3e207dda-975e-41c5-99c7-b258b88bbf3b · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1-265/2019 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00329-2014-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; (S) 2.4.2.10; 3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant ieškovui A.

R. ir jo atstovui advokatui R. V., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos“ vieÅ¡bučio atstovams R. J. ir advokatui N. K., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Neoforma“ atstovui R. B., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nametas“ atstovui A. A., ekspertui D. K., liudytojui E. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. R. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos“ viešbučiui dėl būsimų išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Palangos statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Neoforma“, G. M., uždaroji akcinė bendrovė „Nametas“, R. R.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – UAB) „Klaipėdos“ viešbučio priteisti 53 625 Eur būsimų išlaidų atlyginimo, šalinant atsakovo parduoto buto, adresu Duomenys neskelbtini, trūkumus, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. su UAB „Agrekas“ sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas už 92 655,24 Eur (319 920 Lt) įsigijo 84 proc. baigtumo butÄ , esantį Duomenys neskelbtini. Å ios sutarties 7.5. p. Å¡alys susitarė, kad Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo momentu pardavėjas garantuoja, kad nėra paslėptų parduodamo turto trÅ«kumų, dėl kurių turto nebÅ«tų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trÅ«kumus žinodami arba nebÅ«tų jo visai pirkę, arba nebÅ«tų už jį tiek mokėję.

Pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trÅ«kumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimos jėgos. Sutarties 8 p. susitarė, jog pardavėjas garantuoja, kad bus atlyginti visi nuostoliai, tiesiogiai kylantys dėl Å¡ioje sutartyje numatytų pardavėjo pateiktų pareiÅ¡kimų ir /ar garantijų neatitikimo faktinių aplinkybių. IeÅ¡kovui įsikėlus gyventi į minėtÄ butÄ ir praėjus tam tikram laikui buvo pastebėti defektai: pastato sienos trÅ«kinėja, o dalis pastato sėda į grindinį.

IÅ¡ryÅ¡kėję buto defektai yra nurodyti UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ ataskaitoje apie statinio techninę kokybę. Nurodyti defektai yra paslėpti parduoto daikto (turto) trÅ«kumai, kuriuos bÅ«tina nedelsiant paÅ¡alinti, ir jie atsirado per daikto kokybės garantijos terminÄ â€“ 10 metų paslėptiems statinio defektams. Å iuos esminius parduoto daikto trÅ«kumus (defektus) savo lėšomis privalo Å¡alinti pardavėjas arba atlyginti faktinius nuostolius, kuriuos patyrė / patirs pirkėjas, Å¡alindamas anksčiau nurodytus defektus.

Nustatyti esminiai daikto trÅ«kumai prieÅ¡tarauja 1.08.02:2002, STR 2.02.02:2004, STR 2.01.01(1):1999, STR 2.01.01 (4): 1999, tiesioginės iÅ¡laidos Å¡ių trÅ«kumų Å¡alinimui sudaro 53 625 Eur, nurodyta 2017 m. rugpjūčio 29 d. eksperto E. L. Buto pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo iÅ¡vadose. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog buto trÅ«kumai kasmet po truputi didėja, o akivaizdÅ«s nuosėdžiai tiesiogiai daro įtakÄ tolimesniam sienų skilimui bei pastato sėdimui į gruntÄ .

2. Atsakovė UAB „Klaipėdos“ vieÅ¡butis su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad 2014 m. sausio 30 d. Statinio techninės kokybės patikrinimo aktas Nr. 14/01/2 negali bÅ«ti laikomas patikimu raÅ¡ytiniu įrodymu, kadangi ieÅ¡kovas A. R. šį aktÄ užsakė pats savo iniciatyva, pats už jį sumokėjo, todėl, atsakovės manymu, patikrinimo akte gali bÅ«ti užfiksuota neobjektyvi informacija, ypač vertinant tai, kad atsakovės UAB „Agrekas“ atstovai nebuvo kviečiami dalyvauti organizuojamame patikrinime.

Be to, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2005 m. rugsėjo 1 d. pažyma patvirtina, kad gyvenamasis namas, adresu Duomenys neskelbtini, yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto. Anot atsakovės, ieÅ¡kovas A. R. daugiau nei 9 metus eksploatuodamas nebaigtÄ statyti butÄ savo veiksmais sÄ lygojo tai, kad ginčo bute atsirado defektų. Atsakovė taip pat nurodo, kad eksperto R. M. ekspertizės akte padarytos iÅ¡vados paneigia ieÅ¡kovo teiginius apie netinkamai sutvirtintus pamatus bei patvirtina, jog defektų atsiradimo priežastis yra netinkamas statinio eksploatavimas.

Atsakovė nesutinka su eksperto V. B. E. ekspertizės akte padarytomis išvadomis. Pažymėjo, kad šio eksperto surašytame ekspertizės akte nėra nurodyti atlikti tyrimai, naudoti tyrimo metodai, nėra pateikti patikimi atsakymai į teismo ekspertui užduotus klausimus (dauguma atsakymų yra grindžiama prielaidomis, o ne kategoriškomis išvadomis), ekspertizės akte pateiktos moksliniais tyrimais, atliktais bandymais ir skaičiavimais nepagrįstos išvados, ekspertizės aktas neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimų ir kt.

3. Trečiųjų asmenų UAB „Nametas“ ir UAB „Neoforma“ atstovas R. B. nurodė, kad projektas buvo darytas pagal 2003 m. inžinerinius žvalgomuosius geologinius tyrimus. Buvo patikrinta, jog galima projektuoti juostinius pamatus. Projektuoti polinius pamatus buvo tik rekomenduojama, sprendimÄ priima projektuotojas. Skaičiavimai rodė, jog kitokių nei juostinių pamatų nereikia. Be to, iÅ¡ koordinačių lentelės matėsi, jog nebuvo bÅ«tini poliniai pamatai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Plungės apylinkės teismas (buvęs pavadinimas – Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. spalio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. R. 3 363 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei UAB „Klaipėdos“ vieÅ¡bučiui. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. R. 57,79 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.

5. Nurodė, kad byloje buvo atliktos dvi teismo ekspertizės ir pateikti du vienas kitam iÅ¡vadomis prieÅ¡taraujantys ekspertizės aktai. Ekspertas R. M. atliko dalinę pastato ekspertizę ir 2016 m. vasario mėn. parengė ekspertizės aktÄ , kuriame defektų atsiradimo priežastimis iÅ¡ esmės įvardijo pagrindo gruntų sedimentacijÄ dėl vandens patekimo eksploatacijos metu, sezoninio vandeningo pagrindo grunto įšalo kilnojimÄ si dėl netinkamo statinio eksploatavimo. Eksperto V. B. E. 2016 m. gruodžio 20 d. bendrosios statinio ekspertizės akte padarytos iÅ¡vados dėl ginčo statinio: gyvenamojo namo (namo dalies), esančio Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, iÅ¡orės sienų, pertvarų bei grindų deformacijos yra susijusios su paslėptų statybos darbų trÅ«kumais, pamatus pastačius ant nepatvaraus grunto pagrindo be privalomųjų inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrinėjimų rezultatų bei be pamatų laikomosios galios skaičiavimų, statytojui bei projektuotojui ignoravus atitinkamus preliminarios žvalgomųjų geologinių tyrimų ataskaitos autorių perspėjimus.

6. Esant dviem vienas kitam prieštaraujantiems ekspertizės aktams teismas vadovavosi tuo ekspertizės aktu, kuris, pasak teismo, atliktas išsamiau, ir jame padarytos išvados yra pagrįstos medžiaga, kuria ekspertas vadovavosi atlikdamas ekspertizę. Teismas nesivadovavo eksperto V. B. E. ekspertizės akto išvadomis, kadangi ekspertas ekspertizę atliko neišsamiai, nesivadovavo visa bylos medžiaga, techniniu ginčo statinio projektu, o eksperto teiginius nagrinėjamu klausimu teismas laikė pagrįstus prielaidomis.

7. Nustatė, jog ieÅ¡kovo pateiktas 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir defektų nustatymo tyrimas nėra tikslus. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas patvirtino, jog tyrime nurodytas vienas iÅ¡ statybos pažeidimų, t. y. terasos įrengimo defektai, galbÅ«t kilo dėl paties ieÅ¡kovo kaltės, nes ieÅ¡kovas nurodė, jog terasos plytelių dangÄ jis įrengė pats, ir pažymėjo, jog ieÅ¡kovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo aplinkybės, kokius darbus jis atliko pats ginčo objekte, o kokius statytojas. Todėl, teismo vertinimu, Å¡is paminėtas netikslumas ieÅ¡kovo pateiktame defektų nustatyto tyrime patvirtina, kad ieÅ¡kovas teikė klaidingus duomenis teismui, todėl laikė, kad ieÅ¡kovas neįvykdė pareigos iki galo įrodyti ieÅ¡kinio reikalavimų. Teismas nusprendė, jog minėti tyrimai negali bÅ«ti prilyginami ekspertizei, ir yra tik papildomi ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas remiasi.

8. Nors 2016 m. gegužės 30 d. statybos inžinierius G. K. pateikė iÅ¡vadÄ dėl eksperto R. M. ekspertizės akto, kurioje nurodė, kad ekspertizė atlikta neiÅ¡samiai ir nepatikimai, pažeidžiant Teismo ekspertizės įstatymÄ , ekspertizės apimtyje nepateikus tiriamosios dalies bei iÅ¡vadų skyrių, atsakymų į teismo pateiktus klausimus neparėmus konkrečiais tyrimų rezultatais, tačiau teismas Å¡ia iÅ¡vada nesivadovavo, nes nustatė, jog statybos inžinierius G. K. neturi teisės teikti iÅ¡vadas dėl atliktų ekspertizių (projekto ar statinio) bei iÅ¡duotų bendrosios ir dalinės ekspertizės aktų kokybės. Todėl teismas vadovavosi eksperto R. M. ekspertizės aktu, tačiau vertino ir kitus byloje esančius įrodymus.

9. Liudytojų, t. y. statinio projekto vadovo L. R., konstruktoriaus, atlikusio skaičiavimus, R. B., ginčo statinio techninio prižiūrėtojo architekto G. M. ir inžinierės, konstrukcinės ginčo pastato dalies vadovės A. B. paaiškinimais nustatė, jog ginčo statinio projektas buvo parengtas teisingai, projekto sprendiniai atitiko skaičiavimus. Pažymėjo, jog teismas neturi pagrindo netikėti teismo posėdyje apklaustų liudytojų – specialistų – parodymais, jie nuoseklūs, detalūs ir vieni kitus papildo.

10. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas taip pat neįrodė, jog statybos darbus atlikusi UAB „Palangos statyba“ pamatus įrengė ne tik nepakankamame gylyje, bet ir po pagrindu neįrengė numatyto sutvirtinimo. PrieÅ¡ingai, ekspertas R. M. ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodė: „Nustatyta, kad pagrindo gruntas po pamatų pado apačia labai tvirtas (laikomoji galia didelė) – jėga smeigiant laužtuvų aÅ¡triu galu į pagrindo gruntÄ , jis (laužtuvas) praktiÅ¡kai neįsmigdavo“. Å iÄ iÅ¡vadÄ ekspertas R.

M. padarė atlikęs pamatų konstrukcijos atidengimus, atlikęs vizualinę apžiÅ«rÄ , bandymus ir matavimus, todėl Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu ar patikimumu nėra pagrindų abejoti. Teismo vertinimu, tai, kad pastatas Duomenys neskelbtini buvo statytas ant juostinių, o ne polinių ar kitokių pamatų, nelaikytina statybos darbų trÅ«kumu neįrodžius, jog pamatų skaičiavimai buvo klaidingi. Pažymėjo, jog 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir defektų nustatymo tyrime Nr. 2017-08-29-1 yra kritikuojami 2004 m. atlikti pamatų skaičiavimai, skaičiavimų atlikimo metodika, vadovavimasis skirtingais teisės aktais ir pan., tačiau patys skaičiavimai iÅ¡ naujo nebuvo atlikti, todėl negalima teigti, jog skaičiavimuose buvo padarytos klaidos, dėl kurių buvo netinkamai parinkti ginčo statinio pamatai.

Teismas nusprendė, jog skaičiavimai buvo atlikti teisingai, atsižvelgiant į turimus geologinius duomenis, bei parinkti tinkami pamatai – juostiniai.

11. Pažymėjo, jog Å¡iuo metu ginčo butas, adresu Duomenys neskelbtini, yra nebaigtas statyti – 84 proc. baigtumo, t. y. tokio paties baigtumo, kaip ir buvo 2005 m. rugsėjo 12 d., kai ieÅ¡kovas jį įsigijo. Sutiko su atsakove, kad ginčo buto trÅ«kumai, defektai galėjo atsirasti dėl netinkamos buto eksploatacijos. Nurodė, kad nors byloje nėra specialistų iÅ¡vadų dėl to, kokiÄ Ä¯takÄ tam tikri ieÅ¡kovo atlikti ginčo objekto, esančio Duomenys neskelbtini, statybos užbaigimo darbai galėjo turėti aptariamų defektų atsiradimui, tačiau pažymėjo, jog ieÅ¡kovas, turėdamas pareigÄ Ä¯rodyti ieÅ¡kinio dalykÄ , nenurodė, kokius ginčo objekto statybos darbus ir kuriuo metu jis atliko, nepateikė jokių įrodymų apie Å¡ių darbų atitiktį teisės aktų reikalavimams.

12. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas su pretenzija į pardavėjÄ UAB „Agrekas“ kreipėsi tik po devynerių metų nuo ginčo buto valdymo ir naudojimo pradžios. Devynerių metų laikotarpio, praėjusio nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki pretenzijos dėl daikto trÅ«kumų pateikimo teismas nepripažino protingu laiku, per kurį pirkėjas, pastebėjęs ar turėjęs pastebėti daikto trÅ«kumus, apie tai praneÅ¡a pardavėjui, nurodydamas neatitikimus.

13. Nusprendė, jog labiau tikėtina, kad ginčo daikto trÅ«kumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ir saugojimo taisykles. Padarė iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent vandeniui sienomis nutekant po pamatais, molinis gruntas pradeda vaikščioti, dėl to ir atsirado Å¡ioje byloje nustatytos statinio problemos: sienų trÅ«kinėjimas, skilinėjimas, grindų nusėdimas ir kt. Nurodė, kad ieÅ¡kovas turėjo tinkamai prižiÅ«rėti savo turtÄ â€“ neleisti patekti vandeniui po pamatais, o ne laukti ir tikėtis, jog po kurio laiko namas, jo pamatai nusistovės ir situacija pasitaisys.

Toks ieÅ¡kovo neveikimas, teismo vertinimu, nelaikytinas sÄ Å¾iningu ir protingu, ieÅ¡kovas neužkirto kelio aptariamų ginčo statinio trÅ«kumų atsiradimui, jų iÅ¡ryÅ¡kėjimui bei žalos atsiradimui, nebendradarbiavo su pardavėju (pirmine atsakove UAB „Agrekas“ ir atsakove UAB „Klaipėdos“ vieÅ¡bučiu), todėl ieÅ¡kovas pats turi prisiimti jo neveikimo ir galbÅ«t netinkamo veikimo (ieÅ¡kovo atliktų statybos darbų) sukeltas neigiamas pasekmes.

14. Nusprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsiradę defektai ginčo objekte buvo sÄ lygoti paslėptų statinio elementų, todėl jiems pagal analogijÄ turėtų bÅ«ti taikomas penkerių metų garantinis terminas. Garantinio termino pabaiga laikė 2010 m. rugsėjo 12 d., t. y. praėjus penkeriems metams po pirkimo–pardavimo sutarties objekto – ginčo buto perdavimo pirkėjui (ieÅ¡kovui). Kadangi ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė pretenzijÄ pirminei atsakovei UAB „Agrekas“ praleidęs garantinį terminÄ , t. y. 2014 m. vasario 25 d., todėl atsakovė neturi pareigos atlyginti ieÅ¡kovui daikto trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas, todėl ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį atmetė.

15. Nustatė, kad garantinis terminas suėjo 2010 m. rugsėjo 12 d., todėl nuo Å¡ios dienos skaičiavo CK 1.125 str. 5 d. 2 p. nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Konstatavo, jog ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinį pateikęs tik 2014 m. balandžio 14 d., praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ su tokio pobÅ«džio reikalavimu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 16. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PraÅ¡o pridėti naujus įrodymus – 2017 m. rugpjūčio 7 d. Advokatų profesinės bendrijos ViliuÅ¡is ir Astromskis praÅ¡ymÄ dėl techninio projekto kopijos pateikimo; 2017 m. spalio 31 d. Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktoriaus sprendimÄ Nr. 76; 2017 m. lapkričio 29 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimÄ Nr. KT-25; 2017 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Neoforma“ raÅ¡tÄ Nr. S-49. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 16.1. Teismas pažeidė įrodinėjimo paskirstymo taisykles.

Teismo pasirinktas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas, kai ieÅ¡kovas, anot teismo, turi įrodyti ne tik patį defektų faktÄ , bet ir tai, kad ieÅ¡kovas nepažeidė daikto naudojimo taisyklių, o defektai atsirado dėl pardavėjo ar statybos dalyvių kaltės, prieÅ¡tarauja CK 6.333 straipsnio 3 dalies nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Taip pat pažymėtina, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybės dėl ieÅ¡kovo atliktų remonto darbų – sprendime nepagrįstai nurodyta, kad ieÅ¡kovas neva iÅ¡klojo kiemÄ trinkelėmis, kadangi ieÅ¡kovui įsigijus namÄ kiemas jau buvo iÅ¡klotas trinkelėmis.

Taip pat ieÅ¡kovui visiÅ¡kai nepagrįstai buvo perkelta pareiga įrodinėti ne tik, kad jis tinkamai naudojo butÄ , bet ir kad buto remonto ir apdailos darbai atitiko teisės aktų reikalavimus. 16.2. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai vadovavosi R. M. ekspertizės iÅ¡vada. IÅ¡vada, jog tokius buto defektus, kaip sienų kiauryminius įtrÅ«kimus, grindų nusėdimÄ , lėmė ieÅ¡kovo netinkamas buto eksploatavimas, yra niekuo neparemta. Jokių konkrečių tyrimų, kurie pagrįstų R.

M. teiginį, neva namo pamatai buvo paplauti vandens, nutekančio nuo namo sienų ir įsigeriančio į žemę, Å¡is ekspertas neatliko, tiriamojoje ekspertizės dalyje neaprašė. R. M. nurodytos aplinkybės apie grunto kilnojimÄ si dėl sezoninio įšalo patvirtina aplinkybę ne dėl buto netinkamos eksploatacijos, o faktÄ , nustatytÄ ir kitų ekspertų, kad buvo netinkamai apskaičiuotas grunto įšalo lygis ir pamatai nepakankamai įgilinti, dėl to jiems daroma žala dėl grunto kilnojimosi dėl sezoninio įšalo.

R. M. iÅ¡vada, kad po pamatais gruntas yra labai tvirtas, taip pat vertintina kritiÅ¡kai. 16.3. Teismo argumentas, kad neva ekspertas V. B. E., darydamas iÅ¡vadÄ , kad gruntas silpnas, rėmėsi prielaidomis, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Ekspertas V.B. E. Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis UAB „Rapasta“ 2003 m. liepos 22 d. žvalgomosios geologijos tyrimu, pasiraÅ¡ytu atestuotos geologės, jame buvo nustatyta, kad gruntas silpnas. 16.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ekspertas V. B. E. nesivadovavo techniniu ginčo statinio projektu.

Ekspertizėje tik atkreipiamas dėmesys, kad ginčo statiniui buvo vadovaujamasi kartotiniu techniniu projektu, o ne individualiai parengtu projektu. Aplinkybę, kad atlikdamas ekspertizę V. B. E. vadovavosi tuo projektu, pagal kurį buvo statomas ginčo statinys, patvirtino pats projektuotojas UAB „Neoforma“. 16.5. Teismas nepagrįstai E. L., kuris yra įtrauktas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , atliktÄ 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir defektų nustatymo tyrimÄ Nr. 2017-08- 29-1 vertino kaip netikslų.

Šiuo atveju teismo nurodytos aplinkybės dėl terasos neturi ryšio ir niekaip nepaneigia aplinkybių, kad buvo nustatyti VI skyriaus 1, 2, 3 posk. dėl namo pamatų ir grunto bei kitų 4 posk. nurodyti defektai. 16.6. 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir defektų nustatymo tyrime logiškai, aiškiai, motyvuotai bei remiantis specialistų (geologų) tyrimais pateikiamos išvados. Visi E. L. pateiktų išvadų teiginiai yra tiesiogiai išplaukiantys iš tiriamosios dalies. Tuo tarpu R. M. ekspertizės išvados nesiremia jokiais tyrimais, atsakinėdamas į klausimus ekspertas nukrypo nuo klausimų, ekspertizės akto tekstas nerišlus, gausu buitinio lygio pasamprotavimų, neturinčių nieko bendro su ekspertine analize.

Be to, R. M. tyrė ir pasisakė dėl grunto stiprumo, nors neturi tam reikiamos kvalifikacijos, tiek ekspertas V. B. E., tiek E. L. savarankiÅ¡kai grunto netyrė ir rėmėsi tos srities specialistų iÅ¡vadomis. Pažymėtina, kad ir teismas, skirdamas pakartotinę ekspertizę, motyvavo tuo, kad R. M. ekspertizė atlikta neiÅ¡samiai. 16.7. Teismas nepagrįstai sprendimÄ motyvavo dėl statybos ir projektavimo broko kaltų asmenų paaiÅ¡kinimais, o eksperto V. B. E. ekspertizės iÅ¡vadomis ir 2017 m. rugpjūčio 29 d.

E. L. pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo išvadomis nesivadovavo. 16.8. Paaiškinimai, jog buvo vadovautasi geologiniais tyrimais, akivaizdžiai neteisingi, kadangi projektas buvo parengtas 2004 m., todėl rengiant pamatus vadovautis 2005 m. geologiniais tyrimais neįmanoma. Pažymėtina, kad teikiant teismui 2005 m. geologinius tyrimus, kurie atlikti ne ieškovo namo pamatų vietoje, o kitoje vietoje (po daugiaaukščiu namu, nutolusiu 50–150 metrų), buvo klaidinamas teismas. 2003 m žvalgomosios geologijos tyrimas nėra išsamus ir tinkamas namo projektavimui.

Jame buvo nurodyta, kad privaloma atlikti iÅ¡samius geologinius tyrimus. Å ios aplinkybės patvirtina ieÅ¡kovo teiginį, kad pamatai suprojektuoti neatlikus bÅ«tinų geologinių tyrimų. 16.9. Butas yra pastatytas nekokybiÅ¡kai iÅ¡ esmės dėl kelių priežasčių: rengiant projektÄ nebuvo atlikti privalomi grunto geologiniai inžineriniai tyrimai; pamatai įrengti netinkami. UAB „Rapasta“ 2003 m. žvalgomosios geologijos ataskaitoje nustatė labai nepatvarų piltinį gruntÄ ir rekomendavo polinius pamatus bei iÅ¡samius geologinius tyrimus, tačiau projektuodamas pamatus projektuotojas neatliko iÅ¡samių tyrimų ir vietoj polinių pamatų įrengė juostinius.

Statybos darbus atlikusi UAB „Palangos statyba“ nesugebėjo įrengti pamatų pagal projektÄ , nes juos įrengė ne tik nepakankamame gylyje, bet ir po pagrindu neįrengė numatyto sutvirtinimo; statybos techninę priežiÅ«rÄ vykdęs G. M. aplaidžiai atliko savo pareigas; be pagrindinių defektų kartu fiksuoti pažeidimai metalo konstrukcijų, apskardinimo problemos, kurie detaliai nurodyti 2017 m. rugpjūčio 29 d. Pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo Nr. 2017-08-29-1 VI skyriaus 4 poskyryje. 16.10.

IeÅ¡kovas tinkamai eksploatavo butÄ . Nėra visiÅ¡kai jokių konkrečių įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų pažeidęs daikto naudojimo ar saugojimo taisykles ir Å¡ie pažeidimai bÅ«tų lėmę trÅ«kumų atsiradimÄ . Byloje nepateikta jokių įrodymų, jog pirkėjo kokie nors konkretÅ«s netinkami veiksmai bÅ«tų lėmę defektų atsiradimÄ . 16.11. Å iuo metu 100 proc. ginčo buto baigtumo ieÅ¡kovas negali įregistruoti dėl atsiradusių trÅ«kumų (sienų skilimo, grindų nusėdimo).

Pažymėtina, kad nebuvo jokio teisės akto, kuris imperatyviai įpareigotų jį per tam tikrÄ konkretų terminÄ Ä¯registruoti buto baigtumo procentÄ . Todėl nesant tokio teisinio reguliavimo tai negali bÅ«ti vertinama kaip teisės pažeidimas, dėl kurio ieÅ¡kovui tektų neigiamos pasekmės. 16.12. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nusprendė, kad buto trÅ«kumams taikytinas tik 5 metų garantinis terminas. Ekspertas V. B. E. ekspertizėje motyvuotai nurodė, kad buto deformacijas sukėlę darbai priskirtini paslėptų darbų kategorijai.

Nagrinėjamu atveju nustatyti defektai laikytini paslėptais defektais ir jam taikomas mažiausiai 10 metų (arba 20 metų esant tyčia paslėptiems defektams) garantinis terminas. 16.13. Teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas Å¡iuose santykiuose yra silpnoji Å¡alis – vartotojas. Svarbu pažymėti, kad Å¡ioje situacijoje tam, kad bÅ«tų nustatyti statybos defektai, reikia specialių žinių. Ir net statybos srities ekspertams tai sudėtinga, tÄ patvirtina net kelios byloje atliktos ekspertizės.

17. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 17.1. Eksperto R. M. ekspertizės akto iÅ¡vadas teismas vertino tinkamai ir pagrįstai nusprendė, kad dėl ieÅ¡kovo nurodytų defektų yra kaltas pats ieÅ¡kovas, kadangi jis netinkamai prižiÅ«rėjo savo įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . 17.2. Teismas pagrįstai nesivadovavo eksperto V.

B. E. ekspertizės akto iÅ¡vadomis, kadangi minėtas ekspertas nedarė pamatų atidengimo ir netyrė grunto. 17.3. IeÅ¡kovo argumentai, jog ekspertas R. M. savo iÅ¡vadoms pagrįsti nedarė jokių tyrimų, nepagrįsti. 2017 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas R. M. nurodė, kad jis atliko ginčo namo vizualinę apžiÅ«rÄ , atkasė pamatus, iÅ¡matavo. R. M. ekspertizės akte yra pažymėta, kad tyrimams atlikti buvo panaudoti Å¡ie įrankiai (prietaisai): metalinė matavimo ruletė, Å midto plaktukas konstrukcijų stipriui nustatyti. 17.4.

IeÅ¡kovo argumentai, kad teismas nepagrįstai nesirėmė eksperto V. B. E. iÅ¡vada, jog gruntas yra silpnas, taip pat nepagrįsti. Teismas pagrįstai nesirėmė minėtomis iÅ¡vadomis, kadangi 2017 m. kovo 22 d. posėdžio metu ekspertas V. B. E. pripažino, kad pamatų atidengimų nedarė ir pats grunto po pamatais netyrė. 17.5. IÅ¡vadas apie gruntų silpnumÄ ieÅ¡kovas savo apeliaciniame skunde taip pat grindžia UAB „Geoconsulting“ atliktais geologiniais tyrinėjimais, kurie yra sudedamoji E. L.

Buto pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo dalis, tačiau geologiniai tyrinėjimai, kaip ir E. L. Buto pažaidų ir defektų nustatymo tyrimas, buvo užsakytas ieÅ¡kovo iniciatyva, todėl labai tikėtina, kad tyrimÄ atlikę asmenys surašė tokias iÅ¡vadas, kokių reikėjo ieÅ¡kovui, siekiant prisiteisti kuo daugiau nuostolių iÅ¡ atsakovo. 17.6. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog G. K. kvalifikacija yra daug žemesnė nei teismo eksperto R. M., todėl G. K. neturi teisės kritikuoti teismo eksperto R.

M. iÅ¡vadų. 17.7. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ekspertas V. B. E. nesivadovavo techniniu ginčo statinio projektu. Taip pat teismas pagrįstai nesivadovavo eksperto E. L. suraÅ¡yta pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo Nr. 2017-08-29-1 ataskaita. 17.8. Apelianto argumentai, kad visi specialistai ir ekspertai, kurie apžiÅ«rėjo butÄ , nustatė, kad defektai yra dėl paslėptų darbų kokybės, nepagrįsti ir padaryti ignoruojant eksperto R. M. ieÅ¡kovui nepalankias ekspertizės iÅ¡vadas. 17.9.

Faktinę aplinkybę, kad prieš ginčo namo statybas buvo atlikti privalomi grunto tyrimai, teismo posėdžio metu nurodė statinio projekto vadovas L. R., konstruktorius, atlikęs skaičiavimus, R. B., techninis prižiūrėtojas architektas G. M., inžinierė, konstrukcinės ginčo pastato dalies vadovė A. B.. 17.10. Faktinę aplinkybę, jog pamatai buvo parinkti tinkamai, patvirtina eksperto R. M. ekspertizės akto išvados, kurių metu buvo nustatyta, kad dėl egzistuojančių namo defektų nėra statybos dalyvių kaltės. 17.11.

Kitų defektų (nesusijusių su pamatais) teismas apskritai neturėtų vertinti, kadangi atsakovui nebuvo teikta pretenzija dėl jų, jais nebuvo grindžiamas pradinis ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, atsakovas neformulavo klausimų dėl jų ekspertizei. 17.13. Tai, kad bÅ«tent ieÅ¡kovo veiksmai sÄ lygojo defektų atsiradimÄ , patvirtina eksperto R. M. ekspertizės iÅ¡vada, kurioje yra konstatuota, kad dėl egzistuojančių namo defektų nėra statybos dalyvių kaltės. Ekspertizės akte buvo nurodyta, kad „Netinkama statinio, kuriame yra butas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, adresas Duomenys neskelbtini, eksploatacija yra pagrindinė defektų, nurodytų 2014 m. sausio 30 d. statinio techninės kokybės patikrinimo akte Nr. 14/01/2, priežastis“. 17.14.

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde, teismas yra nurodęs, kokie konkretÅ«s ieÅ¡kovo veiksmai sÄ lygojo defektų atsiradimÄ . 17.15. PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl ginčo santykiams taikytino garantinio termino yra teisingos, kadangi yra pagrįstos eksperto R. M. ekspertizės akto iÅ¡vadomis. 17.16. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimus dėl statybos darbų trÅ«kumų pareiÅ¡kė praleidęs įstatymuose nustatytus terminus. 17.17.

Kadangi ieškovas su pretenzija dėl atsiradusių defektų kreipėsi suėjus CK 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems garantiniams terminams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog terminas atitinkamam reikalavimui reikšti yra praleistas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl naujų įrodymų pridėjimo 19. Apeliantas praÅ¡o prijungti naujus įrodymus – 2017 m. rugpjūčio 7 d. Advokatų profesinės bendrijos ViliuÅ¡is ir Astromskis praÅ¡ymÄ dėl techninio projekto kopijos pateikimo; 2017 m. spalio 31 d.

Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktoriaus sprendimÄ Nr. 76; 2017 m. lapkričio 29 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimÄ Nr. KT-25; 2017 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Neoforma“ raÅ¡tÄ Nr. S-49; Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019-02-01 raÅ¡tÄ Nr.(4)-1.7-610 Dėl inžinerinių geologinių tyrimo gręžinių vietų. Apeliantas nurodo, kad Å¡ių naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo jau priėmus skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Ä®rodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡tyrimo, bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Taip yra užtikrinamas bylos Å¡alių lygiateisiÅ¡kumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos Å¡alies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos Å¡alių sÄ Å¾iningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į skundžiamo teismo sprendimo turinį spręstina, kad yra pagrindas prie bylos pridėti ir vertinti 2017 m. rugpjūčio 7 d. Advokatų profesinės bendrijos ViliuÅ¡is ir Astromskis praÅ¡ymÄ dėl techninio projekto kopijos pateikimo, 2017 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Neoforma“ raÅ¡tÄ Nr. S-49 bei Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019-02-01 raÅ¡tÄ Nr.(4)-1.7-610 Dėl inžinerinių geologinių tyrimo gręžinių vietų.

Įvertinus kitų prašomų pridėti prie bylos dokumentų turinį, spręstina, kad šie dokumentai neturi reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nepridėtini prie bylos ir nevertintini. Pažymėtina, kad 2017 m. spalio 31 d. Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktoriaus sprendime Nr. 76 nurodyta, jog šios institucijos kompetencijai nėra priskirta teismo ekspertų veiklos tyrimo veikla, todėl darytina išvada, kad minėtas įrodymas negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar V.

B. E. pažeidė ekspertizių atlikimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. IÅ¡ 2017 m. lapkričio 29 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimo Nr. KT-25 turinio matyti, kad tarnyba pareiÅ¡kėjo advokato N. K. skundÄ paliko nenagrinėtÄ , kadangi skundas yra dėl eksperto procesinių veiksmų, o tai neįeina į tarnybos kompetencijÄ , t. y. Å¡iuo įrodymu nebuvo nustatytos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Faktinės bylos aplinkybės 22. Nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. ieÅ¡kovas A.

R. ir jo sutuoktinė R. R. su pirmine atsakove UAB „Agrekas“ sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas už 92 655,24 Eur (319 920,00 Lt) įsigijo 84 proc. baigtumo butÄ , esantį Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini. Å ios sutarties 7.5. p. pardavėjas garantavo, kad Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo momentu nėra paslėptų parduodamo turto trÅ«kumų, dėl kurių turto nebÅ«tų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trÅ«kumus žinodami arba nebÅ«tų jo visai pirkę, arba nebÅ«tų už jį tiek mokėję.

Pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po turto perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Pirkimo– pardavimo sutarties 8 punkte nurodyta, kad pardavėjas garantuoja, kad jiems bus atlyginti visi nuostoliai, tiesiogiai kylantys dėl šioje sutartyje numatytų pardavėjo pateiktų pareiškimų ir / ar garantijų neatitikties faktinėms aplinkybėms (t. 1, b. l. 10–14).

23. Kaip nurodė ieÅ¡kovas, įsikėlus gyventi į butÄ ir praėjus tam tikram laikotarpiui ieÅ¡kovas pastebėjo, jog pastato sienos trÅ«kinėja, o dalis pastato sėda į grindinį, ir Å¡ie įtrÅ«kimai kiekvienais metais po truputį didėja, sienų įtrÅ«kimai yra matomi tiek iÅ¡ pastato vidaus, tiek iÅ¡ iÅ¡orės. Dėl atsivėrusių ertmių prarandama dalis Å¡ilumos, pro sienų tarpus skverbiasi drėgmė ir Å¡altis. Dėl minėtų trÅ«kumų kyla grėsmė pastato stabilumui. 2014 m. sausio 30 d.

UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ specialistai parengė Statinio techninės kokybės patikrinimo aktÄ . IÅ¡ 2014 m. sausio 30 d. ginčo statinio fotofiksacijose matyti ginčo buto defektai: įtrÅ«kimai, nelygumai sienose, grindų plokÅ¡tumos nusėdimas, drėgmės pėdsakai lubose; bei statinio defektai: sukritusi trinkelių danga, įtrÅ«kimai, deformacijos sienose, balkono apdailoje ir kt. (t. 2, b. l. 37–46). 2014 m. vasario 25 d. ieÅ¡kovas su pretenzija kreipėsi į buto pardavėjÄ UAB „Agrekas“, tačiau į pretenzijÄ nebuvo sureaguota. 2014 m. balandžio 10 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovės UAB „Agrekas“.

Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimÄ už akių, kuriuo ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai – priteista iÅ¡ atsakovės UAB „Agrekas“ ieÅ¡kovui A. R. 19 425,59 Lt bÅ«simų iÅ¡laidų atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 582,75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagal atsakovės UAB „Agrekas“ (teisių ir pareigų perėmėja UAB „Klaipėdos“ vieÅ¡butis) praÅ¡ymÄ buvo peržiÅ«rėtas Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas už akių – buvo nuspręsta sprendimÄ už akių panaikinti ir nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės. Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu ieÅ¡kovas pateikė 2017 m. rugsėjo 4 d. pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų padidinimo, juo buvo reikalaujama priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 53 635 Eur bÅ«simų iÅ¡laidų atlyginimo Å¡alinant atsakovo parduoto buto, adresas Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, trÅ«kumus, bei įstatymų numatytas 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Palangos miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį, 2017 m. spalio 9 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ . Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo 24. Esminiai apelianto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai yra Å¡ie: teismas netinkamai vertino ekspertizių iÅ¡vadas, sprendimÄ motyvavo dėl statybos ir projektavimo broko kaltų asmenų paaiÅ¡kinimais; teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ bylos Å¡alims, t. y. pažeidė CK 6.333 straipsnio 3 dalį, pagal kuriÄ pardavėjas atsako už daiktų trÅ«kumus, nebent įrodytų, kad trÅ«kumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles; butas ieÅ¡kovui parduotas su paslėptais trÅ«kumais – pamatai pastatyti neatlikus inžinerinių geologinių tyrinėjimų, neatsižvelgiant į žvalgomosios geologijos iÅ¡vadas, parinkus netinkamÄ pamatų tipÄ ; ieÅ¡kovas tinkamai naudojo butÄ , byloje nėra konkrečių įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų pažeidęs kokias nors daikto naudojimo ar saugojimo taisykles ir Å¡ie pažeidimai bÅ«tų lėmę buto trÅ«kumų atsiradimÄ ; senaties terminas ieÅ¡kiniui pateikti nėra praleistas, o terminas, per kurį ieÅ¡kovas kreipėsi į pardavėjÄ , yra protingas.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo 25. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

26. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog vadovaujantis Å¡ia teisės norma ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl parduoto buto trÅ«kumų, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti parduoto buto trÅ«kumus, o atsakovė, siekdama iÅ¡vengti atsakomybės, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad buto trÅ«kumai atsirado po buto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė buto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

27. Tačiau teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina apeliacinio skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui. Kaip nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , savo argumentus, kad ieÅ¡kovas netinkamai eksploatavo butÄ , ji grindė byloje esančiu teismo eksperto R. M. ekspertizės aktu. IÅ¡ Å¡ios ekspertizės akto matyti, kad pagrindinė buto, esančio Duomenys neskelbtini, nustatytų defektų priežastis yra netinkama jo eksploatacija.

Tai yra pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovės argumentus, jog ieÅ¡kovas netinkamai eksploatavo savo butÄ , pagrįstais, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog teismas pažeidė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles. Dėl netinkamo byloje atliktų ekspertizių vertinimo 28. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

Prireikus gali bÅ«ti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

29. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi bÅ«ti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimÄ atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

30. Eksperto iÅ¡vada, kuria suformuluotas kategoriÅ¡kas atsakymas į teismo pateiktÄ klausimÄ , pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto iÅ¡vada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios iÅ¡vados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto iÅ¡vadai pagrįsti ar paneigti gali bÅ«ti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

31. Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti paties ekspertizės akto trÅ«kumai: ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikÅ¡mingi faktoriai, iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiÅ¡kėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. Vertinant apeliacinio skundo argumentÄ dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo ekspertizių vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas, susipažinęs su civiline byla, nustatė, kad priimdamas sprendimÄ pirmosios instancijos teismas nesivadovavo eksperto V. B. E. ekspertizės akto iÅ¡vadomis, nes, pasak teismo, ekspertas ekspertizę atliko neiÅ¡samiai, nesivadovavo visa bylos medžiaga, techniniu ginčo statinio projektu, o eksperto teiginius nagrinėjamu klausimu teismas laikė pagrįstais prielaidomis.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas iÅ¡samiais ir gausiais argumentais ginčija teismo sprendimÄ nesivadovauti eksperto V. B. E. atlikta ekspertize ir jos iÅ¡vadomis, bei įrodinėja, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai vadovavosi R. M. ekspertizės iÅ¡vada. Atsižvelgęs į tai, kad byloje buvo atliktos dvi teismo ekspertizės ir pateikti du vienas kitam savo iÅ¡vadomis prieÅ¡taraujantys ekspertizės aktai, vadovaudamasis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas civilinę bylÄ atnaujino ir 2018 m. birželio 14 d. nutartimi paskyrė pakartotinę statybos techninę ekspertizę, pavedant jÄ atlikti ekspertui A.

S.. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pakeistas ekspertas, pakartotinę statybos techninę ekspertizę pavedant atlikti ekspertui D. K.. Ekspertui pavesta atsakyti į klausimus, nurodytus Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartyje. 2018 m. gruodžio 31 d. gautas teismo ekspertizės aktas Nr. TEA-671-102018. Todėl šiuo atveju pasisakytina dėl byloje esančių trijų ekspertizių vertinimo.

33. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ekspertas R. M. atliko dalinę pastato ekspertizę ir 2016 m. vasario mėn. parengė ekspertizės aktÄ , kuriame defektų atsiradimo priežastimis iÅ¡ esmės įvardijo pagrindo gruntų sedimentacijÄ dėl vandens patekimo eksploatacijos metu, sezoninio vandeningo pagrindo grunto dėl įšalo kilnojimÄ si netinkamai statinį eksploatuojant. IÅ¡ Å¡io eksperto pateikto akto matyti, kad ekspertas R. M. tyrė gruntÄ prie pamatų, atkasė 10–15 cm po pamatais ir nustatė, jog gruntas yra labai tvirtas, sudarytas iÅ¡ molio.

Taip pat pažymėjo, kad pamatai yra pakankamai platūs. Eksperto R. M. teigimu, pagrindinė problemų priežastis yra statinio ir žemės sklypo nepriežiūra, vandens tekėjimas po pamatais. Ekspertas nurodė, kad vanduo teka per ginčo statinio sienas, įsigeria į žemę, nubėga po pamatais, plyšiai sienose atsirado dėl sezoninio pamatų vaikščiojimo. Pamatai yra tinkami, juose plyšių nėra. Pažymėjo, jog statinio naudotojas turi pasirūpinti, kad vanduo nutekėtų toliau nei metro atstumu nuo pastato.

34. Bylos duomenimis, 2016 m. liepos 14 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi Å¡ioje byloje paskirta pakartotinė statybos techninė ekspertizė, pavedant jÄ atlikti ekspertui V.B. E.. Teismas nurodė, jog iÅ¡ į bylÄ pateiktos statinio, kuriame yra butas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, ekspertizės Nr. 15-26E nustatyta, kad galbÅ«t minėto statinio ekspertizė atlikta neiÅ¡samiai, neįvertinus visų aplinkybių ir dokumentų, todėl siekiant paÅ¡alinti abejones dėl pateiktos statinio, kuriame yra butas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, ekspertizės Nr. 15-26E visapusiÅ¡kumo ir objektyvumo, tikslinga skirti pakartotinę minėto statinio ekspertizę.

35. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ekspertizės Nr. 15-26E aktu (aktas įdėtas į vokÄ 2 tomo gale), mano, jog yra pagrindas iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju yra pažeista Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga ekspertui pateikti motyvuotus atsakymus į visus pateiktus klausimus. IÅ¡ Å¡io ekspertizės akto nustatyta, kad į dalį klausimų atsakyta nepakankamai motyvuotai, o į dalį atsakymų apskritai nėra. Tai yra ekspertas nepateikė iÅ¡vadų į tris klausimus: 7.1., 7.2. ir 7.11. punktuose nurodoma, kad „iÅ¡vados neįmanoma sutalpinti į trumpÄ ir konkretų sakinį“; nuorodos teikiamos į tiriamosios dalies punktus.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tiriamojoje dalyje pateiktas eksperto frazes, tokias kaip „nieko nėra amžino“ (6.9.2. punktas; 2 lentelėje 9 punktas). Abejonių kelia ir tam tikri eksperto pasirinkti tyrimo metodai, t. y. tirdamas defektÄ , nurodytÄ 2014 m. sausio 30 d. statinio kokybės patikrinimo akte Nr. 14/01/2, jog dauguma pastato langų angokraščių kampai turi Å¡ilumos pratekėjimo pažaidų, ekspertas R. M. nurodo, jog bandė diagnozuoti spėjamÄ defektÄ liesdamas ranka, duomenų, jog Å¡iam defektui nustatyti buvo naudojamos kitos priemonės ar tyrimai, byloje nėra.

IÅ¡ Å¡io ekspertizės akto taip pat matyti, kad ekspertas netyrė ir neanalizavo duomenų, jog pirkėjas, įsigijęs 84 proc. baigtumo butÄ , iÅ¡ardė buvusias grindis ir įsirengė grindinį Å¡ildymÄ , atliko kitus vidaus statybos darbus. Taip pat sutiktina su apelianto argumentais, jog Teismo ekspertizės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, jog ekspertui turi bÅ«ti pateikta visa iÅ¡samiai ekspertizei atlikti bÅ«tina medžiaga, tačiau byloje nėra duomenų, jog ekspertas R. M. bÅ«tų reikalavęs jam pateikti visÄ techninę dokumentacijÄ , t. y. nereikalauta pateikti ir nevertintas statybos darbų žurnalas, inžinerinių geologinių tyrimo aktas (IGT) ir/ arba inžinerinis geologinis geotechninio tyrimo aktas (IGG), kuris buvo sudarytas prieÅ¡ pradedant namo, adresu Duomenys neskelbtini, statybos darbus.

Todėl Å¡ių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju eksperto R. M. atlikta ekspertize vadovautis nėra teisinio pagrindo.

36. Bylos duomenimis, ekspertas V. B. E. 2016 m. gruodžio 20 d. bendrosios statinio ekspertizės akte padarė šias išvadas dėl ginčo statinio: gyvenamojo namo (namo dalies), esančios Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, išorės sienų, pertvarų bei grindų deformacijos yra susijusios su paslėptų statybos darbų trūkumais, pamatus pastačius ant nepatvaraus grunto pagrindo be privalomųjų inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrinėjimų rezultatų ir be pamatų laikomosios galios skaičiavimų, statytojui bei projektuotojui ignoravus atitinkamus preliminarios žvalgomųjų geologinių tyrimų ataskaitos autorių perspėjimus.

Å is ekspertas taip pat įvardijo galimÄ defektų Å¡alinimo kainÄ : pamatų stiprinimo atveju defektų Å¡alinimo ir atstatomųjų darbų bendra kaina sudarytų 40 tÅ«kst. Eur; sienų tvirtinimo, pertvarų iÅ¡ardymo bei atstatymo su santechnikos, elektros instaliacijos dalies grindų pagrindo lyginimo bei dangos atstatymo darbai be garantijos, jog deformacijos gali tęstis ir po sustiprinimo, darbų kaina sudarytų 20 tÅ«kst. Eur (t. 3, b. l. 4–17). Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ekspertas nesivadovavo techniniu ginčo statinio projektu ir kartu su apeliaciniu skundu pateikė savo argumentus patvirtinančius įrodymus.

IÅ¡ UAB „Neoforma“ 2017 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡to Nr. S-49 matyti, kad įmonės direktorius R. B. patvirtina, jog kartotinio techninio projekto kopija Palangos miesto apylinkės teismui 2016 m. gruodžio 29 d. buvo pateikta V. B. E. teismo ekspertizės akto sudėtyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog Å¡is raÅ¡tas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo namo projektas yra pateiktas į bylÄ , tačiau nesuponuoja iÅ¡vados, jog šį projektÄ ekspertas E. V. B.

E. vertino. Taip pat Å¡iuo atveju negalima ignoruoti aplinkybės, jog eksperto V. B. E. ekspertizės akte nurodyta: „Pateiktas techninis projektas yra skirtas gyvenamojo namo adresu Duomenys neskelbtini statybai, tačiau konkretus projektas ginčo namui Duomenys neskelbtini nepateiktas, kas sudaro pagrindÄ teigti ginčo namÄ stačius be projekto“. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat akcentuoja, jog 2017 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu ekspertas V. B. E. nurodė, jog projekto Å¡iam namui nėra.

Vertinant minėto eksperto atliktÄ ekspertizę bÅ«tina pažymėti, jog byloje nustatyta ir tarp Å¡alių nėra ginčo, jog ekspertas nedarė pamatų atidengimo ir grunto netyrė. Ekspertas taip pat netyrė ir nevertino aplinkybių, jog ieÅ¡kovas atliko vidaus statybos darbus bute, kurio baigtumas tik 84 procentai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ekspertizė atlikta neiÅ¡samiai, todėl nėra pagrindo ja vadovautis. 37. 2018 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos apygardos teisme gautas eksperto D. K. teismo ekspertizės aktas Nr. TEA-671-102018. Å iame akte nurodyta, kad stogų, terasų ir balkonų konstrukcijų įrengimo defektai, metalinių konstrukcijų antikorozinės apsaugos įrengimo defektai, langų ir palangių defektai atsirado dėl netinkamos buto priežiÅ«ros ir eksploatacijos. Eksperto teigimu, defektų, susijusių su pamatų įrengimu ir hidroizoliacija, kilimÄ galėjo sÄ lygoti ir ieÅ¡kovo atlikti veiksmai – buvusių grindų iÅ¡ardymas ir grindinio Å¡ildymo įrengimas, ir atsakovės veiksmai – kaip teismo posėdžio, vykusio 2019 m. gegužės 15 d., metu nurodė ekspertas, netinkamai atlikti hidroizoliacijos darbai.

Ekspertizės akto 47 lape 3.5 punkte nurodyta, jog pamatų stiprinimo darbai galėtų kainuoti nuo 2,5 iki 3 tÅ«kstančių Eur. Teisėjų kolegija, susipažinusi ir iÅ¡analizavusi eksperto D. K. ekspertizės aktÄ , neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog ekspertizė yra ydinga dėl joje esančių neatitikimų ir prieÅ¡taravimų. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertas pateikė iÅ¡samias iÅ¡vadas apie inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų (IGG) atlikimÄ , taip pat nenustatyta prieÅ¡taravimų dėl parinktų pamatų tinkamumo.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ekspertizės akto turinį bei išklausęs šalių ir eksperto paaiškinimus, apelianto nesutikimo su D. K. atlikta ekspertize argumentus vertina kaip neįrodytus ir nepagrįstus.

38. Vadovaujantis nurodytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi eksperto D. K. ekspertizės aktu, tačiau vertintini ir kiti byloje esantys įrodymai. Dėl netinkamo 2017 m. rugpjūčio 29 d. E. L. atlikto pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo Nr. 2017-08-29-1 vertinimo 39. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepagrįstai nesivadovavo 2017 m. rugpjūčio 29 d. E. L., kuris yra įraÅ¡ytas į Lietuvos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , atliktu pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo Nr. 2017-08-29-1 vertinimu.

Apelianto teigimu, 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir defektų nustatymo tyrime išvados pateiktos logiškos, aiškios, motyvuotos bei paremtos specialistų (geologų) tyrimais; visi E. L. pateiktų išvadų teiginiai yra tiesiogiai išplaukiantys iš tiriamosios dalies; tyrime buvo užfiksuoti ir nustatomi visi 2017 m. rugpjūčio mėnesį buvę statinio defektai. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

40. IÅ¡ eksperto E. L. 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo Nr. 2017-08-29-1 (t. 4, b. l. 39–73) matyti, kad tyrimo metu UAB „Geoconsulting“ atliko geologinius tyrimus, kurių metu nustatė, kad gręžtinių vietų schemoje matosi, jog geologiniai gręžiniai nebuvo daryti tiriamo pastato zonoje, ir jie buvo atlikti Å¡iauriau esančių pastatų vietose. Taip pat Å¡iuose tyrimuose užfiksuoti konstrukciniai defektai: parapeto apskardinimas nėra sandarus, dėl to vanduo bėga ne į latakÄ , o per sienos ir stogo sandarÄ , netinkamai įrengta balkono hidroizoliacija ir lietaus nuvedimas nuo balkono, dėl to vanduo ardo balkono perdangÄ , kolonas ir sienas, netinkamai užsandarintos sienos, todėl balkono 2 aukÅ¡te bei terasos 3 aukÅ¡te sandÅ«ros vanduo iÅ¡plauna chemines medžiagas iÅ¡ gelžbetoninių konstrukcijų, dėl netinkamai įrengtos terasos ir stogo hidroizoliacijos iÅ¡plaunamos kalkės iÅ¡ betoninių ir mÅ«rinių konstrukcijų, palangių sandÅ«ra su siena, lango ir sienos sandÅ«ra nėra sandari, metalinės konstrukcijos pažeistos korozijos, įgriuvusi danga prie įėjimo, netinkamai įrengta 3 aukÅ¡to terasos hidroizoliacinė danga prie vertikalių pavirÅ¡ių ir konstrukcijų, terasos plytelių danga atÅ¡okusi ir jų siÅ«lės užterÅ¡tos biologinės kilmės terÅ¡alais, netinkamai įrengtas stoglangio ir stogo dangos sandÅ«ros sandarinimas, dėl pamatų nuosėdžių yra sutrÅ«kęs ir pamatus juosiantis gelžbetoninis žiedas.

41. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo tyrimu nesivadovavo nustatęs, jog jis nėra tikslus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra ir kitų priežasčių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo vadovautis Å¡iuo tyrimu.

42. Visų pirma, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, Å¡i pažaidų ir nustatymo tyrimo Nr. 2017-08-29-1 ataskaita nėra ekspertizės aktas. O kasacinis teismas ne kartÄ yra pripažinęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010; 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-3-70-248/2017 ir kt.).

43. Antra, 2019 m. gegužės 15 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojas E. L., atsakydamas į teisėjo klausimÄ , ar E. L., atlikdamas tyrimÄ , vadovavosi visa byloje esančia medžiaga, atsakė, jog buvo pateikta dalis informacijos. Tai yra E. L. pripažino, jog visa byloje esančia medžiaga tyrimo atlikimo metu nesivadovavo. Taip pat pripažino, jog jam buvo pateikta tik dalis techninės dokumentacijos. Ä® kolegijos teisėjos klausimÄ , ar liudytojui buvo žinoma, jog butas yra tik 84 proc. baigtumo ir kad buvo keistos vidinės buto konstrukcijos, E. L. atsakė, jog jam buvo žinoma informacija dėl buto baigtumo, taip pat buvo žinoma apie įrengtÄ grindinį Å¡ildymÄ , tačiau dėl pakeistų laiptų konstrukcijos atsakyti negalėjo nurodęs, jog laiptų nusėdimo netyrė (2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1.30.40 val.).

Liudytojas taip pat nurodė, jog tyrimo atlikimo metu jam nebuvo žinoma informacija, jog bute buvo perstatytos sienos bei perkeltos durys (1.54.02 val.), nebuvo žinomi duomenys ir apie tai, jog namas nėra atiduotas vertinti valstybinei komisijai (1.54.20 val.). Liudytojas, atsakydamas į atsakovės atstovo advokato klausimÄ , nurodė, jog name, neatiduotame vertinti valstybinei komisijai, gyventi negalima, tačiau prižiÅ«rėti namÄ bÅ«tina (1.54.33 val.). E. L. taip pat parodė, kad nebuvo vertintos aplinkybės, jog yra sulaužyti kieme esantys nutekamieji Å¡uliniai (1.54.46 val.), ir pripažino, kad Å¡iame tyrime apskaičiuota defektų Å¡alinimo suma yra daugiau teorinė, nes nėra parengti projektiniai sprendiniai (1.55.07 val.).

Ä® atsakovės atstovo R. J. klausimÄ , ar ekspertui buvo pateikti duomenys, jog namas yra tik 84 proc. baigtumo ir kokius darbus bute atliko ieÅ¡kovas, E. L. atsakė neigiamai (1.56.03 val.). Å ios apklausos metu ekspertas pripažino, jog nebaigtos statybos bute atliekant darbus, kuriuos atliko ieÅ¡kovas, buvo bÅ«tina gauti projektuotojo sutikimÄ (1.58.12 val.; 1.59.50 val.). Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat svarbu pažymėti, jog ekspertas pripažino, jog iÅ¡vadÄ , kad gręžinių vietos buvo ne projektuojamo pastato zonoje, padarė netikrinę koordinačių (2.01.55 val.).

44. Å ios nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir defektų nustatymo tyrime Nr. 2017-08-29-1 padarytos iÅ¡vados turi bÅ«ti vertinamos kritiÅ¡kai, kadangi jos padarytos nevertinant visos byloje medžiagos, neanalizuojant aplinkybių, jog butas neatiduotas vertinti valstybinei komisijai bei kad vidaus statybos darbai, kurie nebuvo žinomi ekspertui, atlikti nesuderinus su projektuotoju. Dėl netinkamo asmenų, atsakingų už statybos ir projektavimo brokÄ , paaiÅ¡kinimų vertinimo 45.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog remiantis statinio projekto vadovo L. R., konstruktoriaus, atlikusio skaičiavimus R. B., techninio prižiūrėtojo architekto G. M., inžinierės, konstrukcinės ginčo pastato dalies vadovės A. B. paaiškinimais nustatyta, kad ginčo statinio projektas buvo parengtas teisingai, projekto sprendiniai atitinka skaičiavimus. Apelianto teigimu, šių asmenų parodymai yra akivaizdžiai neteisingi ir prieštaraujantys byloje esančiai medžiagai, todėl teismas neturėjo pagrindo jais vadovautis.

46. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog ginčo statinio projektas nebuvo parengtas teisingai, todėl argumentus dėl minėtų liudytojų netinkamo parodymų vertinimo atmeta kaip nepagrįstus. Dėl netinkamo ginčo buto defektų priežasčių vertinimo 47. Apeliaciniu skundu teigiama, kad butas buvo pastatytas nekokybiÅ¡kai dėl Å¡ių priežasčių:

1) rengiant projektÄ nebuvo atlikti privalomi grunto geologiniai tyrimai;

2) buvo įrengti netinkami pamatai;

3) UAB „Palangos statyba“ nesugebėjo įrengti pamatų pagal projektÄ , nes juos įrengė ne tik kad nepakankamame gylyje, bet ir po pagrindu neįrengė numatyto sutvirtinimo;

4) statybos techninę priežiÅ«rÄ vykdęs G. M. aplaidžiai atliko savo pareigas;

5) be pagrindinių defektų, fiksuoti metalo konstrukcijų pažeidimai, apskardinimo problemos.

48. Byloje tarp Å¡alių nėra ginčo, jog ginčo objekte yra E. L. 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo Nr. 2017-08 29-1 medžiagoje nustatyti defektai: pamatų hidroizoliacijos ir įrengimo defektai; stogų, terasų ir balkonų konstrukcijų įrengimo defektai; metalinių konstrukcijų antikorozinės apsaugos įrengimo defektai; langų ir palangių įrengimo defektai. Tačiau Å¡alys nesutaria dėl Å¡ių defektų atsirado priežasčių. Apeliaciniu skundu kvestionuojama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ginčo daikto trÅ«kumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ir saugojimo taisykles. Apeliantas įrodinėja, kad ginčo objekto defektų atsiradimÄ sÄ lygojo atsakovės veiksmai / neveikimas.

49. Vienas iÅ¡ nesutikimo su minėta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada motyvų susijęs su argumentais, jog rengiant projektÄ nebuvo atlikti privalomi grunto geologiniai tyrimai. Apeliantas nurodo, kad prie projekto pridėti tik 2003 m. UAB „Rapasta“ žvalgomosios geologijos tyrimai (t. 3, b. l. 16), kuriais projektuotojas vadovavosi rengiant 2004 m. projektÄ . Apelianto teigimu, 2003 m. žvalgomosios geologijos tyrimuose buvo nustatyti silpni gruntai, nurodyta, kad projektuojant konkrečius pastatus yra bÅ«tini detalÅ«s inžineriniai geologiniai tyrimai. Pabrėžia, jog atsakovės nurodyti 2005 m. UAB „Rapasta“ iÅ¡samÅ«s geologiniai tyrimai (nebe žvalgomieji) buvo atlikti ne po ieÅ¡kovo namo pamatais, o kitoje vietoje (po daugiaaukščiu namu, nutolusiu 50–150 metru). Tyrimai atlikti tik 2005 m. jau po projekto parengimo (2004 m.), todėl jais rengiant projektÄ nebuvo vadovaujamasi.

50. Bylos duomenimis, aplinkybę, kad prieÅ¡ ginčo namo statybas buvo atlikti privalomi grunto tyrimai, pirmosios instancijos teisme nurodė statinio projekto vadovas L. R., konstruktorius, atlikęs skaičiavimus, R. B., techninis prižiÅ«rėtojas architektas G. M., inžinierė, konstrukcinės ginčo pastato dalies vadovė A. B.. Atsakovės teigimu, jei ginčo statinio techninis projektas nebÅ«tų buvęs parengtas teisingai, tai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nebÅ«tų iÅ¡davusi statybos leidimo ginčo statinio statybai pagal tokį projektÄ .

51. Teismo ekspertas D. K. ekspertizės akte Nr. TEA-671-102018 nurodė, jog byloje yra pateikta: 2003 m. inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai (toliau – IGG), atlikti pagal 2003 m. gegužės 6 d. G. M. paslaugų įmonės atliktus inžinerinius geodezinius ir inžinerinius geologinius tyrinėjimus (5 gręžiniai) bei statinio zondavimo bandymus; 2005 m. IGG tyrimai, parengti suraÅ¡ant UAB „Rapasta“ Inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitÄ , pagal 2005 m. sausio 7 d. geologinius gręžinių rezultatus ir atlikus inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrimus; 2017 m. Geologinių gręžinių schema; 2017 m. IGG tyrimai atlikti ir pateikti prie Defektų tyrimo akto UAB „Geoconsulting“ inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrinėjimai.

52. Teismo ekspertas D. K. pateiktame ekspertizės akte padarė iÅ¡vadÄ , kuriÄ detaliai ir iÅ¡samiai pagrindė, kad 2003 metais prieÅ¡ parengiant statinio projektÄ statybos vietoje buvo atlikti IGG tyrimai pagal tuo metu galiojusias normas. Pagal galiojusias technines normas 2003–2004 metais tyrinėjimai buvo atlikti statinių užstatymo zonoje pagal tuo metu galiojusius minimalius reikalavimus.

53. Kaip nurodyta D. K. ekspertizės akte, 2003 metų IGG tyrimai buvo atliekami pagal galiojusius teisės aktus. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 1433 Dėl Leidimų tirti žemės gelmes iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo patvirtintų Leidimų tirti žemės gelmes iÅ¡davimo taisyklių 31 punkte įtvirtinta, kad juridinis asmuo, turintis leidimÄ , tyrimÄ atlieka pagal darbų projektÄ (arba techninę užduotį), laikydamasis darbų kokybės, aplinkos apsaugos ir kitų tos rÅ«Å¡ies darbų vykdymo reikalavimų.

54. Kaip teisingai pažymėjo UAB „Neoforma“, projektas gali bÅ«ti rengiamas dviem etapais: techninis projektas ir darbo projektas. Techninis projektas iÅ¡ esmės yra skirtas statybos leidimui gauti, o darbo projektas – statybos darbams vykdyti. Nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 703 patvirtinto STR 1.04.02:2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ 53.6 punkte įtvirtinta, kad žvalgybiniai IGG tyrimai – tai iÅ¡ankstinis inžinerinių geologinių sÄ lygų nusakymas ir įvertinimas, kuris atliekamas pagrįsti statinio statybos projekto principinius sprendinius, jei tie sprendiniai priklauso nuo teritorijos inžinerinių geologinių sÄ lygų ypatumų.

Å is galiojęs teisinis reguliavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad vadovaujantis žvalgomaisiais IGG tyrimais galima pagrįsti projekto principinius sprendinius. Kaip teisingai UAB „Neoforma“ pastebėjo, bÅ«tent techniniu projektu ir yra rengiami tokie sprendiniai. 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 703 patvirtinto STR 1.04.02:2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ 67 punkte nurodyta, kad statinio projekto konstrukcinės dalies sprendiniai, tikslinamieji ir tikrinamieji skaičiavimai privalo bÅ«ti grindžiami projektinių IGG tyrimų duomenimis.

55. Iš byloje esančio UAB „Neoforma“ 2017 m. gegužės 26 d. rašto Nr. S-36 matyti, kad įmonės direktorius R. B. ir projekto vadovas L. R. paaiškino, jog pagal 2005 m. UAB „Rapasta“ inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitos duomenis (gręžiniai 15; 16; 17;

18) buvo skaičiavimais patikrintas parengto kartotinio techninio projekto sprendinių tinkamumas Duomenys neskelbtini namo statybai. Atlikus skaičiavimus įsitikinta, kad techninio projekto pamatų įrengimo sprendiniai yra tinkami be pakeitimų Duomenys neskelbtini namo statybai (t. 4, b. l. 2–5).

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju buvo vadovautasi 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 703 patvirtinto STR 1.04.02:2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ 53.6 ir 67 punktuose įtvirtintais įpareigojimais.

57. Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad tyrinėjimai atliekami iki statybos projekto rengimo pradžios (nagrinėjamu atveju buvo atlikti žvalgomieji tyrimai), o tam tikrais atvejais – statinio projektavimo bei statybos metu (buvo atlikti projektiniai IGG tyrimai bei konstrukcijų patikrinimas pagal jų duomenis).

58. Pažymėtina, kad ekspertas D. K. taip pat nurodė, kad 2004 m. parengtas techninis darbo projektas atitiko tuo metu galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimus. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant, jog techniniai konstruktyviniai sprendiniai buvo daromi visiems Duomenys neskelbtini kvartalo namams, IGG tyrimai buvo atlikti tik pradėjus statybos darbus ir tik užsakovo reikalavimu (tai yra tik jam visiÅ¡kai valdant statybos procesÄ ), o techniniai reikalavimai tuo metu nereikalavo Å¡ių komentarų praplėtimo.

59. Apeliantas taip pat akcentuoja, jog UAB „Rapasta“ geologiniai tyrimai buvo atlikti ne po ieÅ¡kovo namo pamatais, o kitoje vietoje (po daugiaaukščiu namu, nutolusiu 50–150 metrų), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is skundo argumentas esminės reikÅ¡mės neturi. Apeliantas savo argumentui pagrįstai pateikė Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 1 d. raÅ¡tÄ Nr.(4)-1.7-610 Dėl inžinerinių geologinių tyrimo gręžinių vietų. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs minėto raÅ¡to turinį, mano, kad Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) nuomonė vertintina kritiÅ¡kai dėl joje esančios informacijos prieÅ¡taringumo.

Tarnybos raÅ¡te nurodyta, kad 2017 m. gegužės 24 d. L. R. sudarytoje schemoje parodyti gręžiniai nužymėti pagal UAB „Rapasta“ atliktų inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitÄ . Tai yra iÅ¡ Å¡io raÅ¡to galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad L. R. schema yra teisinga, ir nurodo koordinuotas gręžinių vietas, tačiau vėliau Tarnyba nurodo, kad Å¡ios koordinatės ataskaitoje nustatytos netiksliai, ir pažymi, kad topografinio plano gręžinių vietos nesutampa su pateiktomis koordinatėmis.

Kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovė, Tarnybos nuomonė grindžiama tik IGG ataskaitoje esančiu topografiniu planu, kuriame nurodytos ne koordinatės, o gręžinių numeriai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog iÅ¡ esmės vienintelis ir pats tiksliausias bÅ«das nustatyti bet kokio taÅ¡ko vietÄ yra to taÅ¡ko koordinatės, kuo ir vadovavosi UAB „Neoforma“.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju taip pat bÅ«tina pažymėti, jog liudytojas E. L. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡vadÄ , jog gręžinių vietos buvo ne projektuojamo pastato zonoje, padarė nevertinęs koordinačių (2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 2:01:55 val.). Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdžio, vykusio 2019 m. gegužės 15 d., metu teismo ekspertas D. K., atsakydamas į ieÅ¡kovo atstovo klausimÄ , nurodė, jog IGG tyrimai buvo atlikti ne ieÅ¡kovo namo statybos vietoje, o sklypo, kuriame stovi namas, vietoje, ir pažymėjo, jog tuo metu galioję teisės aktai nenumatė, kad Å¡ie tyrimai privalo bÅ«ti atlikti kiekvieno namo statybos vietoje (2.17.43 val.). Todėl remiantis nurodytomis aplinkybėmis manytina, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog IGG tyrimai atlikti pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintas normas.

61. Apeliacinės instancijos teismas kaip neįrodytus atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, jog buvo įrengti netinkami pamatai. Apeliantas akcentuoja, jog UAB „Rapasta“ 2003 m. žvalgomosios geologijos ataskaitoje nustatė labai nepatvarų piltinį gruntÄ ir rekomendavo polinius pamatus bei iÅ¡samius geologinius tyrimus, tačiau projektuodamas pamatus projektuotojas neatliko iÅ¡samių tyrimų ir vietoje polinių pamatų nepagrįstai įrengė juostinius.

62. Bylos duomenimis, 2004 m. balandžio 19 d. pasiraÅ¡yta rangos sutartis Nr. S-04/04/19-15/17 tarp UAB „Palangos statyba“ ir A. A. įmonės dėl pastato, adresu Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kuriame yra ieÅ¡kovui A. R. priklausantis butas Nr. 2, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini. Bylos duomenys patvirtina, kad projektavimas vykdytas 2003 metais, o statybos darbai pradėti vykdyti 2004 metais UAB „Agrekas“ gavus 2004 m. balandžio 13 d. LeidimÄ vykdyti statybos darbus Nr. 42-GN/04. Tuo metu galiojo bendrasis statybos techninis reglamentas STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“.

63. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ekspertas D. K., 2017 metų IGG tyrimų ataskaita parengta pagal STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“, kuris priimtas tik 2011 metais, t. y. pastarasis STR nei projektavimo, nei statybos metu negaliojo.

64. Teismo ekspertas D. K. taip pat pažymėjo, jog tik 2005 metais buvo priimti ir įsigaliojo pirmieji statybos techniniai reglamentai, nustatantys bendruosius reikalavimus pamatų projektavimui ir įrengimui. Lietuvos techniniai standartai, kaip pvz. „Lietuvos standartas LST EN ISO 14688-2:2007 LT. Geotechniniai tyrinėjimai ir bandymai. Gruntų atpažintis ir klasifikavimas: 2 dalis. Klasifikavimo principai (ISO 14688-1:2002)“ pradėjo galioti nuo 2005 metų, kai pastatas buvo suprojektuotas ir jau statomas. Ekspertizės akte akcentuojama, kad Lietuvos standartai ir techniniai reikalavimai dėl IGG projektuotojams buvo tik rekomendacinio pobūdžio ir pirmieji įsigaliojo nuo 2005 m. pradžios.

65. Todėl įvertinus bylos duomenis bei eksperto išvadas nėra pagrindo nepritarti teismo eksperto išvadai, jog techninis darbo projektas buvo rengtas pagal tuo metu galiojančias technines normas.

66. Eksperto D. K. teigimu, statinio pamatai bei pasirinktas pamatų tipas yra neprieÅ¡taraujantys esamam gruntui pagal 2003 m. IGG tyrimÄ . Ekspertizės akte nurodyta, jog 2004 m. techniniame darbo projekte statinio pamatai suprojektuoti laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kaip pažymėjo ekspertas, pagal galiojančius teisės aktus statytojas užsisako vietovės arba statybvietės geologinių bei hidrogeologinių sÄ lygų tyrimus tyrinėjimų bendrovėje nepriklausomai nuo projektavimo paslaugų užsisakymo.

Dėl geologinių bei hidrogeologinių sÄ lygų tyrimų apimties bei iÅ¡samumo taip pat nusprendžia statytojas kartu su geologais, todėl apie statinio projektuotojų dalyvavimÄ užsisakant 2003 m. atliktų IGG tyrimų paslaugas duomenų byloje nėra. Eksperto manymu, tikėtina, jog IGG tyrimai buvo atlikti iki užsisakant statinio projektÄ . Teismo ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , kad skyriaus „Pagrindų ir pamatų skaičiavimai po vidine siena“ inžinerinių skaičiavimų rezultatai bendrai tenkina 2004 m. galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimus. 67. 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio metu ekspertas D.

K. nurodė, jog vadovaujantis Å¡iandien galiojančiais teisės aktais pagal esamus žvalgomuosius tyrimus nebÅ«tų galima parinkti tokių pat pamatų tik dėl to, kad Å¡iuo metu pasikeitė teisės normos (2.29.55 val.). Ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad skaičiuoti iÅ¡ naujo parinktus pamatus bÅ«tų netikslinga ir inžineriÅ¡kai nelogiÅ¡ka, kadangi Å¡iuo metu duomenų apie pastatÄ ir sÄ lygas sukaupta daugiau, nei jų buvo 2004 m., todėl lygiaverčiai nagrinėti Å¡ių klausimų inžinierius-skaičiuotojas nebegalės, parinks saugesnes koeficientų reikÅ¡mes, atsargesnius grunto rodiklius bei kt.

68. Dar vienas nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvas susijęs su argumentu, jog UAB „Palangos statyba“ nesugebėjo įrengti pamatų pagal projektÄ , nes juos įrengė ne tik kad nepakankamame gylyje, bet ir po pagrindu neįrengė numatyto sutvirtinimo.

69. Bylos duomenimis, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2005 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡davė pažymÄ Nr. VSI-P 348 apie nebaigtÄ statyti (rekonstruoti, kapitaliÅ¡kai remontuoti) statinį, kurioje nurodė, kad gyvenamasis namas Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kurio paskirtis gyvenamoji (2 butų past.), kiti statiniai (kiemo įrenginiai) – stoginės, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, sklypo registravimo data 2002 m. lapkričio 13 d., yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, kurį 2004 metais parengė UAB „Neoforma“ ir patikrino (suderino) savivaldybės Nuolatinė statybos komisija (Projektų derinimo taryba)(2004 m. balandžio 7 d. protokolas Nr. 177).

70. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies nesutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentu, jog jei ginčo namo pamatai neatitiktų projekto, tai savaime suprantama, jog Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas nebÅ«tų iÅ¡davęs minėtos pažymos.

71. Bylos duomenimis, statybos techninę priežiÅ«rÄ vykdęs G. M. brėžinyje, kuriame suprojektuoti pamatai, yra patvirtinęs: „taip pastatyta“.

72. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju padaryti neabejotinÄ ir kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog pamatai įrengti pagal projektÄ , nėra galimybės.

73. Kaip nurodė ekspertas D. K., jam nebuvo pateikti nei statybos darbų žurnalai, nei detaliosios sÄ matos, todėl tiksliai nustatyti atitiktį techniniams projektuotojų reikalavimams nėra galimybės.

74. Kaip pažymėjo ekspertas D. K., Statybos metu galiojęs STR 1.11.01:2002 3 priedas įtvirtino Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai pateikiamų dokumentų sÄ raÅ¡Ä , kurio 9 ir 10 punktuose buvo nurodyta, jog privalomi dokumentai yra Paslepiamų darbų patikrinimo aktai ir Statybos produktų atitikties dokumentai. Tačiau Å¡ie dokumentai ar bent jų dalis ekspertui nebuvo pateikti, todėl neturint su pamatų įrengimu Statybos įstatyme ir susijusiuose aktuose nurodytų faktinių duomenų ir juos patvirtinančių dokumentų ekspertas negali pateikti detalių ir iÅ¡samių atsakymų į klausimus dėl pamatų įrengimo.

75. Siekdamas atsakyti į klausimÄ , ar statinio pamatai yra įrengti tinkamai (sutvirtinti), ekspertas atliko pamatų atidengimo darbus, vizualinę apžiÅ«rÄ , matavimus ir atsakymÄ suformulavo vertindamas, ar statybos (pamatų įrengimo ir tvirtinimo) darbai buvo atlikti taip, kaip nurodyta pamato brėžinyje po vidine siena ir pamato brėžinyje po iÅ¡orine siena. Atlikęs pamatų atidengimo darbus, vizualinę apžiÅ«rÄ , matavimus, ekspertas nenustatė, kad darbai atlikti ne taip, kaip nurodyta techniniame darbo projekte. Nurodė, kad atsakyti, ar statinio ties ginčo butu pamatai įrengti pagal techninio darbo projekte konstrukcinę dalį, iÅ¡samiai nėra galimybių, nes nėra pateikti statybos žurnalai, pamatų įrengimo sÄ matos, paslėptų darbų aktai, medžiagų techninės specifikacijos. IÅ¡ duomenų, kurie ekspertui buvo pateikti, D. K. nustatė, kad techninio darbo projekto konstrukcinė dalis parengta pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir jų reikalavimus.

76. Iš eksperto D. K. ekspertizės akto nustatyta, kad ekspertas nurodė, jog pastato, kuriame yra butas, pagal tai, kas nustatyta vizualinės apžiūros metu, pamatų hidroizoliacija ir įrengimas neatitinka vieno iš šešių tuo metu galiojusių pagrindinių reikalavimų – statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo. Ekspertizės akte pažymėta, kad šis reikalavimas suprantamas taip, kad „Mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai;

žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir iÅ¡laidų galima iÅ¡vengti ar jas apriboti (sprogimas, smÅ«gis, perkrova, žmonių padarytos klaidos)“. Taigi pamatų įrengimas pagal faktÄ (neturint / nepateikus ekspertizei tai patvirtinančių faktinių dokumentų) pažeidžia Statybos įstatyme (žr. suvestinę redakcijÄ galiojusiÄ nuo 2005 m. kovo 17 d.) 4 straipsnyje nurodytus esminius statinio reikalavimus, t. y. kad statinys (jo dalis) turi bÅ«ti suprojektuotas ir pastatytas iÅ¡ tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ statinio naudojimo trukmę užtikrintų Å¡iuos esminius statinio reikalavimus.

Eksperto teigimu, Å¡ie ekspertizės metu nustatyti procedÅ«riniai ir inžineriniai nukrypimai nuo techninių reglamentų nuostatų statybos metu galėjo lemti defektų ir deformacijų atsiradimÄ , tačiau nesant iÅ¡eitinių faktinių dokumentų Å¡ių prielaidų dokumentaliai patvirtinti nėra galimybių.

77. Atsakovės teigimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog trÅ«kius lauko sienoje iÅ¡ iÅ¡orės, trÅ«kius lauko sienoje iÅ¡ iÅ¡orės aukÅ¡tų sandÅ«roje ir trÅ«kius cokolyje sÄ lygojo ne netinkami pamatų įrengimo darbai, o ieÅ¡kovo neveikimas, t. y. ieÅ¡kovas turėjo tinkamai prižiÅ«rėti savo turtÄ â€“ neleisti patekti vandeniui po pamatais.

78. Teismo ekspertas D. K. nepaneigė galimybės, jog namo iÅ¡orėje nustatytiems defektams atsirasti galėjo turėti įtakos ir netinkama statinio eksploatacija, susijusi su vandens nuvedimu, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, jog atkasus pamatus ekspertas nerado susikaupusio vandens, bei pritardama liudytojo E. L. argumentams, jog pamatai turi bÅ«ti įrengti įvertinus galimÄ vandens lyginio gruntuose pasikeitimÄ , daro labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog dėl ginčo statinio defektai (trÅ«kiai lauko sienoje iÅ¡ iÅ¡orės, trÅ«kiai lauko sienoje iÅ¡ iÅ¡orės aukÅ¡tų sandÅ«roje ir trÅ«kiai cokolyje yra susiję su netinkamai atliktais pamatų įrengimo ir hidroizoliacijos darbais.

79. Pažymėtina, kad eksperto D. K. ekspertizės akte yra nurodyta, kad statinio defektai, deformacijos, trūkumai, kurie yra susiję su pamatų įrengimu ir hidroizoliacija, laikomi paslėptais parduoto daikto trūkumais.

80. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad be pagrindinių defektų, kartu fiksuoti pažeidimai metalo konstrukcijų, apskardinimo problemos, kurie detaliai nurodyti 2017 m. rugpjūčio 29 d. Pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo Nr. 2017-08-29-1 VI skyriaus 4 poskyryje.

81. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, jog kiti defektai (nesusiję su pamatais) Å¡ioje byloje nevertintini, kadangi atsakovei nebuvo teikta pretenzija dėl jų, jais taip pat nebuvo grindžiamas pradinis ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys ir pan. Tačiau pažymi, jog eksperto D. K. ekspertizės akte nurodyta, jog metalinių detalių konstrukcijų korozinių pažeidimų eliminavimÄ turėjo užtikrinti pastato naudotojas (pirkėjas), todėl tai laikytina netinkama technine pastato naudojimo priežiÅ«ra.

82. Taip pat atkreiptinas dėmesys į ekspertizėje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, jog stogo elementų defektams statybos darbų garantinis terminas turėtų bÅ«ti 5 metai. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas per įstatymo nustatytÄ terminÄ atsakovės neinformavo apie stogo nekokybiÅ¡kus darbus, todėl nors tai ir laikytina defektu, tačiau Å¡iam defektui nebetaikomi garantiniai terminai. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog ieÅ¡kovas tinkamai eksploatavo butÄ 83. Apelianto teigimu, byloje neįrodyta, kad pirkėjas bÅ«tų buvęs supažindintas su kokiomis nors specialiomis buto eksploatacijos sÄ lygomis, galinčiomis riboti daikto trÅ«kumų atsiradimÄ , kad jis elgėsi neprotingai, neapdairiai ir neatsargiai naudodamas įsigytÄ daiktÄ . Byloje nepateikta jokių įrodymų, jog pirkėjo kokie nors konkretÅ«s netinkami veiksmai bÅ«tų lėmę defektų atsiradimÄ . Teisėjų kolegija Å¡iuos argumentus vertina kritiÅ¡kai.

84. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu neįrodo, kad Å¡ie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis Å¡iuo teisiniu reguliavimu, atsakovė, siekdama iÅ¡vengti atsakomybės už ginčo objekto trÅ«kumus, turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad buto defektai atsirado dėl netinkamos buto eksploatacijos.

85. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad defektai ieÅ¡kovo bute galėjo atsirasti ir dėl netinkamai atliktų ginčo buto remonto darbų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėta iÅ¡vada iÅ¡ dalies. Anksčiau sprendime minėta, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad ginčo objekto iÅ¡orės defektai galėjo atsirasti dėl netinkamų pamatų įrengimo ir hidroizoliacijos darbų. Todėl Å¡ioje sprendimo dalyje pasisakytina tik dėl ginčo objekto viduje esančių defektų atsiradimo priežasčių.

86. Byloje nėra ginčo, jog ginčo objekto viduje yra šie defektai: vidaus sienų ir lubų bei jų apdailos (pvz., tarp plytelių ar tinko) įtrūkiai / skilinėjimas; grindyse tam tikrose vietose susidarę daugybiniai nusėdimai; sienose tinko atskilimas; susidarę drėgmės židiniai. Šalys taip pat neginčija aplinkybės, jog ir šiuo metu ginčo butas, adresu Duomenys neskelbtini, yra nebaigtas statyti – 84 proc. baigtumo (Registro Nr. Duomenys neskelbtini), t. y. tokio paties baigtumo, kaip ir buvo 2005 m. rugsėjo 12 d., kai ieškovas jį įsigijo.

87. IeÅ¡kovas taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog ginčo objekto viduje atliko tam tikrus statybos darbus, t. y. kad ieÅ¡kovas iÅ¡ardė buvusį grindų sluoksnį ir įsirengė grindinį Å¡ildymÄ , perkėlė pertvaras ir duris. Bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovas pakeitė laiptų konstrukcijÄ .

88. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad E. L., kuris parengė 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir defektų nustatymo tyrimÄ Nr. 2017-08-29-1, nebuvo žinoma, jog ieÅ¡kovas keitė laiptų konstrukcijÄ , jis taip pat nebuvo informuotas apie perstatytas sienas bei perkeltas duris. Ekspertui taip pat nebuvo suteikta informacija, jog namas nėra perduotas vertinti valstybinei komisijai.

89. Pasak teismo eksperto D. K., vidinių sienų trūkius galėjo lemti buto viduje atlikti statybos darbai (2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 2.46.51 val.). Teismo ekspertas taip pat nurodė, kad vidinės sienos trūkti dėl galbūt netinkamai atliktų pamatų hidroizoliacijos darbų negalėjo, kadangi pamatas vidinių sienų nelaiko (2.40.57 val.).

90. Kaip nurodė ekspertas D. K., jam nepateikti duomenys (nežinoma), ar šiuos vidaus įrengimo darbus (ir kokius) atliko pats buto savininkas ūkio būdu, ar samdomi darbuotojai; nėra duomenų, kas ir kada atliko statybos (vidaus apdailos) darbus bei kaip ir kokiu būdu buvo išardytos buvusios grindys ir įrengtas grindinis šildymas ir kokie kiti darbai buvo atlikti.

91. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu pažymėti, jog 2019 m. gegužės 15 d. vykusio teismo posėdžio metu į atsakovo atstovo advokato klausimus ekspertas D. K. atsakė, kad ir grindų ardymo, ir laiptų keitimo, ir pertvarų bei durų perkėlimo darbus buvo bÅ«tina suderinti su projektuotoju – nesant tokių suderinimų atsakomybė už atliktus darbus kyla ieÅ¡kovui (2.59.46 val., 3.00.36 val., 3.00.53 val.). Aplinkybę, jog vidaus darbams atlikti buvo bÅ«tina turėti projektuotojo sutikimÄ / suderinimÄ , patvirtina ekspertas E. L. (1.47.13 val.).

92. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šalių bei liudytojų paaiškinimus, neturi pagrindo nesutikti su eksperto D. K. išvada, jog statinio trūkumai, esantys buto viduje, nesusiję su pamatų įrengimu ir hidroizoliacija. Todėl nurodytų aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad dėl ginčo objekto viduje esančių defektų yra atsakingas ieškovas, kadangi vidaus statybos darbe ginčo objekte, kuris buvo / yra 84 proc. baigtumo, atliko neturėdamas projektuotojo suderinimo / sutikimo.

Dėl bÅ«simų iÅ¡laidų atlyginimo dydžio 93. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai, atsižvelgiant į tokios sutarties dalyko – nekilnojamojo daikto – ypatumus, bendrosios pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek kitaip Å¡ių santykių nereglamentuoja CK 6.392 –6.401 straipsniai. CK 6.399 straipsnyje įtvirtinti teisiniai padariniai, kurie atsiranda, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės nekilnojamÄ jį daiktÄ .

Å ioje normoje nustatyta, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktÄ , taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės, iÅ¡skyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktÄ pakeisti tinkamu.

94. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamÄ parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trÅ«kumų. Å ioje teisės normoje apibrėžti pirkėjo teisių gynimo bÅ«dai yra alternatyvÅ«s, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, gali pareikÅ¡ti pardavėjui Å¡io straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Nekilnojamojo daikto pirkimo– pardavimo atveju pirkėjas turi teisę:

1) reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;

2) reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingÄ terminÄ paÅ¡alintų daikto trÅ«kumus arba atlygintų pirkėjo iÅ¡laidas jiems paÅ¡alinti;

3) reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

95. Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, Å¡iuo atveju svarbu atsižvelgti ir į sandorio Å¡alis, nes vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių esant vartotoju, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vienÄ iÅ¡ jau aptartų jo pažeistų teisių gynimo bÅ«dų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

96. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas reikalauja, kad pirkėjas atlygintų pirkėjo (ieÅ¡kovo) iÅ¡laidas paÅ¡alinti jo nurodytiems defektams. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodyta, kad tik dėl Å¡ių ginčo objekto defektų: trÅ«kių lauko sienoje iÅ¡ iÅ¡orės, trÅ«kių lauko sienoje iÅ¡ iÅ¡orės aukÅ¡tų sandÅ«roje, trÅ«kių cokolyje, atsiradimo atsakinga atsakovė, todėl pasisakytina tik dėl Å¡ių minėtų defektų paÅ¡alinimui priteistinos sumos. Spręsdamas klausimÄ dėl sumos, reikalingos Å¡iems defektams paÅ¡alinti, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi teismo eksperto D. K. ekspertizėje atliktais skaičiavimais.

97. IÅ¡ eksperto D. K. teismo ekspertizės akto Nr. TEA-671-102018 matyti, kad ekspertui nebuvo pateikta (ir papildomai papraÅ¡ius) nei statybos darbų žurnalų, nei detalių sÄ matų, ir nebuvo galimybės nustatyti tikslių statybos darbų apimties bei Å¡ių konkrečių darbų garantinių terminų pradžios, todėl ekspertas pateikė rekomendacijÄ , kad privalo bÅ«ti parengtas pamatų stiprinimo projektas vadovaujantis techniniais reglamentais, tai atitiktų kapitalinio remonto projektÄ , kurio metu turėtų bÅ«ti įvertintos (rengimo metu galiojančios) pamatų stiprinimo (pvz., grunto injekcijomis) kainos ir Å¡ių darbų atlikimo vertė. Ekspertas nurodė, kad preliminariai galima atlikti tokius remonto darbus: lokaliai stiprinti gruntÄ taikant geopolimerų technologijÄ , tokių darbų kaina – nuo 2 iki 2,5 tÅ«kst. Eur, arba įrengti spraustinius polius, tokių darbų kaina – apie 2,5–3 tÅ«kst. Eur.

98. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi, jog nagrinėjamu atveju ginami vartotojo, kuriam taikoma didesnė apsauga, interesai, bei įvertinusi aplinkybes, jog ekspertui nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai, daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju tikslinga priteisti maksimaliÄ rekomenduotinÄ defektų Å¡alinimo sumÄ , t. y. 3 000 Eur. Dėl senaties termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti 99. Atsakovė prašė teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį, motyvuodama tuo, kad ieÅ¡kovas yra žymiai praleidęs garantinį terminÄ reikalavimams dėl trÅ«kumų pareikÅ¡ti.

Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikoma dvejų metų kokybės garantija, įtvirtina CK 6.338 straipsnio 1 dalyje. 100. CK 6.338 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimus dėl parduotų daiktų trÅ«kumų, jeigu jie buvo nustatyti per Å¡iame straipsnyje nurodytus terminus. Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trÅ«kumų gali pareikÅ¡ti per protingÄ terminÄ , bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino (CK 6.338 straipsnio 2 dalis). 101.

Nagrinėjamu atveju pardavėja (atsakovė) įsipareigojo taikyti Statybos įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytus garantinius terminus, kurie įtvirtinti statybos procese sukurto daikto kokybei garantuoti. 102. IeÅ¡kovas įrodinėjo, jog jo nurodyti nekilnojamojo daikto trÅ«kumai (sudėti netinkami pastato pamatai, dėl ko skilinėja pastato sienos, sėda namas), yra paslėpti defektai, kuriems taikomas deÅ¡imties metų garantinis terminas (CK 6.335 straipsnis, 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis (ankstesnės Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2005 m. rugsėjo 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki kreipimosi į teismÄ dienos, 36 straipsnio 1 dalis).

Garantijos terminas pradedamas skaičiuoti nuo daiktų perdavimo, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.335 straipsnio 2 dalis). 103. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto pastebėjimÄ , jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas dėl parduoto daikto trÅ«kumų, tai ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar Å¡alių nustatytÄ garantinį terminÄ pareiÅ¡kė pretenzijÄ pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai.

Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trÅ«kumų gali bÅ«ti reiÅ¡kiami, jeigu trÅ«kumai nustatyti per garantijos terminÄ . Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius Å¡io daikto trÅ«kumus, pirkėjų (jų draudikui subrogacijos pagrindu) teisė pareikÅ¡ti reikalavimÄ pardavėjui paÅ¡alinti daikto trÅ«kumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikÅ¡ti pardavėjui reikalavimÄ (pretenzijÄ ) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trÅ«kumų pirkėjas turi teisę per visÄ garantijos galiojimo laikotarpi, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretÅ«s daikto trÅ«kumai.

Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimÄ arba per pirkėjo nustatytÄ terminÄ (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingÄ terminÄ ) neatsakius į pirkėjo pretenzijÄ dėl konkrečių garantinio daikto defektų paÅ¡alinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013).

Taigi, remiantis pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, darytina iÅ¡vada, kad kai pirkėjas per garantinį terminÄ pateikia pardavėjui pretenzijÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl parduoto daikto trÅ«kumų pareikÅ¡ti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymÄ , kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimÄ arba kai per pirkėjo nustatytÄ , o jeigu toks nenustatytas, – per protingÄ , terminÄ pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-12 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-137-706/2015). 104. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas įrodė, jog atsiradę defektai – trÅ«kiai lauko sienoje iÅ¡ iÅ¡orės, trÅ«kiai lauko sienoje iÅ¡ iÅ¡orės aukÅ¡tų sandÅ«roje, trÅ«kiai cokolyje – ginčo objekte buvo sÄ lygoti paslėptų statinio elementų, todėl jiems pagal analogijÄ turėtų bÅ«ti taikomas deÅ¡imties metų garantinis terminas (6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi garantinio termino pabaiga laikytina 2015 m. rugsėjo 12 d., t. y. praėjus deÅ¡imt metų po pirkimo–pardavimo sutarties objekto – ginčo buto perdavimo pirkėjui (ieÅ¡kovui).

IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė pretenzijÄ pirminei atsakovei UAB „Agrekas“ nepraleidęs garantinio termino, t. y. 2014 m. vasario 25 d. Duomenų, kad pardavėja į pareikÅ¡tÄ pretenzijÄ reagavo, nėra. 2014 m. balandžio 14 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl nuostolių atlyginimo (ieÅ¡kinys priimtas 2014 m. balandžio 15 d.). 105. Todėl nurodytų aplinkybių visumos pagrindu darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinį pateikęs 2014 m. balandžio 14 d., nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis į teismÄ su tokio pobÅ«džio reikalavimu. 106.

Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis). Dėl procesinių palūkanų 107. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priteistinos 3 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl bylos procesinės baigties 108.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – patikslintas ieÅ¡kinys dėl bÅ«simų iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme 109. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi apeliacinės instancijos teismui priėmus naujÄ sprendimÄ atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. 110.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 straipsniai). 111. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. 112.

IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti 53 625 Eur bÅ«simų iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad yra pagrindas patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti 3 000 Eur bÅ«simų iÅ¡laidų atlyginimÄ , darytina iÅ¡vada, kad tenkinta 5,60 procentų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų. 113. IeÅ¡kovas prašė priteisti Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas pirmosios instancijos teisme: 168,78 Eur žyminį mokestį už pradinį ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 6), 2 000 Eur užstatas už V.

B. E. atliktÄ ekspertizę (t. 2, b. l. 164), 1 303,29 Eur iÅ¡laidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu (t. 4, b. l. 8–12), 960 Eur žyminį mokestį už patikslintÄ ieÅ¡kinį (t. 4, b. l. 102), 347 Eur vykdymo iÅ¡laidas (t. 4, b. l. 104, 105), 3 448,50 Eur už konstrukcijų pažaidų ir defektų nustatymÄ , geologinius tyrimus (t. 4, b. l. 106–108), 3 509 Eur už teisines konsultacijas (t. 4, b. l. 109–110). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klausimÄ dėl dalies (1 303,29 Eur) ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti pirmosios instancijos teisme turėtų iÅ¡laidų jau yra iÅ¡sprendęs. Bylos duomenimis, Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartimi neatnaujino ieÅ¡kovui termino praÅ¡ymui dėl papildomo sprendimo priėmimo, todėl praÅ¡ymas priteisti 1 303,29 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias ieÅ¡kovas grindžia 2014 m. kovo 21 d. sÄ skaita ser.

MM Nr. 172 (2 000 Lt), 2014 m. gegužės 19 d. sÄ skaita ser. MM Nr. 180 (1 300 Lt), 2014 m. birželio 5 d. sÄ skaita ser. MM Nr. 186 (1 200 Lt), atmestinas. IÅ¡ viso bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas turėjo 10 433,28 Eur (168,78 + 2 000,00 + 960,00 + 347,00 + 3 448,50 + 3 509,00) iÅ¡laidų. 114. IeÅ¡kovas taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 7 961 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro: 1 029 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ (t. 4, b. l. 160), 1 500 Eur užstatas už D.

K. atliktÄ ekspertizę (t. 5, b. l. 188), 1 452 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ , 1 210 Eur raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai (t. 7, b. l. 58–63), 350 Eur už eksperto D. K. atvykimÄ Ä¯ teismo posėdį (t. 7, b. l. 99), 2 420 Eur už atstovavimÄ 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje. 115. Sprendžiant klausimÄ dėl priteistinų bylinėjimo iÅ¡laidų dydžio pagrįstumo atkreiptinas dėmesys į tai, kad byla yra sudėtinga, didelės apimties (8 tomai), byloje nagrinėta daug specifinių dokumentų, reglamentuojančių statybos ir rangos santykius, skirtos trys ekspertizės, civilinė byla apeliacinėje instancijoje nagrinėta žodinio proceso tvarka, apklausti liudytojai ir ekspertas.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas mažinti tik bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti už atstovavimÄ 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje, nes jos virÅ¡ija 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytus dydžius.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti 2 420 Eur iÅ¡laidas, susijusias su atstovavimu teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 15 d. posėdis truko 5 valandas, todėl vadovaujantis Rekomendacijomis maksimali suma, priteistina už atstovavimÄ teismo posėdyje, – 463,35 Eur. 116. Vadovaujantis nustatytų ir aptartų aplinkybių visumos pagrindu darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas leistinais įrodymais pagrindė turėjęs iÅ¡ viso 16 437,63 Eur (10433,28 + 6004,35) iÅ¡laidų.

Atsižvelgiant į tai, jog patenkinta patikslinto ieÅ¡kinio proporcija yra 5,60 proc., iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 920,51 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (16 437,63 Eur x 5,60 proc. / 100 proc.). 117. Atsakovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme turėjo Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 2 600 Eur užstatas už R. M. atliktÄ ekspertizę (t. 2, b. l. 57–58, 65), 363 Eur užstatas už eksperto R. M. atvykimÄ Ä¯ teismo posėdį (t. 3, b. l. 86), 400 Eur užstatas už eksperto V.

B. E. atvykimÄ Ä¯ teismo posėdį (t. 3, b. l. 90). Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 2 625 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu (t. 7, b. l. 137–143). IÅ¡ viso atsakovė turėjo 5 988 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 118. Atsižvelgiant į tai, jog atmestų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų dalis sudaro 94,40 proc., atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 5 652,67 Eur (5 988,00 Eur x 94,40 proc. / 100 proc.). 119. Atlikus bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 4 732,16 Eur (5 652,67 Eur – 920,51 Eur). 120.

Valstybė Å¡ioje byloje turėjo 57,79 Eur paÅ¡to iÅ¡laidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, ir 26,18 Eur iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų proporcijÄ , valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 79,27 Eur, iÅ¡ atsakovės – 4,70 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). 121. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi Å¡ioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areÅ¡tuotas atsakovei UAB „Agrekas“ priklausantis nekilnojamasis ir / ar kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, o nesant ar esant nepakankamai ieÅ¡kovo reikalavimams užtikrinti atsakovės UAB „Agrekas“ nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto bei turtinių teisių, areÅ¡tuota atsakovei UAB „Agrekas“ priklausančios piniginės lėšos, esančios pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis, iÅ¡ieÅ¡kotinos neperžengiant skolos ribų –19 425,59 Lt.

Bylos duomenimis, atsakovė UAB „Agrekas“ 2014 m. rugsėjo 9 d. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl minėtos nutarties ir įmokėjo į Palangos miesto apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ 19 425,59 Lt. 2014 m. rugsėjo 24 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Atsakovei įvykdžius Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimÄ , siÅ«lytina kreiptis į Plungės apylinkės teismÄ dėl 5 626,04 Eur (19 425,59 Lt) grÄ Å¾inimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : Plungės apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos“ vieÅ¡bučio priteisti 3 000 Eur (tris tÅ«kstančius eurų 00 ct) bÅ«simų iÅ¡laidų atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos 3 000 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo A. R. 4 732,16 (keturis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt du eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos“ viešbučiui. Priteisti iš ieškovo A. R. 79,27 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 27 ct) pašto išlaidų valstybei. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos“ viešbučio 4,70 Eur (keturis eurus 70 ct) pašto išlaidų valstybei. Teisėjai Jolanta Gailevičienė Aušra Maškevičienė Alvydas Žerlauskas