2021-09-15 Nr. CB-8239-2-56-3-01098-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4937 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01098-2019-6

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. rugsėjo 7 d. paduotu ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys dėl 126 157,77 Eur permokėtų už šilumos energiją lėšų ir 7638,45 Eur palūkanų bei procesinių palūkanų priteisimo.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, o ieškinį tenkinti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad yra kasacinio skundo pagrindai remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – skundžiamuose teismų sprendime ir nutartyje nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino nepagrįstą praturtėjimą ir turto gavimą be pagrindo reglamentuojančias CK 6.237-6.242 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo išvados, turinčios esminę reikšmę teisingam ginčo išsprendimui, nepagrįstos visapusišku ir nešališku reikšmingų bylos aplinkybių ištyrimu, prieštarauja ištirtiems bylos įrodymams ir jais nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Vertindamas įrodymus bei padarydamas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, teismas buvo šališkas, kadangi įrodymus vertino selektyviai, akcentavo tik atsakovei UAB „Prasila“ palankius įrodymus.

2. Teismai nepagrįstai nenustatė, kad ieškovė, supirkdama šilumos energiją iš atsakovės, dėl šilumos kainų skaičiavimo klaidos permokėjo atsakovei už supirktą šilumos energiją, o ši praturtėjo ieškovės sąskaita. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Teismai neatsižvelgė į tai, kad sutartinių santykių tarp šalių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo nuostatų, nes turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jai perduoti. Pagal tarp šalių sudarytas šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis ieškovė turėjo prievolę apmokėti pagal teisės aktų reikalavimus teisingai apskaičiuotą sumą, tuo tarpu dėl ieškovės šilumos kainų skaičiavimo klaidos neteisingai apskaičiuota sumos dalis neturėtų būti laikoma sutartinių santykių dalimi, kadangi ieškovė neturėjo prievolės permokėti atsakovei už tiekiamą šilumą.

3. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija sukūrė sunkiai suprantamą, painią ir neaiškią kainų skaičiavimo metodiką, kuria ieškovė turėjo vadovautis, bet jos darbuotojams šilumos sąnaudų skaičiavimas pagal metodikoje nustatytas painias taisykles buvo nepakeliama našta. Dėl neaiškaus teisinio reguliavimo nuostolių atsiradimo rizika teismų nepagrįstai perkelta vien ieškovei, bet ne atsakovei.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiama teismo nutartimi bei nepagrindžiama, kad bylą išnagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, kasaciniame skunde nenurodytas atsakovės UAB „Prasila“ buveinės adresas teismo korespondencijai siųsti (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė