3e2a60af-e5a2-4eb2-b153-9ff67450683c · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                    Administracinė byla Nr. ATP-48-354/2015                                                                                          Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00638-2014-0                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                   45.4.3; 79.1.

                                                                            ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS   N U T A R T I S     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU     2015 m. vasario 20 d.      Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal administracine tvarka nubausto D.

A. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimo, kuriuo D. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d. 1250 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, ir n u s t a t ė:              D. A. nubaustas už tai, kad 2014 m. spalio 19 d., apie 2 val. 29 min., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, esant 0,76 ± 5% promilės girtumui, t. y. lengvam neblaivumo laipsniui, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Apeliaciniu skundu D. A. praÅ¡o panaikinti 2014 m. lapkričio 4 d. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ už ATPK 126 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ skirti mažesnę administracinę nuobaudÄ nei numatyta įstatyme, t. y. skirti piniginę baudÄ , neatimant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas iÅ¡ esmės pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarkÄ .

Apeliantas nurodo, kad nutarimo teiginys, jog apeliantas neatvyko į 2014 m. lapkričio 4 d. vykusį posėdį, yra akivaizdžiai neteisingas, nes apeliantas posėdyje dalyvavo asmeniÅ¡kai ir posėdžio metu teikė praÅ¡ymÄ dėl mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo, tačiau teismas, nenurodydamas jokių praÅ¡ymo nepriėmimo motyvų, posėdžio metu minėtÄ praÅ¡ymÄ atsisakė priimti. Apelianto manymu, teismas, sÄ moningai atsisakydamas priimti atsakomybėn traukiamo asmens praÅ¡ymÄ , kuriame nurodyti jo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai ir kartu pateikti juos pagrindžiantys įrodymai, iÅ¡ esmės pažeidė apelianto teisę į teisminę gynybÄ , administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisykles ir priėmė neteisėtÄ nutarimÄ .Apeliantas nuomone, teismas taip pat pažeidė ATPK 248 str. numatytÄ pareigÄ visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes.

Å iuo aspektu apeliantas pabrėžia, kad proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo tikslais jis nekartos praÅ¡yme iÅ¡dėstytų argumentų, tačiau praÅ¡o juos laikyti Å¡io apeliacinio skundo pagrindu ir dalyku. Apeliantas tik pažymi, kad praÅ¡yme nurodyti iÅ¡samÅ«s argumentai, sudarantys pagrindÄ spręsti, kad jam skirtina mažesnė nei įstatyme numatyta minimali administracinė nuobauda, kadangi: jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir itin kritiÅ¡kai vertina savo poelgį; pažeidimas padarytas jam sÄ Å¾iningai suklydus dėl savo bÅ«senos bei galimybių vairuoti transporto priemonę; pažeidimas buvo atsitiktinis; tokio pobÅ«džio pažeidimas padarytas pirmÄ kartÄ ; jis yra teigiamai charakterizuojamas; jis nėra linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus, ypač vairuoti iÅ¡gėręs; padarytas pažeidimas nesukėlė realios grėsmės visuomenės interesams; automobilis jam bÅ«tinas ne tik asmeniniams, tačiau ir darbo poreikiams.Skunde teigiama, kad teismas, be jokių motyvų atsisakydamas priimti bylos nagrinėjimui galbÅ«t esminę reikÅ¡mę turinčius įrodymus ir įvertinti su tuo susijusius paaiÅ¡kinimus, pažeidė pareigÄ objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti bylos aplinkybes ir priimti pagrįstÄ sprendimÄ (ATPK 256 str. 2 d., 257 str. 1 d.).

Be to, apelianto nuomone, teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarkÄ (ATPK 283 str. 2 d.), nes jis be jokių motyvų atsisakė priimti apelianto praÅ¡ymÄ ir neiÅ¡tyrė atsakomybėn traukiamo asmens raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų bei juos pagrindžiančių įrodymų. Apeliantas teigia, kad praÅ¡yme jis nurodė iÅ¡samius argumentus, pagrindžiančius, kad jo atžvilgiu taikytina mažesnė nei įstatyme numatyta administracinė nuobauda. Pasak apelianto, Å¡ios aplinkybės neabejotinai laikytinos reikÅ¡mingos nagrinėtinai bylai, todėl akivaizdu, kad teismas, atsisakydamas priimti praÅ¡ymÄ , taip pat pažeidė pareigÄ visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bylos nagrinėjimui svarbias aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.).

Be to, apeliantas pastebi, kad iÅ¡ nutarimo priėmimo datos matyti, kad nutarimas posėdžio dienÄ buvo priimtas ir suraÅ¡ytas, o tai, apelianto nuomone, akivaizdžiai patvirtina, jog teismas jo atsakomybės klausimÄ iÅ¡sprendė neiÅ¡klausęs atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimų. Atsižvelgiant į tai, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutarimÄ , todėl nutarimas naikintinas.Apeliantas skunde pažymi, kad kreipėsi į teismÄ dėl posėdžio garso įraÅ¡o ir protokolo kopijų pateikimo, tačiau, kaip nurodyta 2014 m. lapkričio 24 d. teismo atstovės atsakyme (el. laiÅ¡ke) į jo praÅ¡ymÄ , teismas nedarė posėdžio garso įraÅ¡o ir protokolas nebuvo raÅ¡omas, nes, remiantis Teismo posėdžių garso įrašų darymo tvarkos apraÅ¡o 2.3 p., kuriame nurodyta, kad posėdžio garso įraÅ¡as daromas tuo atveju, kai yra raÅ¡omas teismo posėdžio protokolas.

Atstovės teigimu, kadangi jis posėdyje tariamai nedalyvavo ir jo administracinio teisės pažeidimo bylÄ teisėjas nagrinėjo vienasmeniÅ¡kai, posėdžio protokolas bei garso įraÅ¡as byloje nebuvo daromas.Skunde apeliantas nurodo, kad ATPK 285 str. nustatyta, jog, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kolegialus organas raÅ¡o protokolÄ , kuriame nurodomos esminės bylos nagrinėjimo aplinkybės, inter alia, žinios apie asmenų, turinčių dalyvauti nagrinėjant bylÄ , atvykimÄ ; asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant bylÄ , paaiÅ¡kinimai, jų praÅ¡ymai ir Å¡ių praÅ¡ymų svarstymo rezultatai; dokumentai ir daiktiniai įrodymai, iÅ¡tirti nagrinėjant bylÄ (ATPK 285 str. 4–6 p.).

Pasak apelianto, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas ATPK 285 str., ne kartÄ yra konstatavęs, kad nors ATPK 285 str. numatyta, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ kolegialus organas raÅ¡o protokolÄ , tai nereiÅ¡kia, jog bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniÅ¡kai) teismo posėdžio protokolas neturi bÅ«ti raÅ¡omas. Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis teismas visuomet privalo raÅ¡yti posėdžio protokolÄ , nepriklausomai nuo to, ar į teismo sudėti įeina vienas, ar daugiau teisėjų, todėl, apelianto manymu, jo byloje vykusiame posėdyje taip pat privalėjo bÅ«ti raÅ¡omas posėdžio protokolas, kuriame, interalia, bÅ«tų pažymėta tai, kad apeliantas asmeniÅ¡kai dalyvavo teismo posėdyje.

Be to, apeliantas pažymi, kad pats teismas savo atsakyme nurodė, kad posėdžio garso įraÅ¡as daromas tada, kai turi bÅ«ti raÅ¡omas posėdžio protokolas (ApraÅ¡o 2.3 p.). Taigi, apelianto teigimu, akivaizdu, jog teismas privalėjo raÅ¡yti posėdžio protokolÄ , ir posėdyje turėjo bÅ«ti daromas ir garso įraÅ¡as, tačiau Å¡i teismo pareiga taip pat buvo pažeista.Apeliantas pastebi, kad jo atžvilgiu susiklostė tokia situacija, kad jis negali įrodyti, jog dalyvavo posėdyje, kadangi į šį posėdį atvyko vienas.

Vis dėlto, apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad bÅ«tent teismas yra kaltas dėl to, jog apeliantas apeliacinės instancijos teismui negali pateikti įrodymo, patvirtinančio, jog posėdyje jis dalyvavo ir teikė praÅ¡ymÄ , kurį teismas be jokių motyvų atsisakė priimti, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i aplinkybė (apelianto dalyvavimas posėdyje) vertintina teismo nenaudai, t. y. apeliantui negali bÅ«ti perkeliamos neteisėtų teismo veiksmų (ATPK 285 str. pažeidimo) pasekmės, todėl darytina iÅ¡vada, kad aplinkybė, jog jis teismo posėdyje dalyvavo, laikytina įrodyta, remiantis fundamentaliu teisės principu, pagal kurį laikoma, kad iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda (lot.

– ex iniura non oriturius).Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra visuotinai pripažinta, kad teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama ir contra spoliatorem prezumpcija, pagal kuriÄ , Å¡aliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti bylai reikÅ¡mingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai Å¡aliai faktus, kuriuos jie bÅ«tų patvirtinę. Apelianto manymu, bÅ«tent dėl kaltų teismo veiksmų byloje nėra reikÅ¡mingų įrodymų (posėdžio protokolo ir garso įraÅ¡o), galinčių patvirtinti, kad apeliantas dalyvavo posėdyje, kad pateikė praÅ¡ymÄ ir teismas be jokių motyvų jį atsisakė priimti.

Skunde nurodoma, kad neteisėtais teismo veiksmais buvo užkirstas kelias tam, kad byloje atsirastų įrodymai, patvirtinantys minėtas aplinkybes. Tai, apelianto vertinimu, prilygintina įrodymų sunaikinimui. Todėl, pasak apelianto, tokioje situacijoje visuotinai pripažįstama contra spoliatorem prezumpcija, t. y. konstatuotina, kad posėdžio protokolas ir garso įraÅ¡as bÅ«tų paneigę nutarime nurodytÄ aplinkybę, kad jis nedalyvavo posėdyje; ir bÅ«tų patvirtinę, kad jis posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ , kurį teismas be jokių motyvų atsisakė priimti.Apibendrindamas apeliantas teigia, kad aukščiau iÅ¡dėstyti argumentai patvirtina, jog nutarimas priimtas iÅ¡ esmės pažeidžiant administracinio proceso normas, neįvertinus ir neiÅ¡tyrus visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl nutarimas laikytinas akivaizdžiai neteisėtu, nepagrįstu ir turi bÅ«ti naikintinas.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D.

A. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir paaiÅ¡kino, kad posėdis buvo paskirtas 2014 m. lapkričio 4 d. 8.30 val., tačiau į bylos nagrinėjimÄ jis atvyko 2014 m. lapkričio 4 d. apie 9 val. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o taip pat mato, kad iki 8.45 val. į teismÄ jis nebuvo atvykęs. Nors į posėdį vėlavo, su teisėjo, kuris turėjo nagrinėti bylÄ , sekretore susisiekęs nebuvo, ir nei raÅ¡tu, nei skambučiu, nei žodžiu teismo apie vėlavimÄ Ä¯ posėdį neinformavo. Ä® teismÄ atvyko apsirengęs odine striuke, tamsiais džinsais, avėjo nesportinę avalynę.

Įėjęs į teismo pastato vestibiulį, pasitikrino, kurioje salėje turi vykti posėdis, patikrino tos salės duris – jos buvo užrakintos, todėl, nieko neberadęs, išėjo. Teisme užtruko daugiausiai deÅ¡imt minučių. BÅ«damas teismo patalpose matė iÅ¡kabintus tvarkaraščius, kuriuose nurodytas posėdžio laikas, ir tai, kad tas laikas jau buvo praėjęs, tačiau sekretorės neieÅ¡kojo ir niekam apie tai, kad atvyko pavėlavęs, nepranešė, niekam neprisistatė. Nurodė, kad teismo posėdžio dienÄ teismo raÅ¡tinėje jokių dokumentų nebandė pateikti.

Teigė manantis, kad, jei byla buvo iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant, tai turėjo bÅ«ti kažkur fiksuojama: protokoluojama ar daromas garso įraÅ¡as. Savo kaltės neginčija ir tik praÅ¡o skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ negu numato įstatymas – neatimti teisės vairuoti, arba skirti mažesnę bausmę negu buvo paskirta teismo, nes gailisi dėl padaryto pažeidimo, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas dėl darbo. Kadangi mokosi ir dirba (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas taip pat reikalingas grįžti pas tėvus.Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 256 str. 1 d. ir 2 d. įtvirtina, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Pagal ATPK 257 str., organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog D. A. kaltė padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ , įrodyta, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo nesiremti tarnybiniais praneÅ¡imais, asmens blaivumo testu, praneÅ¡imu dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo, pažyma apie asmens baustumÄ , D. A. vairuotojo pažymėjimo kopija. Pažymėtina, kad ir pats D. A. apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės neginčija faktinių aplinkybių, kad įvykio dienÄ automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus, esant nustatytam lengvam neblaivumo laipsniui (0,76 ± 5% promilės).Apeliaciniame skunde D.

A. nurodo, kad skundžiamo nutarimo motyvas, jog jis (D. A.) neatvyko į 2014 m. lapkričio 4 d. vykusį teismo posėdį, yra akivaizdžiai neteisingas (neatitinka tikrovės), kadangi jis 2014 m. lapkričio 4 d. vykusiame posėdyje dalyvavo asmeniÅ¡kai. Taip pat pažymi, kad posėdžio metu jis teismui teikė praÅ¡ymÄ dėl mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo bei kartu su praÅ¡ymu buvo teikiami praÅ¡ymÄ pagrindžiantys įrodymai (44 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu D.

A. nurodė, kad į bylos nagrinėjimÄ jis atvyko pavėlavęs, apie 9 val., nors posėdis buvo paskirtas 2014 m. lapkričio 4 d. 8.30 val. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o taip pat matosi, kad iki 8.45 val. į teismÄ D. A. nebuvo atvykęs. Susipažinus su bylos medžiaga aiÅ¡ku, kad apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ D. A. buvo praneÅ¡ta tinkamai, asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokole (2–3 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu D. A. nurodė, kad nei raÅ¡tu, nei skambučiu, nei žodžiu teismÄ apie vėlavimÄ Ä¯ posėdį neinformavo, o ir atvykęs į teismÄ niekam neprisistatė, pamatęs, jog salės, kurioje turėjo vykti teismo posėdis, durys buvo užrakintos, išėjo iÅ¡ teismo pastato.

Ä®vertinus minėtas aplinkybes, akivaizdu, kad D. A. teismo posėdyje nedalyvavo, posėdžio metu jokių dokumentų neteikė, teismui apie neatvykimo priežastis, kaip to reikalauja ATPK 272 str., nepranešė, todėl darytina iÅ¡vada, kad JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas pagrįstai iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. bylÄ pastarajam nedalyvaujant.JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo posėdžių garso įrašų darymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo pirmininko 2014 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. VK-25, 2.3. punkte numatyta, kad garso įraÅ¡as daromas administracinių teisės pažeidimų bylose, kai ATPK nurodytais atvejais yra raÅ¡omas teismo posėdžio protokolas (17 b. l.). Kaip jau minėta, administracinio teisės pažeidimo bylÄ teisėjas nagrinėjo vienasmeniÅ¡kai, nedalyvaujant nei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A., nei kitiems proceso dalyviams, todėl teismo posėdžio protokolas pagrįstai nebuvo raÅ¡omas ir nedaromas garso įraÅ¡as. Apeliaciniu skundu D.

A. praÅ¡o jo 2014 m. spalio 31 d. praÅ¡yme (28–37 b. l.) iÅ¡dėstytus argumentus laikyti apeliacinio skundo pagrindu ir dalyku. IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo ir minėto praÅ¡ymo matyti, kad D. A., kaip jau minėta, iÅ¡ esmės neginčija faktinių aplinkybių, kad įvykio dienÄ automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus, esant nustatytam lengvam neblaivumo laipsniui (0,76 ± 5% promilės), kad dėl to policijos pareigÅ«nai jį nuÅ¡alino nuo transporto priemonės vairavimo ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal ATPK 126 str. 1 d.

Skundu apeliantas praÅ¡o tik neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Kitaip tariant, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliuoja į ATPK 30¹ str. numatyto instituto taikymÄ jo atžvilgiu. IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad D. A. yra nubaustas už ATPK 126 str. 1 d. numatytojo pažeidimo padarymÄ . ATPK 126 str. 1 d. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 1000 iki 1500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija).

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimu, nustačius vienÄ apelianto atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nustačius vienÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis pakartotinai per vienerius metus padarė tos pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį – padarė vienÄ iÅ¡ pavojingiausių ir Å¡iurkščiausių teisės pažeidimų, apeliantui buvo paskirta administracinio įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda – 1250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Taigi apylinkės teismas, skirdamas apeliantui nuobaudÄ , iÅ¡ esmės atsižvelgė į visas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes.Galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta straipsnio sankcijoje arba jos neskirti numato ATPK 301 str. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad į šį teisės institutÄ ir apeliuoja D. A.. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba Å¡velnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali bÅ«ti visai neskiriama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl ATPK 301 str. taikymo, yra ne kartÄ pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar Å¡velnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

AukÅ¡tesnės instancijos teismas, įvertinęs Å¡ios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nėra, ir taikyti ATPK 301 str. nuostatas D. A. atžvilgiu nėra pagrindo.Tai, kad D. A. nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, teismo buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudÄ sankcijos už padarytÄ pažeidimÄ ribose. Pažymėtina, kad apeliantui nustatytas 0,76 ± 5% promilės girtumo laipsnis, konkrečiu atveju, negali bÅ«ti laikomas tik nežymiai virÅ¡ijančiu leistinÄ girtumo normÄ , ir tai byloja apie pakankamai pavojingÄ padaryto pažeidimo pobÅ«dį, o ne atsitiktinį suklydimÄ dėl savo bÅ«senos.

Byloje yra duomenų, kad D. A. studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete (36 b. l.), moka buto nuomos mokestį, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbo funkcijoms vykdyti (33 – 35 b. l.), į kÄ savo skundu itin apeliuoja D. A., tačiau to nepakanka, kad jam bÅ«tų taikomos ATPK 301 str. nuostatos ir atitinkamai Å¡velninama jo teisinė padėtis.Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. D. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra vienas iÅ¡ pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas (skiriant tik baudÄ ) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Apeliacinio skundo argumentais D. A. akcentuoja tai, kaip netekus jam teisės vairuoti transporto priemones jis patirs nepatogumų, susijusių su darbu, studijomis, buto nuoma, tačiau Å¡iuo atveju bÅ«tina pažymėti, kad tokios aplinkybės atsirado tik dėl jo paties netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D.

A. pirmosios instancijos teismo skirta nuobauda yra proporcinga padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«džiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjo asmenybei, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ nutarimÄ , kaip skundu praÅ¡o apeliantas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r i a : palikti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir D.

A. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                              Nijolė Matuzevičienė