2021-12-22 Nr. AB-27709-3-61-3-03887-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1064-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03887-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui A. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. B. 141 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 7,61 Eur delspinigių už kiekvieną ketvirtį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas teigė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso trys objektai. Atsakovas buvo informuotas mokėjimo pranešimais apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau jis nesilaikė pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku. Dėl to jam nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.).

3. Atsakovas A. B. atsiliepime į skundą prašė įpareigoti pareiškėją perskaičiuoti mokėtiną vietinę rinkliavą pagal tarifą, galiojusį iki 2018 metų, ir toliau skaičiuoti šią rinkliavą pagal senąsias taisykles.

4. Atsakovo nuomone, ginčo vietinės rinkliavos skaičiavimo tvarka nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų reikalavimais. Vietinė rinkliava nepagrįstai skaičiuojama pagal gyvenamąjį plotą, o ne pagal žmonių skaičių.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą, t. y. priteisė jam iš atsakovo A. B. 141 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bei 7,61 Eur delspinigių.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausė du butai, esantys (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Konstatavo, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turi pareigą mokėti tokią rinkliavą. Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir pareiškėjo prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti ir išsiųsti mokėjimo pranešimai bei raginimai sumokėti įsiskolinimą. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatuose (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) nustatytais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo naudojamo turto plotą. Byloje nebuvo duomenų apie atsakovui suteiktą lengvatą, dėl kurios jis neprivalėjo mokėti vietinės rinkliavos, arba apie įsiskolinimo sumokėjimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo patenkintas, nusprendė, jog pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 141 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 7,61 Eur delspinigių, skaičiuojant nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos 0,03 proc., laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

III. 7. Atsakovas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti pareiškėją sudaryti su atsakovu sutartį dėl mokėjimo pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat prašo kreiptis į prokuratūrą ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą pareiškėjams darbuotojams bei kitiems savivaldybių tarnautojams, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) EDS PROJECTS direktorei R. B., pareiškėjo direktoriui R. J., vyriausiajai teisininkei R. K. apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8. Atsakovas teigia, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2018 m. birželio mėn. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo paveldėtas avarinės būklės, jame atsakovas negyvena ir todėl nesusidaro jokių atliekų. Atsakovas apie tai ne kartą informavo pareiškėją, tačiau jo prašymai skaičiuoti vietinę rinkliavą tik už butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo ignoruojami. Atsakovas, remdamasis teismų praktika, tvirtina, jog reikalavimas mokėti vietinę rinkliavą ne pagal realiai susidarančių atliekų kiekį neteisėtas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas siekia neteisėtų pajamų už nesuteiktas paslaugas. Pareiškėjas nepateikė faktinių duomenų, kuriais grindžia savo reikalavimo teisę gauti iš atsakovo 141 Eur dydžio vietinę rinkliavą. Rinkliavos nuostatuose nepagrįstai nenumatyta galimybė mokėti pagal surenkamą komunalinių atliekų kiekį, kuris būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į naudojamo individualaus konteinerio talpą (tūrį) ir (ar) jo ištuštinimo periodiškumą. Rinkliavos nuostatuose nėra apibrėžta, kas yra „atliekų turėtojas“, o sąvoka „vietinės rinkliavos mokėtojai“ nėra įtvirtinta kituose teisės aktuose. Atsakovas taip pat pateikia savo nuomonę apie neteisėtus veiksmus visoje Lietuvoje valdant atliekų tvarkymo sistemą, netinkamą teisinį reglamentavimą, ydingą teismų veiklą, teismų sprendimų nevykdymą ir kt. Atsakovas dėl prašymo inicijuoti ikiteisminį tyrimą nurodo, kad būtina įvertinti jam siųstus niekinius įspėjimus, prieštaraujantį įstatymui veikimą „administruojant skolą“ už kitiems nuosavybe priklausantį butą (nusikalstamas bendrininkavimas su pareiškėju); savivaldybių ir pareiškėjo tarnautojai, rašydami tikrovės neatitinkančius bei prieštaraujančius įstatymams raštus, nesuteikdami paslaugų arba pateikdami tyčia apgaulingais įvairiais būdais padidintas sąskaitas, faktiškai bendrininkaudami padėjo ir iki šiol padeda pareiškėjui daryti nusikalstamas veikas, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi arba viršydami įgaliojimus, neatlikdami pareigų ir kt.

9. Pareiškėjas SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

10. Pareiškėjas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, mano, kad teismas tinkamai įvykdė savo pareigą pagrįsti priimtą sprendimą. Pastebi, kad apeliaciniame skunde pateikti nauji argumentai, pavyzdžiui, dėl nuosavybės teisės į butą perleidimo, gyvenamojo namo nenaudojimo. Pareiškėjas tvirtina, kad vietinė rinkliava už butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo apskaičiuota tik už vieną mėnesį. Atsakovo reikalavimas visiškai neskaičiuoti vietinės rinkliavos už gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nesuderinamas su teisės aktų nuostatomis, be to, atsakovas per ginčui aktualų laikotarpį neužpildė ir nepateikė pareiškėjui prašymo atleisti jį nuo kintamosios dalies mokėjimo. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo metu galiojančioje Rinkliavos nuostatų redakcijoje jau numatyta galimybė kintamąją rinkliavos dalį skaičiuoti pagal atliekų svorį, jeigu buvo pateiktas toks prašymas (33 p.), tačiau atsakovas pareiškėjui nėra pateikęs tokio prašymo dėl vietinės rinkliavos skaičiavimo už butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pagrindo priteisti pareiškėjui iš atsakovo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bei delspinigius.

12. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde savo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvavo tik aplinkybe, jog jis norėtų bylos nagrinėjime dalyvauti asmeniškai. Atsakovas nenurodė kliūčių prašymus, argumentus, samprotavimus apeliacinės instancijos teismui teikti raštu, pirmosios instancijos teismo neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl šių priežasčių prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

13. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą bei delspinigius yra pagrįstas. Apeliaciniame skunde atsakovas kvestionuoja teisinio reglamentavimo teisingumą, tvirtina, kad vietinė rinkliava už du objektus apskaičiuota nepagrįstai, o už trečiąjį objektą – netiksliai (ne pagal faktiškai susidariusį atliekų kiekį). Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

15. Pareiškėjas ir pirmosios instancijos teismas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą pirmiausiai kildino iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Rinkliavos nuostatuose įtvirtinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir Rinkliava) nustatoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą, kurio rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kuriam savivaldybė yra nustačiusi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas (3 p.). Vertinant, kad atliekų turėtojų veikla, turinti įtakos komunalinių atliekų susidarymui nekilnojamojo turto objektuose, yra labai skirtinga, nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas (1 priedas), kurioms nustatomos konkrečios mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos (4 p.). Nekilnojamojo turto objektų kategorijos ir mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos nustatomos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“ (5 p.). Rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą vykdo Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) (6 p.). Rinkliavos nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos 7 punkte, tarp jų: Rinkliava – Savivaldybės tarybos patvirtinta vietinė dvinarė Rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (7.3 p.); Rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą (7.5 p.).

16. Rinkliavos nuostatuose taip pat numatyta, kad Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (20 p.). Apmokestinimo Rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (tuo atveju, jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras) (22 p.). Rinkliava mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą (24 p.). Rinkliava turi padengti visas būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (26 p.), kurios yra išvardytos 27 punkte. Rinkliavą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Nuostatais, apskaičiuoja VASA. Apskaičiuotą Rinkliavą VASA nurodo Rinkliavos mokėjimo pranešime, siunčiamame kiekvienam Rinkliavos mokėtojui (41 p.). Mokėtinas Rinkliavos dydis nustatomas eurais be centų, kai Rinkliavos dydis yra lygus arba didesnis kaip 10 Eur. Kai Rinkliavos dydis yra ne didesnis kaip 10 Eur, jis apvalinamas ir nustatomas eurais su centais vieno skaitmens po kablelio tikslumu (45 p.). Rinkliava skaičiuojama nuo kito mėnesio, einančio po mėnesio, kai atliekų turėtojas tapo apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirto nekilnojamojo turto objekto savininku ir neskaičiuojama nuo to mėnesio, per kurį atliekų turėtojas neteko nuosavybės teisės į minėtą turtą (51 p.).

17. Rinkliavos lengvatos gali būti nustatomos atitinkamu Savivaldybės tarybos sprendimu (31 p.). Atliekų turėtojai, deklaruodami nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą, taip pat turi patvirtinti raštu, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus perleistos tretiesiems asmenims, nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus gyvenama arba vykdoma ūkinė veikla (37 p.). Pagal Rinkliavos nuostatų 38 punktą, pasibaigus deklaruotam nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpiui, per 30 kalendorinių dienų tokio nekilnojamojo turto objekto savininkas arba jo įgaliotas asmuo, deklaravęs, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį pateikia VASA šiuos dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamojo turto objektu nesinaudota: 1. elektros tiekėjo išduotą pažymą apie per mėnesį sunaudotą elektros energiją (sunaudota elektros energija neturi viršyti 10 kWh); 2. vandens tiekėjo pažymą apie per metus sunaudotą vandens kiekį (jei yra miesto vandentiekis, sunaudotas vandens kiekis neturi viršyti 1 m3); 3. kitus dokumentus, pagrindžiančius paslaugos teikimo poreikio nebuvimą / nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą. Nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, VASA už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį priskaičiuoja kintamąją Rinkliavos dalį ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia tokio nekilnojamojo turto objekto savininkui pranešimą apie prievolę sumokėti rinkliavą (39 p.). Prašymo atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo forma yra Rinkliavos nuostatų 4 priede.

18. Rinkliavos nuostatuose įtvirtinta ir tai, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą Rinkliavą (59 p.). Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai Rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą (60 p.). Delspinigiai skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti Rinkliavos sumokėjimo dieną įskaitytinai arba tą dieną, kai teisės aktų nustatyta tvarka mokestinė prievolė pasibaigia (pvz., priverstinai išieškoma mokestinė nepriemoka, fizinis asmuo mirė ir nėra galimybės padengti mokestinės nepriemokos iš mirusio asmens palikimo ir kt.) (61 p.). Rinkliavos mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo, jeigu įrodo, kad negalėjo laiku sumokėti Rinkliavos įmokos dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti (63 p.).

19. Iš Rinkliavos nuostatų matyti, jog atitinkamo dydžio aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su Savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už tris objektus, priklausančius atsakovui nuosavybės teise: du butus, esančius (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2018 m. birželio mėn., todėl pareiškėjas nepagrįstai reikalavo mokėti už jį vietinę rinkliavą. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad 2018 m. gegužės 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisė į minėtą butą perėjo iš atsakovo kitam asmeniui. Taigi, vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 51 punktu, pareiga mokėti vietinę rinkliavą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui pasibaigė 2018 m. gegužės mėn. Pareiškėjas 2018 m. spalio 22 d. mokėjimo pranešime nurodė, kad rinkliavos dydis už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra 58 Eur, rinkliava už butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo apskaičiuota tik už vieną mėnesį. 2019 m. kovo 19 d. mokėjimo pranešime šis butas nebeminimas. Byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina ir nėra ginčo, kad atsakovas visą ginčui aktualų laikotarpį turėjo nuosavybės teisę į kitus du objektus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko Rinkliavos nuostatuose įtvirtintą sąlygą, kad būtų pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju šių nuostatų prasme.

20. Be to, skirtingai nei teigia atsakovas, jo nurodomos aplinkybės, kad iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinės atliekos neva nėra surenkamos, nes šis namas yra avarinės būklės ir niekas jame negyvena, savaime nepaneigia vertinimo, jog atsakovas laikytinas „atliekų turėtoju“ Rinkliavos nuostatų 7.5 papunkčio prasme. Atsakovo teiginiai, kad jis ne kartą informavo pareiškėją apie minėto gyvenamojo namo būklę, atliekų nesusidarymą, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti objektyviais įrodymais (pvz., prašymų ir Rinkliavos nuostatų 37 ir 38 punktuose išvardytų dokumentų, pareiškėjo atsakymų į juos kopijomis ar nuorašais). Atsakovas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, jog minėtas gyvenamasis namas nėra naudojamas.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde teisingai pastebi, kad Rinkliavos nuostatuose nėra pateikiamas „atliekų turėtojo“ sąvokos apibrėžimas, tačiau šio norminio akto 8 punkte nurodyta, kad kitos Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Aptariama sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio (2014 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XII-832 redakcija) 17 dalyje: atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.

Atitinkamai, atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis (2 str. 8 d.). Šiuo aspektu pastebėtina, jog ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto ploto ir šio turto kategorijos (Rinkliavos nuostatų 4 p., 7.3 p., 22 p., 1 priedas ir kt.). Iš Rinkliavos nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (be kita ko, įskaitant) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys, teisėjų kolegijos vertinimu, paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Rinkliavos nuostatų prasme. Primintina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2014 m. sausio 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2196-415/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-16-629/2020).

Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį.

22. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnyje pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (žr., pvz., 2009 m. liepos 16 d. prejudicinį sprendimą byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (žr., pvz., 2008 m. birželio 24 d. Didžiosios kolegijos prejudicinį sprendimą byloje Commune de Mesquer (C-188/07).

23. Pažymėtina ir tai, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas solidarumo principas sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodarą. Šis principas, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, reiškia, kad palankesnes sąlygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo, kad būtų sudarytos prieinamos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kurie tokių sąlygų neturi ir kuriems rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tampa didesne našta.

24. Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1407-629/2018, 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3380-968/2019). Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, tokios aplinkybės (atsakovo atleidimas nuo vietinės rinkliavos arba jos kintamosios dalies mokėjimo) nebuvo pagrįstos ir patvirtintos objektyviais įrodymais.

25. Sprendžiant dėl konkrečios vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdo pakartotina, jog savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį. Todėl, kiek tai susiję su ginčo vietine rinkliava, aptariama „atliekų turėtojo“ sąvoka, vartojama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte (2013 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. XII-304 redakcija) bei Rinkliavos nuostatuose, negali būti aiškinama kaip apimanti tik tuos asmenis, iš kurių surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį galima aiškiai ir tiksliai identifikuoti.

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis (2000 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. VIII-1725 redakcija) šią rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą expressis verbis yra nustatyta minėtame Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-102-629/2020).

Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d., 12 str. ( 2017 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. XIII-377 redakcija) 1 p.), kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str.), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką (Rinkliavų įstatymo 3 str. (2004 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. IX-2139 redakcija). Pabrėžtina ir tai, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas.

Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (šiuo klausimu pagal analogiją žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, 2019 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-520/2019).

Atsižvelgiant į tai, atsakovo pageidavimas, jog vietinė rinkliava jam būtų skaičiuojama tik pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, kai teisinis reglamentavimas ginčui aktualiu laikotarpiu nenumatė tokios galimybės, laikytinas nepagrįstu.

26. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą už visus tris nekilnojamojo turto objektus. Atsakovo argumentai dėl nepagrįsto vietinės rinkliavos skaičiavimo už butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat netinkamo vietinės rinkliavos skaičiavimo būdo už butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažintini nepagrįstais. Atsakovas neginčijo pareiškėjo pateiktų skaičiavimų teisingumo kitais aspektais, taip pat apskaičiuotų delspinigių dydžio. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie atsakovui suteiktas lengvatas arba prašomos priteisti vietinės rinkliavos sumokėjimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo reikalavimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje ginčas kilo ne dėl pareiškėjo atsisakymo, vilkinimo sudaryti su atsakovu sutartį dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo ar pan., toks klausimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinio skundo reikalavimas įpareigoti pareiškėją sudaryti su atsakovu sutartį dėl mokėjimo pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, susidarantį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), plačiau nenagrinėjamas ir atmetamas.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat prašė teismo kreiptis į prokuratūrą ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą išvardytiems asmenims apeliacinio skundo vii ir viii punktuose nurodytais pagrindais. Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo teiginiai apie padarytas nusikalstamas veikas (tikrovės neatitinkančių bei prieštaraujančių įstatymas raštų (įspėjimų, pranešimų, reikalavimų, raginimų sumokėti) siuntinėjimą) yra subjektyvi jo nuomonė, nepagrįsta objektyviais duomenimis. Kaip minėta, pareiškėjas tinkamai apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. tik už 2018 m. gegužės mėn. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą, taip pat kad jis šios pareigos savalaikiai neįvykdė. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, ir pranešti apie tai prokurorui.

28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo prašomas sumas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė