2019-06-05 Nr. AB-12415-3-61-3-00627-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-619-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00627-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Start Vilnius“, jo teisių perėmėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“) dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) 2017 m. vasario 24 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 1SS-224-(8.52E.) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas) ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 49SDŽ-530(14.49.22) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ (toliau – ir Skyriaus sprendimas) bei įpareigoti Skyrių pateikti reikalavimus žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

2. Pareiškėjas nesutiko su Skyriaus ir Tarnybos pozicija, jog ginčo žemės plote negali būti formuojamas sklypas esamam statiniui eksploatuoti, nes, jo nuomone, Tarnybai nepriskirta kompetencija atlikti statinių naudojimo priežiūrą, todėl, atitinkamai, Skyriaus 2016 m. lapkričio 3 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-523 (toliau – ir Patikrinimo aktas) išvados ta apimtimi, kuria yra susijusios su statinio naudojimu, neturi jokios įrodomosios reikšmės. Šioje stadijoje nėra ir negali būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo nuomos ar pardavimo aukciono būdu ar be jo. Be to, Nekilnojamojo turto kadastre nėra jokių įrašų apie minėto statinio neteisėtą statybą. Ginčo žemės plote yra faktiškai ir teisiškai egzistuojantis pastatas, todėl egzistuoja sąlygos ir prielaidos rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamam statiniui tinkamai naudoti ir eksploatuoti.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčo žemės plotas patenka į Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtintos Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų plano (toliau – ir Planas) galiojimo ribas, todėl, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, turi būti vadovaujamasi Plano sprendiniais, tarp jų – pažymėtomis ginčo žemės ploto ribomis. Pagal Plane pateiktus sprendinius nagrinėjamai teritorijai yra taikomi reglamentai, pažymėti skaičiais „1“ ir „4“. Pagal Plane pateiktą sprendinių apibrėžimą skaičiumi „1“ pažymėtose teritorijose turi būti saugomas esamas užstatymas (remontas, restauracija), skaičiumi „4“ pažymėtose teritorijose gali būti projektuojamas naujas užstatymas. Pareiškėjo teigimu, Skyriui atsisakius pateikti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo dokumentui rengti, užkertamas kelias statinio savininkui statinį naudoti pagal paskirtį, t. y. jį atkurti esminių statinių reikalavimų pagrindu ir naudoti savo, kaip savininko, poreikiams tenkinti, sutvarkyti greta statinio esančią aplinką. Neatliekant rekonstrukcijos / remonto darbų, pastatas sunyktų. Pareiškėjas pabrėžė, kad Vilniaus miesto senamiestis, į kurio teritoriją patenka ginčo žemės plotas, yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

4. Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius (toliau kartu – ir atsakovai) atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovai nurodė, jog, Skyriui atlikus ginčo žemės ploto patikrinimą vietoje, buvo surašytas Patikrinimo aktas, kuriame užfiksuota, kad valstybinėje žemėje stovi apleistas nenaudojamas pastatas be stogo ir langų, jame auga medžiai ir krūmai, jokia veikla jame nevykdoma. Atsižvelgdamas į tai, Skyrius raštu atsisakė išduoti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Atsakovai pažymėjo, kad tai, ar žemė yra užstatyta, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju ginčo žemės plote esančio pastato fizinio nusidėvėjimo procentas yra 60 proc., pastatas yra avarinės būklės. Pastatas nenaudojamas pagal paskirtį. Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad valstybinės žemės, esančios po uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Start Vilnius“ priklausančiais statiniais, formavimo tikslas yra žemės sklypo pardavimas ar išnuomojimas ateityje. Asmens teisė pirkti valstybinės žemės sklypą turi būti grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Atsakovų vertinimu, aplinkybė, jog statinys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nereiškia, kad statinys yra naudojamas.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Start Vilnius“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti.

7. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, ginčo žemės plote stovi UAB „Start Vilnius“ priklausantis statinys, kuris nėra sunykęs ar dėl kitokių priežasčių visiškai negalimas naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jo paskirtį. Statinys turi laikančiąsias konstrukcijas (pamatus ir sienas), jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas. Statinys atitinka visus Statybos įstatyme nurodytus statinio požymius. Atlikus remonto / rekonstrukcijos darbus, jį būtų galima eksploatuoti. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pastato būklė nėra tokia, jog jis turėtų ar galėtų būti laikomas sunykusiu, t. y. tokiu, kuris negali būti nei dabar, nei ateityje naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jo paskirtį ir kurio eksploatavimui negali būti formuojamas žemės sklypas. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Tarnyba ir Skyrius nėra kompetentingi vertinti ir daryti išvadas dėl to, ar pastatas yra tinkamas naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jo paskirtį, o ginčijamuose atsakovų sprendimuose nėra nurodyta ar pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pastato būklė yra tokia bloga, jog yra negalimas pastato remontas ar rekonstravimas. UAB „Start Vilnius“ negali remontuoti ar rekonstruoti statinio todėl, kad nėra suformuotas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti. Tarnybai atsisakius pateikti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, yra užkertamas kelias UAB „Start Vilnius“ statinį ir ginčo žemės plotą naudoti savo poreikiams tenkinti.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą, t. y. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 1SS-224-(8.52E.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 49SDŽ-530(14.49.22), įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

9. Teismas nustatė, kad UAB „Start Vilnius“ nuosavybes teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). UAB „Start Vilnius“ 2016 m. rugsėjo 9 d. Administracijai pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą, tikslu suformuoti sklypą. Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2016 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. A30-2927 pavedė Administracijos Miesto plėtros departamentui kreiptis į Skyrių dėl Projekto rengimo reikalavimų pateikimo. Administracija 2016 m. spalio 13 d. pateikė Skyriui prašymą pateikti Projekto rengimo reikalavimus. Skyrius ginčijamu 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 49SDŽ-530(14.49.22) atsisakė išduoti tokius reikalavimus. Administracija 2016 m. gruodžio 2 d. pateikė Tarnybai skundą dėl Skyriaus sprendimo panaikinimo. Tarnyba ginčijamame 2017 m. sausio 26 d. sprendime Nr. 1SS-224-(8.52E.) nurodė, kad Skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atmetė Administracijos skundą.

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir priėjo išvadą, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tikslas yra siejamas su Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta statinių tiesiogine paskirtimi ir su galimybės statiniams eksploatuoti sudarymu. Byloje esančiame Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše nurodyta informacija apie statinius, esančius (duomenys neskelbtini): pastatas – gyvenamasis namas, fiziškai pažeistas, liko 52 proc., nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), statinys yra avarinis. Byloje esantis Skyriaus 2016 m. lapkričio 3 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-523 ir prie jo pridėtos nuotraukos, teismo vertinimu, nelaikytini dokumentais, galinčiais paneigti minėtame išraše nurodytus duomenis. Be to, nuotraukose statinys aiškiai matosi, jis ženkliai iškilęs virš žemės paviršiaus, todėl negalima daryti išvados, jog statinys yra nunykęs, likę tik jo pamatai. Teismas akcentavo, jog teisės aktais nėra nustatyta sąlyga, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo inicijavimo metu ar tokio projekto rengimo metu formuojamame žemės sklype esantys statiniai turi būti realiai naudojami. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti rengiamas inter alia (įskaitant, be kita ko) siekiant užtikrinti galimybę statinį eksploatuoti, t. y. jį naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, ir ateityje, atlikus tam tikrus statinio remonto, rekonstrukcijos ir kitus statybos darbus. Nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės yra užfiksuotos Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše, t. y. statinys faktiškai yra, jo likutis yra 52 proc. Teismas pripažino, kad šių aplinkybių pakanka konstatuoti, jog Projektas gali būti rengiamas.

11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje nėra sprendžiama, ar siekiamas suformuoti žemės sklypas gali būti parduodamas ar išnuomojamas. Todėl atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose į skundą pateikti argumentai, susiję su žemės sklypo pardavimu ir nuoma, šioje byloje nėra reikšmingi.

12. Teismas, spręsdamas dėl Tarnybos pozicijos, kad pastato eksploatavimui formuojamas 2 150 kv. m ploto žemės sklypas yra per didelis, pagrįstumo, atsižvelgė į tai, kad Projektu formuojamo sklypo plotas (apie 2 150 kv. m) ir ribos atitinka Plane ir Teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje (toliau – ir Žemėlapis) pažymėto žemės sklypo plotą ir ribas. Tarnybos sprendime nurodyta, kad pastato eksploatavimui formuojamas 2 150 kv. m ploto žemės sklypas yra per didelis, kadangi Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytas pastato – gyvenamojo namo – užstatytas plotas yra 32 kv. m. Teismo vertinimu, tokia išvada negali būti laikoma pagrįsta. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), jis baigtas statyti 1940 metais. Iš byloje esančių nuotraukų aiškiai matyti, kad tai yra senas pastatas. Esant tokiems pastato duomenims bei sprendžiant dėl pastato eksploatavimo, svarbu ir tai, ar yra reikšmingas šio pastato kaip galimos nekilnojamosios kultūros vertybės sutvarkymas ir išlaikymas. Tai, kad pastato dalis yra sunykusi ir pastatas pagal dabartinę jo būklę negali būti realiai naudojamas, nereiškia, kad jo sutvarkymas ir grąžinimas į pirminę padėtį yra negalimas. Šios aplinkybės yra taip pat reikšmingos nustatant tokiam pastatui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo plotą. Teismo vertinimu, Tarnybos argumentai, kad sklypo plotas yra per didelis vien dėl to, kad užstatytas plotas – 32 kv. m, yra nepagrįsti. Be to, pažymėta, kad Skyrius sprendime apskritai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su Sklypo plotu, ir dėl jų nepasisakė. Iš Plano taip pat matyti, kad žemės sklype galbūt yra (buvo) ir kiti statiniai (dešinioji sklypo dalis). Byloje nėra pateikti tikslesni aktualūs duomenys apie žemės sklypą, kitus šiai teritorijai reikšmingus galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, kurie gali būti reikšmingi nustatant pagrįstą statiniui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo plotą.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnybos sprendime yra pateikta neaiški pozicija – vienoje sprendimo dalyje teigiama, kad žemės sklypas apskritai negali būti formuojamas, kitoje – kad negali būti formuojamas būtent 2 150 kv. m ploto žemės sklypas, tačiau galėtų būti išnuomojama žemės sklypo dalis, reikalinga pastato eksploatacijai. Iš tokių sprendimo formuluočių nėra aišku, koks yra sprendimo neišduoti reikalavimų Projektui rengti pagrindas. Todėl nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti, kokie yra tikrieji sprendimų, kuriais atsisakyta išduoti reikalavimus Projektui rengti, priėmimo motyvai.

14. Teismas priėjo išvadą, kad Skyriaus ir Tarnybos sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Atsižvelgdamas į tai, kad esminiai klausimai, susiję su Skyriaus kompetencija dėl reikalavimų Projektui rengti išdavimo, priimant ginčijamą Skyriaus sprendimą, nebuvo tinkamai išnagrinėti, teismas įpareigojo Skyrių išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo ir priimti sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Teismui įpareigojus Skyrių išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo, nebebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą – įpareigoti Skyrių pateikti reikalavimus Projektui rengti.

III. 15. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą.

16. Atsakovas mano, kad, išdavus reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti ir, galiausiai, suformavus žemės sklypą prie statinio, statinio savininkas kreiptųsi dėl valstybinės žemės nuomos sutarties ar pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas formuoti valstybinės žemės sklypą, skirtą jame esančių statinių eksploatavimui, o vėliau – šį žemės sklypą parduoti (išnuomoti), kartu yra būtina nustatyti, ar formuojamame žemės sklype yra statinys, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bei ar šis statinys yra (gali būti) naudojamas pagal nurodytą jo paskirtį. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A438-228/2013, A-272-492/2016) pabrėžia, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Jo nuomone, byloje esantys žemės naudojimo patikrinimo aktai Nr. 49ŽN-394 ir Nr. 49ŽN-523 bei prie jų pridėtos nuotraukos patvirtina, jog ginčo žemės plote esantis pastatas yra apgriuvęs ir nenaudojamas; pastatų, tinkamų naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį, šiame plote nėra. Atsakovas laiko, kad, atsižvelgdamas į patikrinimų metu nustatytas aplinkybes, jis padarė pagrįstą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypą prie statinio likučių, esančių valstybinėje žemėje.

17. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės) 2 punktu ir teismų praktika, akcentuoja, jog teritorijų planai negali būti tvirtinami, jeigu jų tvirtinimas pažeistų teisėtumo principą. Žemės sklypai išnuomojami ir parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris yra būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šiuo atveju būtina patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas pastatų eksploatavimui būtų reikalingas realiai. Tuo atveju, jei teismas laikytų, kad prie ginčo žemės plote esančio pastato galima formuoti žemės sklypą, tokio sklypo plotas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į pastato užimamą plotą – 32 kv. m, o pareiškėjo siekiamo suformuoti žemės sklypo plotas yra per didelis.

18. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Pareiškėjas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos klausimai, todėl, kaip teisingai nurodė teismas, atsakovo argumentai, susiję su valstybinės žemės sklypų pardavimu arba nuoma, yra nereikšmingi. Pareiškėjas pripažįsta, jog ginčo žemės sklype esantis statinys yra su trūkumais, tačiau, jo nuomone, jis faktiškai ir teisiškai egzistuoja, teismas teisingai vertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nusprendė panaikinti ginčijamus administracinius aktus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad ne visų bylų, kuriomis apeliaciniame skunde rėmėsi atsakovas, ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Pareiškėjas pakartoja, kad statinys, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Vilniaus miesto senamiesčio teritoriją, todėl jam eksploatuoti reikalingo sklypo formavimui (nustatant sklypo ribas ir plotą) taikytinas ne tik specialusis reglamentavimas, bet ir specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, šiuo atveju – Plano.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Start Vilnius“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo pastebi, jog atsakovas nenurodė jokių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų skundžiamame teismo sprendime. Atsakovas neįrodė, kad teismas nukrypo nuo apeliaciniame skunde cituojamos teismų praktikos, o minėtose bylose padarytos išvados nėra universalios ir priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių bei įrodymų. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovas nepaneigė pagrindų formuoti žemės sklypą, nes ginčo žemės plote yra statinys, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jis fiziškai egzistuoja kaip statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos nenumato statinio būklės vertinimo kriterijų ar teisės atsisakyti formuoti sklypą dėl statinio būklės trūkumų, jei tik statinys yra, jis nėra laikinas, pagalbinis ar priklausinys. Be to, atsakovas neturi teisės remtis statinio būkle ir jos blogėjimu, nes statinio būklė blogėja būtent dėl jo kaltės, vilkinant Projekto rengimą. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, atsakovo teiginiai apie formuojamo žemės sklypo dydį yra pagrįsti ne argumentais, o subjektyvia ir niekuo nepagrįsta nuomone. Pažymėta, kad formuojamas žemės sklypas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Pardavimo taisyklės) 5 punkte nurodytus dydžius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro faktinių ir teisinių prielaidų nustatymas žemės sklypui formuoti prie nuosavybės teise valdomo nevisiškai išlikusio teisėtai sukurto statinio.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą tenkino, panaikino atsakovo Tarnybos sprendimus, kuriais buvo atsisakyta pateikti reikalavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2 150 kv. m ploto, formavimo ir pertvarkymo projektui rengti ir įpareigojo pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

24. Atsakovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašė jį panaikinti ir skundą atmesti bei nurodė dvi grupes argumentų: kad išlikusios pastatų liekanos negali būti naudojamos pagal paskirtį, todėl sklypas negali būti formuojamas apskritai, ir kad pareiškėjo prašomas formuoti sklypas – 2 150 kv. m ploto – yra akivaizdžiai per didelis atsižvelgiant į užimamą pastato plotą – 32 kv. m.

25. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, iš esmės sutikdama pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir su dalimi padarytų išvadų, plačiau pasisako tik tais aspektais, kurie akcentuojami apeliaciniame skunde.

26. Byloje pateikiamas Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys (duomenys neskelbtini): pastatas – gyvenamasis namas, bendras plotas 61,30 kv. m, naudingas plotas 32,06 kv. m, statybos pabaigos metai – 1940 m., fiziškai pažeistas, liko 52 proc., nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), statinys yra avarinis (b. l. 12–13). UAB „Start Vilnius“ nuosavybės teisių įsigijimo pagrindas – 2015 m. kovo 18 d. savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-2300 bei 2015 m. gegužės 4 d. akcijų pasirašymo sutartis Nr. TPV-2887. UAB „Start Vilnius“ nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–13). Šie duomenys patvirtina, kad pastatas buvo sukurtas ir įgytas teisėtai, savininkas jį gali valdyti ir naudoti pagal paskirtį, vadovaudamasis teisės aktuose nustatyta tvarka.

27. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsakovas, argumentuodamas, kad ginčo pastatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, rėmėsi žemės naudojimo patikrinimo aktais Nr. 49ŽN-394 ir Nr. 49ŽN-523 bei prie jų pridėtomis fotonuotraukomis, teigė, jog pastatas yra apgriuvęs ir nenaudojamas, ir dėl to nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypą.

28. Statybos įstatymo 2 straipsnis, įtvirtinantis įstatyme naudojamas sąvokas, 54 dalyje apibrėžia statinio naudojimą kaip esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio panaudojimą statinio naudotojo poreikiams tenkinti; 56 dalyje statinio naudotoją apibrėžia kaip subjektą – statinio savininką arba kitą fizinį ar juridinį asmenį, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu; šio straipsnio 53 dalyje apibrėžiama statinio kapitalinio remonto sąvoka, 72 dalyje – statinio rekonstrukcijos sąvoką.

Taigi statinio savininko teisė panaudoti statinį savo poreikiams tenkinti turi būti suprantama ir kaip Statybos įstatyme numatytų statinio savininko (naudotojo) teisių realizavimas šiame įstatyme numatytais būdais. Apeliantas nepateikė argumentų, kad statinio savininkas netinkamai įgyvendina savininko teises ir dėl to statiniai yra tiek fiziškai nusidėvėję, kad kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką (Statybos įstatymo 40 straipsnio 4 p.).

Šioje teisės normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas siejamas su netinkamu statinio savininko nuosavybės teisės įgyvendinimu. Ji nustato nuosavybės teisės ribojimo pagrindą, kuris būtinas demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Šios teisės normos taikymui būtina nustatyti joje įtvirtintų sąlygų visetą: pirma, statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėję; antra, statinys (jo dalis) kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai; trečia, šis pavojus nebuvo pašalintas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Argumentai dėl pastato būklės savaime negali būti laikomi paneigiančiais minėtas Statybos įstatyme įtvirtintas statinio savininko teises ir negali būti pagrindu atsisakyti formuoti žemės sklypą statiniui eksploatuoti. UAB „Start Vilnius“ 2016 m. rugsėjo 9 d. Administracijai pateiktas prašymas organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslu suformuoti sklypą, kartu pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (b. l.

11) patvirtina, kad statinių savininkas siekia teisės aktuose numatytais būdais įgyvendinti savo teises, kad pritaikytų naudoti pastatus pagal jų paskirtį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepateikė duomenų ir neįrodė, jog nagrinėjamu atveju dėl netinkamo statinio savininko teisių įgyvendinimo egzistuoja pagrindas riboti jo nuosavybės teises ir dėl to negali būti formuojamas žemės sklypas, reikalingas pastatui naudoti pagal paskirtį.

29. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, pagrįstumo pažymi, kad ginčai dėl žemės sklypų formavimo statiniams eksploatuoti pasižymi individualumu, todėl faktų negalima interpretuoti formaliai, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į konkrečias toje situacijoje reikšmingas aplinkybes (išlikusių statinių dydį, savininko elgesį įgyvendinant savo teises ir pan.). Apeliaciniame skunde nurodytoje administracinėje byloje Nr. A438-228/2013 aplinkybės buvo skirtingos negu nagrinėjamoje byloje – suformuotas žemės sklypas buvo pernelyg didelis (2,64 ha) išlikusiems pastatams eksploatuoti, dalis pastatų buvo sunykę visiškai, asmuo savo statinio savininko teisių nerealizavo itin ilgą laiko tarpą (apie 10 metų). Administracinėje byloje Nr. A-272-492/2016 nebuvo duomenų apie statinio sukūrimo teisėtumą, buvo išlikę tik nykstantys jo pamatai, tai buvo ne pagrindinis daiktas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nepagrįstai sprendė dėl faktinių pagrindų formuoti žemės sklypą prie ginčo statinio, todėl apelianto argumentai aptariamu aspektu atmestini.

30. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas formuotino žemės sklypo plotą, akcentavo, kad Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtintos Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų plane numatyta, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas sudaro apie 2 150 kv. m, ir atmetė atsakovo argumentus, kad 32 kv. m užimančio pastato eksploatavimui formuojamas sklypas yra per didelis, bei motyvavo, kad pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), jis baigtas statyti 1940 metais, todėl pastato eksploatavimui yra svarbu jo kaip galimos nekilnojamosios kultūros vertybės sutvarkymas ir išlaikymas. Teisėjų kolegija šias pirmosios instancijos teismo išvadas laiko perteklinėmis, šalintinomis iš sprendimo, nes ginčijamais Tarnybos ir Tarnybos Skyriaus sprendimais atsisakymas tenkinti Administracijos 2016 m. spalio 13 d. prašymą pateikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,2150 ha ploto projekto rengimo reikalavimus buvo grindžiamas iš esmės tik argumentais dėl statinio būklės (netinkamas naudoti pagal paskirtį) ir prašomo formuoti sklypo per dideliu plotu pastatui, kuris užima 32 kv. m.

31. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. 49SDŽ-530 „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ akcentuojama, kad valstybinės žemės sklypo formavimas po statiniais tiesiogiai susijęs su tokio žemės sklypo pardavimu ar nuoma be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis; įvertinus duomenis apie pastato fizinį nusidėvėjimą, jo faktinę būklę (pagal patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-523), padaryta išvada, kad pastatų, tinkamų naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį, nėra, todėl žemės sklypą formuoti galimybės nėra. Kitu byloje ginčijamu administraciniu aktu – Tarnybos 2017 m. sausio 26 d. raštu Nr.1SS-224-(8.52E.) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektui rengti“ – iš esmės pritarta Skyriaus sprendime nurodytiems argumentams, papildomai nurodyta, kad prašomas formuoti 2 150 kv. m ploto žemės sklypo plotas yra per didelis pastatui, kuris užima 32 kv. m ploto, todėl galėtų būti išnuomojama žemės sklypo, pažymėto Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijoje, dalis.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kvestionuojamų administracinių aktų turinį, laiko nepagrįstais pirmosios instancijos teismo motyvus, kad nagrinėjamu atveju reikalavimų žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektui rengti pateikimas nesusijęs su šio prašomo formuoti sklypo pardavimu ar nuoma be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, bei motyvus, kad prašomas formuoti sklypas negali būti mažesnis negu pažymėta Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijoje. Dėl pastarojo aspekto, susijusio su Vilniaus senamiesčio, kaip kultūros vertybės, apsauga, reikšmės atsakovas ginčijamuose sprendimuose nėra nurodęs argumentų, taigi administracinėje byloje jie negalėjo būti nagrinėjami ir vertinami, todėl laikytina, kad sprendžiant pareiškėjo prašymą iš naujo, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos išvados dėl formuojamo žemės sklypo dydžio Tarnybos nesaisto. Pažymėtina, kad Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijoje ginčo sklypo plane yra numatyta sprendiniai – „1“, t. y. teritorijos, kur turi būti saugomas esamas užstatymas, ir „4“, t. y. teritorijos, kur gali būti projektuojamas naujas užstatymas, taigi, pati koncepcija numato vieno sklypo ribose skirtingas užstatymo galimybes atskirais pastatais, ir tai paneigia pareiškėjo teiginius dėl būtinybės ginčo statiniams naudoti visą 2 150 kv. m ploto sklypą.

33. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, pašalindama dalį išvadų iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų (nutarties 32 p.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimu pagrįstai buvo panaikinti atsakovo administraciniai aktai ir jis įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė