3e1ab785-ffcc-4e30-84bf-badc86f4f1a7 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1366-619/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31636-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.; 3.3.1.21.; 3.3.1.22. (S)  VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės, RÅ«tos Veniulytės – JankÅ«nienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos E. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos E. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims VÄ® „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, S. S., M.

S., G. N., J. B., S. B., B. K., J. S., L. P. dėl pastatų įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatymo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja E. M. pareiÅ¡kimu prašė nustatyti faktÄ , kad E. M. nuosavybės teisę į teisiÅ¡kai neįregistruotus Å«kinius pastatus, pažymėtus indeksais 1/1ž, unikalus (duomenys neskelbtini), turintis 17,98 kv. m. ploto ir 2/1ž, unikalus Nr. (duomenys neskebltini), turintis 5,29 kv. m. ploto, esančius (duomenys neskelbtini), Å¡alia nurodyto adreso valstybinėje žemėje, įgijo pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

Nurodo, kad 1970-12-03 pareiÅ¡kėjos senelis A. M. notarine pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko iÅ¡ B. A. 22/100 dalis gyvenamojo medinio namo, turinčio 157,2 kv. m. bendro naudingo ploto. Tuo metu kitos gyvenamojo namo dalys priklausė trims bendrasavininkams. Ūkiniais pastatais naudojosi visi gyvenamojo namo bendrasavininkai pagal žodinį susitarimÄ . PareiÅ¡kėjos seneliui leista naudotis Å«kiniu pastatu malkoms laikyti, inventoriui susidėti. Teigia, kad dokumentai dėl dalies Å«kinių pastatų statybos nėra iÅ¡likę, tai patvirtina 2017-08-30 Vilniaus regioninio valstybės archyvo iÅ¡duotas pažymėjimas „Dėl A.

B. ir A. M. sutarties“. PareiÅ¡kėjos seneliui mirus, gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo, iÅ¡duoto 2008-03-12, Nr. 1-1044 pagrindu, paveldėjo pareiÅ¡kėjos močiutė O. M., kuri naudojosi visais pagalbiniais pastatais, o pastarajai mirus, gyvenamojo namo dalį paveldėjo dukra E. M.. 2016-07-18 dovanojimo sutarties pagrindu Nr. 6819 22/100 pastato ir 1/5 kitų statinių savininke tapo pareiÅ¡kėja. VisÄ laikotarpį nuo gyvenamojo namo dalies įsigijimo 1970 metais, A.

M. Å«kinis pastatas, pažymėtas indeksu 11J1m buvo eksploatuojamas, vėliau atnaujintas, suremontuotas, renovuotas bei rekonstruotas, pristatant priestatÄ , pažymėtÄ indeksu 25llm. Tuometinis vykdomasis komitetas, kurio kompetencijoje buvo statinių statybos kontrolė ir jų eksploatavimas, jokių pretenzijų dėl naudojamų statinių A. M. nereiÅ¡kė, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų ir 2008 m. turtÄ ir statinius paveldėjusiai jo sutuoktinei O. M.. Teigia, kad pareiÅ¡kėja Å¡iuo metu naudojasi pastatais.

Nepaisant neiÅ¡likusių statybos dokumentų, yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sÄ lygos, bÅ«tinos įgyjamosios senaties taikymui – Å«kinius pastatus E. M. pradėjo valdyti sÄ Å¾iningai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, pastatai nėra registruoti kito asmens vardu, nuo pat pastatymo statiniai naudojami daugiau kaip 40 metų, valdoma teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukimai, tretieji asmenys nepareiÅ¡kė jokių teisių į šį nekilnojamÄ jį turtÄ .

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ neprieštaravo pareiškimo patenkinimui.

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, jog, teismui konstatavus, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos, NŽT neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimo patenkinimui. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. sprendimu netenkino pareiÅ¡kėjos E. M. pareiÅ¡kimo.

5. Teismas konstatavo, kad nėra CK 4.68 str. nustatytos sÄ lygų tam, kad tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ . Teismas sprendime nurodė, kad pareiÅ¡kėja pagrindinių statinių savininke tapo 2016-07-18 dovanojimo sutarties pagrindu. Nuo pagrindinio turto įsigijimo nutarties priėmimo dienÄ yra praėję tik 3,5 metų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kime nurodytÄ turtÄ ji valdo ne mažiau kaip deÅ¡imt metų. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė, kad turtas buvo valdomas jos giminaičių apie 40 metų, nesudaro pagrindo spręsti dėl pareiÅ¡kėjos įgyjamosios nuosavybės įgijimo CK 4.68 straipsnio prasme. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja E. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

7. Nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstÄ teismo sprendimÄ . Apeliantė pastato (duomenys neskelbtini) 22/100 dalių ir 1/5 kitų statinių savininke tapo 2016-07-18 dovanojimo sutarties pagrindu, jos motinai padovanojus turtÄ . IlgÄ laikotarpį nuo pagrindinio statinio gyvenamojo namo dalies įsigijimo 1970 m. jos senelių A. M. ir O. M. Å«kinis pastatas, pažymėtas indeksu 1/1ž buvo eksploatuojamas, vėliau atnaujintas, suremontuotas, renovuotas pristatant stoginę automobiliui nuo lietaus apsaugoti, pažymėtas indeksu 2/1ž.

Taigi, nuo pagrindinio turto įsigijimo 1970 m. M. Å¡eima Å¡iuos statinius naudoja daugiau nei 10 metų nepertraukiamai, kas atitinka CK 4.71 str. reikalavimus. CK 4.71 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu per įgyjamosios senaties laikÄ daikto valdymas vienam iÅ¡ kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno jų valdymas atitinka Å¡io kodekso 4.68 str. nustatytus reikalavimus, tai Å¡ių asmenų laikas skaičiuojamas kartu. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjos senelis gyvenamojo namo dalį – pagrindinį statinį įsigijo 1970 m. ir iki savo mirties 2008 m. valdė kaip savo.

Jam mirus turtÄ paveldėjo apeliantės senelė O. M., po jos mirties paveldėjo pareiÅ¡kėjos motina E. M., kuri 2016-07-18 dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo gyvenamojo namo dalį dukrai – pareiÅ¡kėjai.

8. PareiÅ¡kėjos tvirtinimu, teismas nesurado pagrindo spręsti dėl pareiÅ¡kėjos įgyjamosios nuosavybės įgijimo CK 4.68 str. prasme. PareiÅ¡kėja tiek viena, tiek su giminaičiais nepertraukiamai, sÄ Å¾iningai daugiau nei 10 m. nepertraukiamai valdė Å«kinius pastatus (duomenys neskelbtini), todėl yra visos CK 4.68-4.71 str. numatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Pažymėjo, kad Å¡ias aplinkybes patvirtino ir suinteresuoti asmenys – pagrindinių statinių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai.

9. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba prie ŽŪM su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko, laiko jį nepagrįstu. Nurodė, kad pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams. PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodyto turto valdymas nesitęsė CK 4.68 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ , todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

10. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko, atsiliepime pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama pareiškėjos pateikto apeliacinio skundo ribose.

12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl nekilnojamųjų daiktų - Å«kinio pastato, statinių iÅ¡dėstyme pažymėto 1/1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17,98 kv. m. ploto ir Å«kinio pastato, statinių iÅ¡dėstymo plane pažymėto 2/1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,29 kv. m. ploto, (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties bÅ«du. Esminė bylos ginčo aplinkybė kilo dėl nepertraukiamo daikto valdymo termino skaičiavimo, įgyjant nuosavybės teisę įgyjamÄ ja senatimi.

13. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ konstatavo, kad byloje nėra nustatyta CK 4.68 str. numatytų sÄ lygų visuma, kurioms esant gali bÅ«ti nustatomas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas, t.y. – nuo pareiÅ¡kėjos pagrindinio turto įsigijimo 2016-07-18 d. nutarties priėmimo dienÄ yra praėję tik 3,5 metų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kime nurodytÄ turtÄ (Å«kinius pastatus prie įgyto pagrindinio namo dalies) ji valdo ne mažiau kaip deÅ¡imt metų. Teismo vertinimu, tai, kad turtas buvo valdomas jos giminaičių apie 40 metų, nesudaro pagrindo spręsti dėl įgyjamosios nuosavybės įgijimo CK 4.68 straipsnio prasme.

14. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad nuo pagrindinio turto įsigijimo 1970 m. Masaičių šeima šiuos statinius naudojo daugiau nei 10 metų nepertraukiamai, kas atitinka CK 4.71 str. reikalavimus, todėl šis laikas skaičiuojamas kartu ir yra teisinis pagrindas pareiškimo tenkinimui.

15. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš dalies pripažįsta apeliantės argumentus pagrįstais.

16. CK 4.68 str. 1 d. nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Taigi, įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 11 p.), taikytinas įvykdžius įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 str., įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojančios galiojančios civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jei yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 str. nurodytu bÅ«du, t. y., asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ;

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.);

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas;

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi sÄ lygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu asmeniui gali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi į daiktÄ , jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68 str.

– 4.71 str.). Nuo teismo sprendimo nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos asmuo gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013). Asmuo, siekiantis, kad nuosavybės teisė į daiktÄ bÅ«tų pripažinta įgyta įgyjamosios senaties bÅ«du, inter alia, turi įrodyti, jog asmuo nėra (nebuvo) įgijęs daikto kitu CK 4.47 str. nustatytu bÅ«du, nėra kito daikto savininko ir daiktas nepriklauso valstybei ar savivaldybei.

17. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-41/2011). Å ia prasme daikto valdymas iÅ¡ esmės yra faktinė bÅ«sena, kuri gali sukelti teisės į daiktÄ atsiradimÄ â€“ nuosavybės teisės atsiradimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgÄ laikÄ ir iÅ¡lieka sÄ Å¾iningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis).

18. CK 4.71 str. 2 d. nustato, kad jeigu per įgyjamosios senaties laikÄ daikto valdymas vienam iÅ¡ kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iÅ¡ jų valdymas atitiko Å¡io kodekso 4.68 str. nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.

19. Kaip nustatyta iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡ia CK 4.71 str. 2 d. norma pareiÅ¡kėja grindė reikalavimÄ dėl įgyjamosios senaties nustatymo, motyvuodama tuo, kad nekilnojamuosius daiktus sÄ Å¾iningai, atvirai, teisėtai ir nepertraukiamai valdo nuo anksčiau juos valdžiusių artimų giminaičių – senelio, močiutės, motinos.

20. Pažymėtina, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimui yra įtvirtinti CPK 270 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjos nekilnojamojo turto valdymo 10 metų terminas dar nėra suėjęs, ir tik jam suėjus pareiÅ¡kėjai, kaip ginčo nekilnojamųjų daiktų valdytojai, atsiras subjektinė civilinė teisė reikalauti nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė, kad turtas buvo valdomas jos giminaičių apie 40 metų, nesudaro pagrindo spręsti dėl pareiÅ¡kėjos įgyjamosios senaties įgijimo CK 4.68 str. prasme. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo pirmosios instancijos teismo argumentu nesutinka.

22. CK 4.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktÄ nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktÄ Ä¯gijimo iki nuosavybės teisės į tÄ daiktÄ Ä¯gijimo įgyjamÄ ja senatimi. Jeigu per įgyjamosios senaties laikÄ daikto valdymas vienam iÅ¡ kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iÅ¡ jų valdymas atitiko Å¡io kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad tam, jog kelių valdytojų valdytas laikas galėtų bÅ«ti skaičiuojamas bendrai, tiek pirmasis valdytojas, tiek ir tie, kuriems valdymas perėjo vėliau, neturi bÅ«ti valdomo daikto savininkai, daiktÄ turi bÅ«ti įgiję sÄ Å¾iningai ir visÄ valdymo laikÄ valdę sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ .

Byloje nustatyta, kad ginčo pastatus iki juos dovanojimo sandoriu įgijo pareiškėja valdė jos artimieji giminaičiai, tačiau pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl nagrinėjamu atveju netaikytina CK 4.71 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė dėl kelių valdytojų valdymo laiko skaičiavimo kartu.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ar statinių valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir ar pareiÅ¡kėjos močiutės O. M. ir motinos E. M. bei pareiÅ¡kėjos valdymo laikas galėtų bÅ«ti skaičiuojamas kartu. Taip pat pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiÅ¡kėjos ir jos artimų giminaičių ginčo statinių valdymo atitikimo kitoms nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymui reikalingoms sÄ lygoms (CK 4.69 straipsnis, 4.70 straipsnis).

24. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu kolegijas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas nurodytų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Andrutė Kalinauskienė Margarita Stambrauskaitė RÅ«ta Veniulytė – JankÅ«nienė