2021-11-17 Nr. AB-24345-3-65-3-00428-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3255-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00428-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 18.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Biržų skyriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Biržų skyriaus, dėl praleisto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui prašymą, kuriuo prašė atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnyje nustatytą terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pareiškėja prašyme nurodė, kad:

1.1. L. L. yra pareiškėjos senelis, jam mirus (duomenys neskelbtini), jo turtą paveldėjo jos senelė J. L.-L. J. L.-L. mirė (duomenys neskelbtini) ir jos motina J. D. (L.), būdama J. L.-L. dukra, paveldėjo J. L.-L. turtą. J. D. (L.) 1991 m. kreipėsi su prašymu atkurti nuosavybės teises į savo motinos J. L.-L. turėtą žemę (duomenys neskelbtini). Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 36-5325 jos motinai J. D. (L.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės J. L.-L. turėtos 0,1240 ha žemės, vėliau atkurtos nuosavybės teisės ir į likusią 0,0359 ha žemės, tačiau į L. L. turėtą žemę, kurią J. L.-L. paveldėjo po L. L. mirties, nuosavybės teisės nėra atkurtos iki šiol.

1.2. Pareiškėjos motina nuo 1998 m. sunkiai sirgo, o (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su prašymu atnaujinti terminus prašymui ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio L. L. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą pateikti. Pareiškėja 2020 m. vasario 17 d. gavo teismo sprendimą, kuriuo prašymas buvo nepatenkintas. Pareiškėja 2020 m. bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę susipažinti su J. L.-L. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla, apie kurią nieko nežinojo, ir pamatė, kad nebuvo pilnai apskaičiuotas atkurtos nuosavybės plotas. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, 2020 m. vasario 20 d. kreipėsi su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Biržų skyrių, kad apskaičiuotų ir ištaisytų klaidą dėl atkurtos žemės nuosavybės ploto, bet prašymas buvo atmestas, todėl pareiškėja NŽT direktoriui 2020 m. balandžio 16 d. pateikė skundą. Pareiškėja 2020 m. gegužės 23 d. gavo atsakymą, kuriame siūloma nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad 0,1877 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininke iki nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) buvo J. L., paveldėjusi L. L. turtą po jo mirties. Terminas nuosavybės teises bei giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti buvo praleistas dėl nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusių institucijų darbuotojų netinkamų pareigų atlikimo. Buvo klaidingai interpretuotas nuosavybės grąžinimas, nes remtasi Biržų apskrities Biržų miesto činčo ir nuosavybės teisėmis valdomų sklypų apmatavimo planu (toliau – ir Planas). Sugrąžintas tik J. L.-L. priklausęs sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), neapjungiant viso sklypo (duomenys neskelbtini), t. y. neprijungiant paveldėtos po sutuoktinio L. L. mirties sklypo dalies – sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kur stovėjo namas ir šeima gyveno tame name, buvo sodas, daržas, ūkiniai pastatai.

2. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymą atmesti.

3. NŽT nurodė, kad Biržų apskrities Biržų miesto činčo ir nuosavybės teisėmis valdomų sklypų aptarnavimo plane, patvirtintame 1939 m. balandžio 15 d., (eksplikacijoje) įrašytas savininkas L. L., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 877 kv. m) sodybinės žemės; Biržų apskrities Biržų miesto ūkininkų žemės vienkiemiais išskirstymo plane (1927 m.) eilės Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas L. L., kuris valdė sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (9 870 kv. m); valdė tėvo K. L. žemę, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (15,390 ha). Pareiškėja turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes atkurti nuosavybės teises į senelio L. L. valdytą žemę. NŽT nuomone, aplinkybė, kad pareiškėja su šeima nuo 1998 m. iki (duomenys neskelbtini) slaugė sunkiai sergančią savo motiną J. D., nelaikytina svarbia praleistam terminui atnaujinti.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjos prašymą tenkino – atnaujino praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti buvusio savininko nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus su tikslu mirusios J. D. vardu atkurti nuosavybės teises į galbūt J. L.-L. nuosavybės teise valdytą žemę Biržų mieste.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises mirusios savo motinos J. D. (L.) vardu į J. L.-L. (J. D. motinos) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą J. D. (L.) nustatyta tvarka ir terminais pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo motinos J. L.-L. nuosavybės teise valdytą žemę, taip pat pateikė nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus. J. D. (L.) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, kaip pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą J. D. (L.) teisių perėmėja, turi teisę nuosavybės teises atkuriančiai institucijai pateikti papildomus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, o kreipdamasi į teismą privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius svarbias priežastis, dėl kurių J. D. (L.) Įstatymo nustatytu terminu (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) nepateikė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų (Įstatymo 10 str. 4 d.). J. D. (L.) nuosavybės teisės į 0,1599 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atkurtos Panevėžio apskrities valdytojo 1996 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 35-5325 ir NŽT 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 35S-36-(14.35.3.). Pareiškėja prašymą grindžia ta aplinkybe, kad nuosavybės teisės J. D. buvo atkurtos tik į dalį J. L.-L. žemės, t. y. Biržų apskrities Biržų miesto činčo ir nuosavybės teisėmis valdomų sklypų apmatavimo plane pažymėtą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neatkurtos į Plane pažymėtą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininku Plane nurodytas L. L. Pareiškėjos teigimu, Plane pažymėti sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė vieną sklypą, kurio dabartinis adresas yra (duomenys neskelbtini), ir nacionalizacijos metu priklausė J. L.-L., kuri Plane pažymėtą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo po savo sutuoktinio L. L. mirties.

6. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai pretendentas Įstatyme nustatytu terminu pateiktame prašyme atkurti nuosavybės teises nurodė netikslų buvusio žemės savininko turėtos žemės kiekį, o vėliau paaiškėja, jog žemės buvo didesnis kiekis, laikoma, jog pretendentas į visą prašyme nurodyto savininko žemę prašymą atkurti nuosavybės teises yra pateikęs laiku. Nagrinėjamu atveju J. D. Įstatyme nustatytu terminu yra pateikusi prašymą atkurti jai nuosavybės teises į savo motinos J. L.-L. žemę, todėl paaiškėjus, jog žemės Biržų mieste buvo daugiau nei 0,1599 ha, jai papildomo prašymo pateikti nereikėjo. Tačiau pagal Įstatymo 2 straipsnio nuostatas atkurti nuosavybės teises į Įstatymo 3 straipsnyje nurodytą turtą pirmiausia turi teisę tas asmuo, kuris buvo nacionalizuoto arba kitaip nusavinto turto savininkas ir kurio nuosavybės teisės minėtų procesų metu būtent ir buvo pažeistos. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte pateikiamas savininko sąvokos apibrėžimas: savininkas šio įstatymo prasme – tai asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Taigi, atkuriant nuosavybės teises į žemę, visais atvejais būtina nustatyti, kurio asmens teisės buvo pažeistos įvykdant žemės nacionalizaciją, t. y. privalo būti nustatyta, kas nacionalizacijos momentu buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Tai yra svarbiausias ir prioritetiškai spręstinas klausimas atkuriant nuosavybės teises į konkretų turtą. Tai, kad pagal Įstatymą reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybės teise valdžiusį nekilnojamąjį turtą nacionalizacijos momentu, nuosekliai akcentuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-232/2003, 2004 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-178/2004, 2009 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-532/2009, 2010 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-364/2010, 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-868/2015 ir kt.).

7. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamojoje byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog žemės sklypas (Plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės nacionalizacijos metu priklausė J. L.-L. Tačiau iš byloje pateiktų įrodymų (L. L. mirties liudijimo, (duomenys neskelbtini) po motinos mirties J. D. išduoto mirties liudijimo, tuometinio Panevėžio tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro išduoto (duomenys neskelbtini) pažymėjimo duomenų) galima spręsti, jog yra tikimybė, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktas galėtų būti patvirtintas teismo sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismo posėdyje pareiškėja patvirtino, kad ji siekia kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Todėl aplinkybės, kad šios bylos nagrinėjimo metu nėra J. L.-L. nuosavybės teisę į Plane pažymėtą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinančių įrodymų, teismas nelaikė kliūtimi spręsti Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo klausimo. Remiantis pareiškėjos paaiškinimais, J. D. nuo pat pradžių siekė atkurti nuosavybės teises į visą (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą (tiek Plane įvardintą J.

L.-L. nuosavybe, tiek L. L. nuosavybe), tačiau NŽT Biržų skyrius jai visuomet aiškino, kad žemė buvusiam savininkui priklausė ne nuosavybės teise, o činčo teise, todėl nuosavybės teisių atkurti negali. Tokie pareiškėjos paaiškinimai bylos medžiaga nėra paneigti, juos patvirtina ir ta aplinkybė, jog J. D. dėl Plane pažymėto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kreipusis ir į Lietuvos centrinį valstybės archyvą bei gavusi 2003 m. liepos 24 d. archyvo pažymėjimą. Administracinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė.

Tokia teisinė padėtis reiškia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina privataus asmens naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Gero administravimo principas suponuoja, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėtose bylose ypač akcentuoja viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų ir pareigą padėti.

Juo labiau, kad pagal pareiškėjos paaiškinimus J. D. sunkiai sirgo nuo 1998 metų, o (duomenys neskelbtini) mirė po sunkios ligos.

8. Teismas nustatė, kad kartu su J. D. (L.) prašymu buvo pateiktas Planas ir jo eksplikacija, kuriame nurodyta, jog 0,1599 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), (Plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 877 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), (Plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) yra toje pačioje (duomenys neskelbtini), abu žemės sklypai yra greta vienas šalia kito ir besiribojantys, priklausė sutuoktiniams L. L. ir J. L. Be to, taip pat nustatyta, kad kartu su J. D. (L.) prašymu buvo pateiktas L. L. mirties liudijimas, iš kurio matyti, kad L. L. mirė dar iki žemės nacionalizacijos, t. y. (duomenys neskelbtini). Pretendentės J. D. (L.) valiai esant nukreiptai atkurti nuosavybės teises į visą J. L.-L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę (duomenys neskelbtini), taip pat ir į 1 877 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (Plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) viešojo administravimo subjekto tarnautojai turėjo tinkamai informuoti pretendentę J. D. (L.) apie būtinybę pateikti J. L.-L. nuosavybės teises (galbūt įgytas paveldėjimo teisės pagrindu) į šį nekilnojamąjį turtą patvirtinančius įrodymus. Kaip matyti iš bylos dokumentų, tik pareiškėjai 2020 m. balandžio 16 d. skundu kreipusis į NŽT, NŽT 2020 m. gegužės 18 d. raštu pareiškėjai buvo išsamiai išaiškintos faktinės aplinkybės bei teisinės galimybės įgyvendinti J. D. (L.) siekį atkurti nuosavybės teises.

9. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pretendentės J. D. (L.), o vėliau ir pareiškėjos elgesys buvo nulemtas objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių veiksnių, sukliudžiusių pretendentei J. D. (L.) ir pareiškėjai tinkamai įgyvendinti savo teises. Teismas darė išvadą, kad pretendentė atkurti nuosavybės teises, kurios teisių perėmėja yra pareiškėja, Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius buvusio žemės savininko žemės valdymą nuosavybes teise, praleido dėl svarbių priežasčių. Todėl yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

III. 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11. NŽT nurodo, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes atkurti nuosavybės teises į J. L.-L. valdytą žemę, o artimo sergančio asmens slaugymas nuo 1998 m. iki (duomenys neskelbtini) nelaikomas ypač svarbia aplinkybe.

12. Pareiškėja atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad:

12.1. Jos motina, J. L.-L. ir L. L. dukra J. D. (L.), rūpestingai ir aktyviai ieškojo atitinkamų dokumentų bei pateikė visus reikiamus dokumentus nustatytais terminais ir tvarka iki 2001 m gruodžio 21 d. Ji pateikė 1991 gruodžio 5 d. prašymą dėl grąžintinos savo tėvų žemės (duomenys neskelbtini). Biržų rajono žemėtvarkos darbuotoja pagal J. D. (L.) pasakojimą prašyme detaliai aprašė apie prašomą grąžinti paveldėtą tėvų sklypą, nurodė, kur sklypas yra, nurodė kaimynus. Šios visos aplinkybės rodo, kad prašytas grąžinti visas sklypas (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina lankėsi Biržų žemėtvarkoje, jai buvo nurodoma, kad tėvo L. L. žemę grąžins. J. D. prašymo formoje buvo rašomos įvairios pastabos, komentarai, tačiau nebuvo jokių siūlymų spręsti L. L. žemės grąžinimo klausimą. Institucijos darbuotojų nekompetencija, jų vykdytas klaidinimas nulėmė, kad buvo praleistas terminas dokumentams pateikti. Darbuotojai nesuprato, o paskui nenorėjo pripažinti ir gilintis į susidariusią situaciją. Taip neteisingai buvo nustatytos paveldėtos ir pačios J. L.-L. nacionalizacijos metu valdytos žemės ribos, o tai trukdė realizuoti nuosavybės atkūrimo teises iki Įstatymo nustatyto termino.

12.2. Net pareiškėjai lankantis paskutinį kartą 2020 m. vasario 20 NŽT Biržų skyriuje, padavus prašymą ištaisyti klaidingai nustatytas sklypo ribas (duomenys neskelbtini), ir mėginant aiškintis situaciją, buvo pasakyta, jog po L. L. mirties, kad jo sutuoktinė paveldėtų turtą, turėjo praeiti 6 mėnesiai. Apie juridinio fakto nustatymo galimybę iki tol, kol pareiškėja negavo atsakymo į 2020 m. balandžio 16 d. pateiktą skundą NŽT direktoriui, jai nebuvo žinoma. 2020 m. gegužės 23 d. gavus atsakymą į pateiktą skundą, jai pasiūlyta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. nustatyti, kad 0,1877 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininke iki visuotinės žemės nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. buvo J. L., paveldėjusi L. L. turtą po jo mirties (duomenys neskelbtini).

12.3. NŽT Biržų skyrius savo nesutikimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą grindžia tuo, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes atkurti J. L.-L. valdytos žemės nuosavybės teisę, o artimo sergančio asmens slaugymas nuo 1998 m. iki (duomenys neskelbtini) nelaikomas ypač svarbia aplinkybe. Pareiškėja to ir neakcentuoja kaip svarbios aplinkybės. Teismas taip pat to neakcentavo kaip svarbios aplinkybės, o tik pažymėjo, kad viešo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėtose bylose ypač akcentuoja viešo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų ir pareigą padėti. Juo labiau, kad J. D. sirgo nuo 1998 m., o (duomenys neskelbtini) po sunkios ligos mirė. J. D. dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kreipusis ir į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, bei gavo ir pateikė 2003 m. liepos 24 d. archyvo pažymėjimą.

12.4. Teismas turi atsižvelgti į tai, kad kai tik pareiškėja sužinojo, jog yra sugrąžinta ne visa nacionalizuota J. L.-L. žemė (duomenys neskelbtini), ji kreipėsi į visas galimas instancijas, archyvus, teismus, advokatus. Tai iš pareiškėjos pareikalavo daug pastangų. Pareiškėja neprašo kompensacijos dėl NŽT Biržų skyriaus suteiktos klaidinančios informacijos, nors turėjo papildomų išlaidų ir negalėjo laiku įgyvendinti nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamą turtą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos prašymą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytą terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą, atnaujino praleistą Įstatymo nustatytą terminą pateikti buvusio savininko nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus su tikslu mirusios J. D. vardu atkurti nuosavybės teises į galbūt J. L.-L. nuosavybės teise valdytą žemę Biržų mieste.

14. Apeliaciniame skunde trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį naikinti, mano, jog pareiškėja turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes atkurti nuosavybės teises į J. L.-L. valdytą žemę, o artimo sergančio asmens slaugymas nuo 1998 m. iki (duomenys neskelbtini) nelaikomas ypač svarbia aplinkybe.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

16. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-529/2009, 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki Įstatymu nustatyto termino.

17. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo pareigą pateikti pareiškėjai objektyvią ir teisingą informaciją ją dominančiu klausimu, t. y. apie tai, kad, esą, jos senelė galbūt turėjo daugiau žemės, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė sudarė pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu požiūriu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos motinai jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo, jog pareiškėja pati galėjo būti iniciatyvi ir intensyviai domėtis žemės klausimais, tačiau visiškai neaišku, kodėl to nepadarė nuo (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos motinos mirties metai) iki 2019 m., kai kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su prašymu atnaujinti terminus prašymui ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio L. L. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą pateikti. Nagrinėjamos bylos kontekste aplinkybės dėl trečiojo suinteresuoto asmens pateiktos netinkamos informacijos pareiškėjai ar informacijos apskritai nepateikimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tos aplinkybės, kurios objektyviai galėjo kliudyti pareiškėjai kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo tokį ilgą laiką (po motinos mirties praėjo (duomenys neskelbtini) metų). Ypač (pakartotinai) akcentuotina, kad pareiškėja apie (duomenys neskelbtini) metų beveik nesirūpino nuosavybės teisių atkūrimu.

18. Teisinių argumentų, nurodytų šio sprendimo 16–17 punktuose, pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikinamas ir nauju sprendimu pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 2 dalies punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Biržų skyriaus, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos J. D. prašymą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė