3e121d3f-84a1-48fe-8a10-69e08aa270c8 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-206-647/2011  Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01250-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.4.1.1; 22.4; 24.1; 30.4.1; 41; 42.11.3; 99.5; 113.1; 114.11; 116.1; 116.4. S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 14 d.Vilnius    Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius,sekretoriaujant V. Liaubienei,dalyvaujant ieškovo atstovui G. N.,atsakovams I. N., R. U., M. U.,atsakovo S. Š. atstovei adv. Dž. Tarvainytei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovei V.Juciūtei 3-iojo asmens LR Aplinkos ministerijos atstovei L.Mikuckieneivertėjai A.

StančinskaivieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams I. N., M. U., R. U., S. Å ., Nacionalinei žemės tarnybai, trečiajam asmeniui LR Aplinkos ministerijai, Vilniaus m. 3 notarų biurui, Vilniaus m. 2 notarų biurui, Vilniaus rajono 1 notarų biurui dėl VAVA sprendimo panaikinimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo ir pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, bei restitucijos taikymo,                                                                    n u s t a t ė :IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kiniu prašė: panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-04-22 sprendimÄ Nr. 2.5-41-30025 ,, Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje mirusiam V.

N.‘‘ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo mirusiam V. N. perduodant jam neatlygintinai 5.65 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ , patenkantį į 5,65 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu 2009-06-22 Vilniaus m. 3-iojo notaro biuro notarės R. R. iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. 1631, kuriuo I. N. gavo 5,65 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemės plotÄ esantį 5,65 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarės Lilijos Å ilerienės patvirtintÄ 2009-07-09 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1- 5084, kuria I.

N. minėtÄ sklypÄ , esanti (duomenys neskelbtini), už 9000 Lt pardavė R. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine M. U., pripažinti negaliojančia 2010-04-27 hipotekos lakÅ¡to (hipotekos identifikavimo kodas 01/1/2010/00061.1.0), patvirtinto Vilniaus miesto 2-ojo notaro biuro notaro R. K. dalį, kuria R. U. ir M. U. žemės sklypÄ esantį (duomenys neskelbtini), įkeitė S. Å ., ir panaikinti Å¡ios lakÅ¡to dalies registracijÄ Hipotekos registre. Taikyti restitucijÄ natÅ«ra: įpareigojant R.

U. (a/k (duomenys neskelbtini) ir M. U. (a/k (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti valstybei 5,65 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ , esantį 5,65 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), įpareigoti I. N. (a/k (duomenys neskelbtini)) grÄ Å¾inti R. U. ir M. U. pagal 2009-07-09 pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 1-5084) gautÄ pinigų sumÄ -9000 Lt. Nurodo, kad ieÅ¡kinio reikalavimai suformuluoti atsižvelgiant į jo pareiÅ¡kimo metu turėtus duomenis: Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-04-22 sprendimu Nr. 2.5-41-30025 ,,Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje mirusiajam V.

N.‘‘ mirusiajam V. N. (mir. 2003-12-22) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusį savininko J. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ 7,34 ha (vertė 8918 Lt) žemės, esantį (duomenys neskelbtini). Å iuo sprendimu buvo nuspręsta mirusiajam V. N. atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį turtÄ - 7,34 ha žemės ir vietoj turėtos 7,34 ha žemės buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrÄ 5,65 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio paskirčiai (Å«kinių miÅ¡kų sklypai), esantį (duomenys neskelbtini). 2009-06-22 Vilniaus m. 3-iojo notaro biuro notarė R.

R. iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notarinio registro Nr. 1631, kuriuo I. N. paveldėjo minėtÄ 5,65 ha dydžio žemės sklypÄ , paskirtis: miÅ¡kų Å«kio, naudojimo bÅ«das: Å«kinių miÅ¡kų sklypai kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-07-09 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 5084 (sutartį patvirtino Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarė Lilija Å ilerienė) I. N. minėtÄ sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 9000 Lt pardavė R. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine M.

U., kurie 2009-07-13 Nekilnojamojo turto registre įregistravo savo nuosavybės teisės į minėtÄ 5,65 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame miÅ¡ko žemės plotas yra 5,65 ha. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010-03-22 raÅ¡tÄ nr. (16-2)-DS-2670) minėto VAVA sprendimo priėmimo metu nurodytame sklype esantis miÅ¡kas buvo priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu nr. 916 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo‘‘ pakeitimo.

Iš kartu su minėtu raštu Nr. (16-2)-D8-2670) pateiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-09 pažymos Nr. P1003-197S7 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miško plotų schemos fragmento, ir 2010-03-10 pažymos nr. 19797 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis matyti, kad minėtame sklype kadastro Nr. 4162/0100:3363 yra 5,65 ha valstybinės reikšmės miško plotas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d. numato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 str. 1 p. numato, kad miškai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. numato, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams, o to paties straipsnio 2 d. numato, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 6 str. 2 d., 4 d., 13 str. 1 p. miÅ¡kai, kurie yra priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, iÅ¡ piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , iÅ¡perkami valstybės, ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, t. y. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«du privación nuosavybėn jie neperduodami. Atsižvelgiant į tai, VAVA 2009-04-22 sprendimas, atkuriant mirusiajam V.

N. nuosavybės teises į buvusio savininko J. N. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ -7,34 ha žemės sklypÄ esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo vietoj turėtos žemės V. N. buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn 5,65 ha žemė sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriame sprendimo priėmimo metu buvo 5,65 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 str., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 6 str., 13 str. nuostatos.

Dėl Å¡ios priežasties minėtas VAVA sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir prieÅ¡taraujantis aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Panaikinus administracinį aktÄ . turi bÅ«ti panaikintos ir Å¡io akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. 2009-06-22 Vilniaus m. 3-iojo notaro biuro notarė R. R. iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , kuriuo I. N. paveldėjo minėtÄ 5,65 ha dydžio žemės sklypÄ , o 2009-07-09 pirkimo pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarės L.Å ilerienės pardavė R.

U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su M. U. už 9000 Lt. Kadangi minėtas žemės sklypas, užimtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ku, V. N. nuosavybėn buvo perduotas neteisėto VAVA sprendimo pagrindo, konstatuotina, kad tai buvo padaryta neteisėtai. Dėl Å¡ios priežasties, ir vadovaujantis principu, kad iÅ¡ ne teisės negali atsirasti teisė, minėtas žemės sklypas negalėjo bÅ«ti perduodamas kitų asmenų nuosavybėn. Todėl negaliojančiu pripažintinas 2009-06-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas (reg.

Nr. 1631), taip pat pripažinimÄ negaliojančia 2009-07-09 pirkimo pardavimo sutartis Nr. 1-50S4. Panaikinus neteisėtÄ VAVA sprendimÄ ir pripažinus negaliojančiais paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , bei pirkimo pardavimo sutartį, taikytina restitucija natÅ«ra, t. y. 5,65 ha žemės sklypas, esančio (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾intinas valstybės nuosavybėn. Tokiu bÅ«du atsakovai R. U. ir M. U. turi grÄ Å¾inti valstybei 5,65 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemės. Nurodo, kad 2010-04-20 ieÅ¡kinyje, atsižvelgiant į jo pateikimo metu galiojusius teisės aktus, atsakovu buvo nurodyta Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija.

Nuo 2010-07-01 VAVA funkcijos nuosavybės teisių atkÅ«rimo srityje perduotos Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, todėl Å¡i institucija yra įtraukta atsakovu Å¡ioje civilinėje byloje. Parengiamojo teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į atsakovo R. U. praÅ¡ymÄ , bei pateiktus duomenis apie tai, kad ginčo sklypui įregistruota hipoteka, o kreditoriumi nurodytas S. Å ., pastarasis asmuo, teismo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu Å¡ioje byloje. Ginčijant administracinio akto bei jo pagrindu įgytų nuosavybės teisių teisėtumÄ , tais pačiais argumentais ginčytini ir hipotekos lakÅ¡tai bei jų registracija.

VieÅ¡asis interesas nebÅ«tų tinkamai apgintas, jeigu, teismui patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus dėl VAVA sprendimo panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, pritaikius restitucijÄ valstybei grįžtų suvaržytas žemės sklypas, todėl ginčo žemės sklypo hipotekos lakÅ¡to (hipotekos identifikavimo kodas 01120100006110) dalis dėl ginčo sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimÄ negaliojančia, o jo pagrindu atlikta ginčo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipotekos registracija yra naikintina.

Atsakovai R. U. ir M. U., atlygintinai įsigydami ginčo sklypÄ , privalėjo elgtis apdairiai, rÅ«pestingai ir žinoti, bei vykdyti įstatymų reikalavimus, draudžiančius įgyti privačion nuosavybėn valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus, nėra pagrindo manyti, kad atsakovams R. U. ir M. U. nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma, jog ginčo sklypÄ , kuris visas yra užimtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, jie įsigyja iÅ¡ asmens, kuris neturi teisės jos perleisti, o jie neturi teisės jos įgyti.

Todėl atsakovai R. U. ir M. U. negali bÅ«ti atleisti nuo pareigos grÄ Å¾inti neteisėtai įgytÄ turtÄ teisėtam savininkui, t.y. valstybei. Hipoteka registruota 2010-04-29 pagal S. Å . 2010-04-27 pateiktÄ praÅ¡ymÄ , o ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2010-04-20, R. U. ir M. U. atsiliepimas į pareiÅ¡kimÄ teismui buvo pateiktas 2010-04-26. IÅ¡ to seka, kad hipoteka buvo registruota atsakovams R. U. ir M. U. jau žinant apie Å¡iÄ iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ . Byloje jau buvo priimta 2010-04-23 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-04 raÅ¡te Nr. 6270, hipotekos sandorių Å¡alys hipotekos raÅ¡te be kita ko patvirtino, „nėra jokių kitų įkeičiamo turto apribojimų ir apsunkinimų“, tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad atsakovai R. U. ir M. U., hipotekos registracijos procedÅ«rų metu neužsimindami apie laikinųjų apsaugos priemonių ginčo sklypui taikymÄ , nesielgė sÄ Å¾iningai, ir tai galėjo lemti patį sprendimÄ dėl hipotekos įregistravimo.

R. U. ir M. U. veiksmai Å¡ioje situacijoje vertintini kaip nesÄ Å¾iningi, turėję įtakÄ ne tik sprendimo dėl hipotekos įregistravimo priėmimui, bet galimai ir buvę nesÄ Å¾iningi kito atsakovo – S. Å . atžvilgiu, kuris apie pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį galėjo nežinoti. Atsakovas S. Å . privalėjo elgtis apdairiai, rÅ«pestingai ir žinoti, bei vykdyti įstatymų reikalavimus, draudžiančius įgyti privačion nuosavybėn valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus, o tuo pačiu ir tokį objektÄ pasirinkti prievolių užtikrinimo priemone.

IeÅ¡kovo atstovas palaikydamas ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti kaip pagrįstÄ ir įrodytÄ , bei paaiÅ¡kino, kad 2009-04-22 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko buvo priimtas sprendimas, atkurtos nuosavybės teisės neatlygintinai perduodant sklypÄ V. N. turto paveldėtojams. Po Å¡io sklypo įtraukimo į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ matyti, kad apie tokį veiksmÄ buvo žinoma VAVA, kurios teises nuo praėjusių metų perėmė Nacionalinė Žemė tarnyba.

Mano, kad to pakanka teismui konstatuot sprendimo neteisėtumÄ . Viskas buvo suderinta, žemėtvarkos projektas nepanaikina sprendimo neteisėtumo, tik leidžia kalbėt apie institucijų atsakomybę, dėl žalos atlyginimo. Teismų praktika yra susiformavusi, liečiančių valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ . Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko negalima perduoti privačion nuosavybės. Ginčijant VAVA sprendimus nereikalaujama ginčyti reformos projekto, kitų administracinių aktų. VAVA sprendimo ginčijimas yra pakankamas, nes jis yra pagrindas registruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre.

Konstitucija gina nuosavybę, kuri įgyta teisėtai. Konstatavus apskrities virÅ¡ininko administracijos akto neteisėtumÄ , toks nuosavybės įgijimas neturėtų bÅ«ti laikomas teisėtu. Visi vėliau sekę sandoriai pripažintini negaliojančiais.             Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba, bei jo atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ atkÅ«rimo įstatymas numato, kad žemės sklypai perduoti neatlygintinon nuosavybėn pagal sudarytus ir nustatyta tvarka patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Projektas yra specialusis tertitorijų planavimo dokumentas. Teisės aktuose numatyta jo derinimo ir rengimo tvarka. Pretendentui V. N. suprojektuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) vietovėje, projektas įsakymu patvirtintas. Projektas suderintas su Vilniaus miškų urėdija, projektas nėra nuginčytas. Projektas yra sklypo suformavimo dokumentas. Mano, kad nenuginčijus jo, negalima tenkinti ieškinio. Prašom atmesti ieškinį. Kada buvo pradėtas rengti projektas, nežino, apskrities viršininko įsakymai skelbiami internete.

ProjektÄ rengė individuali M. A. įmonė „Arensta‘‘. Å ioje byloje žalos klausimas nekeliamas. Laisvos žemės fondÄ Å¡iuo atveju parengia projekto autorius, jis parengia planÄ duomenis, žiniaraščius, o tvirtinama apskrities virÅ¡ininko įsakymu. Duomenys dėl laisvos žemės fondo j gaunami iÅ¡ žemėtvarkos skyriaus. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, žemė grÄ Å¾inama natÅ«ra nedelsiant.

Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grÄ Å¾inama, bei kompensuojama natÅ«ra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat bÅ«du perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas. Žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Žemėtvarkos projektÄ rengia įmonė, turinti kvalifikacinį leidimÄ rengti žemėtvarkos projektus, iÅ¡duotÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-07 nutarimo Nr. 1093 „Dėl Kvalifikacinių leidimų dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus iÅ¡davimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka ir sudariusi sutartį su apskrities virÅ¡ininku dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje.

Žemėtvarkos projekte suformuojami grÄ Å¾inami, perduodami, arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai, taip pat parduodami ir iÅ¡nuomojami iÅ¡ valstybės žemės sklypai. Žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procesas susideda iÅ¡ etapų:

1) grÄ Å¾inamos natÅ«ra žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio pažymėjimas žemėtvarkos projekto plane, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai nereikalaujama žemėtvarkos projekto patvirtinimo;

2) žemėtvarkos projekto parengiamieji darbai:

3) projektavimo darbai;

4) žemėtvarkos projekto svarstymas, derinimas ir patvirtinimas;

5) žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje;

6) duomenų žemės nuosavybės ar naudojimo įteisinimui parengimas;

7) baigiamieji darbai: dokumentų tekstinės bei grafinės dalies sutvarkymas. Pretendentas V. N. pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytÄ asmenų, įsigyjančių žemę. miÅ¡kÄ ir vandens telkinius, eilę. priskirtas 9 eiliÅ¡kumo grupei. Ginčo žemės sklypas buvo suprojektuotas, kaip tai nustatyta Reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje ir 20 straipsnyje, patvirtintas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008-05-09 įsakymu Nr. 2.3-5309-(41) ,,Dėl Nemėžio seniÅ«nijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone‘‘.

Pagal šį patvirtintÄ Å¾emėtvarkos projektÄ . Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2009-04-22 priėmė sprendimÄ Nr. 2.5-41-30025. IeÅ¡kovas neginčija žemės sklypo suformavimo dokumentų, todėl, neįrodžius, kad ginčijamas sprendimas priimtas neteisėtų administracinių aktų pagrindu, nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje", t.y.

Žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo derintas su atsakingomis institucijomis, tarp jų ir su Valstybės įmone Vilniaus miÅ¡kų urėdija. Å ios įstaigos projektų derinimo inžinierius pasirašė žemėtvarkos projekto plane. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros pateiktame VÄ® Registrų centro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodoma, kad žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius matavimus. IeÅ¡kovas, ginčydamas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-04-22 sprendimÄ Nr. 2.5-41-30025 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) Vilniaus mieste mirusiajam V.

N.‘‘ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 5,65 ha ploto sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nenurodo konkrečios Å¡io sklypo buvimo vietos, todėl skundo tenkinimo atveju sprendimo įvykdyti nebus galimybės. IeÅ¡kovas ginčydamas privačiam asmeniui priklausančio žemės sklypo nuosavybės teisę, turėjo konkrečiai suformuluoti reikalavimus ir nurodyti tikslias ginčo objekto ribas (pateikti VÄ® Registrų centras įregistruotÄ ginčijamo žemės sklypo geodezinių matavimų bylÄ ).

Todėl praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.    Atsakovas R. U. su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad prokuroras pripažino, kad jis neanalizavo tų aplinkybių, dėl kurių minėtas žemės sklypas atsirado tarp valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų žemės plotų. Apskrities virÅ¡ininko įsakymas yra neteisėtas, nepriklausomai nuo to, kad žemėtvarkos projektas buvo suderintas su visom institucijomis. IeÅ¡kovas preziumuoja, kad remiantis tam tikrais nutarimais, miÅ¡kas grÄ Å¾intas neteisėtai.

Kokiu pagrindu pakliuvo į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus, neatsakė ieÅ¡kovo atstovas. Žemės reforma eina į pabaigÄ , ir jam, kaip sÄ Å¾iningam įgijėjui, nėra aiÅ¡ku kokiu bÅ«du bus kompensuota, ar natÅ«ra, ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Žala atsirado dėl valdininkų klaidų, jei teismas nutars ieÅ¡kinį tenkinti, neaiÅ¡ku kas žalÄ kompensuos. Sklypo vertė, pagal Registro centro  duomenis, vos ne 5 kartus didesnė, nei nurodyta sandorio metu, tai viena atsakovių turėtų grÄ Å¾inti didesnę sumÄ . Žino, kad teismui yra pateikti dokumentai, kad yra I.

N. įsiskolinimai komunalinių paslaugų tiekėjams, jokio turto ji neturi, gyvena iÅ¡ pensininkės paÅ¡alpos, turi iÅ¡laikytinių, moka savivaldybei už bÅ«stÄ , perspektyvos atgauti pinigus miglotos, arba nerealios. Sklypo rinkos vertė yra didesnė. Sumokėjo 9000 lt. Hipotekos registre nurodyta, kad yra vienas skolininkas bankui, ieÅ¡kovas laidavo už tÄ skolininkÄ , informavo kreditorių, kad dalis turto areÅ¡tuota. PirmÄ kartÄ kilo susirÅ«pinimas, kad atgaut Å¡ituos pinigus. Buvo pokalbis, kad reikėtų pateikti papildomus užtikrinimus pinigų sumai, kad ji bÅ«tų grÄ Å¾inta.

Yra toks skolininkas R. S., kuris laidavo už jį. S. Å . skola negrÄ Å¾inta. Panaikinus hipotekÄ , nėra aiÅ¡ku, kaip bus su grÄ Å¾inimo užtikrinimu. Buvo sutarta dėl termino pratęsimo.      Atsakovo S. Å . atstovė advokatė su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad hipoteka - tai ne prievoliniai santykiai, tai yra daiktinė teisė, kuri seka paskui daiktÄ . Kreditorius užsitikrina savo skolinį įsipareigojimÄ padengti iÅ¡ daikto. Visi klausimai regreso tvarka turi bÅ«ti kitos bylos pagrindas.

Valstybė  iÅ¡ieÅ¡kos iÅ¡ kaltų asmenų, jei ieÅ¡kinys bus patenkintas. IeÅ¡kinys nepagrįstas nei faktinėm aplinkybėm, nei teisiniais argumentais, jis yra atmestinas. Prokuroras kreipėsi dėl vieÅ¡o intereso gynimo ir vieÅ¡as interesas ginamas sekančiai - kadangi yra Vyriausybės nutarimas, kuriame atitinkamas žemės plotas yra įtrauktas į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų ploto schemÄ , tai Å¡ita privati nuosavybė yra prieÅ¡taraujanti vieÅ¡am interesui. Egzistuoja lygiai tokios pat galios Vyriausybės nutarimas 1997-10-23 Nr. 1154, Konstitucinis teismas taip pat yra pasisakęs - 2007-09-08 nutarimas byloje Nr.44/04-10/06.

Aplinkybės netirtos. LR Konstitucija gina privačiÄ nuosavybę. Prokuroras yra valstybės tarnautojas ir yra tam tikri įstatymai, ir turime gerbti tam tikrus interesus ir lÅ«kesčius. Byloje nėra duomenų, kad privatÅ«s asmenys bÅ«tų pažeidę tam tikrus interesus. Nuosavybė jiems atsirado perduodant grÄ Å¾intinÄ turtÄ jie nuosavybės nesukÅ«rė. Tik teisinga tai, kad žemėtvarkos projekto nereikia naikinti atskirai. Dėl ieÅ¡kinio dalyko - visam ieÅ¡kinyje nėra nurodyta nei vieno LAT praktikos pavyzdžio, kur galutinai suformuota praktika dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų, kurie yra ne miesto teritorijoje.

Miesto miÅ¡kai - iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė. Tačiau ne miesto miÅ¡kas, kad bÅ«tų valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ku, jis turi turėt kažkokį statusÄ . NeaiÅ¡ku, kas lėmė, kad Å¡itÄ miÅ¡kÄ reikėjo priskirti prie valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų. Suderinimai yra visų institucijų. Byloje privati teisė nėra ginama. Prokuroras neatsako nei už niekÄ , nes nėra nei žyminio mokesčio, nei iÅ¡ jo regreso tvarka kas nors bus iÅ¡reikalauta. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nežino, kas pirmiau pradėta rengti ar schema, ar matininkas parengė žemėtvarkos projektÄ .

Jei yra kažkoks Vyriausybės nutarimas, kuris sako - šita nuosavybė yra valstybės, tai teismo kompetencija yra suabejoti, ar šis nutarimas pažeidžia Konstitucijos. Privati nuosavybė registruota viešajame registre. Sandoriai patvirtinti notaro, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.                    Atsiliepime atsakovas S. Š. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad R. U. ir M. U., laikydamiesi visų tuo metu galiojusių įstatymų ir kitų teisės aktų iš I.

N. įsigijo žemės sklypÄ . Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra buvo tinkamai iÅ¡laikyta, t.y. paruoÅ¡ti nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos dokumentai nustatyta tvarka buvo suderinti su atitinkamomis institucijomis, jokių pastabų dėl pateikto projekto nebuvo pateikta, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nuosavybės teisų atkÅ«rimo procese I. N. bÅ«tų veikusi nesÄ Å¾iningai ir bÅ«tų dariusi įtakÄ tam, kad jai neteisėtai bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės, juo labiau, kad taip bÅ«tų elgęsi R.

U. ir M. U., kurie nuosavybės teisių į žemės sklypÄ atkÅ«rimo procese nedalyvavo, o tik pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo šį žemės sklypÄ . Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra kreipėsi į teismÄ ne tik dėl 2009-02-23 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo Nr. 2.5-41-29633, kuriuo nuosavybės teisės į žemės sklypÄ atkurtos I. N., bet ir dėl 2009-02-23 sprendimo Nr. 2.1-41-29634, kuriuo nuosavybės teisės į žemės sklypÄ atkurtos S. N. bei dėl 2009-02-23 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo Nr. 2.5-41-29633, kuriuo nuosavybės teisės į žemės sklypÄ atkurtos R.

U.. Nuosavybės teisės į žemės sklypus atkurtos galimai pažeidžiant įstatymo reikalavimus keliems atskiriems asmenims, todėl akivaizdu, jog tai yra ne minėtų asmenų nesÄ Å¾iningų veiksmų pasekmė, bet Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos kaltė. Pagal teismų praktikÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai, kaip institucijai tuo metu turėjusiai teisę priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo taikomi daug aukÅ¡tesni teisės žinojimo standartai, t.y.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos prerogatyva nustatyti, kad miÅ¡ko žemės sklypai yra valstybinės reikÅ¡mės sklypai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikai arba tai, kad įjuos nuosavybės teisės gali bÅ«ti atkurtos. IeÅ¡kovas teismo praÅ¡o žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-2129 tarp I. N. ir R. U., bei M. U. pripažinti negaliojančia, tačiau ieÅ¡kovo motyvai, kad R. U. ir M. U., pirkimo-pardavimo sutartimi įsigiję ginčo sklypÄ , privalo elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, bei žinoti ir vykdyti įstatymų reikalavimus, jiems tenka pareiga įsitikinti, kad pagal įstatymÄ nebuvo kliūčių nuosavybės atkÅ«rimui natÅ«ra, bei žemės sklypo įsigijimui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktikÄ , kad asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iÅ¡ neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, gali bÅ«ti pripažintas nesÄ Å¾iningu įgijėju. R. U. ir M. U., neturintys specialisto iÅ¡silavinimo, realiai neturėjo galimybės patys nustatyti, kad miÅ¡ko žemės sklypas, kurį jie perka, galimai patenka į valstybiniams miÅ¡kams priskiriamÄ teritorijÄ - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarime Nr. 916 ,,Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo‘‘ 58 priede pateikiama valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schema ne specialistui yra nesuprantama.

R. U. ir M. U. ne patys atkÅ«rė nuosavybės teises, bet įsigijo žemės sklypÄ iÅ¡ I. N., todėl su nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesu, bei proceso dokumentacija sutuoktiniai nebuvo ir neturėjo bÅ«ti supažindinti. IeÅ¡kovas nepateikia jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis galima bÅ«tų teigti, kad R. U. ir M. U. buvo nesÄ Å¾iningi žemės sklypo įgijėjai iÅ¡skyrus prielaidÄ , jog jie turėjo ar galėjo žinoti apie tai, kad nuosavybės teisės I. N. atkurtos nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

Nuosavybės teisė į žemės sklypÄ atkurta 2009-04-22; žemės pirkimo-pardavimo sutartis tarp I. N. ir R. U., bei M. U. pasiraÅ¡yta 2009-07-09, sutuoktiniai paskolos sutartį su kreditoriumi pasirašė 2009-12-03. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra buvo pasibaigusi prieÅ¡ 8 mėnesius, žemės sklypo savininkai buvo pasikeitę prieÅ¡ pusmetį, kreditorius Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre patikrino, ar nekilnojamajam turtui nebuvo nustatyti apribojimai, be to, notaras patikrinęs ar nėra kliūčių sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo: sutartį bei sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ patvirtino Å¡iuos sandorius.

Atsižvelgiant į tai, prokuroro ieÅ¡kinyje sÄ Å¾iningam kreditoriui, kuris kaip prievolės užtikrinimo bÅ«dÄ pasirenka žemės sklypų apsunkinimÄ hipoteka, keliamas reikalavimas domėtis buvusių žemės sklypo savininkų nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra, bei nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ros atitikimu įstatymams yra apskritai nelogiÅ¡kas. 2009-12-03 dienÄ S. Å . ir R. U. bei M. U. pasirašė paskolos sutartį, pagal kuriÄ kreditorius S. Å . paskolino R. U. ir M. U. 150 000 Lt sumÄ .

PasiraÅ¡ant paskolos sutartį, buvo susitarta ir dėl žemės sklypų apsunkinimo hipoteka, kaip prievolės užtikrinimo bÅ«do. Vadovaujantis minėta paskolos sutartimi 2010-04-27 skolininkai įkeitė 3 žemės sklypus, tarp jų ir žemės sklypÄ kadastrinis numeris: (duomenys neskelbtini), kuris Å¡alių susitarimu įvertintas 50 000 litų. Tai, kad sutartinės hipotekos lakÅ¡tas pasiraÅ¡ytas 2010-04-27 nesuteikia teisės spręsti, jog hipoteka įregistruota nesÄ Å¾iningai. Kreditorius nežinojo, jog dėl žemės sklypų yra kilęs ginčas, dėl ginčo objektu esančio žemės sklypo bei kitų sklypų įkeitimo buvo susitarta pasiraÅ¡ant paskolos sutartį, t.y. 2009-12-03 dienÄ , o sutartinės hipotekos lakÅ¡tas pasiraÅ¡ytas ir hipotekos skyriui pateiktas paskolos sutarties Å¡alims patogiu metu, t.y. 2010-04-27 dienÄ .

S. Å ., kaip civilinių teisinių santykių subjektas, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jo pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, neprieÅ¡taraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos. Teismo sprendimas neturėtų įtakoti S. Å ., kaip sÄ Å¾iningo kreditoriaus teisių į hipoteka apsunkintÄ turtÄ . Prokuroras be kitų reikalavimų siekia įpareigoti sÄ Å¾iningus nekilnojamo turto įgįjėjus R.

U. ir M. U. grÄ Å¾inti žemės sklypÄ , o taip pat panaikinti sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ , kuriuo įkeistas ginčo sklypas ir taip pažeisti sÄ Å¾iningo kreditoriaus S. Å . interesus. Net ir teismui pripažinus, kad žemės sklypas patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotÄ , tokie ieÅ¡kovo reikalavimai yra neproporcingi siekiamam tikslui, o konstitucinės vertybės prieÅ¡prieÅ¡inamos.          Atsakovė I. N. su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad žemė atiteko vyrui paveldint, buvo susitarimas, kad jam duotų tÄ sklypÄ .

Po to jis mirė. Jis pardavinėjo tÄ Å¾emę, prieÅ¡ mirdamas pasakė, kad iÅ¡ Urbanavičiaus paėmė kažkokiÄ sumÄ pinigų, Susitarimas 9000 lt, o kokiÄ sumÄ paėmė, nepasakė. 9000 Lt gražinti jai yra nerealu. Skolos didelės. Antstolis iÅ¡skaičiuoja. Pensija 800 Lt, pragyvenimui lieka 200 Lt.         Atsakovė M. U. su ieÅ¡kiniu nesutiko.         Trečiojo asmens aplinkos ministerijos atstovė su ieÅ¡kiniu sutiko. PaaiÅ¡kino, kad palaiko prokuratÅ«ros ieÅ¡kinį.

Konstitucija gina nuosavybės teises, ginama privati nuosavybė, ginama ir valstybinė nuosavybė. Pirmiau nei buvo atkurtos nuosavybės teisės, Å¡i teritorija buvo priskirta prie valstybinės reikÅ¡mės plotų. Teismų praktikoje, LAT praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant klausimus dėl apskrities virÅ¡ininko įsakymų, reikia vadovautis tais teisės aktais, kurie galiojo sprendimo priėmimo metu. Sprendimo priėmimo metu galiojo MiÅ¡kų įstatymas, Žemės įstatymas, Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas.

Nuosavybės teisės negali bÅ«ti atkuriamos į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ . Ginčo teritorija nuo 2006 metų tapo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų ir yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė. į jÄ nuosavybės teisės negalėjo bÅ«ti atkurtos. Sprendimai prieÅ¡taraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms turi bÅ«ti panaikinti. Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ draudžiama perleisti privación nuosavybėn. Ä® argumentÄ , kad nėra praktikos dėl rajono miÅ¡kų, pažymėjo, kad yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-04 A525-1094 bei A858-859 2010-05-17 dienos nutartis.

Dėl sÄ Å¾iningų įgijėjų interesų gynimo yra pasisakęs LAT 2010-10-25 3K-3-417. Mano, kad atsakovo argumentai atmestini. IÅ¡imtinė valstybinė nuosavybė negali bÅ«ti paliekama privačiai nuosavybei, o dėl atsakovo R. U. pasisakymo dėl turto vertės - yra vertė sandorio sudarymo metu, vidutinė rinkos vertė buvo 50 182 lt. Teiginys, kad 5 kartus virÅ¡ija sandorio kainÄ , mano, kad nepagrįstas ir atmestinas. Kas pasiÅ«lė priskirti miÅ¡kÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams pasakyti negali, bet gali pasakyti, kad pagal miÅ¡kų įstatymÄ Vyriausybei yra suteikti įgaliojimai priskirti miÅ¡kus valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.

Dėl faktinio pagrindo - teritorijas priskiriant prie valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų, tai nebuvo (2006 metais) privačios nuosavybės sklypai. Å iame sklype nebuvo natÅ«rinės teisės. Todėl dėl nuosavybės teisių gynimo - teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ egzistavo kitoje vietoje, o ne ginčo vietoje. SklypÄ turėjo kažkur kitur, tik realizuojant nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ buvo suteiktas neteisėtai ginčo sklypas. Galima atkurti nuosavybę ir kitais bÅ«dais,  pavyzdžiui kompensavimu, nuosavybės teisės turėjo bÅ«ti atkurtos tokiu bÅ«du, koks nepažeistų įstatymo.

Pagrindo suabejoti konstitucingumu nėra, nes tai nebuvo natÅ«rinė teritorija. 2009 metais buvo priimtas virÅ¡ininko administracijos sprendimas, kuomet galiojo Vyriausybės nutarimas dėl priskyrimo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. Byloje yra pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas 2006-11-20 raÅ¡tas Nr. (12-2)D8-9479. Atsiliepime nurodė, kad pagal Valstybinės miÅ¡kų tarnybos (2010-02-20 raÅ¡tu Nr. 319) pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre yra įregistruota Vilniaus miÅ¡kų urėdijos JuodÅ¡ilių girininkijos 126 kvartalo taksaciniai miÅ¡ko sklypai Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo" pakeitimo (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2006, Nr. 100-3881) (toliau - Nutarimas 916) priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir dalis jų patenka į ginčo sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2010-03-10 pažymÄ Nr. 19797, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybes kadastro valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos fragmentas 2010-03-09 Nr. P1003-19787 patvirtina, kad į žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka 5,65 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas. Lietuvos apeliacinis teismas 2009-02-17 nutartyje Nr. 2A-138/2009 yra nurodęs, kad abejoti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais dėl ginčo sklype esančio valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto nėra pagrindo.

Todėl manytina, kad byloje yra pateikti neginčijami įrodymai, kad ginčo žemės sklype yra 5,65 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje ir Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkte taip pat nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai yra kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.

Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypas buvo perleistas privačion nuosavybėn po Nutarimo 916 priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 str. nustatyta, kad miÅ¡kai yra iÅ¡perkami valstybės ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos, jeigu jie yra priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.

Todėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-04-22 sprendimas Nr. 2.5-41-30025 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje mirusiajam V. N.‘‘, kuriuo perleidžiamas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas privačion nuosavybėn (atkuriant nuosavybės teises) yra neteisėtas. Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas, perleisdamas nuosavybės teises į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , pažeidė Å¡ias imperatyvias teisės aktų normas:- Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 str. reikalavimus, kurio 4 d. nurodyta, kad miestų miÅ¡kai yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai5 o valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 6 str. ir 13 str. reikalavimus.

Å io įstatymo 6 str. 2 d. nustatyta, kad miÅ¡kas grÄ Å¾inamas natÅ«ra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, iÅ¡skyrus miÅ¡kus, pagal Å¡io įstatymo 13 str. priskirtus valstybės iÅ¡perkamiems. Å io įstatymo 13 str. 1 d. 1 ir 3 p. nurodyta, kad miÅ¡kai iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 str. nurodytų piliečių iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 str., jeigu jie priskirtini valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, taip pat jeigu jie priskirtini miestų miÅ¡kams.

IÅ¡vardintų miÅ¡kų sÄ raÅ¡us su juose nurodytais miÅ¡kų plotais tvirtina Vyriausybė. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str., kuriame nurodyta, kad Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir, kad Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Todėl, mÅ«sų manymu, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-04-22 sprendimas Nr. 2,5-41-30025, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ yra neteisėtas ir turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, tuomet turi bÅ«ti taikoma restitucija natÅ«ra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ grÄ Å¾inant Lietuvos valstybei.

Pripažinus negaliojančiu administracinį aktÄ (Å¡iuo konkrečiu atveju panaikinus Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-04-22 sprendimÄ Nr. 2,5-41-30025), iÅ¡nyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų bÅ«ti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, bei taikytina restitucija. Kai administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu t.y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iÅ¡ tokio administracinio akto, gali bÅ«ti pripažįstamas nesÄ Å¾iningu.

Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimo administracinio akto prieÅ¡taravimÄ Ä¯statymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sÄ Å¾iningumu. Pardavėjas nuosavybės teises įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančius administracinius aktus, todėl jis neturėjo teisės perleisti tokiu bÅ«du įgyto nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims. Pagal visuotinai pripažįstamÄ teisės principÄ niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi.

Negalima tokia teisinė situacija, kai valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis daiktas (valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas) kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui. Civilinio kodekso 4.7 str. 2 d. numatyta, kad iÅ¡imtine valstybės nuosavybe esantys daiktai yra iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos, todėl asmenys, sudarę sandorius dėl iÅ¡imto iÅ¡ civilinės apyvartos daikto (valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko), negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais įgijėjais.        Tretieji asmenys Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro notaras T.P.Vėlyvis ir Vilniaus m. 2 notarų biuro ir Vilniaus m. 3 notarų biuro notarai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

                                 IeÅ¡kinys tenkintinas.                    Kaip nustatyta byloje surinktais dokumentais, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-04-22 sprendimu Nr. 2.5-41-30025 ,,Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje mirusiajam V. N.‘‘ mirusiajam V. N. (mir. 2003-12-22) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusį savininko J.

N. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ 7,34 ha (vertė 8918 Lt) žemės, esantį Akmenytės kaime, Nemėžio seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje. Å iuo sprendimu buvo nuspręsta mirusiajam V. N. atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį turtÄ - 7,34 ha žemės ir vietoj turėtos 7,34 ha žemės buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrÄ 5,65 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio paskirčiai (Å«kinių miÅ¡kų sklypai), esantį (duomenys neskelbtini), (b.l. 10, I tomas). 2009-06-22 Vilniaus m. 3-iojo notaro biuro notarė R.

R. iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , kuriuo I. N. paveldėjo minėtÄ 5,65 ha dydžio žemės sklypÄ , paskirtis: miÅ¡kų Å«kio, naudojimo bÅ«das: Å«kinių miÅ¡kų sklypai kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 12-13, I tomas), 2009-07-09 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 5084 (sutartį patvirtino Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarė L.Å ilerienė) I. N. minėtÄ sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 9000 Lt pardavė R. U. ir M. U. (b.l. 14-18, I tomas), atsakovai M.

U. ir R. U. 2009-07-13 VÅ Ä® R. C. įregistravo savo nuosavybės teisės į 5,65 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame miÅ¡ko žemės plotas yra 5,65 ha. ( b.l. 20-21, I tomas). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010-03-22 raÅ¡tÄ nr. (16-2)-DS-2670) minėto VAVA sprendimo priėmimo metu nurodytame sklype esantis miÅ¡kas buvo priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu nr. 916 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo‘‘ pakeitimo.

IÅ¡ kartu su minėtu raÅ¡tu Nr. (16-2)-D8-2670) pateiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2010-03-09 pažymos Nr. P1003-197S7 apie grafinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotų schemos fragmento, ir 2010-03-10 pažymos nr. 19797 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis matyti, kad minėtame sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra 5,65 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas. ( b.l. 6-9) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-04-29 įregistravo hipotekos lakÅ¡tÄ 01120100006110, kuriuo R.

U. ir M. U., užtikrindami iki 2010-12-03 suteiktos paskolos pagal 2009-12-03 Å¡alių sudarytos paskolos sutartį grÄ Å¾inimÄ , įkeitė S. Å . R. U. bei M. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį ginčo žemės sklypÄ unikalus Nr. 4400-1854-6160 (b.l. 93-105, I tomas).            LR Konstitucijos 47 str. nustato, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal ginčijamo administracinio akto priėmimo metu galiojusių įstatymų:

LR MiÅ¡kų įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas tai tame tarpe ir kiti miÅ¡kai Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams; pagal LR Žemės įstatymo 4str., Lietuvos Respublikai iÅ¡imtinės nuosavybės teise priklauso žemė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams; Lietuvos Respublikai iÅ¡imtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima; pagal LR Žėmės reformos įstatymo 14 str., miÅ¡kai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams; pagal Piliečių nuosavybės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau AtkÅ«rimo įstatymo) 6 str. 2,4 d.d., 13 str. 1p., miÅ¡kai, kurie yra priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, taip pat miestų miÅ¡kams, iÅ¡ piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , iÅ¡perkami valstybės, ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 str., t.y. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«du privačion nuosavybėn jie neparduodami.            LR Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, jog miÅ¡kai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miÅ¡kų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės iÅ¡likimo bei raidos sÄ lyga, tautos gerovės pagrindas, pagal KonstitucijÄ natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės, jų apsauga bei gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (LR Konstitusinio Teismo 2005-05-13 ir 2006-03-14 nutarimai).

Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai yra priskirti iÅ¡imtinai valstybės nuosavybei, todėl ir atkuriant nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ tokie miÅ¡kai negali bÅ«ti perduodami privačion nuosavybėn. Nuosavybės teises atkurianti institucija kartu yra atsakinga už žemės reformÄ valstybėje. Žemės reformos tikslas yra pakeisti žemės nuosavybės santykius (Žemės reformos įstatymo 2 straipsnis). Nuosavybės teisių atkÅ«rimas į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės reformos sudedamoji dalis, todėl sprendžiant kokiu bÅ«du bus vykdomas nuosavybės teisių atkÅ«rimas, įgaliota institucija turi atsižvelgti į visus žemės reformos laikotarpiu vykstančius procesus.

Pažymėtina, kad Å¡ie procesai vyksta tuo pat metu, todėl tiek atkuriant nuosavybė teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , tiek parduodant valstybinę žemę, tiek priimant sprendimÄ iÅ¡pirkti žemę, valstybės institucijos turi veikti taip, kad viena konstitucinė vertybė nebÅ«tų ginama pažeidžiant kitas vertybes. Pareiga saugoti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus kaip iÅ¡imtinę valstybės nuosavybę turi ne tik specialai miÅ¡kus prižiÅ«rinčios ir saugančios valstybės institucijos, bet ir institucija, kuri įpareigota vykdyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ .

Priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į miÅ¡kÄ grÄ Å¾inant jį natÅ«ra bÅ«tina sistemiÅ¡kai taikyti ne tik AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas, bet ir MiÅ¡kų įstatymÄ , kurio nuostatos yra susijusios su AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnyje nustatytu reguliavimu dėl valstybės iÅ¡perkamų miÅ¡kų (LR Aukščiausiojo Teismo 2010-02-05 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-47/2010). Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, darytina iÅ¡vada, kad VAVA, priimdama ginčijamÄ 2009-04-22 sprendimÄ Nr. 2.5-41-30025 dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, V.

N. perduodant jam neatlygintinai 5,65 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ , patenkantį į 5,65 ha žemės sklypÄ , esantį Klonių kaime, Nemėžio seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, pažeidė LR Konstitucijos 47 str., bei aukščiau nurodytų įstatymų normas, t.y. imperatyviÄ sias teisės normas bei visuomenės interesÄ iÅ¡saugoti atitinkamas bendrÄ sias vertybes visos visuomenės narių poreikiams tenkinti. CK 1.80 str.1d. nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris niekinis ir negalioja; pagal Å¡io straipsnio 2 d., tuomet, kai sandoris negalioja, viena Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija).

Administracinio akto, prieÅ¡taraujančio imperatyviosioms teisės normoms panaikinimas sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu, o teismas pripažinęs sandorį niekiniu ex officio turi iÅ¡spręsti restitucijos klausimÄ (LR Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2004-12-01 civ.byla Nr.3K-3-662/2004, 2006-05-16 civ.byla Nr.3K-3-328/2006, 2006-01-03 civ.byla Nr.3K-7-4/2006, 2007-06-05 civ.byla Nr.3K-3-149/2007, 2009-11-26 civ.byla Nr.3K-3-532/2009 ir kt.).                    Vadovaujantis CK 4.95 str., savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo.

CK 6.145 str. 1 d. nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims. (CK 6.146 str.). Panaikinus iÅ¡ dalies administracinį aktÄ â€“ 2009-04-22 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimÄ Nr. 2.5-41-30025, turi bÅ«ti panaikintos Å¡io akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, 5,65 ha žemės sklypas turi bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, bei tuo pačiu pripažintinas negaliojančiu 2009-06-22 Vilniaus m. 3-iojo notaro biuro notarės R.

R. iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. 1631, kuriuo I. N. a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo 5,65 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemės plotÄ esantį 5,65 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), pripažįstant negaliojančia Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarės L.Å ilerienės patvirtintÄ 2009-07-09 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1- 5084, kuria I. N. sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) už 9000 Lt pardavė R. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine M.

U., pripažįstant negaliojančia 2010-04-27 hipotekos lakÅ¡to (hipotekos identifikavimo kodas 01/1/2010/00061.1.0), patvirtinto Vilniaus miesto 2-ojo notaro biuro notaro R. K. dalį, kuria R. U. ir M. U. žemės sklypÄ esantį (duomenys neskelbtini), įkeitė S. Å ., ir panaikinti Å¡ios lakÅ¡to dalies registracijÄ Hipotekos registre. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iÅ¡ CK 6.241. str. 1 d. nurodytų iÅ¡imčių, kai be pagrindo įgytas turtas negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas, taigi atsakovas privalo grÄ Å¾inti žemės sklypo dalį įgytÄ be teisinio pagrindo.   Byloje nėra reikÅ¡mingas palikimÄ priėmusio įpėdinio - atsakovės I.

N. sÄ Å¾iningumas ar nesÄ Å¾iningumas, nes įpėdinis turtÄ Ä¯gijo neatlygintinai (CK 4.96 str.3d.), be to restitucijos taikymo bÅ«tinumas teisiogiai iÅ¡plaukia iÅ¡ LR Konstitucijos 47 str. Todėl, nagrinėjamu atveju CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 2d., netaikytinos. Teismas pažymi, kad pagal CK 4.96 str. ir teismų praktikÄ , sÄ Å¾iningu įgijėju laikomas asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad daiktas įgyjamas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn. Neturėjimas teisės perleisti daiktÄ yra įgijėjo teisių atsiradimo kliÅ«tis, daiktÄ perleidžiantis asmuo gali neturėti teisės perleisti daikto, jeigu jo perdavimÄ draudžia ar riboja imperatyviosios įstatymo nuostatos.

Kiekvienas asmuo turi žinoti ir vykdyti įstatymus. Jis negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu, nes valstybėje įstatymai yra skelbiami (LR Aukščiausioj Teismo nutartys: 2007-06-22 civ.byloje 3K-3-294/2007, 2008-06-25 civ.byloje Nr.3K-3-346/2008 ir kt.). Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, atmestini atsakovų argumentai dėl jų sÄ Å¾iningumo. Nustačius, kad nuosavybės teisė buvo įgyta neteisėtai, asmens teisės į ginčo nuosavybės objektÄ negali bÅ«ti ginamos taip pat kaip ir teisėtai įgyta nuosavybė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad neteisėtai įgytas turtas netampa jį įsigijusio asmens nuosavybe; taigi toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, saugomų pagal KonstitucijÄ (Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad ne teisės pagrindu teisė negali atsirasti (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimas). Žemės reformos žemėtvarkos projektai pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas (LR Žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr.207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 2 p.), kartu tai atskirais atvejais bÅ«tinas dokumentas, kad bÅ«tų priimtas atitinkamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo aktas.

Atkreiptinas dėmesys, jog žemės reformos projektas ir kiti žemės sklypo suformavimo dokumentai nesukelia tokių teisinių pasekmių kaip VAVA sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, o bÅ«tent VAVA sprendimas yra pagrindas įregistruoti pretendento nuosavybės teisę į jam suformuotÄ ir perduotÄ Å¾emės sklypÄ (LR Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2009-12-11 civ.byloje Nr.3K-3-559/2009, 2010-02-05 civ.byloje Nr.3K-3-47/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-25 nutartis byloje Nr.A-525-19/2010).

Be to, kaip jau pasisakyta aukščiau, VAVA priimant ginčijamÄ sprendimÄ negalėjo nepaisyti LR Konstitucijos 47 str., AtkÅ«rimo įstatymo 6, 13 str str, MiÅ¡kų įstatymo 4 str., Žemės įstatymo 4 str., Žemės reformos istatymo 14 str. LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 nuostatų. IeÅ¡kovo pateikti oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, paminėti aukščiau (b.l. 6-9, t. I) nėra nuginčyti ar paneigti ir patvirtina, jog 5,65 ha žemės sklype yra ginčijamas 5,65 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas, yra nurodyta jo dislokacijos vieta, dydis, kadastrinis numeris.

Ä®gyvendinant MiÅ¡kų įstatymÄ buvo patvirtinti LR miÅ¡kų valstybės kadastro nuostatai (LR Vyriausybės 2003-10-09 nutarimas Nr.1255), kuriuose nustatyta, kad LR miÅ¡kų valstybės kadastrÄ sudaro miÅ¡ko masyvų duomenų bazė, suformuota naudojantis sklypų duomenų baze, sudaryta valstybinės miÅ¡kų inventorizacijos duomenų pagrindu. LR miÅ¡kų valstybės kadastro objektas yra LR miÅ¡kai, o Å¡io kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė miÅ¡kotvarkos tarnyba (nuostatų 4,7,15 p.p.).

Pagal CK 1.109 str. civilinių teisių objektu gali bÅ«ti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miÅ¡ko plotai, augmenijos ir gyvÅ«nijos objektai. LR Aukščiausiasis Teismas 2009-12-11 nutartyje civ.byloje Nr.3K-3-559/2009 iÅ¡aiÅ¡kino, kad CK 1.109 straipsnyje nustatytas reikalavimas miÅ¡ko plotams – kad jie bÅ«tų apibrėžti. Taigi miÅ¡kui apibrėžti bÅ«tini kriterijai yra jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis.             Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir yra pagrindas konstatuoti, kad priimant minėtÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprandimÄ , buvo pažeisti imperatyvÅ«s teisės aktų reikalavimai.

        IeÅ¡kovas - prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 str. 2 d., numatančia, jog bylose, kuriose skundžiami atitinkamų valstybės institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, Å¡alys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio, o taip pat atsižvelgiant į LR CPK 83 str. 1 d. 5 p., darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju abi bylos Å¡alys yra atleistos nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ , juo labiau, kad iÅ¡ atsakovų I.

N., R. U., M. U., S. Å . priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bÅ«tų akivaizdžiai neteisinga ir nesÄ Å¾ininga, kadangi jų veiksmai niekaip neįtakojo iÅ¡ dalies panaikintų apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimų priėmimo (CPK 3 str. 6 d., CK 1.5 str.).      2010-04-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliktinos galioti iki Å¡io teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 150 str.).                             Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str.str.,                                              n u s p r e n d ė:

  Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ ,ieÅ¡kinį tenkinti.              Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-04-22 sprendimÄ Nr. 2.5-41-30025 ,, Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje mirusiam V. N.‘‘ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo mirusiam V. N. perduodant jam neatlygintinai 5.65 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ , patenkantį į 5,65 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojantį 2009-06-22 Vilniaus m. 3-iojo notaro biuro notarės R.

R. iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. 1631, kuriuo I. N. a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo 5,65 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemės plotÄ esantį 5,65 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini).              Pripažinti negaliojančia Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarės Lilijos Å ilerienės patvirtintÄ 2009-07-09 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1- 5084, kuria I. N. sklypÄ , esanti (duomenys neskelbtini) už 9000 Lt pardavė R.

U. a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine M. U., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančia 2010-04-27 hipotekos lakÅ¡to (hipotekos identifikavimo kodas 01/1/2010/00061.1.0), patvirtinto Vilniaus miesto 2-ojo notaro biuro notaro R. K. dalį, kuria R. U. ir M. U. žemės sklypÄ esantį (duomenys neskelbtini) įkeitė S. Å ., ir panaikinti Å¡ios lakÅ¡to dalies registracijÄ Hipotekos registre.             Taikyti restitucijÄ natÅ«ra: įpareigojant R.

U. (a/k (duomenys neskelbtini) ir M. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti valstybei 5,65 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ , esantį 5,65 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), įpareigoti I. N. (a.k. (duomenys neskelbtini)) grÄ Å¾inti R. U. ir M. U. pagal 2009-07-09 pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 1-5084) gautÄ pinigų sumÄ -9000 Lt.         2010-04-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę panaikinti įvykdžius šį teismo sprendimÄ .                 Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

              Teisėjas                                                                                            Alfredas Juknevičius