Legislator Case Law & Legislation
3e250dc6-2cee-4f72-9761-b4c999f8b23e AI generated

3e250dc6-2cee-4f72-9761-b4c999f8b23e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 3e250dc6-2cee-4f72-9761-b4c999f8b23e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-646-629/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02369-2013-9)Procesinio sprendimo kategorija 28; 15.2.3.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ArÅ«no Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo L. V. atstovei advokatei Julijai Kirkilienei, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Energetikos ministerijos, atstovui Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

Legislator headnote

AI generated

3e250dc6-2cee-4f72-9761-b4c999f8b23e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nurodė, kad Å¡iuo atveju bendrieji Bendrijos teisės teisinio tikrumo ir atgalinio negaliojimo principai neprieÅ¡tarauja tam, kad valstybė narė, siekdama pasiekti tikslÄ bei atsižvelgusi į suinteresuotų asmenų teisėtus lÅ«kesčius, galėtų priimti reikalingus naujus teisės aktus. Pabrėžė, kad, nenustačius neteisėtų veiksmų, negali kilti ir civilinė atsakomybė.Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lesto“ atsiliepime (b. l. 37–38) prašė skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė prašė skundÄ tenkinti, savo pozicijÄ grįsdama skunde iÅ¡dėstytais motyvais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-646-629/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02369-2013-9)Procesinio sprendimo kategorija 28; 15.2.3.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ArÅ«no Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo L. V. atstovei advokatei Julijai Kirkilienei, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Energetikos ministerijos, atstovui Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lesto“ dėl turtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė: L. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–8), kurį vėliau patikslino (b. l. 94–95) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 4 102,29 Lt žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – ir Energetikos ministerija) 2012 m. sausio 5 d. iÅ¡davė jam leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-0763 (toliau – ir Leidimas plėsti). 2013 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymÄ (toliau – ir AIEÄ® pakeitimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymÄ , kurie įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d.

Ä®sigalioję minėti įstatymai iÅ¡ esmės pakeitė ankstesnės redakcijos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEÄ®) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡o nuostatas, reglamentuojančias atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimÄ bei leidimų plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumų galiojimÄ .

PaaiÅ¡kino, kad remiantis ankstesne AIEÄ® redakcija pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti taikomas 2012 metams nustatytas fiksuotas tarifas, nes leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ jam buvo iÅ¡duotas 2012 m. sausio 5 d., t. y. elektros supirkimo tarifas lygus 1,44 Lt/kWh. Tuo tarpu Seimui pakeitus ankstesnę AIEÄ® redakcijÄ pareiÅ¡kėjui buvo pritaikytas 1,25 Lt/kWh. 2013 metų tarifas. PareiÅ¡kėjas pabrėžė, kad jis pagrįstai tikėjosi, jog pastačius elektros energijos jėgainę, naudojančiÄ saulės energijÄ , pagamintÄ elektros energijÄ 12 metų (nuo elektrinės pastatymo) galės parduoti už minėtÄ 1,44 Lt/kWh tarifÄ , todėl dėl AIEÄ® pakeitimų buvo pažeistas teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas, ir pareiÅ¡kėjas, nors ir investavęs nemažas lėšas, ateityje negaus pagrįstai tikėtų pajamų už parduotÄ elektros energijÄ .PareiÅ¡kėjo manymu, neteisėtais veiksmais laikytinos Seimo priimtos AIEÄ® 20 str. 6 d. nuostatos, nes jos galimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 str. 2 d., 69 str. 1 d. bei teisinės valstybės principui.

Pažymėjo, kad priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų taip at egzistuoja, nes žalÄ tiesiogiai sukelia Seimo priimtos galimai neteisėtos AIEÄ® 20 str. 6 d. nuostatos, kuriomis vadovaudamasis pareiÅ¡kėjas su AB „Lesto“ sudarė elektros energijos supirkimo iÅ¡ atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių gamintojo sutartį. Toks tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, pasak pareiÅ¡kėjo, pagrindžiamas tuo, jog, jei Seimas nebÅ«tų priėmęs AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo minėtų nuostatų, tuomet pareiÅ¡kėjui sudarant sutartį su AB „Lesto“ bÅ«tų buvę taikomos Leidimo iÅ¡davimo plėsti metu galiojęs 1,44 Lt/kWh elektros energijos supirkimo tarifas, tačiau Seimui priėmus galimai Konstitucijai prieÅ¡taraujančias AIEÄ® 20 str. 6 d. nuostatas pareiÅ¡kėjui buvo pritaikytas leidimo gaminti elektros energijÄ dienÄ nustatytas 1,25 Lt/kWh tarifas.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad patirtÄ Å¾alÄ sudaro pagrįstai tikėtos, bet negautos pajamos, už parduodamÄ elektros energijÄ .Be to, pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, bÅ«tina iÅ¡tirti, ar AIEÄ® 20 str. 6 d. nuostatos neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 5 str. 2 d., 69 str. 1 d. ir teisinės valstybės principui.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Energetikos ministerija atsiliepimuose (b. l. 40–51, 115–121) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad 2012 m. Energetikos ministerijai buvo pateikta apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant ne didesnės kaip 30 kW galios saulės elektrines.

Susidarė situacija kuomet galimų įrengti mažųjų saulės Å¡viesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia artėjo prie 500 MW, tokiu bÅ«du virÅ¡ijant suminę įrengtÄ jÄ galiÄ , nustatytÄ AIEÄ® (redakcija iki 2013 m. vasario 1 d.) 13 str. 3 d. 2 p., apie 50 kartų. Tokia susidariusi situacija galėjo sÄ lygoti papildomÄ kasmetinį vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikį, virÅ¡ijantį 400 mln. Lt, kuris bÅ«tų surinktas iÅ¡ kitų elektros energijos vartotojų.

Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas AIEÄ® nustatydamas tikslÄ Ä¯rengtÄ jÄ suminę galiÄ padidinti iki 10 MW, neturėjo galimybės įvertinti, numatyti, kad per kelis mėnesius gali bÅ«ti pateikta apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų statyti saulės elektrines, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, bei kad tai turės tokiÄ Ä¯takÄ Ä¯rengtajai suminei galiai, sukels tokiÄ grėsmę galimybei užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ . Energetikos ministerijos nuomone, Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Pakeitimo įstatymÄ , proporcingai ir adekvačiai siekė bendros tautos gerovės, gynė elektros energijos vartotojus, užkirsdamas keliÄ elektros energijos kainos nepagrįstam, neteisingam didinimui.

Atkreipė dėmesį, kad Pakeitimo įstatymu nėra nustatomos ar keičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iÅ¡ atsinaujinančių energijos Å¡altinių, tarifų dydžių, todėl negalima tvirtinti, kad dėl Lietuvos Respublikos Seimo tiesioginių veiksmų pareiÅ¡kėjas galimai patyrė ar patirs nuostolius. Energetikos ministerijos nuomone, elektros energijos gamybos skatinimas iÅ¡ atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių, siekiant didinti Lietuvos Respublikos energetinį nepriklausomumÄ bei skatinti „švaresnės“ energijos gamybÄ , yra vieÅ¡asis interesas AIEÄ® kontekste, todėl vieÅ¡uoju interesu pripažintina taip pat galimybė fiziniams asmenims, vartojantiems elektros energijÄ savo Å«kiniams poreikiams, įmonėms, gaminančioms produkcijÄ ar teikiančioms paslaugas, mokėti teisingÄ , pagrįstÄ elektros energijos kainÄ .

Atsakovės manymu, AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimas laikytinas proporcinga priemone nustatant pusiausvyrÄ tarp Å¡ių interesų.Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Pakeitimo įstatymo tikslas, kaip ir AIEÄ® (redakcija iki 2013 m. vasario 1 d.), buvo užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , atsižvelgiant į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių prieinamumÄ , tinkamumÄ ir pakankamumÄ .

Jos manymu, dar prieÅ¡ gaudamas LeidimÄ plėtoti, bÅ«damas apdairus rinkos dalyvis, pareiÅ¡kėjas galėjo tikėtis teisinio reguliavimo pasikeitimų, todėl Å¡iuo atveju jis negali remtis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu, todėl nelaikytina, kad jo teisinė padėtis pablogėjo. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju reikia vertinti ir kitų – visų Lietuvos gyventojų, verslo subjektų – elektros energijos vartotojų teisėtus lÅ«kesčius mokėti teisingÄ , pagrįstÄ elektros energijos kainÄ .

Nurodė, kad Å¡iuo atveju bendrieji Bendrijos teisės teisinio tikrumo ir atgalinio negaliojimo principai neprieÅ¡tarauja tam, kad valstybė narė, siekdama pasiekti tikslÄ bei atsižvelgusi į suinteresuotų asmenų teisėtus lÅ«kesčius, galėtų priimti reikalingus naujus teisės aktus. Pabrėžė, kad, nenustačius neteisėtų veiksmų, negali kilti ir civilinė atsakomybė.Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lesto“ atsiliepime (b. l. 37–38) prašė skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė prašė skundÄ tenkinti, savo pozicijÄ grįsdama skunde iÅ¡dėstytais motyvais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundÄ atmesti, remdamasis atsiliepime pateiktais argumentais. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai ir pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 108)Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo.Nustatyta, kad Energetikos ministerija 2012 m. sausio 5 d. pareiÅ¡kėjui iÅ¡davė LeidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-0763 (b. l. 9). 2013 m. sausio 21 d.

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos iÅ¡davė pažymÄ , kad pareiÅ¡kėjo saulės elektrinė sumontuota, iÅ¡bandyta ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį (b. l. 60). 2013 m. sausio 24 d. pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ gaminti elektros energijÄ (b. l. 52). Leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-0724 jam buvo iÅ¡duotas 2013 m. vasario 19 d. (b. l. 10).Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo vienas iÅ¡ subjektų, kuriems taikomos atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo skatinimo priemonės. Ä® skatinimo priemonių sÄ raÅ¡Ä pateko ir fiksuoto tarifo taikymas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas (AIEÄ® 3 str. 2 d. 1, 2 p.).

Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas. Iki 2013 m. vasario 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (2011 m. gegužės 12 d. AIEÄ® 20 str. 7 d. redakcija). BÅ«tent galiojant tokiam reguliavimui pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas Leidimas plėsti.

Tuo tarpu nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ susiejo su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (2013 m. sausio 17 d. AIEÄ® 20 str. 6 d. redakcija). Taigi pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ plėtoti elektros energijos gavybÄ pateikė galiojant vienos teisinėms nuostatoms, o LeidimÄ gaminti gavo jau galiojant naujajam teisiniam reglamentavimui.Ä®statymų leidėjas Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo galiojant ankstesniam teisiniam reguliavimui, jokių iÅ¡imčių dėl naujo teisinio reguliavimo taikymo neįtvirtino, taigi naujasis fiksuoto tarifo nustatymo momentas (AIEÄ® 20 str. 6 d.) buvo taikomas net ir tiems Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo iki 2013 m. vasario 1 d.

PareiÅ¡kėjas ginÄÄ iÅ¡ esmės kelia dėl to, jog naujasis teisinis reguliavimas suponuoja mažesnių elektros energijos supirkimo tarifų nei jis tikėjosi, pradėdamas vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje, taikymÄ . Pasak pareiÅ¡kėjo, naujuoju reguliavimu buvo pažeisti jo teisėti lÅ«kesčiai, be to, jam buvo padaryta turtinė žala, kuri turi bÅ«ti atlyginta.Kaip nuosekliai pažymima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) doktrinoje, teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai.

Å ių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimÄ savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Å ie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius. Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui.

Ä®statymais nustačius asmenims tam tikrÄ teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ , valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Å ie principai taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos. Be to, pagal Å¡iuos principus teisinį reguliavimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, bÅ«tina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lÅ«kesčių (Å¡iais aspektais žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d, 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus;

Konstitucinio Teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimÄ ). Pagal principÄ lex retro non agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ (žr.

Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimus).Teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymų leidėjas, jau priimdamas pirminės redakcijos AIEÄ®, 2010 m. vasario 18 d. Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te akcentavo, kad Å¡iuo įstatymu siekia užtikrinti palankesnes sÄ lygas subjektams pradėti ir plėtoti Å«kinę veiklÄ (gaminti energijÄ iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių, imtis iniciatyvos plėsti esamus pajėgumus, projektuoti ir statyti naujas jėgaines ir pan.); remti privačias investicijas į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių eksploatavimÄ ; skatinti smulkaus verslo vystymÄ si atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių energetikos srityje, namų Å«kių siekius statyti elektrines ir naudoti energijÄ , pagamintÄ iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių.

Å ie deklaruoti tikslai buvo įgyvendinti AIEÄ® įtvirtinus tokias skatinimo priemones kaip fiksuotas tarifas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas, itin aktualias elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW.Pagal 2011 m. gegužės 12 d. AIEÄ® redakcijos 20 str. 1, 7, 8 d. elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Å is tarifas taikomas 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos. Fiksuotus tarifus nustato ir peržiÅ«ri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos. Ä®vertinus minėtas teisės normas darytina iÅ¡vada, kad pagal AIEÄ® redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2013 m. vasario 1 d., tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, buvo galima taikyti peržiÅ«rėtus tarifus.

Vadinasi, iki 2013 m. vasario 1 d. gamintojai, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad jei per protingÄ terminÄ pradės gaminti elektros energijÄ (įgyvendinę gautÄ leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gavę leidimÄ gaminti elektros energijÄ ), peržiÅ«rėti (nauji) tarifai jiems nebus taikomi, o bus taikomi minėto leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus iÅ¡davimo metu galioję tarifai.

Toks reguliavimas, be kita ko, leido ir garantavo gamintojams, gavusiems leidimÄ plėtoti pajėgumus, jį įgyvendinti, atliekant atitinkamas investicijas į elektrinės statybÄ , nesibaiminant, kad dėl vėlesnių teisinio reguliavimo pakeitimų (pvz., tarifų pakeitimo), jų pradėtos ir jau atliktos investicijos faktiÅ¡kai neatsipirks ir jie patirs reikÅ¡mingų nuostolių. Pirmiau aptartÄ teisę bei teisėtÄ lÅ«kestį į jos įgyvendinimÄ Ä¯gijo ir pareiÅ¡kėjas, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog jis minėtas sÄ lygas iÅ¡pildė.

Å i pareiÅ¡kėjo teisė sietina su jo nuosavybės teise, nes bylos duomenys akivaizdžiai rodo, kad gavęs leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, pareiÅ¡kėjas atliko investicijas ir sukÅ«rė nuosavybės teisės objektÄ , iÅ¡ kurio naudojimo tikėjosi gauti atitinkamų, iÅ¡ anksto įstatymo garantuotų pajamų.Pagal KonstitucijÄ riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).Teismo vertinimu, byloje analizuojamas ribojimas pagrįstas teisėtu tikslu – vieÅ¡uoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.).

Kaip matyti iÅ¡ Pakeitimo įstatymo parengiamosios medžiagos, AIEÄ® nuostatų pakeitimais siekta užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui. Kaip nurodoma Pakeitimo įstatymo ir Ä®gyvendinimo įstatymo aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose, nuo 2011 m. gegužės 24 d. elektrinėms iki 30 kW buvo iÅ¡duoti 5 199 leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių suminė įrengtoji galia buvo lygi 151 MW. Suminei saulės elektrinių galiai pasiekus 10 MW, elektros energijos tarifas vartotojams padidėtų 0,12 ct/kWh, pasiekus 100 MW – jis padidėtų iki 1,2 ct/kWh, pasiekus 200 MW – siektų net 2,4 ct/kWh ir t. t.

Duomenų, kurie paneigtų tokį ženklų elektros energijos tarifo vartotojams padidėjimÄ , byloje nėra.Pažymėtina, jog valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai (veikimo laisvei). Bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiÅ¡kumÄ , negali bÅ«ti visÄ laikÄ vienodas, jis gali kisti.

Reguliuojant Å«kinę veiklÄ , taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų (Å¡iais aspektais žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimus).Nagrinėjamu atveju byloje yra analizuojamas specifinės valstybės srities – skatinimo priemonių (tam tikros formos paramos) energetikos sektoriuje skyrimo – teisinis reguliavimas. Å ios priemonės iÅ¡ esmės finansuojamos paskirstant vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas.

Toks Å¡ios srities pobÅ«dis, be kita ko, suponuoja itin plačiÄ Ä¯statymų leidėjo diskrecijÄ jÄ reguliuoti, ypač atsižvelgiant į visuomeninių santykių, viešųjų interesų pokyčius. Visa tai lemia, jog AIEÄ® siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ .

Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Kita vertus, tokie pakeitimai negali bÅ«ti neadekvatÅ«s siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principÄ .Todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti, ar atitinkami pakeitimai nepaneigė įgytos teisės esmės, ar jie atitiko proporcingumo principÄ . Proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad Å¡ios priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimÄ ).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013 yra išaiškinusi, jog įgytos teisės esmė negali būti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas net ir po atliktų jos turinį lemiančių pakeitimų išlieka prasmingas, teisės turėtojas pakankamai reikšminga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus.Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju skatinimo sistemos priemonių taikymas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo visiškai panaikintas.

Nustatytas fiksuotas tarifas jam taikomas dvylikos metų laikotarpiu (AIEÄ® 20 str. 6, 7 d.). Byloje taip pat nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas neakcentavo, kad jo pastatytos saulės elektrinės tolesnis eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio jis siekė įgydamas leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos.

Taigi nėra jokių konkrečių duomenų, kurie leistų daryti akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo paneigta pareiÅ¡kėjo, remiantis iki 2013 m. vasario 1 d. galiojusia AIEÄ® redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas. Atsižvelgiant į Å¡ios bylos faktines aplinkybes ir padarytÄ iÅ¡vadÄ , teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .Pažymėtina ir tai, jog naujosios redakcijos AIEÄ® 20 str. 6 d. pareiÅ¡kėjui faktiÅ¡kai pradėta taikyti tik gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ .

LeidimÄ gaminti pareiÅ¡kėjas gavo jau įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog minėta norma veikia retrospektyviai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Å ios sÄ lygos savo pobÅ«džiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .Atsižvelgdamas į tai, kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjui pagrįstai taikomas mažesnis elektros supirkimo tarifas, nei buvo numatytas 2011 m. gegužės 12 d. AIEÄ® redakcijoje ir toks tarifo sumažinimas, kaip minėta, nepažeidžia proporcingumo principo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iÅ¡ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, taigi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo, nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo L. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                               Milda Vainienė Arūnas Kaminskas Jolita Rasiukevičienė