3e17cdc3-83e2-473a-b827-e7e52c1d7894 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                        Administracinė byla Nr. I-1008-189/2011                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-03046-2010-9                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 16.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 12 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjui M.

L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. L. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              pareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-3) teismui nurodė, jog laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn. dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 23 str. 2 d. bei kitų Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatų taikymo už atliktas pareigas nepagrįstai ir neteisėtai buvo nesumokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis.

PraÅ¡o teismo iÅ¡ atsakovo priteisti 261,01 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį.             Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinis Teismas) 2009 gruodžio 11 d. nutarimu minėtos darbo užmokesčio dalies neiÅ¡mokėjimas dėl Valstybės tarnybos įstatyme 23 str. 2 d. įtvirtinto ribojimo buvo pripažintas neteisėtu. Skunde taip pat nurodė, jog darbo užmokesčio dalis turi bÅ«ti priteistina už trejus metus, tačiau juos skaičiuojant atgal ne nuo kreipimosi su skundu į teismÄ dienos, bet nuo pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos paskutinio laikotarpio, už kurį jis praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį dienos.

             Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ patenkinti.             Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus apskrities VPK) atsiliepime (b. l. 13-16) iÅ¡dėstytais argumentais teigė, jog Vilniaus apskrities VPK apskaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį veikė teisėtai, t.y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymÄ . Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais tesės aktais, todėl mano, jog Vilniaus apskrities VPK nepažeidė nė vieno teisės akto, mokėdamas priedus ir priemokas pareiÅ¡kėjui.

Pažymėjo, jog remiantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 str. 1 d., 5 str., 7 str., Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 8 str., Vilniaus apskrities VPK asignavimų valdytojas yra Policijos departamentas, kuris turi tam tikras teises ir pareigas susijusias su biudžeto asignavimų lėšų panaudojimo organizavimu. Taip pat nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1019-602/2010, 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1007-602/2010 kreipėsi į Lietuvos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., ta apimtimi, kurioje nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų galima nustatyti, ar Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu pripažintas teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo, ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 2 d., 107 str. 1 d., nuostatoms, taip pat ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 2 d., 107 str. 1 d., nuostatoms.

Minėtomis aplinkybėmis prašė administracinės bylos nagrinėjimÄ sustabdyti. Taip pat tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjo skundas bÅ«tų patenkintas, sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.             Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo nepateikė.             Atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).             Skundas tenkintinas.             Nagrinėjamoje byloje ginčas teisme kilo dėl nuo laikotarpio 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. rugsėjo pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė dėl minėtu laikotarpiu galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. numatytos priedų ir priemokų ribos.             Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos bei nurodytas priedų ir priemokų sÄ raÅ¡as. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos (Valstybės tarnybos įstatymo 2002-04-23 redakcija Nr. IX-855, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcija).             Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymu (įstatymo redakcija 2007 m. birželio 7 d.

Nr. X-1175, 2007-06-07 Žin., 2007, Nr. 69-2723) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.             Konstitucinis Teismas 2009 gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.             Konstitucinio teismo nutarime taip pat konstatuota, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ maksimaliÄ mokėtinÄ ribÄ , pažeistos Konstitucijos nuostatos.

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) konstatavo, jog vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo. Kolegija taip pat pabrėžė, kad pažeista teisė teismo turi bÅ«ti ginama, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t.y. bÅ«tų vykdomi Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali bÅ«ti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.             Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija (2010 birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) konstatavo, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio (teisingo atlyginimo už darbÄ ) priteisimo „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir prieÅ¡ingai – ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atlikti apmokėjimai už atliktÄ darbÄ yra laikomi „įvykdytu sprendimu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Todėl dėl Å¡ios priežasties Konstitucijai prieÅ¡taravęs aktas negali bÅ«ti taikomas tik į ateitį (Konstitucinio teismo įstatymo 72 str. 4 d.), o taip pat nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad įstatymo nuostatos yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo.             Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo iÅ¡reikÅ¡tas reikalavimas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo yra pagrįstas.             IÅ¡ teismui pateiktų suvestinių atsiskaitymo lapelių (b. l. 4-6) matyti, kad pareiÅ¡kėjui už 2008 metus ribojant priedus ir priemokas neiÅ¡mokėta 261,01 Lt.             Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.) reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo pareikÅ¡ti.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 1.124 str.). Atitinkamais atvejais Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises.             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimu yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį neiÅ¡mokėtos sumos yra priteistinos, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882‑790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑859/2009).

Vadovaujantis Å¡ia įstatymo nuostata, darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Trijų metų terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos.             PareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu dėl nepriemokos priteisimo kreipėsi 2010 m. lapkričio 4 d., todėl Å¡iuo atveju, pareiÅ¡kėjo reikalavimas gali bÅ«ti tenkinamas darbo užmokesčio dalį priteisiant tik už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. lapkričio 4 d. (Darbo kodekso 27 str. 2 d.).             Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju laikotarpis (2008 m.), už kurį pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, nevirÅ¡ija Darbo kodekse nustatyto trijų metų termino, todėl jo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį tenkintinas visa apimtimi.             Suvestiniuose atsiskaitymo lapeliuose nurodytų pareiÅ¡kėjui susidariusių nepriemokų sumų atsakovas neginčija, tačiau, praÅ¡o teismo, administracinę bylÄ sustabdyti, kol Lietuvos Konstituciniame Teisme bus iÅ¡nagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymai:

Nr.35/2010, 36/2010, 39/2010, 40/2010.              Pažymėtina, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika identiÅ¡ko ar panaÅ¡aus pobÅ«džio ginčo bylose. Å ios kategorijos bylose teisminė praktika jau yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 ir 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, todėl ji taikytina ir Å¡ioje administracinėje byloje.

AukÅ¡tesnės instancijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose saisto žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiÅ¡kose bylose, todėl konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo bylos sustabdymui.             Atsakovas taip pat praÅ¡o, patenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ , sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareiÅ¡kėjo skundo tenkinimas, priteisiant nurodytÄ darbo užmokesčio dalies dydį, reikÅ¡mingai paveiks atsakovo turtinę padėtį.

Esant Å¡ioms aplinkybėms bei remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiÅ¡kose administracinėse bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011; 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-236/2011), praÅ¡ymas vieneriems metams atidėti sprendimo vykdymÄ netenkinamas.             Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjui priteistina 261,01 Lt suma.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str. n u s p r e n d ė:

             pareiÅ¡kėjo M. L. skundÄ patenkinti.             Priteisti M. L. iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 261,01 Lt (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ litÄ , 01 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį.             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                  Bronius Januška