2019-12-11 Nr. AB-23526-3-63-3-01143-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1585-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01143-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. R.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Sendvario seniūnijos (toliau – ir Seniūnija) 2017 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 2017-268-SPR-8888, kuriuo panaikinti jo gyvenamosios vietos deklaravimo adresu (duomenys neskelbtini), duomenys (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. Seniūnija raštu Nr. V4-133 jam pranešė, kad gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys panaikinti pagal A. R. prašymą dėl to, kad jis nurodytu adresu negyvena. Pareiškėjo teigimu, jis su A. R. nuo 2010 m. liepos 16 d. turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise įregistruotą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., skundžiamo Sprendimo priėmimo metu sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas teismo sprendimu ar šalių susitarimu nepadalintas, nėra nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka. Pareiškėjas nurodė, kad jis dirba Norvegijoje, tačiau jo pagrindinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ir Lietuvoje kitos gyvenamosios vietos jis neturi. Pareiškėjas teigė, jog pradėtas santuokos nutraukimo, turto padalinimo procesas nėra pagrindas A. R. kreiptis į kompetentingą įstaigą dėl deklaravimo duomenų panaikinimo.

3. Pareiškėjas nurodė, jog gyvenamosios patalpos savininko prašymu gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys gali būti taisomi, keičiami, naikinami tik tuo atveju, kai savo gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo pakeitė deklaruotą gyvenamąją vietą. Seniūnija, priimdama Sprendimą, turėjo visapusiškai ištirti faktines aplinkybes, o ne remtis A. R. ir kaimynų parodymais dėl pareiškėjo gyvenimo fakto ginčo adresu nustatymo. Pareiškėjo teigimu, jis Sprendimo priėmimo metu deklaruotos gyvenamosios vietos pakeitęs nebuvo ir joje faktiškai gyveno, išskyrus laikotarpius, kai dėl darbo kitoje valstybėje ir kitų priežasčių negalėjo ten gyventi.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Seniūnijai gavus A. R. prašymą panaikinti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad A. R. yra žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., savininkė. Seniūnija atlikusi patikrinimą nustatė, kad pareiškėjas šiuo adresu nebegyvena. Šią aplinkybę patvirtino ir kaimynystėje gyvenantys asmenys, pasirašydami pateiktame prašyme. Seniūnija atliko būtinus veiksmus ir tinkamai įvertino visas aplinkybes.

6. Atsakovo teigimu, A. R. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo 2007 m. rugpjūčio 22 d. iki santuokos su pareiškėju sudarymo, todėl žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso jai, o pareiškėjas šiame žemės sklype negalėjo įgyvendinti statytojo teisių. Pareiškėjas dirba ir gyvena Norvegijoje, todėl Seniūnija neturėjo duomenų apie pareiškėjo buvimo vietą ir negalėjo su juo susisiekti Sprendimo priėmimo metu. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde neginčijo aplinkybės, kad paskutiniu metu ginčo adresu negyvena.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Sprendimą.

8. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre A. R. vardu nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas ir namas, esantis adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir A. R. yra sutuoktiniai. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 01-1-32555-17 matyti, jog pareiškėjui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, kuri galimai padaryta 2017 m. birželio 26 d., 2017 m. birželio 28 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. birželio mėnesį gyveno ginčo adresu, tačiau dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo jam buvo laikinai apribota galimybė ten gyventi. Atsakovas gyvenamosios vietos patikrinimą atliko 2017 m. liepos 14 d., kai pareiškėjui dėl objektyvios priežasties buvo suvaržytos teisės naudotis šia gyvenamąja patalpa. Nurodyta aplinkybė turėjo būti žinoma trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. ir ji apie tai turėjo informuoti Seniūnijos darbuotojus. Seniūnija neinformavo pareiškėjo apie nagrinėjamą A. R. prašymą, nepasiūlė jam pateikti duomenų apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis dirba Norvegijoje, išvyksta iš Lietuvos keliems mėnesiams, o po to grįžta ir jam reikalinga gyvenamoji vieta. Teismas nenustatė, kad Seniūnija šias aplinkybes tyrė. Teismas darė išvadą, kad Sprendimo priėmimo metu nebuvo įrodymų, kurių pagrindu Seniūnija galėjo panaikinti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, atsakovas A. R. prašymą išnagrinėjo pažeisdamas gero administravimo principą, valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-294 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių 70 punktą bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.

III. 9. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas, be atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Ginčo tarp šalių dėl to, kad pareiškėjas iki 2017 m. birželio 28 d. gyveno ginčo adresu, nėra. Faktas, kad pareiškėjas po minėtos datos nebegyvena ginčo adresu, yra akivaizdus ir pagrįstas rašytiniais įrodymais, taip patvirtino ir ginčo šalys. Administracija gyvenamosios vietos patikrinimą atliko 2017 m. liepos 14 d., t. y. kai pareiškėjas ginčo adresu nebegyveno. Tai, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui galbūt buvo žinomos tam tikros aplinkybės, susijusios Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimas Nr.01-1-32555-17), negali būti pagrindu panaikinti Sprendimą.

9.2. Nesuprantama teismo išvada, kad Seniūnija turėjo susisiekti su pareiškėju bei pasiūlyti jam pateikti duomenis apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Seniūnija neturėjo jokių duomenų apie pareiškėjo buvimo vietą, todėl neturėjo jokių galimybių juo susisiekti, be to, vargu, ar jo paaiškinimai galėtų būti vertinami objektyviai.

10. Pareiškėjas A. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas skunde ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, papildomai nurodant, kad:

10.1. A. R. neinformavo Seniūnijos apie tai, kad patikrinimo metu pareiškėjas gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nenurodė jo darbovietės ir kontaktinių duomenų.

10.2. Seniūnija patikrinimą atliko formaliai, nesiaiškino, kieno yra vyriškus rūbai ir avalynė ginčo gyvenamajame name. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai prieštarauja Sendvario seniūnės 2017 m. liepos 4 d. rašte Nr. V4-119 nurodytai informacijai, kuri buvo pateikta Klaipėdos r. policijos komisariatui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Byloje kilęs ginčas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sendvario seniūnijos 2017 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 2017-268-SPR-8888, kuriuo panaikinti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo adresu (duomenys neskelbtini), duomenys. Šį sprendimą atsakovas grindė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 3 punkto ir valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-294 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 68.1. punkto nuostatomis, konstatavęs, kad minėtos gyvenamosios vietos savininkė A. R. 2017 m. liepos 12 d. pateikė prašymą panaikinti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, nes pastarasis šiuo adresu nebegyvena, o šią aplinkybę patvirtina ir 2017 m. liepos 13 d. gyvenamosios vietos patikrinimo aktas.

12. Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos. Šioje teisės normoje, byloje aktualiu laiku buvo nustatyta, kad „Deklaravimo duomenys taisomi, keičiami ir naikinami, jeigu <...> patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.“

13. Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra naudojamos gyvenamąją vietą pakeitusio ir išvykusio asmens sąvokos.

14. Šių sąvokų aiškinimui aktualios yra Įstatymo 5 ir 7 straipsnių nuostatos. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje arba keičiantys jos teritorijoje gyvenamąją vietą, privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, privalo deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos.

15. Apibendrinus darytina išvada, kad Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymas (deklaravimo duomenų naikinimas) yra galimas, kai yra šios sąlygos: 1. turi būti pateiktas patalpos ar pastato savininko prašymas panaikinti deklaravimo duomenis; 2. asmuo, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, turi būti pakeitęs gyvenamąją vietą iš anksčiau deklaruotos į kitą, esančią Lietuvos Respublikoje; arba 3. šis asmuo turi būti išvykęs iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams.

16. Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad „Deklaravimo įstaiga <...> turi teisę pareikalauti, kad deklaravęs gyvenamąją vietą asmuo arba patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus.“

17. Suteikta teisė deklaravimo įstaigai reikalauti patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) pateikti deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus, reiškia, kad minėtos aplinkybės, t. y., kad asmuo pakeitė gyvenamąją vietą iš anksčiau deklaruotos į kitą, esančią Lietuvos Respublikoje arba kad šis asmuo yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, ir yra tos juridinę reikšmę turinčios aplinkybės, kurios deklaravimo įstaigai sukuria prielaidas panaikinti asmens deklaravimo duomenis, o tuo pačiu sudaro ir šio teisinio santykio įrodinėtinų aplinkybių ratą.

18. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas tik apsiribojo fakto konstatavimu, kad pareiškėjas ginčo gyvenamojoje patalpoje 2017 m. liepos 14 d. negyvena, tačiau netyrė bei nenustatė, kiek laiko pareiškėjas negyvena šioje patalpoje, ar jis yra pakeitęs gyvenamąją vietą, ar išvykęs iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams.

19. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 01-1-32555-17 pareiškėjui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, kuri galimai padaryta 2017 m. birželio 26 d., 2017 m. birželio 28 d. 22.30 val., namuose, adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šiuo nutarimu taip pat įpareigotas nesilankyti A. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini).

20. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. birželio mėnesį gyveno adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), tačiau dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo jam laikinai apribota galimybė ten gyventi.

21. Pareiškėjo teigimu, jis keliems mėnesiams išvyksta iš Lietuvos į Norvegiją. Minėto Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017 m. liepos 5 d. nutarimo duomenys patvirtina, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu jis iš Lietuvos nebuvo išvykęs ilgiau kaip 6 mėnesiams. Byloje nenustatyta ir tai, kad pareiškėjas būtų pakeitęs gyvenamąją vietą iš anksčiau deklaruotos į kitą, esančią Lietuvos Respublikoje.

22. Visa tai lemia, kad ginčijamas sprendimas priimtas nesant teisinių sąlygų, numatytų Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte, dėl ko jis pirmosios instancijos teismo teisingai ir pagrįstai pripažintas neteisėtu bei panaikintas.

23. Dėl šių priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė