2017-03-08 Nr. AB-5530-3-61-3-00144-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-272-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00144-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 10000363303 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymą pareiškėjas grindžia tuo, kad jo gaunama pensija yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Kito turto, iš kurio jis gautų pajamų, pareiškėjas neturi, o esamas turtas yra areštuotas. Bet kokios jo gaunamos lėšos į sąskaitą bus nurašomos, todėl jis neturės lėšų minimaliam pragyvenimui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo AB SEB banko išrašo matyti, jog piniginių lėšų judėjimas apžvelgtas tik nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. sausio 6 d., todėl nėra galimybių spręsti apie tikrąją finansinę pareiškėjo padėtį. Muitinės departamento 2012 m. birželio 27 d. raštas patvirtina, kad pareiškėjui skirta pareigūno valstybinė pensija už tarnybą 259,51 Eur (896,04 Lt), kuri buvo ribojama taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytus apribojimus. Pažymėjo, kad minėto įstatymo nuostatos jau nebetaikomos, o pareiškėjas nenurodo ir nepateikia įrodymų, kokio dydžio valstybinė pareigūnų pensija už tarnybą jam šiuo metu yra mokama. Todėl įvertinus pareiškėjo pateiktus duomenis, neįmanoma spręsti apie tikrąją pareiškėjo finansinę padėtį bei konstatuoti aplinkybės, jog, vykdant išieškojimą iš pareiškėjo sąskaitų ir šio išieškojimo nesustabdžius, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimais bei įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjas nepagrindė, jog jam gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, ar nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, todėl pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

III. Pareiškėjas A. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį dalyje, kurioje netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir jo prašymą patenkinti – sustabdyti Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 10000363303 galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismo motyvai nėra pagrįsti, kadangi jie gali būti taikomi juridiniam asmeniui, verslo įmonei, o ne fiziniam asmeniui. Mokestinės nepriemokos išieškomos iš visų gaunamų lėšų. Jeigu bet kokios lėšos patenka į kredito įstaigų sąskaitas, jos nurašomos. Suma didelė ir ją uždirbti per trumpą laiką, t. y. trumpą laikotarpį pragyvenant be lėšų, nėra jokios galimybės. Lietuvos vidutinis darbo užmokestis 2016 m. III ketvirtį bruto buvo 793,3 Eur, neto 615,9 Eur. Uždirbant vidutinį darbo užmokestį ir sumokėti 85 594 Eur muito pareiškėjui reikėtų dirbti ne mažiau kaip 8 metus. Turto, iš kurio gautų pajamų, neturi, o garažo boksas ir automobilis yra areštuoti. Pareiškėjas gauna 371,51 Eur per mėnesį pensiją, niekur nedirba, jokia individualia veikla taip pat neužsiima ir negali užsiimti, kadangi visos apyvartinės lėšos yra nurašomos. Pažymi, kad 2017 m. sausio 19 d. Muitinės departamentas nuo sąskaitos nurašė 370,08 Eur, sąskaitoje liko 0,47 Eur.

Akcentuoja, kad pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 13 d. patyrė (duomenys neskelbtini) ir yra gydomas medikamentais, kuriuos vartoja pastoviai. Lėšų gydymuisi nebeturi, nelieka pinigų maistui, sumokėti už komunalines paslaugas.

Atsakovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti galioti.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nepateikė garantijos, laiduojančios muito mokestinės nepriemokos įvykdymą bei laiku nesumokėjo sprendimu įregistruotos skolos, todėl Vilniaus teritorinė muitinė, tiksliai laikydamasi teisės aktuose nustatytos mokesčių išieškojimo tvarkos ir terminų, 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 10000363419 pilnai sustabdė 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 18KP-16-686 įregistruotų akcizo, PVM, delspinigių, baudos ir dalies muito (5 230 Eur), atitinkančios areštuoto turto vertę, išieškojimą. Likusiai muito daliai pradėtas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas. Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 100000363303 dėl priverstinio išieškojimo veiksmų, duodant kredito įstaigoms nurodymą nurašyti 80 364 Eur muito nepriemoką iš pareiškėjo banko sąskaitų. Mano, kad minėti muitinės institucijų sprendimai yra neatsiejama visų teisiškai pagrįstų muitinės veiksmų dalis, įregistruojant mokestinę prievolę muitinei bei išieškant sprendimu nustatytą mokesčių nepriemoką.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tačiau iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos matyti, kad pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Teismas detaliai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus (SEB banko išrašas, piniginių lėšų judėjimas už tam tikrą laikotarpį) ir pažymėjo, kad jie nesuteikia galimybių spręsti apie tikrąją finansinę pareiškėjo padėtį. Pareiškėjas taip pat nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, kokio dydžio valstybinė pareigūnų pensija už tarnybą yra jam mokama dabar. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, pažymėjo, kad neįmanoma spręsti apie tikrąją pareiškėjo finansinę būklę bei konstatuoti aplinkybės, jog, vykdant išieškojimą iš jo sąskaitų ir šio išieškojimo nesustabdžius, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas nepateikė teismui pakankamų įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, nepateikė išsamių duomenų apie gaunamas pajamas, todėl teismas pagrįstai 2017 m. sausio 19 d. nutartimi, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, nutarė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti. Teismas, ištyręs byloje pateiktus dokumentus, daro pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjas nepagrindė, kad jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, ar nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Pažymi, kad jeigu teismas tenkins pareiškėjo skundą ir pripažins, jog jis neturi mokėti muito sumos, pareiškėjas turės teisę susigrąžinti teisiškai neprivalomus sumokėti mokesčius iš valstybės biudžeto.

Mano, kad teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis priimta įvertinus byloje pateiktus dokumentus ir nurodytas aplinkybes bei teisingai pritaikius galiojančius teisės aktus ir yra pagrįsta, naikinti teismo nutartį ir tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, LVAT 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė sustabdyti Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 10000363303 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“, kuriuo nuspręsta nurašyti mokestinę nepriemoką – 80 364 Eur iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose, galiojimą.

Kaip ne kartą savo praktikoje yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Pažymėtina ir tai, kad teismas kiekvieną kartą spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi įvertinti, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012 ir kt.).

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindė tuo, kad jo turtas yra areštuotas, gaunama valstybinė pensija yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, kito turto, iš kurio turėtų galimybę gauti pajamų, neturi. Bet kokios įplaukos į jo sąskaitą bus nurašomos, todėl likus be pragyvenimo šaltinio, pareiškėjui bus padaryta esminė žala, t. y. pareiškėjas prašymą iš esmės grindžia finansinėmis aplinkybėmis.

Aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad teismas, analizuodamas asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, privalo įvertinti jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438- 527/2009, 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-310/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-459/2011, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-487/2011, 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-675/2011).

Taigi prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, jog atitinkamu administraciniu aktu vykdomas išieškojimas gali padaryti neigiamą finansinę žalą, privalo būti pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais), iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, ir remiantis jais įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su paskirtos baudos (ekonominės sankcijos) išieškojimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar pareiškėjas pagrindė teiginius, kad konkrečiu ginčijamu sprendimu skirtų mokestinių prievolių išieškojimas (sprendimo vykdymas) jam gali sukelti didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, vertintini pareiškėjo su skundu bei atskiruoju skundu pateikti įrodymai.

Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų įrodymų, jis gauna 371,51 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (b. l. 62), individualios veiklos nėra įregistravęs, verslo liudijimo nebuvo įsigijęs (b. l. 55), duomenų apie pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo laikotarpius Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nėra (b. l. 63), pareiškėjo turimas turtas: garažas ir automobilis 2016 m. gruodžio 5 d. turto arešto aktu Nr. 2MA-83 yra areštuoti (b. l. 18-20). Pareiškėjo piniginių lėšų judėjimas pareiškėjo AB SEB banko sąskaitoje apžvelgtas tik nuo 2016 m. gruodžio 30 d., sąskaitoje minėtai dienai pinigų likutis buvo 0,47 Eur (b. l. 23), 2017 m. sausio 19 d. pareiškėjui pervesta 371,51 Eur VSDFV Ukmergės skyriaus išmoka, iš kurios Muitinės departamento prie Finansų ministerijos sprendimu nurašyta 370,08 Eur suma, VĮ Registrų centro nurašyta 1,02 Eur suma, galutinis likutis sąskaitoje yra 0,47 Eur (b. l. 59). Iš 2017 m. sausio 26 d. medicininių dokumentų išrašo matyti, kad pareiškėjas serga ir yra gydomas atitinkamais medikamentais (b. l. 61).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 10000363419, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas A. S. dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. spendimo, kuriuo jam, kaip vienam iš solidarių skolininkų, apskaičiuoti ir įregistruoti muito, akcizų, PVM bei kiti mokesčiai, Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, pateikė skundą, nuspręsta nepradėti 5 230 Eur muitų, akcizų, PVM, akcizų delspinigių, PVM delspinigių ir baudos priverstinio išieškojimo, kol bus išspręstas mokestinis ginčas (b. l. 13-14).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjo gaunamos pajamos yra tik 371,51 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kitų pajamų pareiškėjas negauna, jokios kitos veiklos, iš kurios galėtų turėti pajamų, nevykdo, pareiškėjo turtas yra areštuotas. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjo sąskaita yra areštuota, todėl 2017 m. sausio mėn. pareiškėjo gauta valstybinė pensija buvo nurašyta muitinės skolai grąžinti, sąskaitos likutis 2017 m. sausio 19 d. buvo 0,47 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytiems teiginiams, kad gaunama valstybinė pensija yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, todėl negavęs šių pajamų, negalės tenkinti būtiniausių savo poreikių, kadangi kitų lėšų, iš kurių galėtų pragyventi, pareiškėjas neturi. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir nepateikė duomenų, kuriuos įvertinus galima būtų nustatyti kokia grynųjų pinigų suma galėtų disponuoti pareiškėjas, kokiomis pinigų sumomis disponavo iki turto arešto, tačiau esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų. Nagrinėjamu atveju, kaip administracinio akto vykdymo sukeliama didelė žala galėtų būti vertinamas atvejis, kai dėl administracinio akto įvykdymo gali reikšmingai pablogėti asmens finansinė padėtis, šiuo gi atveju, pareiškėjo finansinė padėtis ne tik kad pablogėtų, tačiau jis netektų lėšų net minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų pažeistas proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principai.

Sutiktina su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad pareiškėjas, teismui tenkinant jo skundą, turės teisę susigrąžinti teisiškai neprivalomas sumokėti mokesčius iš valstybės biudžeto, tačiau įvertinus byloje susiklosčiusią situaciją ir nurodytas aplinkybes, pareiškėjas jau šiuo metu netenka pagrindinio pajamų šaltinio ir negali tenkinti net minimaliausių savo poreikių, kadangi visa jo gaunama valstybinė pensija nurašoma muitinės skolai grąžinti.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kurioje netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, atmestas, naikintina ir pareiškėjo prašymas tenkinamas, Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 10000363303 galiojimas laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdomas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kurioje netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, panaikinti ir pareiškėjo prašymą patenkinti - iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 10000363303 galiojimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė