3e27d4c8-c6b3-4ee7-9484-e87c8119d1a8 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-2083-395/2011(Teisminis proceso numeris nesuteiktas)                                                             Pirmosios instancijos teismo teisėjas Viktoras Preikšas                               Procesinio sprendimo kategorijos: 38;73.2.6.1;121.18;121.21;(S)                                                                                                                                                              KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant atsakovui R.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro apeliacinį skundÄ dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-98-327/2011 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieÅ¡kinį atsakovams E. P., R. P. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau Draudikų biuras) prašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 2218,01 Lt nuostolių atlyginimo, pen­kis pro­centus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo spren­di­mo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. dėl E. P., vairavusio R. P. priklausančiÄ transporto priemonę Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta R. Å . priklausanti transporto priemonė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl žalos atlyginimo R. Å . kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , kurio vardu „If P & C Insurance AS“ iÅ¡mokėjo R. Å . 2218,01 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykio metu padarytai žalai atlyginti.

IeÅ¡kovas „If P & C Insurance AS“ kompensavo draudimo iÅ¡mokÄ , todėl turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už eismo įvykį asmenį arba transporto priemonės savininkÄ (b. l. 2-3, 48-51).Lazdijų rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 37,60 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Teismas nurodė, kad atsakovo E. P. kaltė dėl žalos padarymo fakto ir dydžio neginčijama. ŽalÄ nukentėjusiam asmeniui atlygino draudimo kompanija „If P&C Insurance AS“.

Å iÄ draudimo sumÄ pagal sutartį kompensavo ieÅ¡kovas, kuris įgijo regreso teisę reikalauti, kad sumokėtÄ dėl padarytos žalos sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, vairavęs nedraustÄ transporto priemonę arba Å¡ios transporto priemonės savininkas, turėjęs pareigÄ apdrausti transporto priemonę priva­lo­muoju civilinės atsakomybės draudimu. Toks reikalavimas yra kildinamas iÅ¡ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, nes deliktinės civilinės atsakomybės santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (Å¡iuo atveju – draudimo iÅ¡mokos sumokėjimu).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo drau­di­mo įstatymo pagrindu (23 str. 1 d.) ieÅ¡kovui atsiranda teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtÄ sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo. Tokiems reikalavimams taikytinas su­trum­pin­tas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2009, Nr. 3K-3-78/2010). Eismo įvykis kilo (žala padaryta) 2009 m. rugsėjo 3 d., nukentėjusiajam as­me­niui draudimo suma iÅ¡mokėta 2009 m. spalio 1 d., draudikui draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovas kom­pen­sa­vo 2009 m. gruodžio 4 d.

IeÅ¡kinį ieÅ¡kovas pateikė 2010 m. gruodžio 27 d. (b. l. 2), taigi praleido nus­tatytÄ vienerių metų terminÄ Â ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Kadangi vie­nas iÅ¡ solidarių atsakovų – R. P., praÅ¡o taikyti senaties terminÄ , teismas ieÅ¡kinį atmetė (CK 1.131 str. 1 d.).Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams, Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikomas.

Draudimo teisiniai santykiai gali sieti tik draudikÄ ir draudėjÄ . Tuo tarpu draudikas ir ieÅ¡kovas yra du atskiri, savarankiÅ¡ki subjektai, kurių tikslai, uždaviniai bei funkcijos kardinaliai skiriasi. IeÅ¡kovas nevykdo draudimo veiklos ir nėra draudikas, t. y. nesudarinėja draudimo sutarčių, neprisiima draudimo rizikos bei už tai negauna draudimo įmokų. Kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, ieÅ¡kovas, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® nuostatomis, moka iÅ¡mokas nukentėjusiems tretiesiems asmenims už savo civilinės atsakomybės neapsidraudusius eismo įvykių kaltininkus.

IÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovas, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, regreso tvarka įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į eismo įvykio kaltininkÄ ir atsakingÄ už draudimo sutarties sudarymÄ transporto priemonės savininkÄ , su kuriais ieÅ¡kovÄ sieja ne draudimo teisiniai santykiai, o iÅ¡ delikto kylantys santykiai. IÅ¡ delikto kylantiems reikalavimams taikomas trijų metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Å iuo atveju, ieÅ¡kovo nuomone, reikalavimas atsirado iÅ¡ regresinės prievolės, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.125 straipsnio 4 dalis).

IÅ¡moka minėto eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui buvo iÅ¡mokėta 2009-10-01, todėl ieÅ¡kinio senaties termino eiga ieÅ¡kovo reikalavimui pasibaigė tik 2011-10-01.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta.Apeliacinis skundas tenkintinas.CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas bÅ«tų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat suklydo aiÅ¡kindamas bei taikydamas materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo klausimais ir atmesdamas ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams E. P. ir R.

P. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Kaip matyti byloje esančios Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2009-09-22 pažymos Nr. 2-70-S, dėl 2009-09-03 autoįvykio metu atsiradusios žalos kaltas atsakovas E. P., vairavęs atsakovo R. P. vardu registruotÄ transporto priemonę – automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Paminėto autoįvykio metu nukentėjusio automobilio Audi A6, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui draudimo kompanija „IF P & C Insurance AS“ iÅ¡mokėjo 2218,01 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , o atsakovo R. P. vardu registruotas automobilis, kurį žalos padarymo metu vairavo atsakovas E. P. TPVCAPD nebuvo apdraustas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu dėl nuostolių atlyginimo regreso teise į teismÄ kreipėsi praleidęs CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytÄ vienerių metų ieÅ¡kininės senaties terminÄ , atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ .

Tačiau teismas, vertindamas ginčo atveju pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo, neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino žalos, t. y. nuostolių, kilmę. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, sprendė, jog ginčo atveju ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas regreso teise ir yra kildinamas iÅ¡ draudimo teisinių santykių, kuriems taikytinos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 1 dalies ir CK 6.280 straipsnio nuostatos. TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro todėl, kad ginčo atveju regreso sÄ voka reiÅ¡kia subrogacijÄ , o ne regresÄ siaurÄ ja jo prasme, todėl ieÅ¡kovas ginčo atveju draudimo sutarties santykių atžvilgiu nėra „draudikas“, o trečiasis asmuo subrogacijos bÅ«du perimantis reikalavimo teisę prievolės atžvilgiu (CK 6.111 straipsnis).Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad regresÄ ir subrogacijÄ visų pirma reikÅ¡minga atskirti dėl tinkamo ieÅ¡kinio senaties taikymo.

Ä®statymas įtvirtina skirtingas ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisykles regresinėms prievolėms ir prievolėms, kurios subrogacijos bÅ«du nukentėjusį asmenį pakeičia jam žalÄ atlyginęs trečiasis asmuo (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas). IÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Todėl ginčo atveju ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 2009-10-01 įvykdžius kreditoriaus prievolę (b. l.

18) ir subrogacijos bÅ«du įstojus į pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) vietÄ , ieÅ¡kinio senaties termino pradžiai nustatyti taikoma CK 1.128 straipsnio taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tokiu bÅ«du skirtingas ieÅ¡kinio senaties terminų pradžios nustatymo taisykles lemia regreso ir subrogacijos skirtumai, nes regreso ir subrogacijos atskyrimas reikÅ¡mingas ne tik ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymui, bet ir ieÅ¡kinio senaties terminų taikymui.

CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o to pateis straipsnio 8 dalyje – sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Kadangi ginčo atveju ieÅ¡kovo ieÅ¡kininiai reikalavimai neabejotinai kyla iÅ¡ deliktinių teisinių santykių, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialiosios teisės normÄ , dėl ko skundžiamas teismo sprendimas naikintinas (CPK 330 straipsnis).Teisėjų kolegija, pripažindama ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pagrįstu, pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimÄ apsaugos sistema, pagal kuriÄ transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiradus civilinei atsakomybei žalos atlyginimo iÅ¡laidos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustÄ transporto priemonę, ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytÄ pareigÄ privalomai drausti, neapdraustÄ transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009).Esant Å¡ioms aplinkybėms akivaizdu, kad ieÅ¡kovas pagrįstai reiÅ¡kia ieÅ¡kinį abiems atsakovams solidariai, nes TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Draudiko biuro teisė pareikÅ¡ti reikalavimÄ savininkui ir kaltininkui kaip solidariems skolininkams.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, ginčo atveju atsakovas R. P., bÅ«damas automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku negalėjo pats naudoti ir leisti naudoti bendraatsakovui E. P. Å¡ios neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomu draudimu transporto priemonės. Å iuo atveju automobilis yra didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), todėl transporto priemonės valdytojas (savininkas) turi suvokti apie atitinkamÄ perduoto naudotis automobilio galimÄ rizikÄ ir iÅ¡ to kilsiančius neigiamus padarinius.

Perduodamas neapdraustÄ automobilį naudoti, valdytojas (savininkas) pažeidė imperatyviÄ jÄ Ä¯statymo normÄ ir tokiu elgesiu sudarė prielaidas Draudikų biuro reikalavimui.Nurodytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčo atveju automobilio savininko R. P. atsakomybė Draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad jis neįvykdė imperatyvios įstatymo normos reikalavimų. Taigi Å¡iuo atveju transporto priemonės savininko ir kaltininko solidarioji atsakomybė atsiranda ne iÅ¡ CK 6.279 straipsnio normos, kurioje nustatyta atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ , bet iÅ¡ įstatymo.

Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovai ginčo atveju pažeidė TPVCPDÄ® 4 straipsnio reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų Draudikų biuras turėjo įstatyme nustatytÄ pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , tai jie laikyti solidariaisiais skolininkais ieÅ¡kovo atžvilgiu ir pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atsakovams tenkintinas visiÅ¡kai (TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 1 dalis, CK 6.6 straipsnis ir 6.988 straipsnio 3 dalis).Apeliacinį skundÄ patenkinus, ir byloje priėmus naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovų priteistinos ieÅ¡kovui jo patirtos byloje bylinėjimosi iÅ¡laidos – 135 Lt žyminis mokestis (b.l. 24, 85) (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys).

Taip pat iÅ¡ atsakovų valstybei priteistinos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :            Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.              Priteisti ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291, buveinės adresas Algirdo g. 38, LT-03606 Vilnius, a.s. Nr. LT 96 7044 0600 0155 8518, AB SEB bankas) solidariai iÅ¡ atsakovų E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2218,01 Lt (du tūkstančius du šimtus aštuoniolika litų, 01 ct) nuostolių atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-12-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291, buveinės adresas Algirdo g. 38, LT-03606 Vilnius, a.s. Nr. LT 96 7044 0600 0155 8518, AB SEB bankas) iš atsakovų E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 67,50 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis litus, 50 ct) iÅ¡ kiekvieno žyminio mokesčio iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovų E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 51,15 Lt (penkiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ , 15 ct) iÅ¡ kiekvieno iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Å¡ias iÅ¡laidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Albinas Čeplinskas Kolegijos teisėjai                                                                                                        Arvydas Žibas Algirdas Remeika