Legislator Case Law & Legislation
3e211189-e30a-436c-8246-52264bf638e6 AI generated

3e211189-e30a-436c-8246-52264bf638e6 · Kauno apygardos teismas

Case Number 3e211189-e30a-436c-8246-52264bf638e6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Byla Nr. 1S-1021-290/2017Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00268-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio KiÅ¡kio (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Å virino, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. Z. skundÄ , dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas, dėl 2017 m. spalio 18 d.

Legislator headnote

AI generated

3e211189-e30a-436c-8246-52264bf638e6 · Kauno apygardos teismas: skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Byla Nr. 1S-1021-290/2017Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00268-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio KiÅ¡kio (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Å virino, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. Z. skundÄ , dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas, dėl 2017 m. spalio 18 d.

Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) priimto nutarimo Nr. 357-392 netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, buvo atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : V. Z. Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį (straipsnio galiojusi redakcija iki 2016 m. gruodžio 31 d.), 63 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ galutine subendrinta laivės atėmimo bausme 2 metams, bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams.

Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartimi V. Z. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2017 m. sausio 20 d., o pabaiga – 2019 m. sausio 17 d. Komisija 2017 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 357 – 392, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsniu ir 164 straipsniu nutarė nuteistajam V. Z. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė V.

Z. skundÄ , dėl Komisijos 2017 m. spalio 18 d. nutarimo, motyvuodamas tuo, jog nėra matyti ryÅ¡kios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl negalima teigti, kad nuteistojo elgesys pasikeitė tiek, kad jį bÅ«tų galima toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Nuteistasis V. Z. skundžia Å¡iÄ Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį ir praÅ¡o taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo finansinius įsipareigojimus, kadangi jis norėtų sumokėti ir likusiÄ nesumokėtÄ ieÅ¡kinio dalį, tačiau Å¡iuo metu jam yra sudėtinga sužinoti, kaip tai padaryti.

Be to skundžiamoje nutartyje, teismas netinkamai įvertino pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balÄ , kadangi jis yra artimas žemai rizikos grupei. Taip pat nebuvo įvertintos svarbios jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, bÅ«tent tai, kad jis palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, paleistas lygtinai ketina dirbti, yra pateikęs pažymÄ apie lygtinio paleidimo atveju jam suteikiamÄ darbo vietÄ . Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra įgijęs specialybę, taip pat Å¡iuo metu siekia įgyti metalo tekintojo specialybę.

Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu jam ir buvo paskirta drausminė nuobauda, tačiau Å¡iuo metu ji yra nebegaliojanti ir nėra pagrindo jÄ vertinti, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ . Taip pat nepagrįstai buvo atsižvelgta į neatliktos bausmės dalį, kadangi tai yra netikslinga bei pažeidžia jo teisę į lygtinį paleidimÄ . Å iuo metu jis yra visiÅ¡kai pakeitęs savo elgesį ir mÄ stymÄ , todėl toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta.Nuteistojo V.

Z. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo iÅ¡eina, kad pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

IÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktų bylos duomenų matyti, kad nuteistasis V. Z. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei yra atlikęs įstatymo numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančia jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal ,,OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad V. Z. priklauso vidutinei rizikos grupei – 46 balai, iÅ¡ kurių 20 balų yra statiniai, o 26 balai yra kintantys, tokiu bÅ«du, akivaizdu, kad nusikalstamo elgesio rizika, Å¡iuo atveju, nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi bÅ«ti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Å ių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Ir nors skundu apygardos teismui, nuteistasis nurodo, kad Å¡iuo metu mokosi ir yra pakeitęs savo mÄ stymÄ bei elgesį, kas aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, rodo tam tikrÄ nuteistojo teigiamÄ elgesio korekcijÄ , tačiau konkrečių jo pažangos veiksnių, lėmusių nusikalstamÄ elgesį, byloje vis tik nenustatyta, kÄ pagrįstai konstatavo Komisija bei skundžiama nutartimi apylinkės teismas. Sutinkamai su 2017 m. spalio 11 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadomis, nuteistojo V.

Z. elgesyje, vis dar iÅ¡skiriami tam tikri kriminogeniniai veiksniai, galintys ateityje turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui, tai yra ankstesni teisės pažeidimai, mÄ stymas ir elgesys bei nuostatos. Kaip jau aukščiau aptarta, V. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balÄ sudaro – 20 statinių balų ir 26 kintantys balai, kurie ne tik, kad gali, bet ir turi bÅ«ti koreguojami, tam, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėtų ir bÅ«tų įtikinanti, jog nuteistasis jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina, kad nuteistojo praeitis Å¡iuo atveju yra vertinama tik tiek, kiek jos kontekste analizuojant asmens elgesį jam paskirtos bausmės atlikimo metu, galima įžvelgti tam tikrus jo elgesio pokyčius (ar jų nebuvimÄ ).

Ä®vertinus V. Z. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, teisinio pagrindo vis tik nėra. Å iuo aspektu, analizuojant, skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , matyti, kad V. Z. jau ankščiau buvo teistas, kad konkretaus nusikalstamo elgesio modelio neturi, ir nors, skunde nuteistasis teigia, kad jo požiÅ«ris į smurtÄ yra neigiamas, Å¡iuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimÄ . Sutinkamai su Socialinio tyrimo iÅ¡vada, nuteistasis savo smurtinį elgesį yra linkęs minimalizuoti, pateisinti, teigdamas, jog neturėjo kito pasirinkimo, kas atskleidžia nuteistojo koncentruotumÄ Ä¯ save nepaisant aplinkinių interesų.

Tokiu bÅ«du yra akivaizdžiai parodomas jo nihilistinis požiÅ«ris į visuomenėje galiojančias elgesio ir moralės normas, o tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį. Be to, nuteistasis yra impulsyvus, dažnai veikia nepagalvodamas apie galimas pasekmes, pasirenka netinkamus problemų sprendimo bÅ«dus bei nėra linkęs mokytis iÅ¡ ankstesnio patyrimo, todėl dažnai kartoja tas pačias klaidas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis tam tikrose gyvenimiÅ¡kose situacijose yra linkęs pateisinti kriminalinį elgesį, o tai apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir toliau taisyti savo elgesį neizoliuotas nuo visuomenės.Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo vienÄ kartÄ skatintas, tačiau taip pat vienÄ kartÄ buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, už kÄ jam buvo pareikÅ¡tas papeikimas.

Ir nors nuobauda Å¡iuo metu yra nebegaliojanti, tačiau sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo yra vertinamas nuteistojo elgesys per visÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis iÅ¡sako norÄ bÅ«ti pilnaverčiu visuomenės nariu, tačiau kartais yra linkęs gyventi pagal savo taisykles. Å ių duomenų kontekste daroma iÅ¡vada, kad nuteistasis netgi bÅ«damas izoliuotas nuo visuomenės, nesistengia laikytis jam taikomų apribojimų, kas jį charakterizuoja itin neigiamai.

Taip pat, iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, matoma, kad nuteistojo V. Z. atžvilgiu buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė jam taikomos probacijos sÄ lygas ir bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, pasiunčiant jį atlikti realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Tokiu bÅ«du nuteistasis V. Z. nepateisino, teismo jam parodyto pasitikėjimo ir Å¡iuo metu negalima pripažinti, kad lygtinio paleidimo atveju taikoma probacija pasiektų tikslÄ . Teigiama elgesio korekcija, prieÅ¡ingai, nei tai nurodo nuteistasis, Å¡iuo metu jam yra tik siekiamybė.

Ä®vertinusi Å¡iuos visus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis paleistas į laisvę nenusikals ir laikysis įstatymų. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Å iuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistÄ jį aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad V.

Z. toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ . SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ bei nenustatytas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad Komisija ir apylinkės teismas spręsdami klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, jÄ naikinti skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r ė : atmesti nuteistojo V.

Z. skundÄ ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai :             Algirdas Jaliniauskas              Jurgis KiÅ¡kis                                                                                                                      Rimas Å virinas