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė.

2.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, t. y. gyvenamosios patalpos Nr. 305 ir Nr. 309, įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2001 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V–82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Paaiškino, kad visose VPN patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų patalpų apšvietimą, taip pat įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Visos VPN patalpos aprūpintos pakankamu inventoriumi. Dėl tualetų įrengimo teigė, kad VPN esančių prausyklių ir tualetų patalpos yra tinkamai įrengtos, laikantis teisės aktų keliamų reikalavimų, visų patalpų sanitarinė-higieninė būklė atitinka galiojančius teisės aktus, pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais.

2.3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo patikslintus skundus (I t., b. l. 119–123) su jais nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstus.

2.4. Nurodė, kad visos VPN baudos izoliatoriaus kameros įrengtos pagal Taisyklių 16.7, 16.9 ir 16.10 punktų reikalavimus. Visose VPN baudos izoliatoriaus kamerose įrengti atsidarantys skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą bei galimybę vėdinti kamerų patalpas. Atkreipė dėmesį į tai, kad VPN baudos izoliatoriaus kamerų būklė priklauso nuo jose laikomų asmenų elgesio, jie niokoja VPN inventorių, o VPN administracija pagal finansines galimybes ir kuo operatyviau šalina atsirandančius trūkumus. Taip pat tik nuo pačių nuteistųjų priklauso ir pasivaikščiojimo kiemelių būklė ir tvarkos lygis juose. Paaiškino, kad pareiškėjui buvo suteikiamas pilnas rūbų bei avalynės komplektas. Nurodė, kad VPN gyvenamosios patalpos aprūpintos inventoriumi pagal teisės aktų reikalavimus (t. y. kad prie grindų privalo būti pritvirtintas stalas, tačiau jo parametrai nėra detalizuoti). Nuteistųjų santykiai tarpusavyje naudojantis patalpose įrengtu inventoriumi VPN administracijos nekontroliuojami. Pabrėžė, kad VPN Bendrųjų reikalų skyriaus atsakingi darbuotojai kiekvieną penktadienį vykdo VPN patalpų patikrinimus, kurių metu fiksuojami VPN bendrabučio tipo patalpų bei baudos izoliatoriaus kamerų būklės trūkumai. Pripažino, kad ginčui aktualiu metu kameroje Nr. 11K buvo įtrūkęs lango stiklas, tačiau buvo imtasi reikiamų priemonių, nors tai įvyko ir ne taip greitai (stiklo gamyba, montavimas). Nurodė, kad pareiškėjas pagal VPN Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko įgaliojimus buvo pagrįstai perkeliamas į kitas kameras. Pareiškėjo skundų aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu (II t., b. l. 39–44) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į VPN 2015 m. vasario 6 d. atvyko ir buvo laikomas gyvenamosiose patalpose iki 2015 m. gruodžio 23 d. Iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas VPN 4 būrio Nr. 305 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas yra 33,15 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų, pirmojo korpuso gyvenamojoje patalpoje Nr. 309, kurios plotas yra 19,11 kv. m, įrengta 6 miegamos vietos. Kaip matyti iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose patalpose Nr. 305 ir 309, kuriose pareiškėjui buvo suteikta daugiau nei 3,1 kv. m gyvenamojo ploto, taigi nebuvo pažeistas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas.

5. Šiuo atžvilgiu teismas taip pat pastebėjo, kad pareiškėjas, patikslindamas skundą, nurodė, jog nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. vasario 17 d. buvo laikomas karantino patalpoje, kurioje buvo 6 asmenys, kildavo konfliktinės situacijos tarp nuteistųjų. Atsakovo atstovas atsiliepime nenurodė, kokioje patalpoje buvo laikomi asmenys atvykimo į VPN metu. Nenurodė, kiek asmenų yra laikoma karantino kamerose, koks minėtų kamerų plotas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, kad kelia ginčą ir dėl netinkamų kalinimo sąlygų patalpose Nr. 305 bei Nr. 309, ir dėl netinkamų kalinimo sąlygų karantino kameroje. Atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad karantino kameroje buvo laikomi 6 asmenys. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikti duomenys, paneigiantys pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas vertino, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. vasario 17 d. buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant jo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

6. Dėl sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo teismas iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo duomenų nustatė, kad sanitarinis mazgas VPN yra atitvertas sienele (I t., b. l. 78–79). Tačiau teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas. Tualeto įrengimu turi būti sudarytos sąlygos asmens privatumui, kad ši vieta visada nebūtų matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (pvz., 2016 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1063-756/2016). Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų, todėl pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog VPN tualetai yra nesėdimi. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 21 punktu, sanitariniame mazge turi būti unitazas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, kad minėtoje Higienos normoje termino „unitazas“ apibrėžimo nėra, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 55:2001 „Viešieji tualetai“ 3.4 punktu, unitazas – tualeto kriauklė išmatoms ir nešvariam vandeniui nutekėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartyje administracinėje byloje A-958-624/2016 nurodė, kad pagal Higienos normos 21 punkto nuostatas įkalinimo įstaigose turi būti įrengti sėdimi unitazai. Todėl teismas šiuo atveju vertino, kad sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir šiuo aspektu pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

7. Dėl bendro naudojimo dušų įrengimo teismas rėmėsi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, Higienos normos 27, 39.1–39.4, 68 punktais, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 28.1 ir 28.2 punktais ir pažymėjo, kad teisės aktuose nenustatyti reikalavimai dušams įrengti bei neįtvirtinta, kad dušo kambaryje turi būti atskiri skyriai, o neturtinė žala gali būti priteisiama tik už teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą. Nors pareiškėjas tvirtina, kad dušas buvo įrengtas netinkamai, tačiau nepateikė jokių šiuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl teismas padarė išvadą, kad jo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti.

8. Dėl apšvietimo kamerose teismas rėmėsi Higienos normos 22 ir 23 punktais ir pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į VPN dėl netinkamo natūralaus apšvietimo. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl prasto apšvietimo, nenurodė, kokiu pagrindu jis padarė tokią išvadą, nepateikė jokių medicininių duomenų, patvirtinančių jo regos būklės pakitimą dėl netinkamo apšvietimo, todėl šiuo aspektu teismas konstatavo, kad VPN neteisėti veiksmai nenustatyti.

9. Dėl pasivaikščiojimo kiemelio tvarkos (švaros) teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnį, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. VPN nurodė, jog už kiemelių tvarkymą yra atsakingi patys nuteistieji, kurie yra įdarbinti vadovaujantis minėtu Bausmių vykdymo kodekso straipsniu, abejoti tokiais valstybės institucijos teiginiais nėra pagrindo. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir tvarkymo. Vien abstrakčių pareiškėjo teiginių dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir tvarkymo, nepakanka konstatuoti, kad VPN administracija veikė neteisėtai. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių taip pat atmetė kaip nepagrįstus.

10. Dėl rūbų, avalynės ir higienos priemonių išdavimo teismas iš atsakovo atstovo pateikto pareiškėjo Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmens kortelės Nr. 11198 kopijos duomenų nustatė, kad VPN administracija 2015 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjui išdavė marškinėlius, kelnaites, puskojines, 2015 m. gruodžio 28 d. pareiškėjui išdavė demisezoninę striukę, marškinėlius, kelnaites, puskojines, batus, dantų pastą, šepetėlį, skutimosi peiliuką, 2016 m. vasario 9 d. pareiškėjui išdavė medvilninį kostiumą, apatinius baltinius, apatines kelnes (I t., b. l. 140). Atsižvelgęs į tai, teismas neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad VPN administracija jam neišdavė rūbų ir avalynės, todėl VPN neteisėti veiksmai šiuo aspektu nenustatyti.

11. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad VPN administracija nenagrinėjo pareiškėjo skundų dėl kitų VPN laikomų asmenų elgesio, tačiau iš bylos duomenų teismas nustatė, kad VPN Kriminalinės žvalgybos skyrius išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl kito asmens elgesio ir 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (I t., b. l. 73–75). Minėtas nutarimas šioje administracinėje byloje nėra skundžiamas. Jo apskundimo tvarka pareiškėjui išaiškinta nutarimo rezoliucinėje dalyje. Esant šioms aplinkybėms, konstatuota, jog VPN administracija išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl kito asmens elgesio. Todėl VPN neteisėtų veiksmų (neveikimo) šiuo atveju teismas nenustatė.

12. Dėl pinigų mokyklinėms reikmėms įsigyti suteikimo teismas rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintų Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių 5, 6 punktų nuostatomis ir pažymėjo, jog pareiškėjas nurodydamas, kad jam VPN administracija nesuteikė pinigų mokyklinėms reikmėms įsigyti, nenurodė, ar jis patenka į asmenų, kuriems gali būti mokama išmoka, grupę, taip pat nepateikė duomenų, jog kreipėsi su prašymu dėl išmokų gavimo į VPN administraciją, nedetalizavo savo statuso, todėl pareiškėjo deklaratyviai nurodyta aplinkybė, kad jam nesuteiktos lėšos mokyklinėms reikmėms įsigyti, nesudaro pagrindo konstatuoti VPN administracijos veiksmų (neveikimo) neteisėtumą.

13. Kitų galimai netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nekonkretizavo. Atsižvelgęs į visa tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui netinkamos jo laikymo sąlygos sukėlė sveikatos sutrikimus, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (pvz., 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016, 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-947-492/2016, 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1805-756/2016, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2068-502/2016, 2016 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2015-624/2016), teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 100 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl pareiškėjo prašoma 20 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

III. 14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 52–55), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Nesutinka su teismo motyvais dėl pažeidimų pareiškėją laikant karantino patalpose. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 23 d. pateikė pirmosios instancijos teismui skundą, kuriame suformulavo skundo dalyką bei skundo reikalavimus, o vėliau teikė teismui net keturis patikslintus skundus, kuriais vis plėtė skundo dalyką, nurodydamas vis naujas aplinkybes. Kadangi bendrai visuose pareiškėjo skunduose buvo nurodytas didelis skaičius aplinkybių, VPN, teikdami atsiliepimus į pareiškėjo skundus, galėjo nepastebėti, kad viename iš pareiškėjo patikslintų skundų pareiškėjas keliais teiginiais buvo užsiminęs dėl VPN karantino patalpų, todėl ir nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų apie VPN karantino patalpų įrengimą. Tačiau tokių duomenų nepateikimas negali reikšti, kad pareiškėjo teisės buvo neabejotinai pažeistos.

14.2. VPN karantino gyvenamosios patalpos ginčui aktualiu laikotarpiu visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus. Per klaidą nepateikti duomenys dėl šių patalpų negali būti pagrindu tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies, priteisiant jam piniginę kompensaciją. Teismas, nagrinėdamas bylą, neįsigilino į bylos aplinkybes ir faktinę situaciją, todėl priėmė formalų sprendimą, kuris negali būti vertinamas kaip teisingas ir atitinkantis konstitucinį teisinės valstybės principą. Teismas nebandė išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių atsakovas nepateikė duomenų apie VPN karantino patalpas, neįpareigojo atsakovo papildomai pateikti minėtus duomenis.

14.3. Pareiškėjas 2015 m. vasario 6 d. atvykęs į VPN buvo laikinai patalpintas į karantino patalpą Nr. 109, kurios plotas 19,78 kv. m, joje įrengtos 3 dviaukštės lovos, t. y. 6 miegamosios vietos, tokiu būdu vienam nuteistajam, esančiam šioje patalpoje tenka 3,29 kv. m ploto, o tai visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

14.4. Karantino (izoliavimo) patalpos yra laikino laikymo kameros, kuriose laikomi visi asmenys, atvykę planiniu etapu. Tokiame priežiūros poste nuteistieji asmenys laikomi trumpą laiko tarpą, t. y. tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus organizuotas pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Karantino (izoliavimo) patalpose yra numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo turėti atskirą lovą.

14.5. Asmenų laikymo karantino patalpose specifika: karantino patalpoje laikomų asmenų skaičius nėra pastovus. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, ši aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus arba juos paskirsčius į būrius, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parą, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą. VPN nėra sisteminama informacija, kiek tuo pat metu buvo laikoma asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje (tarp jų ir karantino gyvenamojoje patalpoje), kamerų tipo patalpoje ar baudos izoliatoriuje vienoje rinkmenoje. VPN karantino patalpa Nr. 109 dažniausiai nėra pilnai užpildyta, t. y. iš patalpoje esančių šešių miegamųjų vietų dažniausiai kelios būna neužimtos. Dėl didelio nuteistųjų judėjimo (atvykimo, išvykimo, paskirstymo į būrius) dažnu atveju nuteistųjų skaičius konkrečioje karantino patalpoje paros metu gali kisti kelis kartus. Karantino patalpos dienos metu nėra rakinamos ir nuteistieji, esantys karantino patalpoje, gali judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje.

14.6. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus pataisos namų administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

14.7. VPN 1-ajame gyvenamajame bendrabučio tipo korpuse, kuriame gyvena nuteistieji jiems priskirtuose būriuose, kiekvieno pastato aukšte įrengta po du sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (kiekvieno 1-ojo gyvenamojo korpuso aukšte gyvena po du nuteistųjų būrius). Šiuo atveju pareiškėjas gyveno gyvenamosiose patalpose Nr. 305 ir Nr. 309. Šios gyvenamosios patalpos yra 1-ojo gyvenamojo korpuso trečiajame aukšte. Abiejuose šio aukšto koridoriaus galuose įrengti du sanitariniai mazgai, kuriuose įrengta po 5 unitazus ir po 4 praustuves. Sanitariniai mazgai įrengti atskirose patalpose, įėjimas įrengtas iš koridoriaus pusės. Sanitariniai mazgai nėra sujungti su gyvenamosiomis patalpomis. Jei pirmosios instancijos teismas, minėdamas netinkamai įrengtus sanitarinius mazgus, turėjo omenyje VPN kamerų tipo patalpas, tai kiekvienoje VPN kamerų tipo patalpoje yra įrengti sanitariniai mazgai, t. y. visiškai uždaros patalpos, atskirtos nuo kamerų ištisinėmis nuo grindų iki lubų sienomis. Šias aplinkybes ne kartą yra konstatavęs Vilniaus apygardos administracinis teismas (pvz., 2016 m. birželio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3045-811/2016). Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1063-756/2016, tačiau šioje byloje kalba eina apie visai kitokį sanitarinių mazgų įrengimą, kai sanitarinius mazgus nuo bendrųjų patalpų skiria 1,2 m sienelė (toks įrengimas yra Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime). Vilniaus pataisos namuose nėra tokiu būdu įrengtų sanitarinių mazgų. VPN kamerų tipo patalpose įrengtuose sanitariniuose mazguose yra įrengti unitazai, praustuvės su šalto vandens tiekimo sistema, veidrodžiai, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės).

14.8. Vilniaus pataisos namų administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo klausimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėją laikant Vilniaus pataisos namuose, atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, pripažino, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. vasario 17 d. karantino patalpoje, kurioje buvo 6 asmenys, ko atsakovo atstovas nepaneigė, buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant jo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas, bei sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir šiuo aspektu pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, todėl konstatavo, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, kuriai atlyginti priteisė 100 Eur.

17. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog per klaidą (dėl didelio kiekio pareiškėjo pateiktų skundų) nepastebėjo ir nepateikė duomenų apie pareiškėjo laikymo karantino patalpoje sąlygas, kurios iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus, bei sanitarinio mazgo įrengimas Vilniaus pataisos namuose taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl, atsakovo atstovo manymu, nėra pagrindo pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą.

18. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog specifinė kalinamo asmens teisinė padėtis suponuoja ir tam tikrus procesinių taisyklių taikymo ypatumus. Tai, kad asmens laisvė yra ribojama, administracinių teismų praktikoje atsižvelgiama taikant įrodinėjimo naštos dėl reikalavimų atlyginti kalinimo metu kilusią neturtinę žalą taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą ir kt. tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-901-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimą byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93), 426 p.).

19. Dėl asmenų laikymo karantino patalpoje pažymėtina, jog pagal ginčui aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 62 punktą nuteistiesiems atvykus į pataisos įstaigą, patikrinama jų sveikata ir atliekamas sanitarinis švarinimas. Sveikatos tikrinimo rezultatai įrašomi į Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę). Nuteistuosius, kuriems atliktas sanitarinis švarinimas, pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas uždaro į karantino patalpas, o kalėjime – į kameras. Su naujai atvykusiais nuteistaisiais karantino patalpose pataisos įstaigos psichologas, būrio viršininkas, kriminalinės žvalgybos (vidaus tyrimų), priežiūros, asmens sveikatos priežiūros, įskaitos ir kitų tarnybų darbuotojai dirba tiriamąjį aiškinamąjį darbą ir jo rezultatus įrašo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje (64 p.). Taigi iš to, kokie veiksmai atliekami su nuteistaisiais, kol jie laikomi karantino patalpoje, matyti, kad šioje patalpoje asmenys įprastai laikomi trumpą laiką iki kol jie perkeliami į nuolatines gyvenamąsias patalpas.

20. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms (pvz., 2015 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1003-858/2015, 2017 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-592-624/2017). Tokiu atveju, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas šiuo atveju teigė, jog nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. vasario 17 d. buvo laikomas perpildytoje karantino patalpoje, kurioje buvo 6 asmenys, dėl to kildavo konfliktinės situacijos tarp nuteistųjų. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, jog pirmosios instancijos teismui atsakovo atstovas nebuvo pateikęs duomenų apie tai, kokioje patalpoje buvo laikomi asmenys atvykimo į VPN metu, kiek asmenų yra laikoma karantino kamerose, koks minėtų kamerų plotas. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis šio pobūdžio bylose, teisingai minėtus pareiškėjo teiginius laikė pagrįstais ir šiuo aspektu pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą. Priešingai, nei nurodo atsakovo atstovas, ne teismas, o valstybės institucijos turi pagrįsti, dėl kokių priežasčių negali pateikti įrodymų. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovo atstovas nurodė ir kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie tai, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 6 d. atvykęs į VPN buvo laikinai patalpintas į karantino patalpą Nr. 109, kurios plotas 19,78 kv. m, joje įrengtos 3 dviaukštės lovos, t. y. 6 miegamosios vietos. Kiek konkrečiai buvo laikoma asmenų šiose patalpose ginčo laikotarpiu, atsakovo atstovas nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien atsižvelgiant į kameros plotą ir joje esančias miegamąsias vietas, vienam nuteistajam, esančiam šioje patalpoje, vidutiniškai tenka 3,29 kv. m ploto, o tai neatitinka minėtos minimalaus 3,6 kv. m ploto normos. Todėl galima daryti išvadą, jog atsakovas šiuo atveju nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog jis buvo laikomas perpildytoje karantino patalpoje, kurioje buvo 6 asmenys (nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. vasario 17 d.), pareiškėjui nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma.

21. Kita vertus, vertinant, ar kalinimo metu buvo pažeistas reikalavimas dėl nacionalinės teisės nustatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, reikšminga aplinkybe administraciniuose teismuose laikoma tai, kokioje laisvės atėmimo įstaigoje pareiškėjas atlieka bausmę ir kokios galimybės jam suteiktos laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų. Pataisos namuose paprastai bausmės atlikimo režimas yra toks, jog dienotvarkės numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Todėl nuteistųjų galimybė judėti po visą lokalinį sektorių neribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Buvimas gyvenamojoje patalpoje privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Taigi, bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla, todėl šiuo atveju santykinai mažą patalpų plotą iš dalies kompensuoja suteikta judėjimo laisvė pataisos namų teritorijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016, 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-251-858/2016, 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-231-858/2016; taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą byloje Insanov prieš Azerbaidžaną (pareiškimo Nr. 16133/08), 120 p., 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Živulinskas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34096/02), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98).

22. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas aptariamu laikotarpiu dar nebuvo laikomas gyvenamojoje (bendrabučio tipo) patalpoje, o karantino patalpoje, tačiau ir atsakovo atstovo teigimu, karantino patalpos dienos metu nėra rakinamos ir nuteistieji, esantys karantino patalpoje, gali judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje. Be to, iš atsakovo atstovo pateikto VPN patalpų (konkrečiai – karantino patalpos) plano (II t., b. l. 58) matyti, kad šioje patalpoje nėra sanitarinio mazgo, jis yra įrengtas atskirai to paties lokalinio sektoriaus koridoriaus gale, karantino patalpose asmenys laikomi neilgą laiką, o bendras pataisos namų kalinimo režimas nėra toks griežtas, lyginant su tardymo izoliatoriumi ar kalėjimu, todėl darytina išvada, jog karantino patalpos nėra skirtos asmenims visiškai izoliuoti visu paros metu, jie gali išeiti tiek į tualetą, tiek judėti kitose bendro pastato lokalinio sektoriaus patalpose, todėl ši judėjimo laisvė gali kompensuoti asmens patirtus nepatogumus jam būnant karantino patalpoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nenurodė, jog ši judėjimo laisvė jam būnant karantino patalpoje buvo apribota.

23. Dėl sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad sanitarinis mazgas VPN yra atitvertas sienele, o toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas. Atsakovo teigimu, VPN sanitariniai mazgai (tualetai) įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. tinkamai (visiškai) atskirti nuo gyvenamųjų erdvių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas tokį pažeidimą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje buvo sprendžiami ne pataisos namuose, o tardymo izoliatoriuje sanitarinių mazgų (tualetų) įrengimo ir asmenų privatumo užtikrinimo šiuo aspektu klausimai. Tačiau atsakovo atstovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą šiuo aspektu, su apeliaciniu skundu nepateikė savo teiginius apie sanitarinio mazgo (tualeto) tinkamą įrengimą patvirtinančių įrodymų. Kadangi pareiškėjas netinkamu sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimu skundėsi jį laikant bendrabučio tipo gyvenamosiose VPN patalpose, pagrįstu laikytinas atsakovo atstovo argumentas, jog sanitariniai mazgai tokio tipo gyvenamuosiuose sektoriuose įrengti atskirose patalpose, koridoriaus gale, įėjimas įrengtas iš koridoriaus pusės (tai matyti ir, pavyzdžiui, iš atsakovo atstovo pateikto patalpų plano (I t., b. l. 10), tačiau atsakovo atstovas nepateikė duomenų, ar tokiose atskirose patalpose įrengti tualetai taip pat tinkamai atskirti ir užtikrina jais besinaudojančių asmenų privatumą. Savo atsiliepime į pareiškėjo pirminį skundą atsakovo atstovas tik abstrakčiai nurodė, jog taip įrengti sanitariniai mazgai (įrengtos pertvaros) atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, atsakovo atstovas nepateikė ir duomenų apie tai, kokio tipo tualetai (sėdimi – unitazai – ar tupimi) minėtose patalpose yra įrengti. Taigi, atsakovo atstovui nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikus duomenų apie sanitarinio mazgo tinkamą įrengimą ir tokiu būdu nepaneigus pareiškėjo nusiskundimų šiuo aspektu, vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis šio pobūdžio bylose, konstatuotina, kad sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir šiuo aspektu pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

24. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaisant to, jog pareiškėjui jo laikymo karantino patalpoje metu gyvenamojo ploto nežymus trūkumas neilgą laiką buvo kompensuojamas judėjimo laisve bendrose pastato lokalinio sektoriaus patalpose dienos metu, kas galbūt nesudarytų pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, tačiau atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo teiginių apie netinkamą sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimą, kas turėjo įtakos jo privatumo užtikrinimui naudojantis tualetu, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui už minėtus pažeidimus priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius