3e165b53-7b14-4149-a00a-8a19cdd25b94 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I3-7779-644/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01641-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija: 18.4.3.;

(S)

18.10.;55.1.1.

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 16 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant A. A. V.,

dalyvaujant pareiškėjo R. P. atstovei advokatei N. Ž.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. G. – K.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas R. P. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas: 1) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) RaÅ¡tÄ dėl skundo nagrinėjimo 2021-06-03 Nr. lSS-876-(5.59E.); 2) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus RaÅ¡tÄ 2021-04-09 Nr. 8SD-1739-(14.8.125E.) dalyje dėl kadastro vietovės pakeitimo; 3) Ä®pareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo R. P. 2019 m. gegužės 30 d. praÅ¡yme Nr. 8FP-1953 nurodytos kadastro vietovės pakeitimo, leidžiant pareiÅ¡kėjui R. P. pakeisti kadastro vietovę, kurioje pageidaujama gauti lygiavertį(-ius) miÅ¡ko plotÄ (-us).

PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-10) bei jo atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2018-01-19 praÅ¡ymu buvo patikslinta 1998 m. liepos 15 d. praÅ¡yme pareikÅ¡ta valia, nurodant, jog nuosavybės teisės į likusiÄ neatkurtÄ Å¾emę pareiÅ¡kėjui turėtų bÅ«ti atkurtos lygiaverčiais žemės sklypais Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. 2019 m. gegužės 30 d. pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ (toliau – ir 2019-05-30 praÅ¡ymas), kuriuo prašė tuo atveju, jei galutiniu teismo sprendimu, iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ tarp jo ir Nacionalinės žemės tarnybos dėl kokių nors priežasčių bÅ«tų paneigta pareiÅ¡kėjo teisė dėl vertės paskaičiavimo ir nuosavybės teisės į žemę atsikurti lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose, nuosavybės teises į žemę R. P. atkurti lygiaverčiu(-iais) miÅ¡ko plotu(-ais) (duomenys neskelbtini).

2021 m. kovo 10 d. NŽT Kauno miesto skyriui pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo, pasikeitus situacijai, t. y. atsiradus pagrindui perskaičiuoti valstybės iÅ¡perkamos žemės vertę, kas taip pat sudarė poreikį dar kartÄ Ä¯vertinti savo galimybes atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais sklypais atitinkamose vietovėse, bei peržiÅ«rėti savo valiÄ dėl kadastro vietovių pasirinkimo, prašė leisti pakeisti kadastro vietoves, kuriose pageidauja atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais sklypais. Ä® pateiktÄ praÅ¡ymÄ buvo gautas skundžiamas NŽT Kauno miesto skyriaus 2021-04-09 raÅ¡tas Nr. 8SD-1739-(14.8.125E.), kurio dalyje dėl kadastro vietovės pakeitimo informuojama, kad pasirinkta kadastro vietovė negali bÅ«ti keičiama, kadastro vietovę galima keisti tik tuo atveju, kai pageidaujamoje kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės nepakanka. Å io raÅ¡to dalį dėl kadastro vietovės pakeitimo apskundė, tačiau NŽT direktorius skundžiamu 2021-06-03 raÅ¡tu Nr. lSS-876-(5.59E.) skundo netenkino.

PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovės teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, yra laisvos miÅ¡ko žemės, kurioje bÅ«tų galima projektuoti perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miÅ¡ko sklypÄ , todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo leisti pakeisti 2019-05-30 praÅ¡yme nurodytÄ pasirinktÄ kadastro vietovę, yra nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad pretendentai siekiantys įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ privalėjo laiku, t. y. AtkÅ«rimo įstatyme nustatytais terminais iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do (natÅ«ra, lygiaverčiu žemės, miÅ¡ko plotu, pinigais), vėliau iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do galima tik teismui atnaujinus praleistus terminus. Tuo tarpu jokių tokio pobÅ«džio apribojimų terminuose dėl kadastro vietovės pasirinkimo (patikslinimo) nėra nustatyta. Taigi, pareiÅ¡kėjas nustatytu laiku (iki 2019 m. birželio 01 d.) pateikė praÅ¡ymÄ lygiaverčiam(-iams) miÅ¡ko plotui(-ams) gauti. Kadangi valiai dėl bÅ«do, kuriuo pageidaujama atkurti nuosavybės teises, pareikÅ¡ti buvo galima tik nustatytais terminais, darytina iÅ¡vada, jos keisti valiÄ dėl nuosavybės teisiu atkÅ«rimo bÅ«do galima tik įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, t. y. pretendentas bet kada negali iÅ¡reikÅ¡ti (pakeisti) valios dėl paties nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do. Tuo tarpu nurodytos kadastro vietovės, kurioje pageidaujama gauti lygiavertį miÅ¡ko plotÄ , pakeitimas nėra nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do keitimas. Todėl Å¡iuo atveju pretendentai įstatymo nėra ribojami.

PareiÅ¡kėjo nuomone, nei AtkÅ«rimo įstatyme, nei AtkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nėra imperatyviai nurodoma, kad kadastro vietovė gali bÅ«ti keičiama tik tuo atveju, jei piliečio nurodytoje kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės nėra ar pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytÄ Å¾emės įsigijimo eilę jos nepakanka, juose nėra ir imperatyvios formuluotės, jos kadastro vietovė negali bÅ«ti keičiama, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus. Ir toks siaurinamas Å¡ių nuostatų aiÅ¡kinimas, kaip nurodo atsakovė, yra neteisingas ir nepagrįstas.

IÅ¡ AtkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 29 punkto nuostatų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog keisti rajono ar/ir kadastro vietovės negalima bÅ«tų, tik tuo atveju, jei iÅ¡vada jau bÅ«tų parengta ir iÅ¡siųsta į žemėtvarkos skyrių pagal piliečio nurodytÄ rajonÄ ar/ir kadastro vietovę, ir ten bÅ«tų pakankamai laisvos žemės sklypų, kad atkurti nuosavybės teises. Taigi, iki iÅ¡vados parengimo ir iÅ¡siuntimo į žemėtvarkos skyrių pagal piliečio nurodytÄ rajonÄ ar/ir kadastro vietovę, piliečio teisės pasirinkti, pakeisti (patikslinti) kadastro vietovę, kurioje jis pageidauja gauti perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės ar miÅ¡ko sklypÄ , nėra ribojamos. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui teikiant praÅ¡ymÄ dėl kadastro vietovės pakeitimo, iÅ¡vada dar nėra parengta ir iÅ¡siųsta į žemėtvarkos skyrių pagal nurodytÄ rajonÄ .

Taip pat pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad tuo atveju, jei pateikdamas praÅ¡ymÄ atsakovės specialistės bÅ«tų buvęs informuotas, kad keisti praÅ¡yme nurodytos kadastro vietovės negalės, jis praÅ¡yme lygiaverčiam miÅ¡ko plotui gauti nebÅ«tų nurodęs konkrečios kadastro vietovės, todėl tokiu bÅ«du buvo suklaidintas NŽT Kauno miesto skyriaus specialistų.

Be to, pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad situacija ir sklypų pasirinkimo atitinkamose kadastro vietovėse galimybės nėra nekintamos, todėl Å¡iuo metu situacija pasirinktoje kadastro vietovėje jau yra pakitusi, nes per laiko tarpÄ nuo 2019 metų iki dabar vyko pretendentų susirinkimai, pretendentai rinkosi žemės (miÅ¡ko) sklypus. Todėl Å¡ioje situacijoje neteisinga pareiÅ¡kėjui neleisti pakeisti anksčiau nurodytÄ kadastro vietovę, ir pasirinkti jo interesus atitinkančiÄ kadastro vietovę. PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovė savo veiksmais nesilaikė gero vieÅ¡ojo administravimo principų, nepadėjo pareiÅ¡kėjui įgyvendinti jo teisių.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu (b. l. 29-37) bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimais ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . NŽT atstovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas 2019-05-30 Kauno miesto skyriui pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do pakeitimo iki 2019 m. birželio 1 d. Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalį, jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį grÄ Å¾inant natÅ«ra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (iÅ¡skyrus neatvykimÄ dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miÅ¡ko sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui bÅ«tų galima projektuoti žemės sklypÄ , nuosavybės teisės Å¡iam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais. AtkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 9 punkte nurodyta, kad piliečiui pageidaujant gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miÅ¡ko sklypus ar vandens telkinį, nurodoma vietovė, kurioje jie pageidauja gauti sklypus.

AtkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 29 punkte nustatyta, kad kai pilietis, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį, nėra nurodęs kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį, arba Å¡ios tvarkos 105 punkte nustatyta tvarka rengiant iÅ¡vadas dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ar žemėtvarkos skyriaus vedėjui įvertinus gautas iÅ¡vadas dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn paaiÅ¡kėja, kad piliečiui, pateikusiam praÅ¡ymÄ jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypÄ , lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytÄ Å¾emės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka, žemėtvarkos skyrius raÅ¡tu (registruotu laiÅ¡ku) informuoja pilietį, kad jis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laiÅ¡ko gavimo dienos žemėtvarkos skyriui turi pateikti praÅ¡ymÄ , nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį. PraneÅ¡ime žemėtvarkos skyrius taip pat nurodo, kur pilietis gali susipažinti su skelbiama informacija apie laisvos žemės fondo žemę, bei informuoja jį apie Å¡iame punkte numatytas pasekmes dėl Å¡io praÅ¡ymo nepateikimo ir pasekmes, jei praÅ¡yme bus nurodyta kadastro vietovė, kurioje nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje bÅ«tų galima projektuoti lygiavertį turėtajam žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį.

Per nurodytÄ terminÄ nepateikus žemėtvarkos skyriui praÅ¡ymo arba praÅ¡yme nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamÄ informacijÄ apie laisvos žemės fondÄ nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje bÅ«tų galima projektuoti perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

Atsakovės nuomone, nuosekliai vertinant nurodytas AtkÅ«rimo įstatymo ir AtkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad įstatymo leidėjas nenumato galimybės keisti kadastro vietovę, o pilietis, pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl valios pakeitimo ir pageidaujantis gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį miÅ¡ko plotÄ , Å¡iame praÅ¡yme privalo nurodyti vietovę, kurioje jie pageidauja gauti sklypus. Kitu atveju, piliečiui pateiktame praÅ¡yme nenurodžius, t. y. nepatikslinus vietovės, kurioje pageidauja gauti lygiavertį miÅ¡ko plotÄ , atlyginama pinigais.

Atsakovės teigimu, AtkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje numatyta galimybė pakeisti pasirinktÄ kadastro vietovę tik tuo atveju, kai pagal Žemės Å«kio ministerijos nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos skelbiamÄ informacijÄ apie laisvos žemės fondÄ piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje jo praÅ¡ymas negalės bÅ«ti tenkinamas, kadangi nepakanka laisvos žemės fondo žemės, kurioje bÅ«tų galima projektuoti perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. gegužės 30 d. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog nuosavybės teisės bÅ«tų atkurtos lygiaverčiais miÅ¡ko plotais (duomenys neskelbtini). Å io praÅ¡ymo pagrindu, NŽT Kauno miesto skyrius, iÅ¡nagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamÄ informacijÄ apie laisvos žemės fondÄ Å venčionių rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatė, kad Å¡ioje kadastro vietovėje yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje bÅ«tų galima projektuoti perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miÅ¡ko sklypÄ , todėl NŽT neturi teisinio pagrindo leisti pareiÅ¡kėjui keisti pasirinktÄ kadastro vietovę.

Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba, veikdama kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, negali leisti pakeisti pareiÅ¡kėjui kadastro vietovės, nes tokio keitimo nenumato įstatymai ir tokiu veikimu Tarnyba virÅ¡ytų vieÅ¡ojo administravimo subjektui įstatymo nustatytas kompetencijos ribas, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas argumentas, jog nei AtkÅ«rimo įstatyme, nei AtkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nėra imperatyviai nurodoma, kad kadastro vietovė gali bÅ«ti keičiama tik tuo atveju, jei piliečio nurodytoje kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės nėra ar pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytÄ Å¾emės įsigijimo eilę jos nepakanka, juose nėra imperatyvios formuluotės, jog kadastro vietovė negali bÅ«ti keičiama iÅ¡skyrus įstatyme numatytus atvejus, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra pretendentas nuosavybės teisių atkÅ«rimui į K. P. iki nacionalizacijos Pažaislio valsčiuje (pagal dabartinį administracinį suskirstymÄ Kauno mieste) nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę. Nuosavybės teisės pretendentui atkurtos į 1,6786 ha, liko neatkurtos į 13,3611 ha.

PareiÅ¡kėjas 2019-05-30 pateikė NŽT Kauno miesto skyriui praÅ¡ymÄ (toliau - 2019-05-30 praÅ¡ymas), kuriame nurodė, kad pageidauja lygiavertį miÅ¡ko plotÄ gauti (duomenys neskelbtini)kadastro vietovėje (b. l. 11).

2021-03-10 pareiÅ¡kėjas NŽT Kauno miesto skyriui pateikė praÅ¡ymus, kuriais prašė atkurti nuosavybės teises į likusiÄ neatkurtÄ Å¾emę, lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose (b. l. 66) bei prašė leisti pakeisti kadastro vietoves, kuriose pageidauja atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais sklypais (b. l. 12).

NŽT Kauno miesto skyrius 2021-04-09 sprendimu Nr. 8SD-1739-(14.8.125 E.) (toliau - ir NŽT Kauno skyriaus 2021-04-09 sprendimas) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad 2021-03-10 praÅ¡yme nenurodžius naujų aplinkybių, praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo lygiaverčiais sklypais kitose vietose nenagrinėjamas ir paaiÅ¡kino, kad kadastro vietovę galima keisti tik tuo atveju, kai pageidaujamoje vietovėje laisvos žemės nepakanka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas 2019-05-30 praÅ¡ymu pageidavo gauti lygiavertį miÅ¡ko plotÄ (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kurioje yra laisvos žemės fondo žemės, pasirinktos kadastro vietovės pakeisti negalima (b. l. 67-70). Å io sprendimo dalį dėl kadastro vietovės pakeitimo pareiÅ¡kėjas apskundė, tačiau NŽT direktoriaus pavaduotojas skundžiamu 2021-06-03 sprendimu Nr. lSS-876-(5.59E.) (toliau – ir NŽT 2021-06-03 sprendimas) skundo netenkino (b. l. 21-23).

Ginčas byloje kilęs dėl NŽT Kauno skyriaus 2021-04-09 sprendimo dalies, kuria atsisakyta leisti pareiškėjui pakeisti kadastro vietovę, ir dėl NŽT 2021-06-03 sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamus administracinius aktus, iš esmės nesutinka su tuo, kad atsakovės motyvas, jog kadastro vietovę galima keisti tik tuo atveju, kai pageidaujamoje vietovėje laisvos žemės nepakanka, yra nepagrįstas ir neteisingas, nes nei Atkūrimo įstatyme, nei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje tai nėra imperatyviai reglamentuota.

Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo vertinimais nesutinka.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (toliau - AtkÅ«rimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – AtkÅ«rimo tvarka) ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau – Žemės reformos įstatymas).

AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad piliečiai, pateikę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančiÄ miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę arba jos dalį, už kuriÄ nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nepriimtas arba priimtas, bet iki praÅ¡ymo pakeisti valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do pateikimo dienos neįvykdytas arba iÅ¡ dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtÄ ir neįvykdytÄ arba iÅ¡ dalies įvykdytÄ sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pakeičia administracine tvarka.

AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį grÄ Å¾inant natÅ«ra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (iÅ¡skyrus neatvykimÄ dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miÅ¡ko sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui bÅ«tų galima projektuoti žemės sklypÄ , nuosavybės teisės Å¡iam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais“.

Atkūrimo tvarkos 9 punkte nurodyta, kad pilietis, pageidaujantis gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus ar vandens telkinį, turi nurodyti vietovę, kurioje jis pageidauja gauti sklypus.

Pagal AtkÅ«rimo tvarkos 29 punktÄ numatyta, kad kai pilietis, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį, nėra nurodęs kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį, arba Å¡ios tvarkos 105 punkte nustatyta tvarka rengiant iÅ¡vadas dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ar žemėtvarkos skyriaus vedėjui įvertinus gautas iÅ¡vadas dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn paaiÅ¡kėja, kad piliečiui, pateikusiam praÅ¡ymÄ jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypÄ , lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytÄ Å¾emės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka, žemėtvarkos skyrius raÅ¡tu (registruotu laiÅ¡ku) informuoja pilietį, kad jis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laiÅ¡ko gavimo dienos žemėtvarkos skyriui turi pateikti praÅ¡ymÄ , nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį.

Per nurodytÄ terminÄ nepateikus žemėtvarkos skyriui praÅ¡ymo arba praÅ¡yme nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamÄ informacijÄ apie laisvos žemės fondÄ nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje bÅ«tų galima projektuoti perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

Atsižvelgiant į nurodytas AtkÅ«rimo įstatymo ir AtkÅ«rimo tvarkos nuostatas darytina iÅ¡vada, kad pilietis, pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl valios pakeitimo ir pageidaujantis gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį miÅ¡ko plotÄ , Å¡iame praÅ¡yme privalo nurodyti vietovę, kurioje jis pageidauja gauti sklypus. Piliečiui pateiktame praÅ¡yme nenurodžius ar nepatikslinus vietovės, kurioje pageidauja gauti lygiavertį miÅ¡ko plotÄ , nuosavybės teisės į žemę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais.

Ä®vertinus iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad, jei pateikdamas minėtÄ praÅ¡ymÄ institucijai, jis bÅ«tų buvęs informuotas apie tai, jog keisti praÅ¡yme nurodytos kadastro vietovės negalės, pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų nurodęs konkrečios kadastro vietovės, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, jei pareiÅ¡kėjas, teikdamas praÅ¡ymÄ ir vėliau, gavęs iÅ¡ atsakovės informacijÄ apie pareigÄ nurodyti konkrečiÄ kadastro vietovę, kurioje jis pageidauja gauti sklypus, jos vis tiek nebÅ«tų nurodęs, tai institucija, vadovaudamasi AtkÅ«rimo tvarkos 29 punkto nuostatomis, bÅ«tų galėjusi priimti sprendimÄ pareiÅ¡kėjui atkurti nuosavybės teisės atlyginant pinigais.

Teisėjų kolegija vertina, kad AtkÅ«rimo tvarkoje numatyta galimybė pakeisti pareiÅ¡kėjo pasirinktÄ kadastro vietovę yra galima tik tuo atveju, kai pagal Žemės Å«kio ministerijos nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos skelbiamÄ informacijÄ apie laisvos žemės fondÄ piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje jo praÅ¡ymas negalės bÅ«ti tenkinamas, kadangi nepakanka laisvos žemės fondo žemės, kurioje bÅ«tų galima projektuoti perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį.

Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas 2019 m. gegužės 30 d. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad pageidauja lygiavertį miÅ¡ko plotÄ gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Å io praÅ¡ymo pagrindu, NŽT Kauno miesto skyrius, iÅ¡nagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamÄ informacijÄ apie laisvos žemės fondÄ Å venčionių rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini)kadastro vietovėje nustatė, kad Å¡ioje kadastro vietovėje yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje bÅ«tų galima projektuoti perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miÅ¡ko sklypÄ . Ginčo byloje dėl to, kad pareiÅ¡kėjo pasirinktoje kadastro vietovėje nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje bÅ«tų galima projektuoti perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miÅ¡ko sklypÄ , byloje nėra, todėl atsakovė pagrįstai nurodė, jog ji neturi teisinio pagrindo leisti pareiÅ¡kėjui pakeisti pasirinktÄ kadastro vietovę.

VieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo virÅ¡enybės principu, reiÅ¡kiančiu, jog Å¡ių subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektams turi bÅ«ti nustatyti laikantis Å¡io įstatymo nustatytų reikalavimų, o vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus. Taip pat vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis ir nepiktnaudžiavimo valdžia principu, kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektams draudžiama atlikti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas neturint Å¡io įstatymo nustatyta tvarka suteiktų vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 4, 8 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas virÅ¡ijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas vieÅ¡ojo administravimo subjekto aktÄ pripažinti neteisėtu. VieÅ¡ojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiÅ¡kinimas – negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012, 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1990/2013).

Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, negali leisti pareiškėjui pakeisti kadastro vietovės, nes tokio keitimo nenumato įstatymai ir tokiu veikimu NŽT viršytų viešojo administravimo subjektui įstatymo nustatytas kompetencijos ribas, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas, kad nei Atkūrimo įstatyme, nei Atkūrimo tvarkoje nėra imperatyviai nurodoma, jog kadastro vietovė negali būti keičiama, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, yra nepagrįstas ir atmetamas.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad jam teikiant praÅ¡ymÄ dėl kadastro vietovės pakeitimo, iÅ¡vada dar nėra parengta ir iÅ¡siųsta į žemėtvarkos skyrių pagal nurodytÄ rajonÄ , todėl, jo nuomone, iki iÅ¡vados parengimo ir iÅ¡siuntimo į žemėtvarkos skyrių pagal piliečio nurodytÄ rajonÄ ar/ir kadastro vietovę, piliečio teisės pasirinkti, pakeisti (patikslinti) kadastro vietovę, kurioje jis pageidauja gauti perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės ar miÅ¡ko sklypÄ , nėra ribojamos.

Teismas atmeta šiuos pareiškėjo teiginius kaip nepagrįstus.

AtkÅ«rimo tvarkos 105 punkte numatyta, kad žemėtvarkos skyrius per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos gavimo iÅ¡nagrinėja byloje esančius dokumentus, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektÄ rengiančio specialisto skaičiavimus nustato valstybės iÅ¡perkamo turto vertę ir piliečiui sutikus žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima iÅ¡vadÄ dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (Å¡ios tvarkos 2 priedas) piliečio pageidaujamoje vietovėje, jeigu pagal Žemės Å«kio ministerijos nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamÄ informacijÄ apie laisvos žemės fondo žemę ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje bÅ«tų galima projektuoti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės, miÅ¡ko sklypus ar vandens telkinius. IÅ¡vadÄ dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn jÄ priėmęs žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo priėmimo turi persiųsti vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje pilietis pageidauja gauti žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį įvertina gautas iÅ¡vadas dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Jeigu paaiÅ¡kėja, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytÄ Å¾emės įsigijimo eilę piliečio pateikta iÅ¡vada dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn jo pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje negalės bÅ«ti tenkinama, žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo iÅ¡vados (-ų) dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įvertinimo atlieka Å¡ios tvarkos 29 punkte nurodytus veiksmus.

Ä®vertinus nurodytas AtkÅ«rimo tvarkos nuostatas pripažintina, kad iÅ¡vada dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – ir IÅ¡vada) piliečio pageidaujamoje vietovėje priimama tik tuo atveju, kai pagal žemės reformos žemėtvarkos projektÄ rengiančio specialisto skaičiavimus nustatoma valstybės iÅ¡perkamo turto vertė ir su tuo sutinka pilietis.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad IÅ¡vada neparengta, nėra. Tačiau svarbu pažymėti, kad atsakovė, gavusi pareiÅ¡kėjo 2019-05-30 praÅ¡ymÄ , ėmėsi veiksmų IÅ¡vados parengimui ir nustatė, kad R. P. nurodytoje kadastro vietovėje yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje bÅ«tų galima projektuoti perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miÅ¡ko sklypÄ . Byloje taip pat nustatyta, kad IÅ¡vada iki Å¡iol neparengta ne dėl atsakovės kažkokių tai neatliekamų veiksmų (vilkinimo), bet dėl to, kad yra kilę teisminiai ginčai dėl valstybės iÅ¡perkamo turto vertės, nes, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvusio savininko K. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyta žemė buvo ne žemės Å«kio paskirties, bet kitos paskirties žemė. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad vadovaujantis AtkÅ«rimo tvarkos 105 punktu, atsakovė negalėjo priimti IÅ¡vados, nes su tuo nesutiko (nesutiko dėl valstybės iÅ¡perkamo turto vertės) pareiÅ¡kėjas.

Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, jog iki IÅ¡vados parengimo ir iÅ¡siuntimo į žemėtvarkos skyrių pagal piliečio nurodytÄ rajonÄ ar/ir kadastro vietovę, galima jÄ pakeisti, yra nepagrįsti. PrieÅ¡ingu atveju galėtų susiklostyti tokia situacija, kai pareiÅ¡kėjas iki IÅ¡vados parengimo (nors IÅ¡vada neparengiama dėl pareiÅ¡kėjo nesutikimo su iÅ¡perkamo turto verte) turėtų galimybę, nors ir nesant tam įstatyminio pagrindo, kaskart keisti savo nurodytÄ kadastro vietovę, tuo pačiu neleidžiant atsakovei priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

Likusieji Å¡alių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui iÅ¡ esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Apibendrindama, teisėjų kolegija vertina, kad iÅ¡ ginčijamų atsakovės sprendimų turinio matyti, jog pareiÅ¡kėjui iÅ¡ esmės ir laiku atsakyta į jo keltus klausimus, ginčijamuose sprendimuose neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 ir 10 straipsnių reikalavimus, todėl tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir naikinti skundžiamus administracinius aktus nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija nustačiusi, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus, atmeta ir iÅ¡ to kylantį bei tiesiogiai susijusį skundo reikalavimÄ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius Grauželis

Jolanta Medvedevienė

Asta Urbonienė