2017-11-22 Nr. AB-21580-3-63-3-01322-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2235-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01322-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 sausio mėn. iki 2016 birželio mėn. įvairiais laikotarpiais buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinės (toliau – ir areštinė) kamerose nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Nebuvo užtikrintas minimalus plotas. Teigė, jog kamerų plotas yra apytiksliai 12 kv. m, kurio grindų plotą užima stalas, du dviaukščiai gultai, sanitarinis mazgas. Tokiose patalpose buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, buvo šalta, drėgna, nešvaru. Dėl tokių gyvenimo sąlygų kyla dažni konfliktai. Teigė, jog asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis: asmenys, esant žemai temperatūrai verčiami nusirengti, daiktus dėti į nešvarias dėžes. Manė, jog areštinės pareigūnai piktnaudžiauja savo pareigomis, siekia apriboti pareiškėjo teisių žinojimą arba jas stengiasi iš viso panaikinti. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjui ne kartą buvo sutrikusi sveikata, buvo kreiptasi į areštinės seselę, kur prašymai nebuvo registruojami, nusiskundimai pateikiami žodžiu. Nurodė, jog ne kartą kreipėsi į areštinės viršininką prašydamas pagerinti kalinimo sąlygas; 2016 m. vasario 11 d. raštu buvo kreiptasi į Klaipėdos AVPK areštinės viršininką, kuris prašymą užregistravo tik 2016 m. kovo 3 d. Gautuose atsakymuose į prašymus nurodyta, kad sąlygos areštinėse nebus gerinamos. Dėl tokių laikymo sąlygų patyrė neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius bei emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą, sąnarių, nugaros, raumenų skausmus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas.

4. Paaiškino, kad visi gaunami skundai Klaipėdos AVPK yra registruojami, o žodiniai asmenų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), skundai priimami tik tais atvejais, kai juos yra galimybė išnagrinėti tuoj pat. Nurodė, jog 2016 m. gegužės 18 d. gautas pareiškėjo skundas, į kurį atsakymas pateiktas 2016 m. birželio 2 d. Pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinės kamerose buvo laikomas periodiškai nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2016 m. birželio 10 d., o pažeidžiant teisės aktais numatyto minimalaus ploto tenkančio vienam asmeniui reikalavimą, galimai buvo laikomas 20 parų.

Neatitikimas siekė tik kelias šimtąsias ar dešimtąsias ploto dalis. Manė, jog pažeidimas trumpalaikis ir neintensyvus. Teigė, jog atsiradus galimybei, nuteistieji perkeliami į laisvesnes kameras. Pareiškėjas areštinėje buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti. Pažymėjo, jog pareiškėjas yra jauno amžiaus, jokiomis ligomis nesiskundė. Nurodė, jog Klaipėdos AVPK areštinė (Jūros g. 1, Klaipėda) atitiko visus tokios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus bei buvo pripažinta tinkama eksploatacijai. 2015 m. gruodžio 22 d. buvo patikrintos naujai pastatytos areštinės (Kauno g. 6, Klaipėda) patalpos ir nustatyta, jog jos atitinka keliamus reikalavimus bei gali būti eksploatuojamos. 2016 m. balandžio 4 d.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas atliko patikrinimą, kurio metu sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Teigė, jog pareiškėjo teiginiai dėl šalčio, drėgmės, ir kt. yra hipotetiniai. 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų metu konstatuota, kad santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kad kamerose yra mechaninė ir dirbtinė ventiliacija, yra galimybė atsidaryti langus. Natūralus apšvietimo srautas ir oro judrumas nežymiai neatitinka higienos normų reikalavimų, o tokia neatitiktis nėra vertinama kaip pažeidimas. Akcentavo, jog asmens krata, daiktų apžiūra atliekama tam skirtoje patalpoje, kurios švara užtikrinama atliekant kasdieninį valymą, o oro temperatūra bei santykinė drėgmė atitinka keliamus reikalavimus.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė R. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 120 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas iš Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinės viršininko 2016 m. birželio 21 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-11930 teismas nustatė, kad 2015 metais 20 parų pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į minimalų plotą. Teismas nevertino ploto ryte ir vakare atskirai, o vertino, kad jeigu tą dieną reikiamas plotas buvo bent kurią paros dalį nesuteiktas, reiškia pažeista pareiškėjo teisė į teisės akte nustatytą ploto normą, o tuo pačiu į tinkamas laikymo sąlygas. Taip pat teismas atmetė atsakovo atstovo argumentus, kad areštinės administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Kitais pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 5,12 iki 20,36 kv. m ploto, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dėl kamerų perpildymo nebuvo galima judėti, kildavo konfliktai yra neatsiejamai susiję su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip šio pažeidimo dalis. Taip pat teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo nurodytus argumentus, jog dalį gyvenamųjų patalpų ploto užėmė baldai, kadangi, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, teisės aktai nenumato reikalavimo eliminuoti kameroje esančių baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Teismas sprendė, jog tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista.

7. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas areštinės viršininkui 2016 m. kovo 3 d. ir 2016 m. balandžio 7 d. teikė skundus dėl gyvenimo sąlygų areštinėje. Daugiau jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovavosi byloje atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais: Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktu Nr. K3-98, 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo aktu Nr. K3-472, kuriuose užfiksuoti faktai, tiriant areštinėse laikomų asmenų skundų aplinkybes laikotarpiu nuo 2013 iki 2015 metų, bei 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo aktu Nr. PA.3-8(18.4.1.2.12), kuriuo įvertinti R. K. 2016 m. balandžio 7 d. skunde išdėstyti faktai. Nors paminėtuose patikrinimo aktuose užfiksuoti Higienos normos 37:2009 21 punkto neatitiktis dėl dirbtinės apšvietos, dėl natūralaus apšvietimo ir oro judrumo, tačiau pagal Higienos normos 2 punktą veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl dirbtinės apšvietos, natūralios apšvietos ir oro judrumo matavimų neatitiktis nebuvo vertinami kaip pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas areštinės kamerose buvo laikomas 2015 metais, t. y. laikotarpiu, apimančiu patikrinimo laikotarpį, spręsta, jog pateikti rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius dėl drėgmės kamerose buvimo, netinkamos apšvietos bei netinkamos temperatūros buvimo. 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo aktu nustatyta, jog dušo – persirengimo patalpų bei prausimuisi teikiamo vandens temperatūra atitiko higienos normų HN 134:2015 reikalavimus, bei padaryta išvada, jog R. K. skunde išdėstyti faktai dėl Klaipėdos AVPK viešosios tvarkos biuro areštinės (Kauno g. 6, Klaipėda) dušuose, persirengimo kambariuose žemos patalpų ir dušų ragelių tekančio vandens temperatūros, nešvarių langų gyvenamosiose patalpose, nepasitvirtino ir Lietuvos higienos normų HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė.

8. Teismas sprendė, jog minėtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų areštinėje laikomų asmenų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sąlygų (drėgna, blogas apšvietimas, netinkama oro temperatūra) areštinėje, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

9. Teismo vertinimu, nurodytas kalinimo perpildytoje gyvenamojoje patalpoje laikotarpis bei pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto norma sukėlė pareiškėjui diskomfortą, be to, toks perpildymas iš dalies trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime. Teismas, įvertinęs pareiškėjo kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis areštinėje trukmę (20 parų), pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, konstatavo, jog pareiškėjui nagrinėjamu atveju priteistina neturtinė žala pinigais. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje už kiekvieną kalinimo dieną, kurią buvo pažeista minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto norma, asmeniui priteisiama nuo 6 iki 9 Eur. Pareiškėjo patirta neturtinė žala galėtų būti įvertintina 120 Eur (20 x 6) (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnis).

10. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašoma priteisti suma (2 000 Eur) yra neproporcinga (pernelyg didelė) kompensuoti tuos nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, kuriuos pareiškėjas patyrė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo laikymas Klaipėdos AVPK areštinėje nebuvo vientisas, o susidėjo iš 4 atskirų epizodų, išsidėsčiusių per ilgesnį nei 1 metų laikotarpį; į tai, jog kitais nei pažeidimo laikotarpiais, pareiškėjui teko nuo 5,12 iki 20,36 kv. m kameros ploto; taip pat į tai, jog pareiškėjas skunde nenurodė jokių individualių aplinkybių, kaip neturtinė žala pasireiškė būtent jam, taip pat nepateikė duomenų, kad pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes; bei į tai, jog iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo atsakovo atstovo elgesio pareiškėjo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų (priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, atsižvelgęs į teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo, dėl kurio pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, mastą, trukmę ir aplinkybę, kad pažeidimo intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra duomenų, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata pablogėjo, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatavo, jog iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, pareiškėjui priteistina 120 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III. 11. Pareiškėjas R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

12. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo reikalavimus, nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio nuostatos. Pareiškėjo teiginius galėjo patvirtinti tik duomenys, kuriais disponuoja atsakovas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, todėl jie išlieka kaip nepagrįsti.

13. Teismas nepagrįstai nurodė, kad už žalą, padarytą neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, atsakomybė atsiranda esant tik visoms keturioms bendrosioms civilinės atsakomybės sąlygoms, taip pat ir kaltei.

14. Prašo adekvačiai nustatyti dėl sumą neturtinei žalai dėl padarytų pažeidimų atlyginti, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos teismų praktiką.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažįstant pareiškėjo teisių pažeidimą (nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais).

16. Nurodo, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde neturtinės žalos dydžio nediferencijavo pagal patirtos žalos pobūdį, nepagrindė įrodymais ar objektyviais duomenimis, o dėstė tik bendro pobūdžio teiginius. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos žalos.

17. Mano, kad pareiškėjui sukelti nepatogumai įvertinti pinigų suma, kuri nėra adekvati pareiškėjo patirtiems nepatogumams ir neigiamiems išgyvenimams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos jį laikant Klaipėdos AVPK areštinėje netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 120 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatęs, kad pareiškėjui 20 parų nebuvo užtikrinta teisė į minimalų plotą ir buvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 5 punktas, pagal kurį vienam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pažymėtina, kad kitus pareiškėjo skundo teiginius dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų areštinėje pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus.

20. Iš pareiškėjo teismui pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, taip pat teigia, kad nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų.

21. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas.

22. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos administracinis teismas, 2016 m. birželio 9 d. nutartimi priėmęs pareiškėjo skundą, įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą ir medžiagą, susijusią su ginču, įrodymus apie tai, nuo kada iki kada areštinėje buvo laikomas pareiškėjas, kokiomis sąlygomis, kokioje patalpoje ir kt. (b. l. 2). Klaipėdos AVPK teismui pateikė su ginču susijusią medžiagą (b. l. 26–51), be kita ko, patvirtinančią pareiškėjui tekusį plotą areštinės kamerose ginčo laikotarpiu, pareiškėjo korespondenciją ir gautus daiktus, teiktus skundus, taip pat dokumentus, patvirtinančius leidimą pradėti eksploatuoti areštinės pastatą bei areštinės patikrinimo aktus. Taigi akivaizdu, kad teismas iš atsakovo išreikalavo bylos nagrinėjimui reikalingus duomenis ir įrodymus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokių konkrečiai įrodymų, susijusių su jo laikymo sąlygomis, pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš atsakovo ir kokius turėtų išreikalauti.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių bei pareigos visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes nepažeidė. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami.

24. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

25. Kiek tai susiję su argumentais, kad turėjo būti vadovaujamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pabrėžtina, jog EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai. Dėl priteistinos žalos dydžio remiantis subsidiarumo doktrina pirmiausia sprendžia nacionalinis teismas, taikydamas šioje valstybėje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei teismų praktikoje nustatytus kriterijus, įvertinęs konkrečiu atveju patirtą žalą. Taigi pagal subsidiarumo doktriną pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimą ir taikymą tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiškimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausiai yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Cocchiarella prieš Italiją (pareiškimo Nr. 64886/01), 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Edificaciones March Gallego S.A. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 28028/95) ir kt.).

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteista suma (120 Eur) yra pakankama jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Vien tai, kad priteista suma neturtinei žalai atlyginti pareiškėjui atrodo pernelyg maža, nėra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui didesnę piniginę kompensaciją.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys