3e24365c-459e-4a5a-9ffa-be04cb7dc60b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1099-930/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38108-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.3. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, sekretoriaujant Editai Radėnienei ir RÅ«tai Putnaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei B. L., jos atstovui advokato padėjėjui Janui Zavadskiui (Jan Zavadski), atsakovui V. L. (V. L.), jo atstovui advokatui Edgarui DereÅ¡kevičiui, iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms RÅ«tai Repčenkienei ir Silvai Sandienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę pagal ieÅ¡kovės B.

L. ieÅ¡kinį atsakovui V. L. (V. L.) dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo bei iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bei nustatyti ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarkÄ , ir dalyje dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, priteisiant iÅ¡ atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 205 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jų pilnametystės, priteisti iÅ¡ atsakovo visas ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodo, jog (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. L., (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus D. L. (D. L.). Gyvendamos santuokoje Å¡alys darnios Å¡eimos nesukÅ«rė, todėl priėmė sprendimÄ nutraukti santuokÄ abipusiu sutikimu. 2016-09-07 sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė Å¡alių santuokÄ bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta kartu su ieÅ¡kove nustatant atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ . Å alys sutarė, kad nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui atsakovas mokės kas mėnesį po 175 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. (duomenys neskelbtini) gimus sÅ«nui atsakovas faktiÅ¡kai paliko Å¡eimÄ bei nei su dukra, nei su kÄ tik gimusiu sÅ«numi visiÅ¡kai nebendravo nuo pat sÅ«naus gimimo dienos iki 2016 m. birželio mėnesio.

Nematydama tėvo dukra nuo jo atprato, ko pasėkoje buvo prarastas juos siejantis emocinis ryÅ¡is, o su sÅ«numi jokie artimesni tėvystės santykiai sukurti nebuvo. 2016 m. birželio mėnesį atsakovas pradėjo rodyti iniciatyvÄ matytis su vaikais. 2017 m. sausio mėnesio pradžioje ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai nutraukus santykius su atsakovu, kol atsakovas elgėsi protingai bei tinkamai rÅ«pinosi dukros interesais, galimybė pasimatyti su vaikais jam niekada nebuvo apribota. Tačiau atsakovas ateidavo pas vaikus apsvaigęs, savo dėmesį rodė tik dukrai, kurios klausinėjo kuo užsiima ieÅ¡kovė, kas pas jÄ ateina, į sÅ«nų visiÅ¡kai nekreipdamas dėmesio.

Vieno iÅ¡ tokių susitikimų metu dukrai pasakius atsakovui, kad pas ieÅ¡kovę svečiuose buvo nepažįstamas dėdė, atsakovas pradėjo elgtis agresyviai (rėkauti, keiktis, įžeidinėti) bei vaiku akivaizdoje pagrasino ieÅ¡kovę nuÅ¡auti, nurodydamas jog jÄ ras laiptinėje negyvÄ . Å ių atsakovo veiksmų rezultatas – 2017-05-02 teismo nuosprendis už grasinimÄ nužudyti. Po atsakovo 2016-09-07 prieÅ¡ ieÅ¡kovę vaikų akivaizdoje įvykdyto nusikaltimo, atsakovo santykiai su vaikais pasikeitė iÅ¡ esmės, pasikeitė dukros požiÅ«ris į tėvÄ .

Dėl patirto streso ir iÅ¡gyvenimų Å¡alių dukra lanko psichologo konsultacijas, kadangi pradėjo bijoti bei Å¡alintis atsakovo, jausti nerimÄ , neramiai miegoti. Psichiatrė-psichologė nustatė, jog Å¡alių dukra 2016-08-07 incidento metu patyrė stiprų psichologinį sukrėtimÄ , kurio pasėkoje bijo iÅ¡siskirti su mama, neramiai miega bei bijo savo tėvo. Dukrai nenorint su atsakovu bendrauti jis pradėjo daugiau dėmesio rodyti sÅ«nui, tačiau atsakovas neturi pakankamų įgÅ«džių pasirÅ«pinti mažamečiu vaiku – grÄ Å¾inÄ vaikÄ pavėluotai, tuo laiku, kai jis jau turi miegoti, grÄ Å¾ina neprižiÅ«rėtÄ , netinkamai aprengtÄ , nepakeistomis sauskelnėmis, netinkamai pamaitintÄ , po susitikimų su atsakovu vaikas suserga.

Po pasimatymų su atsakovu sÅ«nus pasidarė jautrus, baikÅ¡tus, sunkiai užmiega, visiÅ¡kai nemiega vienas, nesitraukia nuo ieÅ¡kovės. Be to, Å¡alių dukrai A. L. pradėjus lankyti mokyklÄ Å¡alių suderintas ir teismo patvirtintas bendravimo grafikas neužtikrina jos interesų, o ir sugebėjimų pasirÅ«pinti dviejų metų neturinčiu sÅ«numi atsakovas neturi. Psichologės iÅ¡vadoje nurodyta, jog dėl vaikų patiriamo streso bendraujant su tėvu bÅ«tina peržiÅ«rėti atsakovo nustatytÄ bendravimo grafikÄ su abiems vaikais, t. y. 4-6 mėnesių laikotarpiu peržiÅ«rėti tėvo bendravimo su vaikais grafikÄ bei bendravimo aplinkybes, paraleliai teikiant pagalbÄ tėvams.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovė daro iÅ¡vadÄ , kad teismo sprendimu nustatytas atsakovo bendravimo su vaikais maksimalus grafikas neatitinka vaikų interesų, todėl turi bÅ«tinai peržiÅ«rėtas. IeÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ trijų metų pereinamajam laikotarpiui (iki 2020-10-09), atsižvelgdama į tai, kad teismo sprendimas negali bÅ«ti sÄ lyginis, o vaikų gydymas bei tėvo ir vaikų artimo ryÅ¡io atstatymas gali užtrÅ«kti. Santykiams susinormalizavus bei esant palankioms psichologų rekomendacijoms, tiek atsakovas, tiek ieÅ¡kovė galės kreiptis į teismÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ankščiau teismo nustatyto laiko.

IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o padidinti atsakovo nepilnamečiams vaikams teikiamo iÅ¡laikymo dydį, kadangi ji kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį iÅ¡leidžia apie 412 Eur. Atsakovas turi du nepilnamečius iÅ¡laikytinus, daugiau nepilnamečių vaikų ar kitų iÅ¡laikytinių neturi, yra jauno amžiaus, ne pirmus metus dirbantis jam priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas nurodo, kad ieškovė nesilaikė teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Nuolat keldavo konfliktus šiuo klausimu, todėl atsakovas kreipėsi į antstolį, kad būtų užtikrintas jo tinkamas bendravimas su nepilnamečiais vaikais, tačiau ir tuomet ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų. Atsakovo teigimu, ieškovė visame ieškinyje nurodo tikrovės neatitinkančius faktus, pavyzdžiui, kad teismui nepriėmus sprendimo dėl santuokos nutraukimo atsakovas jau gyveno su kita moterimi, kad atsakovas negeba pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi.

Nei vaiko teisių apsaugos skyrius, nei kita institucija nėra nustačiusi, jog atsakovo bendravimo su vaikais įgÅ«džiai yra prastesni už ieÅ¡kovės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-07 sprendimu buvo nutraukta Å¡alių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo kiekvieno vaiko iÅ¡laikymui mokėti po 175 Eur per mėnesį. Å iuo sprendimu buvo patvirtinta ir abiems Å¡alims tinkama atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

Atsakovas pabrėžia, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tuo tarpu ieškovė nenurodė, kuo ir kaip pasikeitė atsakovo turtinė padėtis. Atsakovui darbdavys darbo užmokesčio nuo 2017 m. sausio mėnesio iki šiol nepakėlė ir jis siekia 380 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių.

Be to, ieÅ¡kovė bÅ«dama vaiko priežiÅ«ros atostogose ir gaudama vos 200 Eur per mėnesį atsisako pripažinti, kad nutraukiant santuokÄ atsakovas visus santuokos metu Å¡eimos poreikių tenkinimui prisiimtus finansinius įsipareigojimus AB (duomenys neskelbtini), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei fiziniam asmeniui D. T. prisiėmė sau, nors Å¡i aplinkybė yra svarbi nustatant vaikams teikiamo iÅ¡laikymo dydį. IeÅ¡kovės teiginys, kad ji abiejų vaikų poreikiams kas mėnesį iÅ¡leidžia 412 Eur, kuomet atsakovas vaikų iÅ¡laikymui skiria 350 Eur kas mėnesį, yra nesÄ Å¾iningas, kadangi ieÅ¡kovei prie vaikų iÅ¡laikymo tenka prisidėti tik 62 Eur (412 Eur – 350 Eur).

Esant nurodytoms aplinkybėms, jokių teisinių pagrindų vaikų išlaikymo dydžiui padidinti nėra. Atsakovas taip pat pabrėžia aplinkybę, kad nors jis yra vaikų išlaikymui permokėjęs už du mėnesius, tačiau ieškovė kreipėsi į antstolį dėl tariamos atsakovo skolos. Atsakovas, kai vaikai būna kartu su juo, nieko jiems negaili, rūpinasi jų pramogomis, kartu su ieškove prisideda prie būtiniausių pirkinių prikimo, būrelių apmokėjimo, pasirūpina vaikų nuvežimu į ugdymo įstaigas ir pasiėmimu iš jų.

Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra svarbus vaiko tapatybei, jo visapusiÅ¡kai ir harmoningai raidai, todėl turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikai galėtų palaikyti ryÅ¡ius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Todėl ieÅ¡kovės atsisakymas leisti vaikams iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini) pasimatyti su seneliais (atsakovo tėvais), kaip priežastį nurodant ilgÄ kelionę, nors tokiais veiksmai ieÅ¡kovė diskredituoja atsakovo tėvus dėl jų tautybės, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

IÅ¡vadas byloje teikiančios institucijos pateikė iÅ¡vadas, kuriose nurodė, jog Å¡alys nekartÄ kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais problemų. IeÅ¡kovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute su visais patogumais, kuriame vaikams sudarytos geros sÄ lygos gyventi ir vystytis. IÅ¡vadÄ byloje teikiančių institucijų manymu, tėvai turėtų susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, atsižvelgdami į vaikų interesus ir poreikius, jų amžių, dienos ritmÄ , jų, kaip bręstančių ir fiziÅ¡kai bei dvasiÅ¡kai besivystančių asmenybių, poreikių apimtį.

IeÅ¡kovės siÅ«loma atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka numato minimalų tėvo ir vaikų bendravimÄ , kas atitolins vaikus nuo tėvo, susilpnins jų santykius, galimai pažeisti nepilnamečių vaikų interesus, todėl ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka koreguotina. Nors Å¡iuo metu tikslinga pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ ir nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu vaikais su atsakovu bendrautų be nakvynių, tačiau dažniau nei praÅ¡o ieÅ¡kovė.

Kadangi iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ieÅ¡kovė turi teismui teikti įrodymus dėl savo materialinės padėties, vaikų poreikių bei kitus svarbius duomenis, kurie turėtų reikÅ¡mės iÅ¡laikymo dydžio nustatymui. Tačiau iÅ¡vadÄ byloje teikiančių institucijų manymu, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydį yra tikslinga padidinti. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovas su vaikais ilgÄ laikÄ nebendravo. Å alių dukra su atsakovu nebendrauja metus, o atsakovas jų tarpusavio santykių atkurti nesiekia. Vaikas iki Å¡iol lankosi pas psichologę, bijo atsakovo ne dėl pavienio įvykio, net psichologės kabinete neprieina prie atsakovo. Yra buvę atvejų, kai vaikus atsakovas paliko pas draugus. Atsakovui svarbu vaikus pasiimi, tačiau ne su jais bendrauti. Dauguma atsakovo pateiktų nuotraukų jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo yra iÅ¡ to laikotarpio, kai Å¡eima gyveno kartu.

Dukra yra praradusi ryšį su tėvu, sÅ«nus tokio ryÅ¡io net nėra sukÅ«ręs. Su dukra atsakovas paskutinį kartÄ matėsi gegužės mėnesį, su sÅ«numi - lapkričio 1 d, po to tik balandžio 26 d., pusę metų atsakovas vaiku net nesidomėjo. Per pasimatymus Å¡alių sÅ«nus atsakovu nepasitikėjo. IeÅ¡kovė leido atsakovui bÅ«ti vienam su sÅ«numi, tačiau jis po pusvalandžio grÄ Å¾ino vaikÄ . Vaikams bÅ«tų trauma, jei su atsakovu turėtų bendrauti pagal buvusiÄ bendravimo tvarkÄ .

IeÅ¡kovė bijo, kad atsakovas nesugebės vaikų tinkamai prižiÅ«rėti, užtikrinti jų saugumo. Be to, vasaros metu, kai ieÅ¡kovė dirba, vaikai bÅ«na pas jos tėvus. Pagal sprendimu nustatytÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ ieÅ¡kovė nespėtų po darbo pristatyti vaikų į gyvenamÄ jÄ vietÄ . Dėl iÅ¡laikymo dydžio ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alių dukra dėl jai nustatytos kreivakaklystės lanko baseinÄ , kurio mėnesio kaina - 24 Eur, mokykloje lanko Å¡okių bÅ«relį, kurio mėnesio kaina - 18 Eur.

Pas psichologÄ vaikai lankosi nemokamai. Vaikų vitaminams ieÅ¡kovė iÅ¡leidžia 10 Eur per mėnesį, aprangai – apie 200 Eur per mėnesį, sauskelnėms – 50 Eur per mėnesį, komunaliniams mokesčiams žiemos metu – apie 180 Eur per mėnesį, vasaros metu – apie 100 Eur per mėnesį. Å alių dukra lanko mokyklÄ , sÅ«nus darželio nelanko, jį prižiÅ«ri seneliai (ieÅ¡kovės tėvai). Kai ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarinėjo sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimo, ieÅ¡kovė negalėjo nuspėti, kad taip stipriai padidės rinkos kainos.

Be to, Å¡alių dukra dar nelankė bÅ«relių. IeÅ¡kovė gaudavo 70 procentų atlyginimo už motinystės atostogas, Å¡iuo metu gauna tik 40 procentų, tačiau pradėjo dirbti. IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad nutraukiant santuokÄ atsakovas visiÅ¡kai nebendravo su vaikais, todėl ieÅ¡kovė sutiko su jo pasiÅ«lyta bendravimo tvarka į jÄ nesigilindama. Po atsakovo prieÅ¡ ieÅ¡kovę įvykdyto nusikaltimo pasikeitė atsakovo emociniai santykiai su vaikais.

Psichoterapeutė nurodė, kad su vaikais atsakovas turėtų bendrauti nuosekliai, tačiau jis to nedaro. Nuo 2017-11-01 matėsi tik gegužės mėnesį. Su dukra atsakovas matėsi 1 kartÄ , su sÅ«numi – 5 kartus. Mergaitė nesijaučia saugi bÅ«dama su atsakovu, o Å¡is nevykdo psichoterapeutės rekomendacijų. Gydytoja teismo posėdžio metu nurodė, kad Å¡alių dukra iki Å¡iol bijo tėvo, kadangi jis yra labai impulsyvus. Atsakovui buvo rekomenduota atsipraÅ¡yti dukters, tačiau jis to nepadarė.

Dukrai nenorint bendrauti, atsakovas su ja nebesimatė, ėmė bendrauti tik su sÅ«numi. Tačiau kilo labai daug nesusipratimų, kadangi atsakovas sÅ«nų grÄ Å¾indavo namo vėlai, neblaivus, netinkamai prižiÅ«rėtÄ , susižalojusį. Esant visoms minėtoms aplinkybėms, atsakovo bendravimui su vaikais bÅ«tinas pereinamasis laikotarpis. Psichologė nurodė, kad nuo jos iÅ¡vados pateikimo iki Å¡iol situacija nėra pasikeitusi. Kadangi praėjo daugiau nei metai laiko, 4-6 mėnesių pereinamojo laikotarpio nepakanka, nes vaikų santykiai su atsakovu pablogėjo, vaikai ima jį pamirÅ¡ti.

Atsakovas tik deklaratyviai nurodo, kad nori bendrauti su vaikais, tačiau vaikams dėmesio nerodo, iÅ¡laikymo neteikia, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nutraukiant santuokÄ ieÅ¡kovė neatliko jokių skaičiavimų, kokio dydžio iÅ¡laikymas vaikams reikalingas, neįvertino vaikų poreikių, tačiau Å¡iuo metu paskaičiuota, kad kiekvienas tėvas kiekvienam nepilnamečiam vaikui turi teikti mažiausiai po 205 Eur per mėnesį. 170 Eur per mėnesį iÅ¡laikymo nebepakanka, nes vaikams augant jų poreikiai didėja.

Å alių dukra lanko baseinÄ (20 Eur per mėnesį), Å¡okių bÅ«relį (20 Eur per mėnesį), nors psichologo paslaugos nemokamos, tačiau susidaro transporto iÅ¡laidos. Atsakovas daugiau iÅ¡laikytinių neturi, turi du žemės sklypus, visas galimybes dirbti ir užsidirbti. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė nuteikinėjo dukrÄ prieÅ¡ jį. Pas ieÅ¡kovę namuose lankosi jau trečias vyras, tai traumuoja vaikus. Kai ieÅ¡kovė susirado vyrÄ , prasidėjo atsakovo bendravimo su vaikais problemos, nes ieÅ¡kovė leisdavo atsakovui pasiimti vaikus tik tada, kada pati norėdavo.

Po įvykio, dėl kurio, ieÅ¡kovės teigimu, Å¡alių dukra buvo traumuota, atsakovas dukrÄ vežiojo į mokyklÄ ir iÅ¡ jos dar metus laiko, tik vėliau dukra nustojo bendrauti su atsakovu. Ji gali pati spręsti, ar nori bendrauti su atsakovu, tačiau pereinamojo laikotarpio atsakovo bendravimui su vaikais nereikia. Atsakovas taip pat nesutinka bendrauti su vaikais dalyvaujant ieÅ¡kovei. Atsakovas tinkamai pasirÅ«pins vaikais, kartu su savo dabartine žmona padės atlikti namų darbus. Psichologė teigė, jog teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka yra tinkama, o 1 kartÄ per savaitę atsakovui bendrauti su vaikais yra per mažai.

Psichologės teigimu, vaikus grÄ Å¾inti iki 21 val. yra normalu, žiemos metu atsakovas sutinka juos grÄ Å¾inti anksčiau. Bendrauti tik nuo 13 val. iki 16 val. nesutinka. Kai Å¡alys sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, atsakovas uždirbdavo apie 400 Eur per mėnesį. Å iuo metu atsakovas neturi darbo ir pinigų, įmonei bus iÅ¡kelta bankroto byla. Darbo biržoje atsakovas nesiregistruoja, nes nemato tikslo imti pinigus iÅ¡ valstybės, ieÅ¡kosi darbo žiÅ«rinėdamas darbo skelbimus.

Per Velykas atsakovas dukrai padovanojo telefonÄ už 200 Eur. Jei mokės didesnį iÅ¡laikymÄ vaikams, ieÅ¡kovė iÅ¡ tų pinigų mokės advokatams, kad atsakovÄ tampytų po teismus. Atsakovas sutinka, kad dukra turi lankyti bÅ«relius. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinį grindžia privačiai veikiančios psichoterapeutės, kuriai moka pinigus, vienaÅ¡aliÅ¡ka ir tendencinga nuomone, tačiau ne psichologo ar psichiatro iÅ¡vada. Vaikų psichologinis tyrimas nebuvo atliekamas.

Vaiko teisių apsaugos specialistė pakeitė pozicijÄ byloje, nurodo, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis, tačiau tuo pačiu nemato grėsmių vaikų bendravimui su atsakovu. Atsakovas vaikus prižiÅ«ri, pirko drabužius, apmokėjo bÅ«relių lankymÄ , todėl yra nepagrįsta teigti, kad jis nesirÅ«pina vaikais. Atsakovas baigė pozityvios tėvystės kursus, bendravo su vaikais, darė viskÄ , kad bendravimas su vaikais nebÅ«tų apribotas, kol neprasidėjo jo persekiojimas. Atsakovo emocinis ryÅ¡ys su vaikais susilpnėjo ne dėl jo kaltės, o dėl objektyvių veiksnių.

Atsakovas negali nuolat gyventi įtampoje, bendrauti su vaikais kieno nors prižiÅ«rimas. Jis nori, kad jam nebÅ«tų trukdoma bendrauti su vaikais. Tuo tarpu ieÅ¡kovės siÅ«loma atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka stipriai ir be pagrindo riboja atsakovo galimybes bendrauti su vaikais. IeÅ¡kovė apkaltino atsakovÄ smurtu prieÅ¡ vaikÄ , tačiau vaikas gali netyčia susižaloti žaisdamas. Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad vaikų bendravimas su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais atsakovo tėvais yra netikslingas, tačiau įstatymo leidėjas numato teisę vaikams bendrauti su kitais artimaisiais, ne tik su tėvais.

IeÅ¡kovė byloje turėjo teikti objektyvius duomenis apie atsakovo pagerėjusiÄ turtinę padėtį, duomenis iÅ¡ VÄ® Registrų centras apie turimus sklypus, tačiau tokių duomenų byloje nėra. IÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pagrindinė problema - Å¡alių tarpusavio santykiai. IeÅ¡kovė turėtų vaikus iÅ¡leisti bendrauti su atsakovu bÅ«dama rami. Atsakovo bendravimo su vaikais tvarka turi bÅ«ti patogiausia vaikams, atsižvelgiant į jų rėžimÄ .

Atsakovas deda nepakankamas pastangas bendraudamas su vaikais, Å¡iuo metu domisi tik sÅ«numi, tačiau turi stengtis bendrauti ir su dukra. Byloje nėra svarbių įrodymų, dėl ko turėtų bÅ«ti mažinamas atsakovo bendravimo su vaikais laikas. Tikslinga palikti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ tik vienam ar dviem mėnesiams, kaip pereinamajam laikotarpiui, vėliau nustatyti maksimaliÄ bendravimo tvarkÄ . IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies IÅ¡ į bylÄ pateiktų gimimo liudijimų nustatyta, kad Å¡alys turi du nepilnamečius vaikus – dukrÄ A.

L., gim. (duomenys neskelbtini), ir sÅ«nų D. L., gim. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 31, 32). Å alių santuoka nutraukta bendru jų susitarimu 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu (t. I, b.l. 12-16). Dėl bendravimo su vaikais tvarkos Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė bÅ«ti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymÄ .

Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra bÅ«tinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Å alys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvienÄ kartÄ turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri atitiktų konkrečiÄ situacijÄ . Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylÄ , vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti. IÅ¡ byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos nustatyta, kad 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu (t.

I, b.l. 12-16) bendru sutikimu nutraukta Å¡alių santuokÄ , patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 5 punkte Å¡alys susitarė dėl atsakovo bendravimo su vaikais A. L. ir D. L. tvarkos, pagal kuriÄ atsakovas turi teisę pasiimti vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos, o jei vaikas yra ugdymo įstaigoje – iÅ¡ ugdymo įstaigos porinėmis metų savaitėmis trečiadienį 17 val, grÄ Å¾inant 21 val., penktadienį 17 val., grÄ Å¾inant sekmadienį 19 val.; neporinėmis metų savaitėmis antradienį ir ketvirtadienį 17 val., grÄ Å¾inant 21 val.; neporiniais metais – Å v.

Velykų pirmÄ dienÄ 8 val., grÄ Å¾inant 20.30 val., gruodžio 25 d. 11 val., grÄ Å¾inant kitÄ dienÄ 19 val.; poriniais metais Å v. Velykų antrÄ dienÄ 10 val., grÄ Å¾inant 20.30 val., gruodžio 24 d. 13 val., grÄ Å¾inant kitÄ dienÄ 20.30 val.; gruodžio 31 d. 17 val., grÄ Å¾inant kitÄ dienÄ 17 val.; kiekvienais metais Tėvo dienÄ 11 val. grÄ Å¾inant 19 val.; kiekvienais metais rugpjūčio 3 d. (atsakovo gimtadienis) 11 val., grÄ Å¾inant kitÄ dienÄ 13 val.; kiekvienų metų vasarÄ dviem laikotarpiams po 15 dienų, įspėjus ieÅ¡kovę prieÅ¡ dvi savaites, su teise iÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, apie iÅ¡vykimÄ Ä¯spėjant prieÅ¡ 2 savaites, užtikrinant ieÅ¡kovės ryšį (telefonu ar pan.), informuojant apie vaiko buvimo vietÄ , ieÅ¡kovė privalo užtikrinti nuolatinį atsakovo ryšį telefonu, internetu (pvz.

Skype programa) ar pan. su vaikais, informuoti apie vaikų buvimo vietÄ , Å¡alims atsakovo bendravimo su vaikais klausimu bendradarbiaujant, veikiant vaikų interesų labui. Bylos duomenimis Å¡alių nepilnametės dukters A. L. bendravimas su atsakovu sutriko nuo 2016-08-07 (t. I, b.l. 107), kuomet ieÅ¡kovės ir Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje įvyko konfliktas, kurio metu atsakovas mažamečių vaikų akivaizdoje grasino ieÅ¡kovei jÄ nuÅ¡auti, kad ji bus rasta negyva laiptinėje, dėl ko jis 2017-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (t.

I, b.l. 17-24). 2017-07-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio atmestas (t. I, b.l. 25-30). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta Å¡alių nepilnametė dukra parodė, jog po vakaro kai įvyko Å¡alių konfliktas, ji lankosi pas psichologę. IÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) A. L. sveikatos istorijos įrašų (t. I, b.l. 36-48) matyti, kad pirmos konsultacijos metu mergaitė objektyviai atrodė labai susijaudinusi, iÅ¡sigandusi. Vėliau nurodydavo norinti, kad tėvai gyventų kartu arba vengdavo temų apie tėvus, sakė, kad vykti ir nakvoti pas atsakovÄ nenori.

Å alių sÅ«nui D. L. taip pat rekomenduota psichologo konsultacija, kadangi berniukas sunkiai bendrauja, glaudžiasi prie mamos, yra irzlus (t. I, b.l. 141, 142). Ä® bylÄ pateiktas 2017-09-15 (duomenys neskelbtini) vaikų ir paauglių gydytojos psichiatrės psichoterapeutės L. M. raÅ¡tas (t. I, b.l. 33-35), kuriame ji nurodo, jog po Å¡alių konflikto, nuo 2016-08-25, konsultuoja Å¡alių nepilnametę dukrÄ A. L. ir Å¡alis dėl mergaitės patirto stipraus psichologinio sukrėtimo. RaÅ¡te nurodoma, kad jos santykiai su tėvu yra sutrikę dėl galimai besitęsiančių konfliktų tarp Å¡alių, mergaitė galimai sunkiau pasitiki tėvu ir galimai nesijaučia su juo saugi, vengia su juo susitikti.

Å alims rekomenduota psichologinė pagalba dėl skyrybų pasekmių, psichologinės konsultacijos mergaitei ir tėvams. Å ių rekomendacijų nevykdymas apsunkintų vaiko bendravimÄ su atsakovu. RaÅ¡te rekomenduota 4-6 mėnesių laikotarpiui keisti atsakovo bendravimo su dukra tvarkÄ , tačiau Å¡iuo laikotarpiu atsakovo bendravimas su dukra bÅ«tinas, tačiau jis turėtų bÅ«ti organizuojamas vaikams pažįstamoje ar neutralioje aplinkoje, ieÅ¡kovei esant netoliese, palaipsniui įvedant atsakovo namų aplinkÄ , nakvynę jo namuose.

Dėl Å¡alių sÅ«naus ieÅ¡kovei nurodyta, kad abi Å¡alys turi perduoti vaikÄ vienÄ kitai su pasitikėjimu, rekomenduota laikinai (4-6 mėn. laikotarpiui) peržiÅ«rėti atsakovo bendravimo su vaikais grafikÄ , tačiau nurodant, kad vaikų bendravimas su atsakovu – bÅ«tinas. Å alims rekomenduota mediacija, tėvystės kursai, individuali psichologinė pagalba, „Bendrakeleivių“ programa, psichologinės konsultacijos mergaitei ir tėvams, nurodyta, kad rekomendacijų nevykdymas apsunkins vaiko bendravimÄ su atsakovu.

Atsakovas pozityvų bendravimÄ su vaiku įrodinėjo į bylÄ pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose jis užfiksuotas kartu su dukra (t. I, b.l. 175-189). Tačiau iÅ¡ jų nėra galimybės nustatyti kada jos darytos, o vienos dukters nuotraukos neįrodo jokių bylai svarbių aplinkybių. 2017-11-03 Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei mergaitė nurodė, kad tėčio bijo ir nenori su juo matytis, nes jis grasino mamai bute, grÅ«mojo kumščiu jai esant maÅ¡inoje, rodė nepadorius gestus (t. I, b.l. 96-101).

Å alių sÅ«nus dėl amžiaus nuomonės iÅ¡reikÅ¡ti negalėjo. IÅ¡ nustatytų aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad dėl atsakovo netinkamo elgesio ieÅ¡kovės atžvilgiu vaikų akivaizdoje, Å¡alių nepilnametė dukra patyrė psichologinę traumÄ , dėl ko pradėjo bijoti atsakovo. VaikÄ konsultuojanti psichoterapeutė L. M., apklausta liudytoja 2018-09-18 teismo posėdžio metu, šį įvykį įvardino kaip psichologinį smurtÄ , tačiau nurodė, kad jis jau yra „sudėliotas į savo vietas“.

Tačiau atsakovas, psichoterapeutės teigimu, vykdė ne visas rekomendacijas. Jam buvo rekomenduota atsipraÅ¡yti dukters, lankytis pas psichologÄ , tačiau duomenų, kad jis tai vykdė, nėra. 2017-09-15 raÅ¡te rekomenduoto 4-6 mėnesių pereinamojo laikotarpio nebuvo. Dėl atsakovo impulsyvumo bendravimas su vaikais netolygus, vis nutrÅ«ksta. Atsakovas atsitraukia - su vaikais nebendravo visÄ vasarÄ , todėl situacija blogėja, nes vaikams reikia abiejų tėvų. Psichoterapeutė nurodė, kad Å¡alių dukra yra ambivalentinėje bÅ«senoje – jos emocinis ryÅ¡ys su atsakovu nėra nutrÅ«kęs, ji pasiilgsta atsakovo, nori su juo susitikti, tačiau bijo.

Baimė kyla dėl atsakovo savybių. Tačiau ir ieÅ¡kovės savybės trukdo vaikų ir atsakovo bendravimui. Nors nėra galimybės daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įtakoja vaikus nebendrauti su tėvu, vaikams persiduoda jos baimė. Tokiu bÅ«du abi Å¡alys elgiasi netinkamai. Dėl Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus psichoterapeutė nurodė, kad jis yra mažas, dar neturi vidinio ryÅ¡io su atsakovu, tačiau su juo jautėsi saugus. Normalu, kad bendraujant su tokiu mažu vaiku pasitaiko nesklandumų.

Dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos vaikus konsultuojanti psichoterapeutė nurodė, kad jeigu bÅ«tų bendraujama pagal 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , kaip praÅ¡o atsakovas, ilgainiui bendravimas galimai susitvarkytų, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad Å¡alių dukra Å¡iuo metu atsisako nakvoti pas atsakovÄ . BendravimÄ greitai atstatytų priverstiniai susitikimai dienÄ , jei bÅ«tų dirbama nuosekliai. Pereinamasis laikotarpis yra bÅ«tinas.

Spręstina dėl pagrindo riboti atsakovo maksimalų bendravimÄ su vaiku. Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005;

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Å ioje srityje didelę reikÅ¡mę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos iÅ¡vados, nuomonės ir pasiÅ«lymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Nors atsakovo atstovas nurodė, kad vaikus konsultuojančios psichoterapeutės nuomonė yra tendencinga, į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ jog psichoterapeutės nurodytos aplinkybės apie Å¡alių dukters psichologinę bÅ«klę, baimę, iÅ¡reiÅ¡kiamÄ atsakovo atžvilgiu, sÅ«naus neužsimezgusį ryšį su atsakovu neatitinka tikrovės, įrodymų, jog pastarosios aplinkybės atsirado dėl tikslingos ieÅ¡kovės įtakos vaikams ar namuose bÅ«nančių svetimų vaikams vyrų, kaip teigė atsakovas.

Nors byloje nebuvo atliekama vaikų psichologinė ekspertizė, pažymėtina, kad tokios ekspertizės neprašė ne tik ieÅ¡kovė, remdamasi vaikus konsultuojančios psichologės raÅ¡tais ir liudijimu, bet ir atsakovas, kuris, teigdamas aukščiau nurodytas aplinkybes taip pat turėjo pareigÄ jas įrodyti (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad pozicijÄ dėl bÅ«tinybės nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu bÅ«tų ribojamas atsakovo bendravimas su vaikais dėl nepakankamų jo pastangų palaikyti ryšį su jais, palaikė ir Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnis numato, kad įrodinėjimo civiliniame procese tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, (kurie gali būti nustatomi, be kita ko, ir šalių paaiškinimais), kuriais remdamasis teismas konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus ar aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 str. 1,2 d.).

Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ Å¡iuo metu esant pagrindÄ riboti atsakovo teisę maksimaliai bendrauti su vaiku. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindžia vaikus konsultuojančios psichologės paaiÅ¡kinimais apie tai, kad atsakovas nededa nuoseklių ir pakankamų pastangų palaikyti emocinį ryšį su vaikais, paskutiniu metu su vaikais nebendrauja, nevykdo visų psichoterapeutės rekomendacijų, nelanko dėl jo impulsyvumo rekomenduotų psichologo konsultacijų, nors dėl Å¡ios savybės jo bijo nepilnametė dukra.

Atsakovo atstovas patvirtino, kad paskutiniu metu atsakovas su vaikais nebendrauja (nurodė, kad dėl ieÅ¡kovės persekiojimo ir netinkamos Å¡iuo metu galiojančios bendravimo tvarkos). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių sÅ«nui yra tik du metai, jis su sÅ«numi kartu negyveno iÅ¡ esmės nuo pat Å¡io kÅ«dikystės, psichoterapeutė patvirtino, kad jo ir sÅ«naus emocinis ryÅ¡ys yra nesusiformavęs, jų maksimalus bendravimas, ilgam atskiriant vaikÄ nuo ieÅ¡kovės, Å¡iuo metu taip pat nėra galimas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma iÅ¡vadÄ , kad bendraujant maksimaliai, su nakvynėmis pas atsakovÄ , vaikai iÅ¡gyventų baimę, bÅ«tų pažeidžiami jų interesai, daroma žala jų psichologinei sveikatai, todėl Å¡iuo metu bendrauti pagal 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , kaip praÅ¡o atsakovas, nėra galimybės. Teismo vertinimu, reikalingas laikas, per kurį bÅ«tų atstatytas pasitikėjimu ir noru bendrauti grindžiamas atsakovo ryÅ¡ys su vaikais.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-07 sprendimu nustatytÄ atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , numatant, kad iki 2020-10-09 atsakovas turi teisę pasiimti vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos arba senelių neporinėmis metų savaitėmis Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį nuo 13 val. iki 16 val., neporiniais metais – Å v. Velykų pirmÄ dienÄ 12 val., grÄ Å¾inant 17 val., gruodžio 25 d. 12 val., grÄ Å¾inant 17 val.; poriniais metais Å v.

Velykų antrÄ dienÄ 12 val., grÄ Å¾inant 17 val., gruodžio 24 d. 12 val., grÄ Å¾inant 17 val.; gruodžio 31 d. 16 val., grÄ Å¾inant 20 val.; kiekvienais metais Tėvo dienÄ 13 val. grÄ Å¾inant 17 val.; kiekvienais metais rugpjūčio 3 d. (atsakovo gimtadienis) 13 val., grÄ Å¾inant kitÄ dienÄ 19 val.; nuo 2020-10-09 atsakovas bendrauja su vaikais 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta tvarka, grÄ Å¾inant vaikus ieÅ¡kovei iki 19 val. Taigi iÅ¡ esmės ieÅ¡kovė prašė pakeisti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ nustatant pereinamÄ jį 3 metų laikotarpį, kurio metu atsakovas nebendrautų su vaikais darbo dienomis, savaitgaliais bendrautų be nakvynių, bendravimo trukmė bÅ«tų sutrumpinta iki 3 val. per dienÄ savaitgaliais ir iki 4-6 val.

Å¡venčių dienomis, nenumatant bendravimo per atostogas, ryÅ¡io priemonėmis, informavimo apie vaikų buvimo vietÄ , bendradarbiavimo vaikų interesų labui. Teismas dėl kiekvieno iÅ¡ Å¡ių ribojimų pagrįstumo pasisako atskirai. Dėl pereinamojo laikotarpio. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį iki 2020-10-09, kurio metu atsakovas bendrautų su vaikais jos ieÅ¡kinyje nurodyta tvarka. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pasirinktas bÅ«tent trijų metų nuo ieÅ¡kinio suraÅ¡ymo dienos laikotarpis, kadangi tuomet sÅ«nus jau bus paaugęs, galės ilgesniam laikui iÅ¡siskirti su ja.

Priežasčių, dėl kurių toks pats pereinamasis laikotarpis nustatytinas ir Å¡alių devynerių metų amžiaus dukters atžvilgiu, ieÅ¡kovė nenurodė. Remiantis kasacinio teismo praktika, jei nėra iÅ¡ anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikinÄ bendravimo tvarkÄ , konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali bÅ«ti nenustatomas. Tokiu atveju laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų bÅ«ti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje.

Kai įgyvendinus nustatytÄ minimalaus bendravimo su vaikais tvarkÄ ji nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iÅ¡ tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos iÅ¡plėtimo vėl kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tačiau nagrinėjamu atveju byloje buvo apklausta Å¡alių nepilnamečius vaikus konsultuojanti psichoterapeutė, kuri nurodė, kad nagrinėjamu atveju pereinamuosius laikotarpius nustatyti bÅ«tina ir pakankamai detaliai iÅ¡dėstė kokie jie turėtų bÅ«ti.

Psichoterapeutės vertinimu Å¡iuo metu atsakovas su sÅ«numi turėtų bendrauti po kelias valandas du kartus per savaitę Å¡alia vaikų gyvenamosios vietos, tačiau ne ieÅ¡kovės akiratyje, kad esant reikalui galėtų parvesti vaikÄ ieÅ¡kovei. Savaitgaliais turėtų bÅ«ti bendraujama po kelias valandas, po to – ilgiau, tuomet - įvedant nakvynes atsakovo namuose ir galiausiai grįžtant prie 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, kas turėtų įvykti anksčiau nei 2020 metais.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareinamasis laikotarpis nagrinėjamu atveju nustatytinas. Pagal esamÄ situacijÄ ir pateiktÄ psichoterapeutės rekomendacijÄ , nustatomas Å¡eÅ¡ių mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu atsakovas bendrautų su vaikais pirmus du mėnesius po kelias valandas, kelias dienas per savaitę, Å¡alia namų, bet ne ieÅ¡kovės akivaizdoje. Po to du mėnesius savaitgaliais visÄ dienÄ atsakovo pasirinktoje vietoje, o dar po dviejų mėnesių –su nakvyne pas atsakovÄ .

Bendravimas 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka numatomas po pusės metų. Dėl bendravimo darbo dienomis. Remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikÅ¡ta. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimus dėl atsakovo bendravimo su vaikais nustatymo, praÅ¡o nustatyti atsakovo bendravimÄ su vaikais savaitgaliais, tačiau nenumato jo bendravimo su vaikais darbo dienomis.

Atsakovas prašė palikti nepakeistÄ 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , kurioje jo bendravimas su vaikais buvo numatytas porinėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 17 val. iki 21 val., neporinėmis savaitėmis – antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 21 val. Net nustačius, kad atsakovas Å¡iuo metu negali maksimaliai bendrauti su vaikais, bendravimo darbo dienomis ribojimas neturi aiÅ¡kaus pagrindo. IeÅ¡kovė nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas galėtų bendrauti su vaikais savaitgaliais, tačiau ne darbo dienomis.

Manytina, kad tokios teisės nenumatymas nepagrįstai ribotų skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti vaikų auklėjime. Šalių vaikus konsultuojanti psichoterapeutė teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės atsakovo bendravimais su vaikais darbo dienomis nuo 17 val. iki 21 val. yra galimas, tačiau tai gali pakenkti vaikų režimui, kadangi dėl emocijų, patirtų susitikimų su atsakovu metu, vaikai gali neužmigti, o trumpesnis bendravimas būtų sunkiai fiziškai įmanomas dėl ilgo kelio.

Tačiau paklausta dėl rekomenduojamo atsakovo bendravimo su vaikais Å¡iuo metu, psichoterapeutė nurodė, kad Å¡iuo metu rekomenduotinas bendravimas du kartus per savaitę po kelias valandas netoli namų, bet ne ieÅ¡kovės akiratyje, kad atsakovas bet kada galėtų parvesti vaikus. Teismas nustato atsakovo bendravimÄ su vaikais pirmÄ pereinamojo laikotarpio mėnesį porinėmis metų savaitėmis trečiadieniais ir penktadieniais nuo 17 val. iki 19 val., neporinėmis savaitėmis – antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.

Dėl bendravimo savaitgaliais. Pagal 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ atsakovas turėjo teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais porinėmis metų savaitėmis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo namuose Å¡alių nepilnametė dukra paskutinį kartÄ lankėsi 2017 m. vasarÄ (t. II, b.l. 65-67), t.y. daugiau nei prieÅ¡ metus. Toks laikotarpis yra pakankamai ilgas, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovo gyvenamoji aplinka nebėra jai įprasta.

Devynerių ir dviejų metų vaikus nakvynės neįprastoje jiems aplinkoje gali traumuoti, ypač atsižvelgiant į Å¡alių dukters baimę bendrauti su atsakovu, labai mažo amžiaus sÅ«naus emocinio ryÅ¡io su atsakovu trÅ«kumÄ , dėl ko gali nepavykti nuraminti, užmigdyti be ieÅ¡kovės nakčiai likusio vaiko. Teismui nustačius, kad prieÅ¡ pradėdamas bendrauti su vaikais maksimaliai, atsakovas turi atstatyti emocinį ryšį su jais, pirmÄ ir antrÄ pereinamojo laikotarpio mėnesį nustatomas bendravimas savaitgaliais ieÅ¡kovės nurodytomis valandomis - porinėmis metų savaitėmis Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais nuo 13 iki 16 val.

Kitus du mėnesius bendravimas praplečiamas nustatant, kad jis vyksta visÄ dienÄ - nuo 12 iki 19 val., dar kitus du mėnesius - su vaikų nakvynėmis pas atsakovÄ nuo Å¡eÅ¡tadienio 12 val. iki sekmadienio 19 val. Dėl bendravimo Å¡venčių dienomis. Atitinkamas atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais nustatomas ir Å¡venčių dienomis, t.y. pirmÄ ir antrÄ pereinamojo laikotarpio mėnesį nustatomas bendravimas 2016-09-07 teismo sprendime atsakovo bendravimui su vaikais numatytomis Å¡venčių dienomis ieÅ¡kovės nurodytomis valandomis - nuo 12 iki 17 val., iÅ¡skyrus gruodžio 31 d. - nuo 16 val. iki 20 val., Tėvo dienÄ â€“ nuo 13 val. iki 17 val. ir atsakovo gimimo dienÄ - nuo 13 val. iki 19 val.

Kadangi gruodžio 31 d. gali bÅ«ti darbo diena, tinkamai numatomos vėlesnės bendravimo valandos. Tuo tarpu bendravimo Tėvo dienÄ sutrumpinimas viena valanda nuo 13 val. nėra aiÅ¡kus ir pagrįstas, todėl nustatomas toks pats bendravimo laikas kaip ir kitomis Å¡venčių dienomis – nuo 12 val. iki 17 val. Atsakovo gimimo dienÄ ieÅ¡kovė nurodė ilgesnį bendravimo laikÄ , todėl, atsižvelgiant į tai, jog tai gali bÅ«ti darbo diena, nustatoma, kad atsakovas su vaikais turi teisę bendrauti nuo 13 val. iki 19 val.

Kitus du mėnesius visais atvejais bendravimas praplečiamas iki 19 val., dar kitus du mėnesius nustatomas bendravimas su vaikų nakvynėmis pas atsakovÄ . Pažymėtina, kad paskutiniu metu atsakovas su vaikais nebendrauja, jų psichoterapeutės teigimu, - nededa pakankamai nuoseklių pastangų ryÅ¡iui atkurti, atsakovÄ erzina pereinamieji laikotarpiai, kai jis turi dirbti su savimi. Jau buvo nustatyti keli pereinamieji laikotarpiai, kurių metu rekomenduotas bendravimas beveik nevyko, todėl neaiÅ¡ku ar jis vyktų nustačius pereinamÄ jį laikotarpį teismo sprendime.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra aiÅ¡ku ar teismo sprendimu nustačius pereinamÄ jį laikotarpį, atsakovui ir toliau nededant pakankamų pastangų, Å¡iam laikotarpiui pasibaigus, ryÅ¡ys su vaikais bus atkurtas. Tokiu bÅ«du galima situacija, kuomet vaikai turėtų bendrauti su atsakovu maksimaliai, taip ir neatstatę ryÅ¡io su juo, nors, kaip nustatyta aukščiau, tai neatitiktų vaikų interesų. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra bÅ«tinybė nustatyti, jog pereinamasis laikotarpis skaičiuojamas ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet pagal faktinį atsakovo bendravimÄ su vaikais, t.y. laikomas pasibaigusiu tik tuo atveju, jei atsakovas realiai bendrauja su vaikais nurodytÄ laikotarpį nustatytomis dienomis.

Dėl vaikų paėmimo vietos. Tarp Å¡alių taip pat kilo ginčas dėl vaikų paėmimo vietos. Nors nutraukiant santuokÄ bendru sutikimu buvo numatyta, kad atsakovas turi teisę pasiimti vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos, o vaikams esant ugdymo įstaigoje – iÅ¡ ugdymo įstaigos, ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o numatyti dar vienÄ alternatyviÄ vaikų paėmimo vietÄ â€“ iÅ¡ juos prižiÅ«rinčių senelių. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad vasarÄ kai jji dirba, vaikai yra prižiÅ«rimi jos tėvų.

Atsižvelgiant į jos darbo laikÄ , ji nespėtų paimti iÅ¡ ten vaikų ir pristatyti į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ , kad juos galėtų paimti atsakovas. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad piko valandomis kelionė iki ieÅ¡kovės tėvų gyvenamosios vietos užtrunka virÅ¡ valandos, dėl ko jam nebelieka laiko pabendrauti su vaikais. Teismas atsižvelgia į tai, kad vaikų paėmimas iÅ¡ ieÅ¡kovės tėvų nėra aktualus vaikams lankant ugdymo įstaigÄ , kadangi atsakovas vaikus gali pasiimti iÅ¡ jos.

IeÅ¡kovė nenurodė savo darbo grafiko, nenurodė, kad vaikai pas senelius bÅ«na savaitgaliais, todėl daroma iÅ¡vada, kad vaikų paėmimas iÅ¡ senelių gyvenamosios vietos savaitgaliais taip pat nėra aktualus. IeÅ¡kovė nurodo neturinti galimybių nuvežti vaikus iÅ¡ savo tėvų į jos ir vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ atostogų laikotarpiu kai jie bÅ«na pas senelius. Tačiau atsakovas taip pat nurodo neturintis galimybės pasiiminėti vaikus iÅ¡ senelių, kurie gyvena kitame miesto gale, piko valandomis.

Pažymėtina, kad užtikrinti vaikų bendravimÄ su atsakovu yra abiejų Å¡alių pareiga, todėl ieÅ¡kovė neturėtų perkelti jos atsakovui, kurio bendravimas su vaikais ir taip yra apribotas, o dėl vykimo į ieÅ¡kovės nurodytÄ vaikų paėmimo vietÄ piko metu gali dar labiau sutrumpėti. Teismas daro iÅ¡vadÄ nesant pagrindo keisti 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ dalyje dėl vaikų paėmimo vietos. Dėl bendravimo nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis. 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas privalo užtikrinti nuolatinį ieÅ¡kovės ryšį su vaikais telefonu ar pan., informuoti ieÅ¡kovę apie vaikų buvimo vietÄ , atitinkamai ieÅ¡kovė laikotarpiu kai vaikai yra su ja, privalo užtikrinti nuolatinį atsakovo ryšį telefonu, internetu, pvz.

Skype programa ar pan., informuoti apie vaikų buvimo vietÄ . IeÅ¡kovė nenurodė kodėl Å¡i nuostata nėra įtraukiama į praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo tvarkos pakeitimÄ . Teismo vertinimu, atsakovo ir vaikų ryÅ¡iui atstatyti yra bÅ«tinas Å¡io ryÅ¡io palaikymas nuotolinėmis priemonėmis, todėl Å¡ioje dalyje bendravimo su vaikais tvarka nekeičiama. Dėl iÅ¡laikymo vaikams dydžio pakeitimo 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintoje Å¡alių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos susitarė, kad vaikų iÅ¡laikymui atsakovas mokės po 175 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaiko pilnametystės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis.

Å iÄ nuostatÄ sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡laikymo dydis taip pat gali bÅ«ti keičiamas, iÅ¡augus (pasikeitus) vaiko poreikiams. TokiÄ praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

IeÅ¡kinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, yra ne Å¡alių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo iÅ¡laikymo dydį), o iÅ¡ esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iÅ¡ esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti iÅ¡laikymÄ ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Sprendžiant dėl Å¡alių vaikų poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad Å¡alims sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kuriÄ Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino sprendimu, Å¡alių nepilnametei dukrai buvo 7 metai, sÅ«nui – 7 mėnesiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iÅ¡ esmės. Pastaroji aplinkybė turi bÅ«ti įrodyta konkrečiai pagrindžiant iÅ¡augusius Å¡alių vaikų poreikius. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad vaikų poreikiams iÅ¡leidžia apie 412 Eur per mėnesį. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė vaiko poreikių paskaičiavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus (prekių ir paslaugų įsigijimo kvitus, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us).

Pagal pateiktus įrodymus ir ieškovės paskaičiavimus šalių nepilnamečių vaikų maistui reikia skirti vidutiniškai iki 160 Eur per mėnesį, transporto išlaidoms – iki 50 Eur, sveikatai – virš 20 Eur, iki 25 Eur – vadovėliams, pratyboms, mokymosi priemonėms, mokyklos renginiams – iki 30 Eur, aprangai – virš 180 Eur per mėnesį, higienos priemonėms – 50 Eur, laisvalaikiui, pramogoms – virš 30 Eur, maitinimui mokykloje – apie 15 Eur, komunalinėms paslaugoms – vidutiniškai po 115 Eur per mėnesį, kompiuterinei technikai, telefonui, internetui – po 27 Eur, atostogoms, kelionėms – vidutiniškai iki 25 Eur per mėnesį, buities daiktams – virš 50 Eur per mėnesį, būreliams – 42 Eur, naminiam gyvūnui – apie 10 Eur.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alių dukra lanko baseinÄ (pateiktas sutartis su Vilniaus moksleivių sveikatos centru), kurio mėnesio kaina - 24 Eur, Å¡okių bÅ«relį, kurio mėnesio kaina - 18 Eur, iÅ¡leidžia apie 200 Eur per mėnesį vaikų aprangai, sauskelnėms – 50 Eur per mėnesį, komunaliniams mokesčiams žiemos metu – apie 180 Eur per mėnesį, vasaros metu – apie 100 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad ne visos ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos pagrįstos į bylÄ pateiktais įrodymais.

Teismas nurodytas sumas vertina atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ , realumÄ . Teismo vertinimu ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos vadovėliams, pratyboms, mokymosi priemonėms, mokyklos renginiams reikalingos tik Å¡alių dukrai, todėl nurodyto dydžio iÅ¡laidos kiekvienÄ mėnesį vienam vaikui yra mažai tikėtinos. NeaiÅ¡kus ir 50 Eur per mėnesį poreikis vien higienos prekėms. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad tiek kainuoja Å¡alių sÅ«naus sauskelnės, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, jų poreikis yra labai laikinas.

IeÅ¡kovės nurodytas iÅ¡laidų komunalinėms paslaugoms dydis yra labai didelis, ieÅ¡kovė nepateikė jį pagrindžiančių sÄ skaitų. Kompiuterinei technikai, telefonui ir internetui nurodomos sumos neturėtų tekti Å¡alių sÅ«nui, kadangi jis pagal amžių tokiomis priemonėmis negalėtų ar bent jau neturėtų naudotis. Nesuprantamas ir vidutiniÅ¡kai 50 Eur per mėnesį iÅ¡laidų buities daiktams poreikis. Atsižvelgdamas į nurodytas pastabas, teismas vertina, kad ieÅ¡kovės nurodyta 412 Eur per mėnesį suma, reikalinga Å¡alių dukters iÅ¡laikymui, iÅ¡ esmės atitinka į bylÄ pateiktus įrodymus, Å¡ios iÅ¡laidos, susijusios su minimaliais kiekvieno asmens poreikiais, pripažintinos bÅ«tinomis.

Atsižvelgiant į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas nurodyti išlaidų dydžiai yra protingi. Kadangi šalių sūnus dėl mažo amžiaus dar neturi kai kurių ieškovės nurodytų poreikių, jam išlaikyti reikalinga suma šiuo metu yra apie 60 Eur mažesnė, tačiau didesnės sumos reikalingos jo higienos poreikiams, be to, minėta, jog remiantis kasacinio teismo praktika, atsakovas artimiausioje ateityje privalės prisidėti tiek prie pagrindinio, tiek prie papildomo vaiko ugdymo.

Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie Å¡alių nepilnamečių vaikų poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo Å¡alių vaikų poreikiai iÅ¡augo. Patiriamos su nepilnametės dukters ugdymu susijusios iÅ¡laidos, atsirado iÅ¡laidų jos papildomo lavinimo veiklai, vaikų turiningam laisvalaikiui. Atsižvelgiant į pasikeitusiÄ ekonominę situacijÄ , kylančias kainas, pagrįstai tikėtina, kad iÅ¡augo ir kiti vaikų poreikiai, daugiau iÅ¡laidų patiriama vaikų maistui, aprangai, vaistams, higienos priemonėms.

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad Å¡alių vaikų iÅ¡laikymui kas mėnesį reikalinga virÅ¡ 410 Eur per mėnesį suma kiekvienam vaikui. Pagal kasacinio teismo praktikÄ tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Tėvų valdžios lygybės principas nesuponuoja, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Tėvų pareigos iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti iÅ¡laikymÄ turi kiekviena Å¡alis ir proporcingai paskirsto teiktino iÅ¡laikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). IÅ¡ 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu nėra galimybės nustatyti kokiomis proporcijomis Å¡alys pasidalino vaikų iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ . IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tuo metu, bÅ«dama motinystės atostogose, gaudavo 70 procentų atlyginimo.

Atsakovas nurodė, kad jo atlyginimas siekė 400 Eur, vadinasi, buvo didesnis už minimalų. Spręsdamas dėl Å¡alių turtinės padėties pasikeitimo ir nustatydamas esamÄ Å¡alių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimÄ turtÄ bei turimų iÅ¡laikytinių skaičių. Byloje nėra duomenų apie kitus Å¡alių iÅ¡laikytinius. Remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iÅ¡ informacinių sistemų ir registrų. IÅ¡ Nekilnojamojo turto, juridinių asmenų registrų duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, juridinių asmenų akcijų neturi.

VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruotos transporto priemonės, kurių eksploatavimas viešajame eisme draudžiamas, jos įgytos iki santuokos su atsakovu nutraukimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis siekia iki 860 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas turi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto du žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kuriuos įgijo po santuokos su ieškove nutraukimo ir kurių vertė 2016 m. masinio vertinimo duomenimis - 21 000 Eur.

Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas. Internetinėje erdvėje vieÅ¡ai skelbiamais duomenimis Å¡i įmonė užsiima autodalių prekyba, jos apyvarta 2014 metais siekė 50 000 Eur. Atsakovas nurodė, kad įmonė bankrutuoja, tačiau tokių įrodymų į bylÄ nepateikė. Nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas niekur nedirba, teismas vertina, kad jis turi galimybę gauti lėšų užsiimdamas automobilių dalių verslu savo įmonėje, gauti darbo užmokestį, dividendus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , turi bÅ«ti nustatytos ne tik esamos Å¡alių galimybės teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, bet taip pat tai, ar Å¡alys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai.

Atsakovas yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie kitus jo iÅ¡laikytinius byloje nėra, todėl daroma iÅ¡vada, kad jis turi didesnes galimybes dirbti ir užsidirbti bei teikti tinkamo dydžio iÅ¡laikymÄ vaikams nei ieÅ¡kovė, kuri augina du mažamečius vaikus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didesnė vaiko priežiÅ«ros ir iÅ¡laikymo naÅ¡ta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo materialiai.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad abiejų Å¡alių turtinė padėtis lyginant su buvusia vaikų iÅ¡laikymo dydžio nustatymo metu, pagerėjo. IeÅ¡kovė pradėjo dirbti, atsakovas įgijo vertingo nekilnojamojo turto. Teismas sprendžia, kad Å alių galimybės teikti iÅ¡laikymÄ vaikams yra panaÅ¡ios, todėl jos turi galimybę prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo lygiomis dalimis. Nustačius, kad vaikų poreikiai iÅ¡augo iki daugiau nei 410 Eur per mėnesį, atsakovo teiktino vaikams iÅ¡laikymo dydis keistinas, priteisiant 205 Eur dydžio nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymÄ kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieÅ¡kovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 2017-11-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais keitimo, už kurį ieškovė sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį, patenkintas 50 procentų, iš atsakovo ieškovei priteistinas 37,5 Eur žyminio mokesčio.

IeÅ¡kovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimÄ padidinti iÅ¡laikymÄ mokėjimo. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje buvo patenkintas visiÅ¡kai, todėl žyminis mokestis, mokėtina už šį reikalavimÄ , valstybei priteisiamas iÅ¡ atsakovo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 16,20 Eur žyminio mokesčio ((205,00 Eur – 175 Eur) x 12 mėn. x 2 vaikai x 3 proc. x 75 proc.).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant LR Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

IeÅ¡kovė nurodė, kad patyrė 1000 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė Å¡ių iÅ¡laidų detalizacijÄ , pagal kuriÄ 400 Eur sumokėjo už ieÅ¡kinio parengimÄ , 100 Eur už praÅ¡ymų psichologei bei kitoms institucijoms paruoÅ¡imÄ , 400 Eur už atstovavimÄ teisme (iÅ¡ viso 1000 Eur). Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas 75 procentais, jos patirtos advokato padėjėjo pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ esmės nevirÅ¡ija Rekomendacijų už civilinėse bylose priteistinÄ advokato pagalbÄ maksimalaus dydžio, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisiama 750 Eur jos patirtų advokato pagalbos iÅ¡laidų.

Byloje taip pat susidarė 12,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Proporcingai ieÅ¡kinio patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 9,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, iÅ¡ ieÅ¡kovės – 3,14 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30149-1019/2016 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punkte numatytÄ atsakovo V.

L. (V. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ , numatant, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais Å¡eÅ¡ių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu: I. pirmÄ ir antrÄ pereinamojo laikotarpio mėnesį pasiimdamas vaikus iÅ¡ gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir bendraudamas Å¡alia jų namų 1. porinėmis metų savaitėmis - trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val. - Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais nuo 13 val. iki 16 val., 2. neporinėmis metų savaitėmis - antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.

3. neporiniais metais: - Å v. Velykų pagal vakarietiÅ¡kas tradicijas pirmÄ dienÄ nuo 12 val. iki 17 val. - gruodžio 25 dienÄ nuo 12 val. iki 17 val.

4. poriniais metais: - Å v. Velykų pagal vakarietiÅ¡kÄ tradicijÄ antrÄ dienÄ nuo 12 val. iki 17 val. - gruodžio 24 dienÄ nuo 12 val. iki 17 val. Gruodžio 31 dienÄ nuo 16 val. iki 20 val. - kiekvienais metais Tėvo dienÄ (pirmÄ jį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 12 val. iki 17 val. - kiekvienais metais rugpjūčio mėnesio 3 dienÄ (V. L. gimimo dienÄ ) nuo 13 val. iki 19 val. II. trečiÄ ir ketvirtÄ pereinamojo laikotarpio mėnesį pasiimdamas vaikus iÅ¡ gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 1. porinėmis metų savaitėmis - trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val. - Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais nuo 12 val. iki 19 val., 2. neporinėmis metų savaitėmis - antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.

3. neporiniais metais: - Å v. Velykų pagal vakarietiÅ¡kas tradicijas pirmÄ dienÄ nuo 12 val. iki 19 val. - gruodžio 25 dienÄ nuo 12 val. iki 19 val.

4. poriniais metais: - Å v. Velykų pagal vakarietiÅ¡kÄ tradicijÄ antrÄ dienÄ nuo 12 val. iki 19 val. - gruodžio 24 dienÄ nuo 12 val. iki 19 val. - gruodžio 31 dienÄ nuo 16 val. iki 20 val. - kiekvienais metais Tėvo dienÄ (pirmÄ jį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 12 val. iki 19 val. - kiekvienais metais rugpjūčio mėnesio 3 dienÄ (V. L. gimimo dienÄ ) nuo 12 val. iki 19 val. III. penktÄ ir Å¡eÅ¡tÄ pereinamojo laikotarpio mėnesį pasiimdamas vaikus iÅ¡ gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 1. porinėmis metų savaitėmis - trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val. - Å¡eÅ¡tadieniais nuo 12 val. iki sekmadienio iki 19 val., 2. neporinėmis metų savaitėmis - antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.

3. neporiniais metais: - Å v. Velykų pagal vakarietiÅ¡kas tradicijas pirmÄ dienÄ nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val. - gruodžio 25 dienÄ nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val.

4. poriniais metais: - Å v. Velykų pagal vakarietiÅ¡kÄ tradicijÄ antrÄ dienÄ nuo 12 val. iki 19 val. - gruodžio 24 dienÄ nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val. - gruodžio 31 dienÄ nuo 16 val. iki 20 val. - kiekvienais metais Tėvo dienÄ (pirmÄ jį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 12 val. iki 19 val. - kiekvienais metais rugpjūčio mėnesio 3 dienÄ (V. L. gimimo dienÄ ) nuo 12 val. iki 19 val. Pereinamasis laikotarpis laikomas pasibaigusiu įvykdžius nurodytÄ bendravimo tvarkÄ . Pereinamajam laikotarpiui pasibaigus, atsakovas V.

L. (V. L.) bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyta tvarka, pristatant vaikus ieÅ¡kovei ne vėliau kaip iki 19 val. Atsakovas V. L. (V. L.), laikotarpiu kai vaikai yra su juo, privalo užtikrinti nuolatinį ieÅ¡kovės B. L. ryšį telefonu ar pan. su vaikais, informuoti ieÅ¡kovę B. L. apie vaikų buvimo vietÄ . Atitinkamai ieÅ¡kovė, kai vaikai yra su ja, privalo užtikrinti nuolatinį atsakovo V.

L. (V. L.) ryšį telefonu, internetu, pvz. Skype programa ar pan. su vaikais, informuoti atsakovÄ apie vaikų buvimo vietÄ . Pakeisti 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30149-1019/2016 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punkte numatytÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį, nustatant, kad atsakovas V. L. (V. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) teikia iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis iÅ¡mokomis po 205 Eur (du Å¡imtus penkis eurus) per mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2017 m. spalio 17 d.) iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

SprendimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. L. (V. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 75 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 750 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai, iÅ¡ viso 825 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. L. (V. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 16,20 Eur (Å¡eÅ¡iolika eurų 20 euro centų) žyminio mokesčio ir 9,43 Eur (devynis eurus 43 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 25,63 Eur (dvideÅ¡imt penkis eurus 63 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Å i sumÄ turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 3,14 Eur (tris eurus 14 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Å i sumÄ turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2017-11-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ramunė Makelienė