3e17dc7d-a5c7-4fed-9daa-24c87c7802f3 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Linas PauliukėnasPranešėjas L. Pauliukėnas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-170-557/2018Teisėjas V. Gedeikis                          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47760-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.1.;2.10.3.;2.4.6.1.;2.4.7.                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 19 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Daugėlos ir Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui, nukentėjusiajam R. T., asmeniui, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės L. Ž. ir jo gynėjui P. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės L.

Ž. gynėjo advokato P. Vinklerio apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties, kuria L. Ž., padariusiam BK 138 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ bÅ«nant nepakaltinamu, taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro tipo stebėjimo sÄ lygomis RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : L. Ž. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės už tai, kad jis 2016-10-09, laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 01.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia smurtaudamas sumušė R.

T., kuriam dėl padarytų sužalojimų - kairės rankos alkÅ«nkaulio lūžio su dilbio iÅ¡nirimu, virÅ¡utinio kairiojo skruostikaulio lūžio, galvos sumuÅ¡imo, smegenų sukrėtimo ir daugybinių nubrozdinimų - padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliaciniu skundu L. Ž. gynėjas praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nutartį ir L. Ž. iÅ¡teisinti. Nurodo, kad apylinkės teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina. Pažymi, jog L. Ž. pripažintas kaltu padarius BK 138 str. 1 d. numatytÄ veikÄ vadovaujantis tik nukentėjusiojo R.

T. parodymais ir specialisto iÅ¡vada Nr. G 2013/2016(03). Tačiau byloje nebuvo tirtos aplinkybės ir nepaÅ¡alintos abejonės, ar nukentėjusysis R. T. negalėjo pats susižaloti krisdamas nuo laiptų, kaip 2016-10-09 nakties įvykių sekÄ pasakojo L. Ž.. Byloje visiÅ¡kai nebuvo tirta versija, ar R. T. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2013/2016(03) paminėti sužalojimai galėjo atsirasti nukritus nuo laiptų. Tiek L. Ž., tiek R. T. patvirtina, kad R. T., 2016-10-09 naktį iÅ¡eidamas iÅ¡ L. Ž. buto, buvo neblaivus.

Apskritai R. T. linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, todėl pats neretai griÅ«na ir taip susižaloja. 2016-10-09 L. Ž. nepadarė R. T. sužalojimų, apraÅ¡ytų specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2013/2016(03), tik porÄ kartų sudavė į veidÄ . Be to, teigia, jog teismo iÅ¡vados kvestionuotinos ir dėl objektyvių įrodymų akivaizdaus stygiaus. Byloje neatlikta įvykio vietos apžiÅ«ra, nerasti ir nepaimti nusikalstamos veikos padarymo įrankiai, neapklausti L. Ž. buto kaimynai (liudytojai), galėję girdėti vyrų konfliktÄ .

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2013/2016(03) raÅ¡oma, kad R. T. buvo padarytas kairio alkÅ«nkaulio alkÅ«nės ataugos atviras lūžis, o tai reiÅ¡kia, kad R. T. atviras lūžis turėjo kraujuoti. Tačiau L. Ž. bute nebuvo tirta ir ieÅ¡kota R. T. kraujo pėdsakų, neatlikta įvykio vietos apžiÅ«ra, netirta, ar laiptinėje prie L. Ž. buto buvo R. T. kraujo pėdsakų (jis tvirtina kurį laikÄ sėdėjęs L. Ž. laiptinėje), neatliktas R. T. parodymų patikrinimas įvykio vietoje, todėl mano, jog negalima neabejotinai teigti, kad R.

T. išvadoje Nr. G 2013/2016(03) paminėtus sužalojimus patyrė būtent L. Ž. bute V. Mačernio g. 11-31, Plungė, juo labiau, kad šiuos sužalojimus R. T. padarė L. Ž.. Teigia, jog L. Ž. kaltu pripažintas tik remiantis subjektyviu nukentėjusiojo R. T. pasakojimu, kurio nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai ar ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Specialisto išvada Nr. G 2013/2016(03) patvirtina tik R. T. kūno sužalojimus, o ne tai, kada ir kas juos padarė. Paminėti faktai leidžia pagrįstai teigti, kad 2016-10-09 įvykio aplinkybės buvo ištirtos netinkamai ir neišsamiai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.Pabrėžia, jog galima abejoti R.

T. pasakojimo patikimumu dėl to, ar vidurnaktį (tarp 0.00 val. 01.00 val.) patyręs atvirÄ lūžį nukentėjusysis pėsčiomis galėjo grįžti namo ir dar bene pusę paros su kraujuojančia ranka bÅ«ti namuose, o ne skubiai kreiptis į ligoninę dėl medicininės pagalbos suteikimo. Objektyviai ir logiÅ¡kai mÄ stant, labiau tikėtina, kad R. T. pats susižalojo krisdamas ar kitomis aplinkybėmis, nes joks vidutinių gabumų ir elementaraus sÄ moningumo žmogus naktį nevaikščiotų su lūžusia kraujuojančia ranka ir nelauktų namuose iki kitos dienos, o skubiai vyktų į ligoninę ar iÅ¡kart kviestųsi greitÄ jÄ pagalbÄ .

Teigia, jog teismas L. Ž. pripažino kaltu nesant pakankamai jo kaltę ir įvykio aplinkybes patvirtinančių įrodymų, be to, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nesant pakankamų objektyvių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų L. Ž. kaltę padarius BK 138 str. 1 d. numatytÄ veikÄ , L. Ž. negalėjo bÅ«ti pripažintas padariusiu įstatymo uždraustÄ veikÄ , įrodinėjant asmens kaltumÄ , vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį prielaidomis.

Tai reiÅ¡kia, kad nenustačius aplinkybių ir nesurinkus įrodymų, kad ne kas kitas, o L. Ž. padarė R. T. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , L. Ž. negalėjo bÅ«ti pripažintas padariusiu įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d. Be to, nurodo ir tai, jog vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Nurodo, jog pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 str..

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 str. 1, 3, 4 d.). Ä®rodymais gali bÅ«ti duomenys, padedantys atskleisti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, iÅ¡siaiÅ¡kinti byloje keliamų versijų tikrumÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-44/2014). Ä®rodymais gali bÅ«ti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikÅ¡mingÄ aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba atmesti tiriamas versijas, kad pagal BPK nė viena įrodymų rÅ«Å¡is neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitas, visi įrodymai turi bÅ«ti įvertinami bendra tvarka.

Mano, jog konkrečiu bylos atveju apskritai nebuvo surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti L. Ž. kaltę padarius BK 138 str. 1 d. numatytÄ veikÄ . Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais proceso veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Tačiau nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ ir sprendžiant dėl BK 138 str. 1 d. sudėties buvimo teismas vadovavosi tik nukentėjusiojo parodymais ir specialisto iÅ¡vada Nr. G 2013/2016(03), nors Å¡ie duomenys nėra pakankami ir patikimi konstatuoti, kad buvo padaryta nusikalstama veika.

Teismas, nustatęs atskirų informacijos Å¡altinių nepatikimumÄ ar neleistinumÄ , negali jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadų. Tokiais atvejais teismas vertina kitus byloje esančius duomenis, atitinkančius įrodymams keliamus reikalavimus, jų pakankamumÄ teisiamojo kaltumui nustatyti. Pažymi ir tai, kad, įrodinėjant asmens kaltumÄ , vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinė nutartis Nr. 2K-233-788/2016).

Dėl to mano, kad atmetus nukentėjusiojo subjektyvius ir suinteresuotumu bylos baigtimi grįstus parodymus, nesant kitų L. Ž. kaltę dėl BK 138 str. l d. numatytos veikos padarymo pagrindžiančių įrodymų, L. Ž. nepagrįstai ir neteisėtai 2017-07-25 nutartimi pripažintas padariusiu įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jam nepagrįstai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės.Pabrėžia, jog vienas esminių reikalavimų, keliamų apkaltinamajam nuosprendžiui, yra tai, kad jis turi bÅ«ti pagristas teismo posėdyje iÅ¡tirtais ir teismo pagal vidinį įsitikinimÄ Ä¯vertintais įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę.

Pagrindiniai reikalavimai įrodymams iÅ¡dėstyti BPK 20 str. 3 ir 4 d. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-250-942/2016). Mano, jog byloje Nr. Ml-137-404/2017 nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio L.

Ž. kaltę padarius BK 138 str. 1 d. veikÄ , juo labiau nėra iÅ¡ skirtingų Å¡altinių gautų duomenų, kuriuos bÅ«tų galima palyginti ar patikrinti. Maža to, nesurinkta jokių įrodymų, tikrinančių L. Ž. versijÄ , kad R. T. pats susižalojo krisdamas ir ne L. Ž. bute. Teismo posėdyje L. Ž. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nukentėjusysis R. T. ir prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. IÅ¡ asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės L.

Ž. gynėjo apeliacinio skundo turinio ir paties L. Ž. paaiÅ¡kinimų apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog L. Ž. iÅ¡ esmės sutinka, jog naudojo fizinę jėgÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį R. T., tačiau teigia, jog L. Ž. prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavo tik suduodamas kelis kartus į galvos sritį, ir savo veiksmais nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų, nulėmusių nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , padaryti negalėjo. Tokiu bÅ«du L. Ž. teigia, jog byloje nustatyti padariniai – R.

T. nesunkaus masto sveikatos sutrikdymas – nebuvo priežastiniame ryÅ¡yje su L. Ž. veiksmais, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti pats išėjęs iÅ¡ buto, nukritęs nuo laiptų ir pan. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neatlikta daug svarbių tyrimo veiksmų, ir dėl Å¡ios priežasties nebuvo iÅ¡sklaidytos abejonės, ar R. T. nustatytus sužalojimus sukėlė L. Ž.. BÅ«tent Å¡iais klausimais, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, apygardos teismas ir pasisako.BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas ir priimtos nutarties turinys rodo, kad BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės iÅ¡tirtos ir įvertintos. Pagal BPK 395 str. 1 d. proceso dėl nepakaltinamo asmens padarytos veikos metu inter alia turi bÅ«ti įrodinėjama: baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das ir kitos aplinkybės; ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė tas asmuo; ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobÅ«džio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo; koks baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padariusio asmens elgesys tiek prieÅ¡ veikos padarymÄ , tiek ir po to; baudžiamojo įstatymo uždrausta veika padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis.

Å ių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas L. Ž. veiksmų apimtį ir suraÅ¡ydamas nutartį, kuria jam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, įstatymo nuostatas taikė teisingai, ir pagrįstai konstatavo L. Ž. kaltę padarius R. T. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (BK 138 str. 1 d.). Teismas neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, nepažeidęs BPK 20 str. reikalavimų, iÅ¡spręsdamas BK 401 str. 2 d. numatytus klausimus.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino ir veikÄ kvalifikavo ne taip, kaip norėtų apeliantas, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiama nutartis neteisėta ir (ar) nepagrįsta, ir tai nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.Duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu L. Ž. nurodė, jog su R. T. yra pažįstami, viskas vyko jo bute, jie girtavo. Narkotikų nevartojo, tuo metu vartojo tik vaistus. R. T. buvo pasiėmęs jo butelį, R.

T. jį kaltino ar apvogė jį, nežino. Sumušė jam galvÄ , o dėl to, kad R. T. neprimato, tai paskui pats nukrito. Pripažįsta, kad bute kelis kartus su kumščiu užmetė jam į veidÄ , gal ir galėjo lūžti jam skruostikaulis. Teigia, jog nukentėjusysis pasakojo kažkokias nesÄ mones, dėl to taip ir gavosi. Ar tada vartojo alkoholį, nepamena, buvo lyg pusę butelio alaus iÅ¡gėręs. R. T. viena akimi nemato, todėl jis eidamas laiptinėje nugriuvo, nes gerai neprimato, ir dar neblaivus buvo.

L. Ž. girdėjo taip sakant, kad laiptinėje daug kraujo buvo, bet nematė, kad jis nugriuvo L. Ž. gyvena vienas (b. l. 127). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu L. Ž. nurodė, jog įvykio metu bute buvo ne tik jis ir R. T., bet ir daugiau asmenų, iš viso šventė 5-6 asmenys. Taip pat nurodė, jog R. S., A. P. ir S. N. atėjo tuomet, kai R. T. nuėjo miegoti. Pamena kaip R. T. dėjo du kartus ir išstūmė pro duris. Neprisimena, kaip mušė R. T., bet kompanija buvo, ir jie visi kartu gėrė (b. l. 189, 197).

Analizuojant Å¡iuos L. Ž. parodymus matyti, jog jie yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Visų pirma pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kalbėdamas apie įvykio aplinkybes L. Ž. nurodė, jog girtavo jis ir R. T., ir net neužsiminė, jog jam muÅ¡ant R. T., kartu bute buvo dar 3 asmenys, kurie tÄ vakarÄ kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teisme, atsakydamas į klausimÄ , ar bute bÅ«na (gyvena) vienas, L. Ž. patvirtino, jog bute gyvena tik jis, jog pas jį į svečius buvo atėjęs R.

T., ir aplinkybės, jog įvykio metu kartu buvo R. S., A. P. ir S. N., nenurodė. L. Ž. nenuoseklus ir kalbėdamas apie savo vartotÄ alkoholį – pirmosios instancijos teisme nurodęs, jog neatsimena, ar vartojo tada alkoholį ir patikslinęs, jog gal ir buvo iÅ¡gėręs pusę butelio alaus, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu užtikrintai nurodė, jog jis gėrė, ir tai darė ne dviese su R. T., o su kompanija. L. Ž., siekdamas pagrįsti savo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡keltÄ versijÄ , jog jis su R.

T. įvykio metu buvo ne dviese, o kartu buvo ir kitų asmenų, kurie neva matė, kad L. Ž. tik kelis kartus sudavė nukentėjusiajam į veidÄ , pateikė praÅ¡ymÄ apklausti Å¡iuos neva kartu bute buvusius liudytojus – R. S., A. P. ir S. N.. Siekiant iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti apeliacinį skundÄ ir paÅ¡alinti visas abejones dėl L. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ , ir apklausė Å¡iuos gynybos pakviestus liudytojus, taip pat ekspertÄ D.

V. ir papildomai apklausė nukentėjusįjį R. T..Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. S. nurodė, jog L. Ž. pažįsta geriau nei R. T.. Gyvena netoli L. Ž.. Jis buvo atėjęs pas L. Ž., ten alkoholį vartojo L. Ž. ir R. T., buvo dar ir kitų žmonių. R. T. atsistojo, pasiėmė, pavogė degtinės butelį ir išėjo, o L. Ž. supykęs jam vienÄ kartÄ sudavė, ir viskas. R. T. išėjęs nugriuvo. R. T. atsikėlė ir išėjo. Ä®vykis buvo seniai, gal prieÅ¡ pusantrų metų, datos tiksliai pasakyti negali.

Yra kalbama apie tÄ Ä¯vykį kai R. T. buvo sužalotas. Pas L. Ž. buvo penki žmonės. Buvo jis, R. T., L. Ž., A. P. ir S. N.. Visas konfliktas vyko matant jam, A. P. ir S. N.. L. Ž. sudavė R. T. vienÄ kartÄ delnu į veidÄ . Nuo smÅ«gio R. T. nenugriuvo, bet po smÅ«gio išėjo ir nugriuvo laiptinėje. Kaip nugriuvo nematė, tik girdėjo. Buvo išėjęs pažiÅ«rėti ir matė, kaip jis gulėjo ant žemės. R. T. nukrito nuo vienos pakopos. R. T. buvo girtas ir nieko nesakė. R. S. pažiÅ«rėjęs sugrįžo į vidų.

Išėjo namo po valandos ir R. T. jau nebebuvo. Laiptinėje kraujo nesimatė, L. Ž. bute taip pat kraujo nebuvo. Jis pas L. Ž. užeidavo dažnai, R. T. užeidavo ne taip dažnai, kaip jis. L. Ž. bute R. T. sutiko pirmÄ kartÄ . Po įvykio R. T. buvo sutikęs tik vienÄ kartÄ , pasikalbėjo ir viskas (b. l. 188). Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas A. P. nurodė, jog L. Ž. ir R. T. pažįsta, jų santykiai normalÅ«s. Baliavojo pas L. Ž., buvo jis, L. Ž., S. N. ir atėjo R.

T.. Atėjęs R. T. pasiėmė butelį ir norėjo iÅ¡eiti į namus, tačiau L. Ž. jam du kartus trenkė per veidÄ , ir viskas. Buvo keturiese: jis, L. Ž., S. N. ir R. S., ir paskui atėjo R. T.. L. Ž. R. T. sudavė delnu du kartus į veidÄ ir jis nuvirto, atsikėlė. Nuvirtusio R. T. niekas nemušė, jokio kraujo jis nematė. Atsikėlęs R. T. išėjo pro duris, kaip R. T. paskui atsidÅ«rė ligoninėje, nežino. Jie keturiese iÅ¡gėrė du butelius. Su R. T. gėrė pusę litro.

R. T. atėjo jau iÅ¡gėręs. Nugriuvęs R. T. atsistojo pats, ir jie jį iÅ¡stÅ«mė lauk (b. l. 188-189). Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas S. N. nurodė, jog pažįsta L. Ž. ir R. T. labai gerai. Apie R. T. sužalojimÄ Å¾ino tik tiek, kad buvo sugipsuota jo ranka ir daugiau nieko negali paskalyti. Jis ten nelabai ilgai buvo. Jis (S. N.) prie gėrimo neprisijungė ir išėjo ankščiau. Buvo užėjęs ir tuo metu buvo L. Ž. ir R. T.. R. T. buvo visiÅ¡kai girtas, L.

Ž. mažiau. Baliavoti jis nenorėjo ir išėjo – buvo užėjęs dienos metu. L. Ž. jam pasakojo, kad R. T. nuo jo pavogė butelį, sakė, kad butelį L. Ž. pats sudaužė, kad R. T. L. Ž. tik pastūmė, paskui, kad jau griuvo. R. T. apie tai S. N. nieko nepasakojo, nes jie susitinka tik du kartus per metus (b. l. 189).Nors visi gynybos pakviesti liudytojai nenurodė, jog L. Ž. būtų smurtavęs prieš R. T. tokia apimtimi, jog nukentėjusiajam būtų padaryti nustatyti sužalojimai, ir taip patvirtino L.

Ž. teisinančiÄ versijÄ , tačiau akivaizdu, jog suinteresuota pusė – L. Ž. ir jo draugai, apie kurių buvimÄ bute įvykio metu L. Ž. nurodė tik bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, turėjo pakankamai laiko suderinti savo pozicijas taip, kad jos atitiktų jų palaikomÄ Ä¯vykių versijÄ , todėl ypatingas dėmesys kreipiamas į įvykio detales, kurių asmenys galėjo neaptarti, laikydami jas neesminėmis, tačiau jos buvo pakankamai svarbios, kad bÅ«tų įsimenamos. Visų pirma pastebėtina, jog liudytojas R.

S. nurodė, kad įvykio metu be jo buvo R. T., L. Ž., A. P. ir S. N.. Tai, jog bute buvo L. Ž., S. N., R. S., R. T.,bei jis pats (A. P.), nurodė ir liudytojas A. P.. Tačiau liudytojas S. N. nurodė, jog įvykio metu bute jis nebuvo, kartu nevakarojo ir alkoholio nevartojo – į butÄ buvo užėjęs dienos metu, tuo metu girtavo tik L. Ž. ir R. T., o apie vėliau vakare įvykusio įvykio detales jam papasakojo L. Ž.. Taigi S. N. parodymai paneigia tiek L. Ž., tiek ir liudytojų R. S. ir A. P. parodymus dėl įvykio metu bute buvusių asmenų skaičiaus.

R. S. nurodė, jog jis atėjo pas L. Ž., kai ten jau gėrė R. T., tuo tarpu A. P. nurodė, jog visų pirma pas L. Ž. atėjo R. S., A. P. ir S. N., ir tik vėliau prisijungė R. T.. L. Ž. nurodė dar kitokiÄ svečių atėjimo pas jį tvarkÄ â€“ pirmÄ atėjo R. T., tada jis nuėjo į kitÄ kambarį atsigulti ir neva tada pas jį sugužėjo visi trys liudytojai, o jiems toliau geriant, iÅ¡ kito kambario atėjo R. T.. Akivaizdu, jog liudytojų ir L. Ž. parodymai dėl susitikimo bute aplinkybių yra kardinaliai prieÅ¡ingi.

Be to, skirtingai nei teigia L. Ž. ir kiti liudytojai, S. N. iÅ¡ buto išėjo dar prieÅ¡ L. Ž. pradedant smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį. Pastebėtina, jog likusių dviejų liudytojų (R. S. ir A. P.) parodymai taip pat prieÅ¡taringi kalbant apie suduoto smÅ«gio ir R. T. nuvirtimo aplinkybes. R. S. parodė, jog L. Ž. sudavė R. T. tik vienÄ kartÄ delnu į veidÄ , nuo smÅ«gio R. T. nenugriuvo, bet po smÅ«gio išėjo iÅ¡ buto ir nugriuvo laiptinėje, tuo tarpu taip pat neva betarpiÅ¡kai konfliktÄ stebėjęs A.

P. nurodė, kad L. Ž. sudavė R. T. į veidÄ du kartus, po to R. T. nukrito, atsikėlė, ir jie jį iÅ¡stÅ«mė pro duris. Taigi liudytojai R. S. ir A. P. ne tik nurodė skirtingÄ smÅ«gių skaičių, skirtingai nurodė aplinkybę dėl R. T. nugriuvimo po smÅ«gio, tačiau nevienodai nurodė ir R. T. išėjimo aplinkybę – R. S. teigia, jog nukentėjusysis išėjo pats, tuo tarpu A. P. nurodė, jog bute gėrę asmenys iÅ¡stÅ«mė nukentėjusįjį iÅ¡ buto. L. Ž. nurodė, kad pamena, kaip R.

T. sudavė du kartus ir iÅ¡stÅ«mė pro duris, taigi R. S., nurodydamas, jog nukentėjusiojo niekas nestÅ«mė ir jis iÅ¡ buto išėjo pats, taip pat paneigė L. Ž. parodymus. Pažymėtina ir tai, jog R. S. nurodo neva girdėjęs, kaip nukentėjusysis nukrito nuo laiptų ir nuėjęs pažiÅ«rėti pamatė, kaip R. T. guli ant žemės, tačiau Å¡ios aplinkybės, jog bute buvę asmenys bÅ«tų girdėję kritimÄ laiptinėje, ar, juo labiau, bÅ«tų išėję kartu pasižiÅ«rėti kas nukrito nuo laiptų, niekas nenurodė.

Pažymėtina, jog R. S., teigdamas, jog jis neva išėjo į laiptinę pažiūrėti į nukritusį R. T. nurodė, jog jokio kraujo nematė, tuo tarpu L. Ž. teigė, jog laiptinėje po nukentėjusiojo nukritimo buvo daug kraujo. Visiškai nelogiškas liudytojo R. S. teiginys, jog nors jis nematė nukrentančio nukentėjusiojo (tuo metu girtavo bute), tačiau jis žino, kad nukentėjusysis nukrito nuo vienos laiptų pakopos.Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aptartų parodymų turinio akivaizdu, jog į apeliacinės instancijos teismo posėdį gynybos iškviesti liudytojai R.

S., A. P. ir S. N. davė ne tik nenuoseklius, prieštaringus, tačiau ir galimai melagingus parodymus, taip siekdami padėti savo pažįstamam L. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Išsami parodymų analizė atskleidė, jog šie liudytojai nurodė skirtingas aplinkybes dėl jų atėjimo pas L. Ž., dėl įvykio metu buvusių asmenų skaičiaus, dėl L. Ž. veiksmų apimties, dėl R. T. nukritimo, dėl nukentėjusiojo atsikėlimo ir išėjimo iš buto, dėl jo nukritimo laiptinėje, dėl laiptinėje buvusio kraujo.

Å ios aplinkybės, jas vertinant kartu su nukentėjusiojo nuosekliai nurodyta aplinkybe, jog bute įvykio metu buvo tik jis ir L. Ž., bei tai, jog apie kažkokius neva kartu su jais bute buvusius asmenis L. Ž. užsiminė tik bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarkÄ , atskleidžia, jog liudytojai R. S., A. P. ir S. N. 2016-10-09 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apskritai nebuvo, ir girtaujančių L. Ž. ir R. T. nematė. Remdamasi iÅ¡vardytu, teisėjų kolegija Å¡ių liudytojų parodymus atmeta kaip nepatikimus ir neatitinkančius tikrovės. Skirtingai nei L.

Ž. ar jo gynybinę versijÄ prieÅ¡taringais ir nenuosekliais parodymais palaikę liudytojai R. S., A. P. ir S. N., nukentėjusysis R. T. itin logiÅ¡kai ir nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir abiejų instancijų teisiamųjų posėdžių metu patvirtino kaltinime L. Ž. inkriminuotas įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. T. nurodė, jog kai sumuÅ¡tas pateko į ligoninę, jis pareigÅ«nams papasakojo netiesÄ , jog buvo sumuÅ¡tas 3-4 nepažįstamų asmenų, nes nepageidavo jokio tyrimo ir nenorėjo vaikščioti į policijÄ , buvo pasimetęs, iÅ¡sigandęs. IÅ¡ tikrųjų jį sumušė L.

Ž., kuris yra jo pažįstamas, pas jį jis ateidavo gana dažnai. 2016-10-08 apie 20 val. jis atėjo pas L. Ž.. L. Ž. išėjo į parduotuvę ir parsinešė alkoholinių gėrimų. Susėdę jiedu iÅ¡gėrė gal pusę butelio degtinės, ir jis užsinorėjo pailsėti, nes naktį buvo mažai miegojęs. Jis matė, kad kartu su degtine L. Ž. beveik saujomis gėrė ir kažkokius vaistus. Jis nuėjo ant sofos pailsėti ir užsnÅ«do, kai iÅ¡girdo, kaip buto virtuvėje L. Ž. kažkÄ tranko, daužo, Å¡Å«kauja.

Tada jis suprato, kad jam užėjo priepuolis. L. Ž. serga psichine liga ir kartais neįmanoma visai bendrauti su juo, o kartais pasikalbėti įmanoma. Jis pasakė L. Ž., kad eina namo ir pasiima tÄ likusį pusę butelio degtinės. L. Ž. pasakė, kad niekur neis ir trenkė butelį degtinės į žemę. Po to staiga iÅ¡griebė jam iÅ¡ rankų tÄ pusę butelio degtinės ir trenkė jam per pakaušį. Jis prarado sÄ monę. Kai atsipeikėjo, jis sėdėjo ant grindų, pajuto, kad yra praskeltas antakis.

Jam sėdint ant grindų jis pajuto, kaip L. Ž. jam spyrė į veidÄ . Po to iÅ¡ kažkur pasiėmė kažkokiÄ lentÄ ar pagalį ir užsimojo jam trenkti. Norėdamas iÅ¡vengti smÅ«gio, jis pakėlė kairę rankÄ , tai L. Ž. jam per tÄ rankÄ trenkė maždaug 3-4 kartus. Jis nepajėgė apsiginti, nes neturėjo jėgų. Å aukė, kad liautųsi ir leistų eiti namo. L. Ž. visiÅ¡kai nereagavo, akys buvo paklaikusios. Vėliau jį sugriebęs už kojų, numovė batus, tampė po kambarį, o vėliau iÅ¡tempė į prieÅ¡kambarį.

Å aukė, kad dingtų lauk iÅ¡ trobos. Norėjo apsimauti batus, bet rado tik vienÄ , tai kito net neleido ieÅ¡koti, o varė lauk iÅ¡ buto. L. Ž. atidarė buto duris. Jis neturėjo jėgų atsistoti, o L. Ž. liepė kuo greičiau neÅ¡dintis iÅ¡ buto. Bijodamas bÅ«ti dar labiau sumuÅ¡tas, jis iÅ¡Å¡liaužė pro buto duris į koridorių. Sėdėjo truputį laiptinėje. Po to Å¡iaip ne taip parėjo iki namų ir griuvo į lovÄ . Kiek galėjo bÅ«ti valandų, kai viskas vyko, nežino, galėjo bÅ«ti laikotarpis kažkur nuo 00.00 iki 01.00 val.

Ryte pasijuto labai blogai ir kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių. Iš Plungės ligoninės buvo išvežtas į Klaipėdos ligoninę, kur nustatė įvairių lūžių. L. Ž. pažįsta gal kokius 2 metus. Tokių dalykų niekada nėra buvę. Būdavo, kad užeina agresijos priepuoliai, bet ant jo nepuldavo (b. l. 20-21).Duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. T. nurodė, kad su L. Ž. yra seniai pažįstami, susitarė išgerti pastarojo bute, parduotuvėje nusipirko du butelius degtinės. Buvo dviese, kiekvienas gėrė iš atskirų butelių.

Jam buvo žinoma, kad L. Ž. gydosi, bet jis nebuvo piktybinis. Begeriant jis nuėjo pagulėti ir iÅ¡girdo daužomų indų garsÄ . Tada nutarė eiti į namus, bet tuo metu į kambarį įėjo L. Ž., kuris jam neleido iÅ¡eiti. Jis pasiėmęs butelį degtinės kiÅ¡osi į kiÅ¡enę, tada L. Ž. pagriebė tÄ butelį ir juo trenkė jam per galvÄ , paskui dar kažkÄ pasigriebė ir norėjo jam trenkti, bet jis užsidengė ranka. Paskui jį pagriebė už kojų ir pradėjo tampyti po kambarį, numovė batus.

Po to jam liepė dingti iÅ¡ buto ir iÅ¡stÅ«mė jį į laiptinę. Pasėdėjęs laiptinėje, jis pėsčias parėjo į namus. KitÄ dienÄ iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir jį iÅ¡vežė į ligoninę. AlkÅ«nėje yra sudėti geležiniai strypai. Jis pats tikrai niekur negriuvo (b. l. 127-128). Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. T. parodė, jog jis su L. Ž. buvo tik dviese, kitų asmenų nebuvo. Su L. Ž. buvo geri pažįstami.

Pas L. Ž. jis atėjo vakare, buvo tamsu, kažkur apie 20 val. Kai atėjo, L. Ž. buvo vienas, jis pats jau buvo truputėlį iÅ¡gėręs. Kai atėjo, tai L. Ž. buvo kÄ tik iÅ¡miegojęs ir girtas nepasirodė. L. Ž. išėjo pirkti degtinės, parnešė 2 butelius ir jie gėrė. Degtinę pirko L. Ž. už savo pinigus, jis pats pinigų neturėjo. R. T. gėrė iÅ¡ vieno butelio, L. Ž. – iÅ¡ kito. Kažkiek R. T. iÅ¡gėrė ir pasakė, kad eina pagulėti, L. Ž. pasiliko virtuvėje.

Paskui L. Ž. pradėjo Å¡Å«kauti, R. T. pamanė, kad laikas eiti namo, tačiau L. Ž. pasakė, kad niekur jis neis ir L. Ž. savo butelį sudaužė į grindis. R. T. pasiėmė kitÄ butelį ir pasakė, kad eina. L. Ž. griebė jam butelį iÅ¡ rankų ir tvojo per galvÄ , butelis sudužo. Paskui buvo sulaužytos durys, L. Ž. paėmė lentÄ ir trenkė nukentėjusiajam su lenta. Kai trenkė su lenta, tai nukentėjusysis buvo užsidengęs. L. Ž. jį parvertė ant žemės, tampė po kambarį, o paskui iÅ¡stÅ«mė į laiptinę.

IÅ¡stumtas R. T. sėdėjo laiptinėje ir pagalvojo, kad reikia eiti namo ir parėjo. Atstumas nuo Ž. namų iki jo namų yra 200-300 metrų. Namo parėjo be batų, tik su kojinėmis. Skausmo nejautė, nes buvo Å¡oko bÅ«senoje. Kaip parėjo namo nežino, bet parėjo su sulaužyta kulkÅ¡nimi. Parėjęs namo nuėjo miegoti, o greitÄ jÄ kvietė tik tada, kai iÅ¡simiegojo. Galvojo, kad nebus tokie sužalojimai, nenorėjo, kad jį tampytų policija. Ä®vykius pamena gerai, nes nebuvo labai girtas.

Nukritęs nuo laiptų nebuvo. Ranka dengėsi, kai daužė jam su lenta. Kaip galėjo sulaužyti kulkÅ¡nį, nežino, bet L. Ž. jį tampė paėmęs už kojų po visÄ kambarį. Kai atėjo pas Ž., nieko daugiau nebuvo, konfliktas buvo tarp jų dviejų. IÅ¡ savo butelio R. T. iÅ¡gėrė trečdalį. Buteliai buvo 0,5 litro. Kiek laiko sėdėjo laiptinėje – nežino, namo ėjo be batų ir nieko neskaudėjo. Kad sužalota ranka, pastebėjo tik ryte. Eidamas namo, niekur pargriuvęs nebuvo.

Žaizdos kraujavo, buvo praskeltas antakis, bėgo kraujas iÅ¡ ausies. Po įvykio su L. Ž. daugiau nebendravo. Kai dviese gėrė degtinę, tai L. Ž. vartojo vaistus, jie bendraudavo normaliai ir anksčiau taip nėra buvę (b. l. 197).IÅ¡ sistemines nukentėjusiojo parodymų analizės matyti, jog jis nuosekliai nurodė, jog pas L. Ž. atėjo 20 val. vakaro, tuomet L. Ž. nuėjo į parduotuvę, už savo pinigus nupirko du butelius degtinės ir jie dviese pradėjo girtauti, kitų asmenų visÄ vakarÄ nebuvo.

Begeriant jis nuėjo ant sofos pailsėti ir užsnÅ«do, o atsibudo tik tuomet, kai iÅ¡girdo, kaip buto virtuvėje L. Ž. kažkÄ tranko, indus daužo, Å¡Å«kauja. Atsikėlęs jis suprato, kad laikas eiti namo, ir norėjo įsikiÅ¡ti į kiÅ¡enę likusį nugertÄ degtinės butelį, bet tuo metu į kambarį įėjo L. Ž. ir neleido iÅ¡eiti, griebė jam butelį iÅ¡ rankų ir tvojo per galvÄ , butelis sudužo. Po to dar smogė jam su lenta, tačiau R. T. buvo užsidengęs su ranka.

Parvertęs nukentėjusįjį, L. Ž. jį tampė už kojų po namus, o po to iÅ¡stÅ«mė į laiptinę ir nukentėjusysis iÅ¡Å¡liaužė lauk. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų Å¡iuos nukentėjusiojo parodymus, be to, nėra ir jokių duomenų, kurie rodytų, jog R. T. bÅ«tų suinteresuotas apkalbėti L. Ž. (tokių duomenų nenurodyta ir apeliaciniame skunde), kita vertus, nors buvo sužalotas, nukentėjusysis byloje nepareiÅ¡kė jokio civilinio ieÅ¡kinio, o tai tik dar kartÄ rodo, jog R.

T. neturi jokių priežasčių apkalbėti L. Ž., su kuriuo, kaip patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek ir L. Ž., jie bičiuliavosi kelerius metus. Pastebėtina, jog Å¡iuos nukentėjusiojo parodymus iÅ¡ dalies patvirtina L. Ž. parodymai, kuris nurodo tokiÄ pat konflikto pradžiÄ (dėl degtinės butelio), be to, liudytojas S. N. nurodė, jog jam L. Ž. buvo pripažinęs, jog trenkė degtinės buteliu nukentėjusiajam į galvÄ . Be to, L. Ž. sutinka, jog kelis kartus smÅ«giavo ranka nukentėjusiajam į galvÄ , tokiu bÅ«du taip pat patvirtindamas nukentėjusiojo parodymus.

Nors L. Ž. kategoriškai neigia atlikęs kitus nukentėjusiojo nurodytus veiksmus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog įvykio metu L. Ž. buvo apgirtęs, be to, kaip nurodė nukentėjusysis, vartojo vaistus, todėl dėl šių aplinkybių (apsvaigimo) gali ne visiškai tiksliai atsiminti savo paties atliktų veiksmų apimtį. Šiame kontekste pažymėtina, jog nukentėjusiojo R. T. parodymus dėl prieš jį atliktų L. Ž. veiksmų ir jais padarytų sužalojimų mechanizmo, taip pat ir dėl nukentėjusiojo galimybės su L.

Ž. bute patirtais sužalojimais pareiti namo, iš dalies patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas D. V., kuris parodė, jog išvada duota remiantis pateiktais medicininiais dokumentais. Iš pateiktų dokumentų matosi, kad nukentėjusysis buvo stipriai sumuštas. Užfiksuotos galvos žaizdos, kairės plaštakos nykščio žaizda, kairio riešo žaizda, kairės alkūnės žaizda ir dėl šių žaizdų vyko kraujavimas. Įvykio vietoje turėjo būti kraujo.

Žaizdos buvo muštinės. Kelias žaizdas susiuvo Plungės ligoninėje. Kairio riešo ir alkūnės žaizdos nesusiūtos ir turėjo būti išorinis kraujavimas. Nukentėjusysis buvo neblaivus, tai galėjo ypatingo skausmo ir nejusti. Kai pakliuvo į ligoninę, alkotesteris parodė tik 0,24 promiles. Rankos sužalojimas judėjimui nekliudė. Kairės šoninės kulkšnies lūžis buvo A tipo lūžis, kuris yra žemas lūžis, grynai kulkšnies srityje. Lūžis buvo be žymesnio poslinkio ir užteko uždėti langetę.

Su tokiu lūžiu žmonės raiÅ¡uoja, bet vaikščioti gali. Su tokiais sužalojimais nukentėjusysis galėjo pėsčias pareiti ir miegoti, tai priklauso nuo žmogaus individualių savybių. Akivaizdu, kad sužalojimai nepadaryti vienu smÅ«giu ranka kumščiu į veidÄ . Tikėtina, kad buvo smogta buteliu į galvÄ . Veide buvo ryÅ¡ki kraujosruva apie kairę akį, tai daugiau bÅ«dinga tokiam smÅ«giui, veidas buvo iÅ¡tinęs. AlkÅ«nės, rankos sužalojimas dažniausiai įvyksta griÅ«nant.

Remiantis delnu, ranka turi bÅ«ti sulenkta alkÅ«nės sÄ naryje ir kažkiek tai pasukta į vidinę pusę. Tokia trauma gali bÅ«ti tiesioginė ir netiesioginė. Paprastai bÅ«dinga, kad žmogus dengėsi nuo smÅ«gių. Dilbio iÅ¡nirimas atsirado griuvimo pasėkoje, pasukus rankÄ iÅ¡ Å¡ono. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaulo lūžių, kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Žandikaulio ir skruostikaulio lūžiai nepasitvirtino. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ nulemia atviras alkÅ«nės lūžis su kairio dilbio kaulo iÅ¡nirimu ir kairės Å¡oninės kulkÅ¡nies lūžis.

AlkÅ«nkaulio alkÅ«ninės ataugos atviras lūžis, žaizda susisiekė su lūžio vieta. Pačioje žaizdoje buvo tas lūžis. Å oninės kulkÅ¡nies lūžis bÅ«dingas netiesioginei traumai. Tai įvyksta nuo staigaus pėdos pakrypimo į Å¡onÄ , pasukus pėdÄ . Tampant toks lūžis įmanomas, bet daugiausia tai dėl griuvimo (b. l. 188). IÅ¡ aptartų eksperto paaiÅ¡kinimų matyti, jog jis, nurodydamas, jog dėl kulkÅ¡nies lūžio specifikos R. T. galėjo vaikščioti, patvirtino R.

T. nurodytÄ aplinkybę, jog po sumuÅ¡imo bute jis sugebėjo pareiti namo, ir paneigia apeliaciniame skunde keliamas abejones, neva kulkÅ¡nies sužalojimas rodo, kad R. T. negalėjo bÅ«ti sužalotas bute. Pastebėtina, jog ekspertas nurodė, jog nors paprastai tokia kulkÅ¡nies trauma atsiranda griÅ«nant, tačiau ji gali bÅ«ti patirta ir asmenį tampant po kambarius už kojos, t. y. atliekant L. Ž. R. T. atliktus veiksmus. Be to, analizuodamas R. T. patirtus sužalojimus, ekspertas nurodė, jog tikėtina, kad buvo smogta buteliu į galvÄ â€“ Å¡iÄ aplinkybę taip pat nurodė R.

T.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ekspertas, vertindamas R. T. sužalojimus nurodė, jog alkÅ«nės, rankos sužalojimas dažniausiai įvyksta griÅ«nant. Remiantis delnu, ranka turi bÅ«ti sulenkta alkÅ«nės sÄ naryje ir kažkiek tai pasukta į vidinę pusę. Tokia trauma gali bÅ«ti tiesioginė ir netiesioginė – paprastai bÅ«dinga, kad žmogus dengėsi nuo smÅ«gių. Å iuo atveju R. T. nurodė, jog L. Ž. jį pargriovė, o po to smogė jam, bet jis ranka dengėsi nuo smÅ«gio, taigi Å¡i eksperto nurodyta aplinkybė taip pat atitinka nukentėjusiojo parodymus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s nukentėjusiojo R. T. parodymai, kuriuos patvirtina byloje esančia specialisto iÅ¡vada nustatyti sužalojimai, taip pat eksperto paaiÅ¡kinimai, kurie patvirtina nukentėjusiojo pateiktÄ jo sužalojimo mechanizmÄ , taip pat iÅ¡ dalies L. Ž. parodymai, kuriais jis pripažįsta dalį smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį, Å¡iuo atveju yra esminiai duomenys, susijungiantys į vientisÄ Ä¯rodymų grandinę ir vienareikÅ¡miÅ¡kai rodantys, jog bÅ«tent L.

Ž. sužalojo nukentėjusįjį ir padarė jam specialisto iÅ¡vada nustatytus sužalojimus, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nors, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nebuvo atlikti tam tikri tyrimo veiksmai (neapžiÅ«rėta įvykio vieta, neapklausti L. Ž. kaimynai, neatliktas parodymų patikrinimas vietoje ir pan.), tačiau ir Å¡ių byloje surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų visiÅ¡kai pakanka konstatuoti, jog L. Ž. nesunkiai sužalojo R. T. – tai nekelia jokių abejonių.

Akivaizdu, jog tuo atveju, jei bÅ«tų laiku atlikti minėti tyrimo veiksmai, bÅ«tų surinkta tik dar daugiau L. Ž. kaltę patvirtinančių įrodymų, kita vertus, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, policijos pareigÅ«nai buvo informuoti apie L. Ž. sužalojimÄ tik vėliau, be to, pats nukentėjusysis ne iÅ¡ karto nurodė, kur ir kas jį sužalojo, todėl per šį laikÄ nusikalstamos veikos nustatymui reikÅ¡mingi duomenys ir daiktai galėjo bÅ«ti sunaikinti arba iÅ¡nykti savaime.Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad visos bylos aplinkybės buvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, L.

Ž. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d., jo kaltė dėl šios baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Šios nusikalstamos veikos požymiai L. Ž. veiksmuose byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, aprašytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai išdėstyti, padarytos išvados nėra prieštaringos.

Priimdamas L. Ž., padariusiam BK 138 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ bÅ«nant nepakaltinamu, nutartį taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis L. Ž. kaltės klausimu, jog jis nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. T., o L. Ž. gynėjo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu ir jo kaltės klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.

Todėl nėra teisinio pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamÄ Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., n u t a r i a : L. Ž., kuriam paskirta priverčiamoji medicininė priemonė, gynėjo P. Vinklerio apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                     Arvydas Daugėla Savinijus Katauskas