Legislator Case Law & Legislation
3e2a70ac-3cdd-419d-91df-1a2c02a88a5f AI generated

3e2a70ac-3cdd-419d-91df-1a2c02a88a5f · Kauno apygardos teismas

Case Number 3e2a70ac-3cdd-419d-91df-1a2c02a88a5f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir R. M. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. M. ir R. M. ieÅ¡kinį atsakovei G. B. įmonei dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai R. M. ir A. M. (toliau – ir ieÅ¡kovai, apeliantai) 2022 m. vasario 8 d. ieÅ¡kiniu (CBP-630) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės G. B. įmonės (toliau – ir atsakovė) 13 659,21 Eur skolos, 1 923,36 Eur įstatyminių palÅ«kanų už naudojimÄ si piniginėmis lėšomis, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

3e2a70ac-3cdd-419d-91df-1a2c02a88a5f · Kauno apygardos teismas: K., laikė nepagrįstu. Teismas vertino, kad 2017 m. kovo 16 d. A. K. pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas–paklausimas, adresuotas atsakovei, nepatvirtina, kad atsakovė buvo skolinga žemės nuomos mokestį A. K. už 2016 metus, tuo labiau bÅ«tent tokio dydžio, kokio yra praÅ¡oma priteisti ieÅ¡kiniu. Byloje nėra duomenų, kad A. K. šį praÅ¡ymÄ â€“paklausimÄ bÅ«tų iÅ¡siuntusi ar kitokiu bÅ«du įteikusi atsakovei.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-186-886/2023 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00092-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 3.3.1.18.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos KriaučiÅ«naitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos UrbanavičiÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

M. ir R. M. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. M. ir R. M. ieÅ¡kinį atsakovei G. B. įmonei dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai R. M. ir A. M. (toliau – ir ieÅ¡kovai, apeliantai) 2022 m. vasario 8 d. ieÅ¡kiniu (CBP-630) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės G. B. įmonės (toliau – ir atsakovė) 13 659,21 Eur skolos, 1 923,36 Eur įstatyminių palÅ«kanų už naudojimÄ si piniginėmis lėšomis, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 1999 m. rugsėjo 29 d. žemės nuomos sutartimi S. K. iÅ¡nuomojo atsakovei 8,1300 ha žemės sklypÄ (7,9100 ha žemės Å«kio naudmenų ploto), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas) 7 metams (iki 2006 m. rugsėjo 30 d.). S. K. 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutarties pagrindu žemės sklypÄ atsakovei iÅ¡nuomojo iki 2039 m. gruodžio 31 d. Mirus S. K., žemės sklypÄ paveldėjo jo sutuoktinė A.

K., kuri 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypÄ pardavė ieÅ¡kovams, o 2021 m. rugpjūčio 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieÅ¡kovams perleido reikalavimo teises į skolininkę (atsakovę) dėl skolos už žemės sklypo nuomÄ pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. ir 2014 m. gruodžio 18 d. sutartis. Atsakovė yra neatsiskaičiusi su S. K. (kurio teisės ir pareigos perleistos ieÅ¡kovams) už žemės sklypo nuomÄ pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutartį laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d.

Pagal 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutartį atsakovė yra sumokėjusi ieškovams 73,83 Eur, kurie teikiant ieškinį, įskaityti seniausių palūkanų padengimui.

3. Atsakovė 2022 m. kovo 8 d. atsiliepimu (DOK-9532) į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, skirti ieÅ¡kovams baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu.

4. Nurodė, kad sudarius su S. K. 2014 m. gruodžio 18 d. žemės sklypo nuomos sutartį, 1999 m. rugsėjo 29 d. Å¡alių sudaryta to paties žemės sklypo nuomos sutartis pasibaigė. A. K., paveldint S. K. turtÄ (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovams 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgyjant nuosavybę į ginčo žemės sklypÄ , ieÅ¡kovai įgijo teises ir pareigas iÅ¡ 2014 m. gruodžio 18 d. žemės sklypo nuomos sutarties, o ne iÅ¡ 1999 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutarties.

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-390/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-260-684/2020 turi prejudicinį ryšį šioje byloje, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, kad iki ieškovams tampant žemės sklypo savininkais, ginčo žemės sklypo nuomos sutartys ilgus metus abiejų šalių, įskaitant G.

B. įmonę, buvo vykdomos tinkamai ir jokių pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo nebuvo pareikšta. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad 2014 m. gruodžio 18 d. sutartis būtų vykdyta netinkamai ar nevykdyta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinio netenkino. Priteisė atsakovei iš atsakovų lygiomis dalimis 2 331 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovų argumentu, kad jie perėmė teises iÅ¡ atsakovės ir S. K. 1999 m. rugsėjo 29 d. sudarytos žemės nuomos sutarties, nes atsakovei ir S. K. 2014 m. gruodžio 18 d. sudarius to paties žemės sklypo nuomos sutartį, 1999 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutartis pasibaigė, todėl ieÅ¡kovai teisių ir pareigų pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. žemės nuomos sutartį perimti negalėjo, todėl ieÅ¡kovų iÅ¡ atsakovės praÅ¡omas priteisti nuomos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties sudarymo yra nepagrįstas. Teismas vertino, kad A. K. (duomenys neskelbtini) paveldėjus S. K. turtÄ ir ieÅ¡kovams 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijus ginčo žemės sklypÄ , ieÅ¡kovai įgijo teises ir pareigas iÅ¡ 2014 m. gruodžio 18 d. sudarytos nuomos sutarties.

7. Teismas, susipažinęs su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-37-390/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-260-684/2020 ir remdamasis kasacinio teismo praktika, vertino, kad yra pagrindas prejudiciniais faktais laikyti nurodytose bylose nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, kiek tai yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

8. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta prejudicinę reikÅ¡mę turinti aplinkybė, kad 2014 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos sutartį Å¡alys vykdė tinkamai, pagal 1999 m. žemės nuomos sutarties praktikÄ , ir nesant įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė bÅ«tų praleidusi atsiskaitymo terminÄ ar bÅ«tų neatsiskaičiusi su buvusiu žemės sklypo savininku, teismas ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ priteisti žemės nuomos įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo nuomos sutarties sudarymo iki žemės sklypo perėjimo A.

K., laikė nepagrįstu. Teismas vertino, kad 2017 m. kovo 16 d. A. K. pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas–paklausimas, adresuotas atsakovei, nepatvirtina, kad atsakovė buvo skolinga žemės nuomos mokestį A. K. už 2016 metus, tuo labiau bÅ«tent tokio dydžio, kokio yra praÅ¡oma priteisti ieÅ¡kiniu. Byloje nėra duomenų, kad A. K. šį praÅ¡ymÄ â€“paklausimÄ bÅ«tų iÅ¡siuntusi ar kitokiu bÅ«du įteikusi atsakovei.

9. IÅ¡ nurodytų įsitesėjusių sprendimų teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai nepagrįstai nutraukė 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutartį. Nutraukus žemės nuomos sutartį, tam tikrÄ laikotarpį ji nebuvo tinkamai vykdoma – po vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo, ieÅ¡kovai žemės sklypÄ iÅ¡nuomojo trečiajam asmeniui, o atsakovė negalėjo sutartyje numatytomis sÄ lygomis nuomotis žemės sklypÄ ir vykdyti jame žemės Å«kio veiklÄ . IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad kitoje byloje atsakovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ R. M. ir A. M. turtinės žalos atlyginimÄ , Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3477-384/2022 ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

10. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-691-921/2022 yra nustatęs aplinkybes, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį atsakovės lėšomis ir pastangomis ginčo žemės sklype buvo pasėti žieminiai kviečiai. 2017 m. spalio 31 d. ieÅ¡kovai žemės sklypÄ nuomos sutarties pagrindu perleido kitam asmeniui. IeÅ¡kovo pavedimu, atsakovės pasėti žieminiai kviečiai 2018 m. balandžio 21 d. buvo sunaikinti, sulėkščiuojant žemės sklypÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, kad dėl ieÅ¡kovų veiksmų atsakovė atitinkamÄ laikotarpį negalėjo naudotis iÅ¡sinuomotu ginčo žemės sklypu ir vykdyti jame Å«kinę veiklÄ .

11. Esant Å¡alių ginčui dėl skolos susidarymo, ieÅ¡kovai turi pareigÄ Ä¯rodyti skolos realumÄ , pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , teismas vertino, kad nepakanka vien tik žemės sklypo nuomos vertės nustatymo ir ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimų, kad nėra duomenų, jog atsakovė bÅ«tų atsiskaičiusi. Nuomos kainos mokesčio dydis neturėtų bÅ«ti taikomas atgaline tvarka. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovai nepateikia jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad 2014 m. gruodžio 18 d. sudarytÄ nuomos sutartį atsakovė vykdė netinkamai. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neįrodė visų aplinkybių, dėstomų ieÅ¡kinyje, todėl netenkino ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo kaip nepagrįsto ir neįrodyto.

12. Teismas netenkino atsakovės praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovams baudÄ , nes ieÅ¡kovų piktnaudžiavimo nenustatė. IeÅ¡kovų reikalavimai nelaikytini nesÄ Å¾iningais, nenagrinėtinais teisme ar kitaip pažeidžiančiais atsakovės teises.

13. Ä®vertinęs atsakovės 2022 m. liepos 18 d. praÅ¡yme – reikalavime nurodytas aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nepakanka duomenų pripažinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) straipsniuose įtvirtintų normų pažeidimÄ , todėl netenkino atsakovės praÅ¡ymo kreiptis į prokuratÅ«rÄ , kad bÅ«tų nustatyta žala valstybei ir nustatyta ieÅ¡kovų atsakomybė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 14. Apeliantai 2022 m. spalio 31 d. apeliaciniu skundu (DOK-43927) praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1 Pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas ieÅ¡kovus įrodyti, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi pagal žemės nuomos sutartį, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovai neįrodė skolos realumo, netinkamai vertino ginčo žemės sklypo nuomos sutarčių sÄ lygas, ieÅ¡kovų pateiktÄ raÅ¡tÄ iÅ¡ VMI. Vienintelis asmuo S. K., galintis patvirtinti atsakovės deklaratyvius teiginius apie vykusį atsiskaitymÄ , yra miręs, o atsakovė nėra pateikusi jokių privalomų deklaracijų, nors turėjo tokiÄ pareigÄ .

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ apskaičiuoti ir sumokėti valstybei mokėtinÄ GPM turėjo atsakovė, nepriklausomai nuo to, kokia forma vyko atsiskaitymas su S. K.. Jei atsiskaitymas vykdavo miÅ¡riu bÅ«du, tai vis tiek yra laikytina pajamomis natÅ«ra, ir nuo tokių pajamų turi bÅ«ti apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai. Tokie mokesčiai apskaičiuoti ir sumokėti nebuvo (tÄ patvirtina VMI informacija), iÅ¡ to seka, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi už žemės sklypo nuomÄ arba atsakovė yra atsiskaičiusi už žemės sklypo nuomÄ , tačiau galimai padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 221, 222, 223 straipsniuose, t. y. nuslėpusi mokėtinus biudžetui mokesčius.

Nesant įrodymų apie vykusį atsiskaitymÄ , atsakovė prisiima rizikÄ , kad kilus ginčus dėl sutarties vykdymo, ji negalės įrodyti atitinkamų aplinkybių, susijusių su atsiskaitymu pagal nuomos sutartį. 14.2 Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė prejudicines aplinkybes nustatančias teisės normas ir dėl to priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-260-684/2020 nesukuria ir negali sukurti prejudicijos Å¡ioje byloje.

Minėtoje byloje buvo nagrinėjamas 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties nutraukimo teisėtumas, tačiau sutartis nutraukta ne dėl įsiskolinimo už žemės sklypÄ (tai nebuvo nagrinėjimo dalyku nei bylose, nei apeliantų pasirinktu pagrindu jÄ nutraukti), o tai, ar nesant nustatyto nuomos mokesčio dydžio, sutartis buvo nutraukta teisėtai, ar ne. Atsižvelgiant į aiÅ¡kiai apibrėžtÄ Å¡ios bylos dalykÄ , sutarties nutraukimo teisėtumo, nesant nustatytam nuomos mokesčio dydžiui, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikÅ¡mės toje byloje teismo iÅ¡vada apie tai, kad bÅ«tent toje byloje nebuvo „įrodymų, pagrindžiančių, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų praleidusi atsiskaitymo terminÄ ar bÅ«tų neatsiskaičiusi su buvusiu žemės savininku, kad Å¡is bÅ«tų reiÅ¡kęs ieÅ¡kovei pretenzijas dėl nuomos kainos ar atsiskaitymo tvarkos“, nes tai (įsiskolinimo už žemės sklypo nuomÄ prasme) nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, su tuo susijusių įrodymų apeliantai minėtoje byloje ir nerinko, nes ne toks buvo minėtos bylos pagrindas. 14.3 Apeliantų vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ir paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡vados apie atsiskaitymÄ miÅ¡riu bÅ«du – grÅ«dais, malkomis, pinigais, daiktais (ieÅ¡kovė nupirko neÅ¡iojamÄ jÄ Å¾oliapjovę, benzinpjÅ«klį), suteikiamomis paslaugomis (vežė pas gydytojus, padėjo tvarkytis buityje) – yra laikytinos obiter dictum (pasakyta tarp kitko; argumentas, neturintis lemiamos reikÅ¡mės sprendimui), o ne ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. apeliantų nuomone, neturinčia esminės reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui ar prejudicinės galios kitose bylose dėl konkrečios skolos priteisimo.

Ä®rodymų, kad atsakovė bÅ«tų S. K. pirkusi ir/ar perdavusi neÅ¡iojamÄ jÄ Å¾oliapjovę, benzinpjÅ«klį, nebuvo nei cituojamoje byloje, nėra nei Å¡ioje byloje. 14.4 NeaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du S. K. privalėjo reikÅ¡ti pretenzijas dėl atsiskaitymo už nuomÄ atsakovei, nuo kurios buvo priklausomas. 14.5 Nėra ginčo, kad 2018 metais atsakovė negalėjo naudotis žemės sklypu (už 2018 metus ir iÅ¡ dalies už 2017 metus ieÅ¡kovai skolos priteisti neprašė), tačiau jokioje byloje įsiteisėjusiu sprendimu nėra nustatyta, kad atsakovė negalėjo naudotis žemės sklypu 2019 metais.

Bylos duomenys (2022-07-18 DOK-28689 priedai) patvirtina, kad atsakovė 2019-2020 metais ginčo žemės sklypu naudojosi: sėjo derlių, teikė paraiškas dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, gyvulius; atsakovė 2019 m. deklaravo ginčo žemės sklype pasėjusi naudmenas kodu KVŽ (kviečiai žieminiai), o 2020 m. – RAŽ (rapsai žieminiai) ir PDM (pūdymas) (el. b. 3 t. 19, 23, 24 b. l.). Teismas šios aplinkybės nevertino. 14.6 Byloje pateikta reikalavimo perleidimo sutartis (el. b. 1 t. 17 b. l.), kuria A.

K., mirusio S. K. teisių perėmėja, visas atitinkamas teises perleido bÅ«tent ieÅ¡kovams, tuo pagrindu apeliantai ir praÅ¡o priteisti įsiskolinimÄ ir už laikotarpį iki apeliantams tampant ginčo žemės sklypo savininkais. Pati reikalavimo perleidimo, kaip instituto, esmė, ir reiÅ¡kia, kad pati prievolė nepasikeičia, o pasikeičia tik asmuo prievolėje. 14.7 Byloje Nr. e2-264-829/2021, kurioje buvo nustatytas žemės sklypo nuomos mokesčio dydis, nors teismas nurodė, kad nuomos mokestis gali bÅ«ti nustatomas ir taikomas į priekį, tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad negali bÅ«ti priteisiama susidariusi skola už ginčo žemės sklypo nuomÄ pagal tokias aplinkybes, kokios buvo sutartos faktiÅ¡kai Å¡alių.

Dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo tada, kai apeliantai tapo žemės sklypo savininkais, nesuprantama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie tai, kad nuomos kainos mokesčio dydis neturėtų bÅ«ti taikomas atgaline tvarka. Apeliantai kreipėsi į teismo ekspertÄ , kuris nustatė, kokios sumos turėjo bÅ«ti mokamos už naudojimÄ si žemės sklypu pagal tuometines rinkos kainas, Å¡i iÅ¡vada pateikta su ieÅ¡kiniu (el. b. 1 t. 21-38 b. l.), ja vadovaujantis ieÅ¡kovai apskaičiavo įsiskolinimÄ ir leistinomis priemonėmis savo reikalavimÄ (skolos dydį) įrodė. 14.8 Atsakovė teigdama, kad žemės sklypu naudojosi beveik dvideÅ¡imt metų iki ieÅ¡kovams tampant žemės sklypo savininkais ir už jį atsiskaitinėjo įvairiais bÅ«dais, Å¡ioje byloje turi pagrįsti ir įrodyti tokias aplinkybes. 14.9 Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismo atsakovei priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos (2 331 Eur) yra nepagrįstos ir turėjo bÅ«ti sumažintos.

Atsižvelgiant į byloje esančių procesinių dokumentų turinį, pareikÅ¡tų procesinių praÅ¡ymų iÅ¡sprendimÄ ir teismo posėdžių skaičių, protingas priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“, bÅ«tų 1 331 Eur.

15. Atsakovė 2022 m. lapkričio 18 d. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (DOK-47446) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti 1 694 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, prijungti raÅ¡ytinius įrodymus. Nurodomi Å¡ie argumentai: 15.1 Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad yra pagrindas prejudiciniais faktais laikyti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-37-390/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-260-684/2020 nustatytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, kiek tai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

Minimos civilinės bylos nagrinėjimo dalykÄ , be kita ko, sudarė nuomos sutarčių, iÅ¡ kurių kildinami ieÅ¡kovų reikalavimai Å¡ioje byloje, vykdymo tinkamumas. Todėl, prieÅ¡ingai apeliacinio skundo motyvams, tinkamas ginčo žemės sklypo nuomos sutarčių vykdymas buvo minėtos civilinės bylos, kurios Å¡alys tos pačios, nagrinėjimo dalykas, sprendžiant, ar ieÅ¡kovai turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti su G. B. įmone sudarytÄ sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) įtvirtintais pagrindais.

Todėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės dėl ieškovų neteisėtų veiksmų, G. B. įmonės galimybės (ne)buvimo naudotis žemės sklypu ir nuomos sutarčių (ne)tinkamo vykdymo laikytinos prejudicinėmis šioje byloje. 15.2 Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė, kad iki apeliantams tampant ginčo žemės sklypo savininkais, žemės nuomos sutartys ilgus metus abiejų šalių, įskaitant G. B. įmonę, buvo vykdomos tinkamai, ir jokių pretenzijų dėl netinkamo jų vykdymo nebuvo pareikšta.

Todėl, prieÅ¡ingai apeliacinio skundo motyvams, apeliantai Å¡ioje byloje kildindami reikalavimÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ 1999 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutarties ir 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties netinkamo vykdymo, siekia paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas prejudicinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes, tokiu bÅ«du pažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio nuostatÄ , todėl apeliacinio skundo motyvas dėl prejudicijos netaikymo Å¡ioje civilinėje byloje yra nepagrįstas ir atmestinas. 15.3 Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad teismas skundžiamu sprendimu netinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nustatydamas, jog apeliantai neįrodė skolos egzistavimo fakto ir reikalavimo teisėtumo.

Apeliantai visų pirma turėjo įrodyti, kad jie, nebÅ«dami sutarties Å¡alimi, turi reikalavimo teisę, kad G. B. įmonė turėjo pareigÄ sumokėti ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ sumÄ už ginčo žemės sklypo nuomÄ atitinkamu laikotarpiu pagal ginčo žemės sklypo nuomos sutartis ir tokios savo pareigos nevykdė, apeliantai Å¡ių aplinkybių neįrodė. 15.4 Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmos instancijos teismas sprendime nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio dalį dėl skolos, kurios pagrįstumas buvo kildinamas iÅ¡ 1999 m. rugsėjo 29 d.

G. B. įmonės ir mirusiojo S. K. sudarytos ginčo žemės sklypo nuomos sutarties, nurodant, jog teismas sprendime nevertino 2021 m. rugpjūčio 12 d. reikalavimų perleidimo sutarties, kuria visos atitinkamos A. K. teisės perleistos ieÅ¡kovams. 1999 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutartis nustojo galioti dar 2014 m., kai Å¡alys dėl to paties žemės sklypo sudarė naujÄ nuomos sutartį (2014 m. gruodžio 18 d.). Apeliaciniame skunde akcentuojama 2021 m. rugpjūčio 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis (1 t. 17 b. 1.) sudaryta apeliantės ir A.

K., kuri nuosavybės teises į ginčo žemės sklypÄ Ä¯gijo po S. K. mirties pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y. jau nebegaliojant 1999 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutarčiai. Taigi S. K. paveldėdama S. K. turtÄ negalėjo perimti jokių teisių ar pareigų pagal nebegaliojančiÄ 1999 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutartį. Tokiu bÅ«du S. K., neturėdama jokių teisių ir pareigų pagal negaliojančiÄ sutartį, negalėjo tokių teisių ar pareigų perduoti ieÅ¡kovams ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ir/ar reikalavimo teisių perleidimo sutartimis.

Todėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimo dalis dėl priteistinos skolos, kildinamos iÅ¡ 1999 m. rugsėjo 29 d. sutarties, yra akivaizdžiai neteisėta. 15.5 S. K. laikė 1999 m. rugsėjo 29 d. sutarties vykdymÄ tinkamu, todėl apeliantų pateikti raÅ¡tai iÅ¡ VMI dėl GPM deklaracijų nepateikimo neįrodo 1999 m. rugsėjo 29 d. sutarties netinkamo vykdymo ir nesuteikia teisių apeliantams reikÅ¡ti reikalavimus, kylančius iÅ¡ G. B. įmonės ir S. K. 1999 m. rugsėjo 29 d. sudarytos sutarties. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl priteistinos skolos, kylančios iÅ¡ 1999 m. rugsėjo 29 d. sutarties, yra neteisėtas, nepagrįstas ir nerealus, nes jie neįrodė skolos egzistavimo fakto, atsakovės pareigos mokėti nuomos mokestį piniginėmis lėšomis pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. sutartį, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovų reikalavimo teisės pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutartį egzistavimÄ . 15.6 Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovų pateiktÄ VMI raÅ¡tÄ , kuris patvirtina skolos pagal 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutartį egzistavimo faktÄ .

Å ioje nuomos sutartyje nebuvo nurodytas nuomos mokestis ir jo mokėjimo tvarka, nebuvo numatyta jokios atsakovės pareigos mokėti kokius nors mokesčius valstybei. Nuomos sutartis buvo vykdoma, atsiskaitant už žemės sklypo nuomÄ miÅ¡riu bÅ«du - grÅ«dais, malkomis, pinigais, daiktais, suteikiamomis paslaugomis, kas S. K. ir A. K. visa laikÄ tiko, pretenzijų nebuvo. Nors, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, pagal teisinį reglamentavimÄ , prievolė mokėti GPM nustatyta fiziniam asmeniui, įregistravusiam individualiÄ veiklÄ , tačiau nesant 2014 m. gruodžio 18 d. sutartyje nustatytos pareigos mokėti GPM, ir nesant pareikÅ¡tai nei vienai nuomotojo S. K. pretenzijai, VMI raÅ¡tas dėl deklaracijų neteikimo savaime neįrodo sutarties netinkamo vykdymo ir negali patvirtinti, kad su S. K. ir/ar A.

K. nebuvo pagal nuomos sutartį atsiskaityta už žemės sklypo nuomÄ , ir nesukuria atsakovei pareigos mokėti nuomos mokestį piniginėmis lėšomis. Todėl pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovų pateiktas VMI raÅ¡tas nepatvirtina pačios skolos egzistavimo ir jos realumo. 15.7 IeÅ¡kovų pateiktas A. K. 2017 m. kovo 6 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad atsakovė nėra sumokėjusi žemės nuomos mokesčio, yra akivaizdžiai parengtas atbuline data Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimui, dėl to nepridėti tokio raÅ¡to siuntimÄ patvirtinantys duomenys.

Minėtas raštas atsakovei nebuvo pateiktas, todėl jis nepatvirtina jokių pretenzijų atsakovei pateikimo. 15.8 Tik Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimu (1 t. b. 1.

57) buvo pakeistas 2014 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos sutarties 8 punktas, nustatant 219 Eur nuomos mokestį už vienÄ hektarÄ Å¾emės Å«kio naudmenų per metus. Å is spendimas buvo apskųstas ir paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1807-896/2021. Å ioje byloje buvo praÅ¡oma pakeisti nuomos sutartį į praeitį, tačiau teismas nuomos sutartį pakeitė tik nuo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliantų pateiktas žemės sklypo nuomos vertės ekspertizės aktas Nr. 11102, kuriame nustatyta ginčo žemės sklypo vidutinė nuomos kaina už laikotarpį nuo 2011 iki 2021 m., taip pat nesukuria apeliantams teisės reikalauti ekspertizės akte nustatyto nuomos mokesčio, nes tokia atsakovės pareiga nebuvo numatyta nei vienoje žemės sklypo nuomos sutarčių, o ginčo žemės sklypo nuomos mokestis buvo nustatytas tik nuo 2021 m. liepos 28 d., ir Å¡iÄ pareigÄ atsakovė įvykdė. 15.9 Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad nebuvo nustatyta, jog atsakovė negalėjo naudotis ginčo žemės sklypu 2019 ir 2020 m., dėl ko, pasak apeliantų, nepagrįstai nepriteista skola už žemės sklypo nuomÄ 2019-2020 m.

Apeliantai piktybiÅ¡kai neperdavė atsakovei naudotis žemės sklypo, dėl ko atsakovė dar 2020 m. kreipėsi į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. Be to, Å¡ie apeliacinio skundo motyvai nenagrinėtini, nes jie iÅ¡kelti tik apeliaciniame skunde, tai nėra leistina. Apeliantai neginčijo aplinkybės, kad žemės sklypas atsakovei buvo perduotas tik 2020 m. gegužės mėnesį, kai sėti grÅ«dines kultÅ«ras jau buvo per vėlu. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-691-921/2022 nustatytos aplinkybės, kad dėl ieÅ¡kovų neteisėtų veiksmų G.

B. įmonė negalėjo naudotis žemės sklypais ir patyrė žalÄ 2018 ir 2019 m. 15.10 Atsakovės su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikti įrodymai (Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie ŽŪM 2018 m. lapkričio 12 d. ir 2021 m. spalio 1 d. atsakymai į praÅ¡ymus; apeliantų 2020 m. vasario 27 d. rengtas praneÅ¡imas ir G. B. įmonės 2020 m. kovo 13 d. atsakymas į jį; G. B. įmonės 2020 m. balandžio 21 d. atsakymas apeliantams dėl sÄ lygų keitimo; Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019) patvirtina aplinkybę, kad žemės sklypas atsakovei buvo perduotas naudoti tik 2020 m. gegužės mėnesį.

Å ie įrodymai paneigia apeliantų argumentus, kad G. B. įmonei 2019 m., 2020 m. iki gegužės mėn. nebuvo draudžiama naudotis žemės sklypu, o naudojimosi žemės sklypu faktÄ neva patvirtina įmonės deklaruotos naudmenos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl naujų įrodymų priėmimo 17. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė ir praÅ¡o priimti: Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie ŽŪM 2018 m. lapkričio 12 d. ir 2021 m. spalio 1 d. atsakymus į praÅ¡ymus; apeliantų 2020 m. vasario 27 d. praneÅ¡imÄ ir G. B. įmonės 2020 m. kovo 13 d. atsakymÄ Ä¯ jį; G. B. įmonės 2020 m. balandžio 21 d. atsakymÄ apeliantams dėl sÄ lygų keitimo;

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019. Atsakovės teigimu, Å¡ie įrodymai patvirtina aplinkybę, kad žemės sklypas atsakovei perduotas naudoti tik 2020 m. gegužės mėnesį, ir jie paneigia apeliantų argumentus, kad G. B. įmonei 2019, 2020 m. iki gegužės mėn. nebuvo draudžiama naudotis žemės sklypu, o naudojimosi žemės sklypu faktÄ neva patvirtina įmonės deklaruotos naudmenos.

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ , todėl teisėjų kolegija priima atsakovės pateiktus įrodymÄ ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje. Dėl ginčo esmės 20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieÅ¡kovų reikalavimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 21. 1999 m. rugsėjo 29 d. žemės nuomos sutartimi S. K. iÅ¡nuomojo atsakovei 8,1300 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir žemės sklypas), iki 2006 m. rugsėjo 30 d. Sutartis patvirtinta Å akių rajono antrojo notarų biuro notarės. Sutarties antrame lape yra padarytas įraÅ¡as ranka: „Šalių susitarimu Å¡i sutartis pratęsiama neterminuotam laikotarpiui“; įraÅ¡as pasiraÅ¡ytas abiejų Å¡alių, data nenurodyta (CBP-630 priedas).

Sutarties 3.3 punkte Å¡alys susitarė, kad atsakovė kasmet, pradedant 2000 metais iki gruodžio 31 dienos moka S. K. po 100 kg javų nuomos mokesčio už hektarÄ Å¾emės; nuomininkas atskaito ir valstybei perveda priklausančius pajamų mokesčius. Sutartis įregistruota nekilnojamojo turto registre. 22. 2014 m. gruodžio 18 d. sudaryta nauja to paties žemės sklypo nuomos sutartis, kuria S. K. iÅ¡nuomojo atsakovei šį žemės sklypÄ iki 2039 m. gruodžio 31 d. Sutartyje nėra sÄ lygų dėl žemės nuomos mokesčio formos, dydžio, mokėjimo tvarkos.

Taip pat nėra sÄ lygų dėl valstybei priklausančio pajamų mokesčio mokėjimo. Sutartis įregistruota nekilnojamojo turto registre, įraÅ¡as galioja nuo 2015 m. sausio 8 d. (CBP-630 priedai).

23. S. K. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties žemės sklypÄ paveldėjo sutuoktinė A. K. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo pagrindu (CBP-630 priedas).

24. Byloje yra A. K. 2017 m. kovo 6 d. raÅ¡tas, adresuotas atsakovei dėl atsiskaitymo už žemės nuomÄ (CBP-630 priedas).

25. A. K. 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypÄ pardavė ieÅ¡kovams (DOK-13464 priedas). IeÅ¡kovai 2017 m. birželio 19 d. praneÅ¡imu informavo atsakovę, kad 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ ir bus laikoma nutraukta praėjus 3 mėnesiams nuo praneÅ¡imo įteikimo atsakovei dienos (civilinės bylos Nr. e2-242-630/2019 CBP-8062 priedas).

26. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieÅ¡kovai 2017 m. spalio 31 d. žemės sklypo nuomos sutartimi žemės sklypÄ iÅ¡nuomojo V. U. iki 2018 m. spalio 30 d. (civilinės bylos Nr. e2-242-630/2019 DOK-45901, DOK-6469 priedai).

27. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019 pagal ieÅ¡kovės G. B. įmonės ieÅ¡kinį atsakovams R. M. ir A. M. dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį ir dėl nuomos sutarties pakeitimo nustatant nuomos kainÄ , 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu tenkino ieÅ¡kinio dalį, pripažino neteisėtu ieÅ¡kovų vienaÅ¡alį 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties nutraukimÄ , įpareigojo ieÅ¡kovus vykdyti Å¡iÄ sutartį dėl žemės sklypo nuomos. IeÅ¡kinio dalį dėl nuomos sutarties pakeitimo paliko nenagrinėtÄ .

28. Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal A. M. ir R. M. apeliacinį skundÄ , 2020 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-37-390/20220 Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-260-684/2020 panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalį ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties dalį dėl paliktos nenagrinėtos ieÅ¡kinio dalies dėl 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties pakeitimo, ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ esmės Marijampolės apylinkės teismui.

30. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-264-829/2021 pakeitė 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos nutarties 8 punktÄ ir nustatė 219 Eur nuomos mokestį už 1 ha žemės Å«kio naudmenų per metus, nuomos mokestį už kiekvienus einamuosius kalendorinius metus iki gruodžio 31 d. sumokant į R. M. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ .

31. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2A-1807-896/2021 iÅ¡nagrinėjęs atsakovų R. M. ir A. M. apeliacinį skundÄ 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

32. Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019 priimto 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo pagrindu G. B. įmonei 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. vasario 20 d. išduoti vykdomieji raštai. Atsakovų R. M. ir A. M. atstovas advokatas V. S. 2020 m. kovo 2 d. prašymu prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. išduotus vykdomuosius raštus, teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi prašymo netenkino ir atsisakė panaikinti 2020 m. vasario 20 d. išduotus vykdomuosius raštus.

33. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-943-657/2020 iÅ¡nagrinėjęs atsakovų R. M. ir A. M. atskirÄ jį skundÄ 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

34. A. K. ir ieÅ¡kovai A. M., R. M. 2021 m. rugpjūčio 18 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios 1 punktu A. K. perleido ieÅ¡kovams visas teises ir pareigas į skolininkÄ (atsakovę) dėl skolos už žemės sklypo nuomÄ pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. ir 2014 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos sutartis, susidariusios iki žemės sklypo perleidimo ieÅ¡kovams ir visas iÅ¡ minėtos sutarties kylančias ar su jomis susijusias A. K. teises, įskaitant A. K. teisę gauti netesybas, palÅ«kanas baudas, jei tokių bÅ«tų, tačiau neapsiribojant Å¡ia teise (CBP-630 priedas).

35. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (tas yra bÅ«dinga visiÅ¡kai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai). Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo 36. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas iÅ¡ jų įrodyti, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi pagal žemės nuomos sutartį, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovai neįrodė skolos realumo, netinkamai vertino byloje pateiktų ginčo žemės sklypo nuomos sutarčių sÄ lygas; ieÅ¡kovų pateiktus duomenis iÅ¡ VMI dėl atsakovės GPM deklaracijų nepateikimo.

Apeliantų vertinimu, nesant įrodymų apie vykusį atsiskaitymÄ , atsakovė prisiima rizikÄ , kad kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, ji negalės įrodyti atitinkamų aplinkybių, susijusių su atsiskaitymu pagal nuomos sutartį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantų argumentais.

37. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

38. Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai buvo ar jų nebuvo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v.

Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I., kt. v. UAB „Uosta“, bylos Nr. 3K-3-405/2009; kt.).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantų argumentus dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetÄ , kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas iÅ¡vadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiÅ¡kai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankÅ«s apeliantams, ar kad priėmė apeliantams nepalankų sprendimÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad netinkamai tarp Å¡alių paskirstė įrodinėjimo pareigÄ ir dėl to teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas.

Dėl prejudicinio fakto 40. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė prejudicines aplinkybes nustatančias teisės normas ir dėl to priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-260-684/2020 nesukuria ir negali sukurti prejudicijos Å¡ioje byloje, nes minėtoje byloje buvo nagrinėjamas 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties nutraukimo teisėtumas, tačiau sutartis buvo nutraukta ne dėl įsiskolinimo už žemės sklypo nuomÄ (tai nebuvo nagrinėjimo dalyku nei bylose, nei apeliantų pasirinktu pagrindu jÄ nutraukti), o tai, ar nesant nustatyto nuomos mokesčio dydžio, sutartis buvo nutraukta teisėtai, ar ne.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 15 d. iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų R. M. ir A. M. kasacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 20 d. nutarties peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. B. įmonės ieÅ¡kinį atsakovams R. M. ir A. M. dėl 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį ir nuomos sutarties pakeitimo nustatant nuomos kainÄ .

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-684/2020 atitinka prejudicinės teismo sprendimo galios kriterijų visetÄ , nes priimant minėtÄ nutartį dalyvavo visi Å¡ioje byloje dalyvaujantys asmenys, jie turėjo galimybę atitinkamai pasinaudoti procesinėmis teisėmis, įrodinėdami sau palankias aplinkybes ar ginčydami oponuojančių asmenų įrodinėjamus faktus dėl 2014 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų ir Å¡ios sutarties vykdymo aspektu.

IÅ¡ nutarties turinio matyti, kad kasacinis teismas taip pat pasisakė ir vertino tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl 2014 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos sutarties nuomos mokesčio, Å¡ios sutarties vykdymo. Kasacinis teismas nutarties 34 punkte nurodė, kad nors aptariamos 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties 8 punkte nenurodytas konkretus Å¡alių sutartas nuomos mokesčio dydis, tačiau bylÄ nagrinėję teismai nustatė, kad ankstesnės nuomos sutarties Å¡alys vykdė tokiÄ sutartį, atsiskaitymas su buvusiu žemės sklypo savininku S. K. vyko pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ , vykdant 1999 m.

žemės nuomos sutartį, taip pat kitais bÅ«dais, t. y. atsiskaitymas vyko miÅ¡riu bÅ«du: grÅ«dais, malkomis, pinigais, daiktais (ieÅ¡kovė nupirko neÅ¡iojamÄ jÄ Å¾oliapjovę, benzinpjÅ«klį), suteikiamomis paslaugomis (vežė pas gydytojus, padėjo tvarkytis buityje). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų praleidusi atsiskaitymo terminÄ ar bÅ«tų neatsiskaičiusi su buvusiu žemės savininku, kad Å¡is bÅ«tų reiÅ¡kęs ieÅ¡kovei pretenzijas dėl nuomos kainos ar atsiskaitymo tvarkos.

44. Apeliantai teigdami, kad paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡vados neturi esminės reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, Å¡ių kasacinio teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 straipsnis). Dėl reikalavimo teisių pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. ir 2014 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos sutartis 45. Apeliantai nurodo, kad teismas sprendime nevertino 2021 m. rugpjūčio 12 d. reikalavimų perleidimo sutarties, kuria visos atitinkamos A.

K. teisės buvo perleistos ieÅ¡kovams. Apeliantų teigimu, S. K. teisių perėmėja po jo mirties A. K. visas atitinkamas teises perleido bÅ«tent apeliantams, ko pagrindu apeliantai ir praÅ¡o priteisti įsiskolinimÄ ir už laikotarpį iki apeliantams tampant ginčo žemės sklypo savininkais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi apeliantų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. 46. 1999 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutartis baigė galioti 2014 m. gruodžio 18 d., Å¡alims sudarius naujÄ to paties žemės sklypo nuomos sutartį.

A. K. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypÄ Ä¯gytos tik (duomenys neskelbtini) paveldėjus nekilnojamÄ jį turtÄ , likusį po S. K. mirties, t. y. jau nebegaliojant 1999 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutarčiai, todėl negalėjo perimti jokių teisių ar pareigų pagal nebegaliojančiÄ 1999 m. rugsėjo 29 d. sutartį ir jų perduoti apeliantams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovai teisių ir pareigų pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. žemės nuomos sutartį perimti negalėjo; ieÅ¡kovai įgijo teises ir pareigas pagal 2014 m. gruodžio 18 d. sudarytÄ nuomos sutartį.

47. Kaip nustatyta aukščiau, tiek teismų iÅ¡nagrinėtoje kitoje byloje dėl tarp Å¡alių kilusio ginčo dėl 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį ir nuomos sutarties pakeitimo nustatant nuomos kainÄ , tiek Å¡ioje byloje, nenustatyta objektyvių aplinkybių, kad 2014 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos sutartis bÅ«tų netinkamai vykdoma dėl to, kad atsakovė bÅ«tų pažeidusi tarp sutarties Å¡alių buvusį susitarimÄ dėl atsiskaitymo už nuomÄ .

48. Nors apeliantai byloje pateikė A. K. 2017 m. kovo 6 d. raÅ¡tÄ , adresuotÄ atsakovei, dėl atsiskaitymo už žemės nuomÄ (CBP-630 priedas), tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡is praÅ¡ymas-paklausimas nepatvirtina, kad atsakovė buvo skolinga žemės nuomos mokestį A. K. už 2016 metus, tuo labiau bÅ«tent tokio dydžio, kokio yra praÅ¡oma priteisti ieÅ¡kiniu. Byloje nėra duomenų, kad A. K. šį praÅ¡ymÄ -paklausimÄ bÅ«tų iÅ¡siuntusi ar kitokiu bÅ«du įteikusi atsakovei.

Nagrinėjamu atveju apeliantai nepateikė objektyvių įrodymų, kad nuo 2014 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos sutarties sudarymo iki 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kai apeliantai tapo žemės sklypo savininkais, atsakovė nebÅ«tų atsiskaičiusi su buvusiu žemės sklypo savininku iki jo mirties ar su jo sutuoktine, kuri po jo mirties perėmė iÅ¡ 2014 m. gruodžio 18 d. žemės sklypo nuomos sutarties atsiradusias teises. Apeliantų teiginiai, susiję su atsakovės skolos už žemės nuomÄ per šį laikotarpį egzistavimu, grindžiami vien tik jų deklaratyviais teiginiais ir subjektyviu vertinimu.

Dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo tada, kai apeliantai tapo žemės sklypo savininkais 49. Apeliantų teigimu, nesuprantama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie tai, kad nuomos kainos mokesčio dydis neturėtų bÅ«ti taikomas atgaline tvarka. Apeliantai kreipėsi į teismo ekspertÄ , kuris nustatė, kokios sumos turėjo bÅ«ti mokamos už naudojimÄ si žemės sklypu pagal tuometines rinkos kainas, ir ta iÅ¡vada pateikta su ieÅ¡kiniu, ja vadovaudamiesi apeliantai apskaičiavo įsiskolinimÄ ir savo reikalavimÄ (skolos dydį) įrodė leistinomis priemonėmis.

Teisėjų kolegija nurodomus apeliantų argumentus laiko nepagrįstais.

50. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-264-829/2021 nusprendė pakeisti 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos nutarties 8 punktÄ , nustatant 219 Eur nuomos mokestį už vienÄ hektarÄ Å¾emės Å«kio naudmenų per metus, nuomos mokestį už kiekvienus einamuosius kalendorinius metus iki gruodžio 31 d. sumokant į R. M. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ . Taip pat teismas nurodė, kad pakeista sutartis toliau galioja pagal pakeistas sÄ lygas, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nustatytas nuomos kainos mokesčio dydis turėtų bÅ«ti taikomas atgaline tvarka, tai yra nuo 2017 m. balandžio 21 d., kai atsakovai ginčo sklypÄ nusipirko.

51. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2A-1807-896/2021 iÅ¡nagrinėjęs atsakovų R. M. ir A. M. apeliacinį skundÄ , 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

52. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad nuomos kainos mokesčio dydis neturėtų būti taikomas atgaline tvarka. Dėl atsakovės žemės sklypo naudojimo nuo 2019 metų 53. Apeliantai teigia, kad jokioje byloje įsiteisėjusiu sprendimu nėra nustatyta, kad 2019 metais atsakovė negalėjo naudotis žemės sklypu. Bylos duomenys (2022 m. liepos 18 d. DOK-28689 priedai) patvirtina, kad atsakovė 2019-2020 metais ginčo žemės sklypu naudojosi – sėjo derlių, teikė paraiškas dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, gyvulius, t. y. atsakovė 2019 m. ginčo žemės sklype deklaravo pasėjusi naudmenas kodu KVŽ (kviečiai žieminiai), o 2020 m.

– RAŽ (rapsai žieminiai) ir PDM (pūdymas) (el. b. 3 t. 19, 23, 24 b. l.). Apeliantų teigimu, teismas šios aplinkybės nevertino. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.

54. Teisėjų kolegijos, vertinimu minėtus apeliantų argumentus paneigia tarp šalių vykę šie teisminiai ginčai: Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019 priimto 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo pagrindu G. B. įmonei 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. vasario 20 d. išduoti vykdomieji raštai. Atsakovai R. M. ir A. M. 2020 m. kovo 2 d. prašymu prašė 2020 m. vasario 20 d. išduotus vykdomuosius raštus panaikinti, tačiau teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė 2020 m. vasario 20 d. išduotus vykdomuosius raštus panaikinti.

Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-943-657/2020 iÅ¡nagrinėjęs atsakovų R. M. ir A. M. atskirÄ jį skundÄ 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas, kurio pagrindu iÅ¡duoti ginčo vykdomieji raÅ¡tai, nėra pakeistas ar panaikintas ir gera valia nebuvo vykdomas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ tvarkÄ , vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, iÅ¡ieÅ¡kotojai G.

B. įmonei pagal raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡duoti vykdomuosius raÅ¡tus. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 55. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismo atsakovei priteistos 2 331 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstos ir turėjo bÅ«ti sumažintos iki 1 331 Eur, atsižvelgiant į byloje esančių procesinių dokumentų turinį, pareikÅ¡tų procesinių praÅ¡ymų iÅ¡sprendimÄ , vykusį teismo posėdžių skaičių, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“.

56. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės atstovės advokatės Sonatos Žukauskienės praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų patvirtinančius įrodymus, nustatė, kad pagal 2022 m. kovo 8 d., 2022 m. liepos 18 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo nurodymus atsakovė patyrė iÅ¡ viso 2 331 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (už ieÅ¡kinio ir ieÅ¡kinio priedų analizę, atsiliepimo parengimÄ , pasirengimÄ teismo posėdžiams, advokato atstovavimÄ teismo posėdžiuose).

57. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios Å¡iuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

58. Teisėjų kolegija įvertinusi Rekomendacijose nustatytus dydžius, byloje vykusių posėdžių skaičių, jų trukmę, atsakovės atstovės atliktų veiksmų apimtį byloje, neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad atsakovės pairtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos iki 1 331 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs atsakovės atstovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų patvirtinančius įrodymus atsakovei iš ieškovų priteisė 2 331 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), kad netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 61. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

62. Netenkinus ieškovų apeliacinio skundo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

63. Atsakovė G. B. įmonė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas už teisines paslaugas – 1 694 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Å ias iÅ¡laidas pagrindžia 2022 m. lapkričio 17 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra ir 2022 m. lapkričio 17 d. mokėjimo nurodymas (DOK-47446 priedas).

64. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

65. Rekomendacijų 8.11 punkte už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ nustatytas 1,3 dydžio koeficientas. Maksimalus atlygis už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ yra 2 314,65 Eur (2314,65=1,3x1 780,50; 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje). Atsakovės praÅ¡oma priteisti 1 694 Eur suma Rekomendacijose nustatytų dydžių nevirÅ¡ija.

66. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovei G. B. įmonei iÅ¡ apeliantų priteisiama po 847 Eur (1 694÷2=847) teisinės pagalbos iÅ¡laidų, nevirÅ¡ijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovų A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei G. B. įmonei (juridinio asmens kodas 174375343) po 847 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Laima KriaučiÅ«naitė Tomas Romeika Rasa UrbanavičiÅ«tė